2021-04-28 Nr. AB-9340-3-62-3-02720-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-478-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02720-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Kauno TI buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis, kadangi dėl triukšmingo vėdinimo sistemos mechanizmo veikimo kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas triukšmo lygis. Netinkamos kalinimo sąlygos Kauno TI pareiškėjui sukėlė fiziologinius ir psichologinius nepatogumus.

2.2. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino arba jį atnaujinti esant svarbioms termino praleidimo priežastims. Be to, ieškinio senaties terminas nėra taikomas reikalavimams, susijusiems su draudimų, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje, pažeidimais (žmogiškumui), taip pat reikalavimams, kylantiems iš neturtinių teisių pažeidimo. Kalinimo Kauno TI sąlygos buvo žeminančios pareiškėjo garbę ir orumą, žalojančios jo sveikatą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė 2011–2014 m. laikotarpiu, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2019 m. Pareiškėjas praleido įstatymuose nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, į teismą kreipdamasis 2019 m. gruodžio 3 d., praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo teisių galimą pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) visą jo nurodytą laikymo Kauno TI laikotarpį. Byloje nėra duomenų, to nenurodo ir pareiškėjas, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teikti skundus ar prašymus.

6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad senaties terminas negali būti taikomas, nes jis nėra įtvirtintas Konvencijoje, teismas nurodė, jog Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio (teismas savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d.

III. 9. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicininių dokumentų išrašą / siuntimą.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes atsakovo atstovo padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.

10.2. Pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; tuo metu vyko jo bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl pareiškėjas buvo įsigilinęs į bylos nagrinėjimą. 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas buvo išvežtas į ligoninę. Pareiškėjas apie jo pažeistas teises sužinojo tik prieš parašydamas skundą teismui, t. y. perskaitęs Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7022-402/2019. Pažeidimo padarymo metu jis apie savo pažeistas teises nežinojo, nes yra teisiškai neišprusęs. Be to, dėl per garsiai veikiančio ventiliatoriaus pareiškėjas kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją. Per garsus ventiliatoriaus ūžimas pakentė pareiškėjo sveikatai (skauda galvą, depresija, jautrumas, naktiniai prabudimai), jis nuo buvimo Kauno TI naudoja ausų kištukus.

10.3. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu jis buvo praleistas, arba šiuo atveju sutrumpinto ieškinio senaties termino netaikyti.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė naujas aplinkybes, susijusias su praleisto termino atnaujinimu, kurių pirmosios instancijos teismui nenurodė, ir kurių pirmosios instancijos teismas nevertino bei negalėjo vertinti. Taigi pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės, išdėstytos apeliaciniame skunde ir susijusius su praleisto termino atnaujinimu, apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinamos.

11.2. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas 2018 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina tai, kad jam 2018 m. gegužės 15 d. buvo atlikta nesudėtinga operacija, tačiau tai jokiu būdu negalėtų būti pagrįsta aplinkybė praleisto termino atnaujinimui, juolab, kad trejų metų ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog terminą praleido dėl to, jog teisme buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla; jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato savo teisių pažeidimo. Šiuo atveju teisinių žinių trūkumas, sveikatos problemos, savo galimų teisių pažeidimų nesuvokimas ar gilinimasis į savo baudžiamąją bylą pareiškėjui nesutrukdė kreiptis į teismą nei 2016 m. (administracinės bylos Nr. I-4240-554/2016 ir I-3452-422/2016), nei 2018 m. (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00612-2018-4) teikiant skundus teismui dėl neva pažeistų jo laikymo sąlygų (kai valstybės atstovu buvo laikomas Kauno TI).

11.3. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jo laikymo Kauno TI trukmę, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) ir suvokti tuo metu, kai šis pažeidimas pasireiškė. Taigi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika ir įvertinę pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė sveikatos sutrikimus, kuriuos jaučia iki šiol.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d., atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu jo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu jis vis dėl to buvo praleistas, arba sutrumpinto ieškinio senaties termino netaikyti.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl senaties taikymo negalimumo ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

18. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015 ir kt.).

19. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

20. Šiuo nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo iš esmės sužinoti jau nuo jo kalinimo Kauno TI pradžios, todėl kreipdamasis į teismą 2019 m. gruodžio 3 d. (pagal žymą ant voko), praleido ieškinio senaties terminą reikalauti neturtinės žalos, galbūt patirtos nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d., atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

23. Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių priežasčių: nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; tuo metu vyko jo bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl pareiškėjas buvo įsigilinęs į bylos nagrinėjimą; 2018 m. gegužės 15 d. jis buvo išvežtas į ligoninę (siekdamas patvirtinti šią aplinkybę, kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. gegužės 16 d. medicininių dokumentų išrašą / siuntimą); yra teisiškai neišprusęs.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra pateiktą įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys kreiptis teisinės pagalbos ar gauti pageidaujamą informaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas visą laikotarpį iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjo pateiktas 2018 m. gegužės 16 d. medicininių dokumentų išrašas / siuntimas šiuo aspektu nėra teisiškai reikšmingas, nes jame nurodyta operacija pareiškėjui buvo atlikta jau pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui (pareiškėjas ieškinį turėjo pareikšti iki 2017 m. birželio 19 d.). Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, be kita ko, esant atsakovo atstovo prašymui, teisingai ir pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, ir pripažino, kad pareiškėjas praleido šį terminą.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė