3650032f-ceea-4c2c-b773-b2b7841ee6f7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1601-430/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27303-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V.

T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – TPDB) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33110-1014/2020 nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas nurodė, kad per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nėra nurodytas atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresas, tačiau nurodyta, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registro centro (toliau – VÄ® Registrų centras) duomenimis, atsakovas V. T. deklaravo savo iÅ¡vykimÄ gyventi į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos nurodyti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , dėl to teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti šį ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nurodyti tikslų atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresÄ ir (ar) kitus procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adresus.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo V. T. faktinės gyvenamosios vietos nurodymas reikÅ¡mingas sprendžiant Å¡ios civilinės bylos teismingumo klausimÄ , kadangi kito ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovo V. S. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), ir toks ieÅ¡kinys pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles turėtų bÅ«ti teikiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Apeliantas TPDB pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33110-1014/2020, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui V. T. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 6.1. Nesutinka, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodytas atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresas, kadangi ieÅ¡kovas nurodė paskutinę žinomÄ Å¡io atsakovo vieÅ¡ai deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). TokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovui pateikė VÄ® Registrų centras. Pabrėžia, kad policijos pažymoje apie eismo įvykį, atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresas iÅ¡ viso nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui nėra žinoma tiksli dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta, dėl to tokio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). 6.2.

Pažymi, kad net jei atsakovas V. T. yra iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), tuomet bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis ignoravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ (raÅ¡tu praneÅ¡ti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ), nenurodė savo tikslios gyvenamosios vietos adreso ir pats prisiėmė rizikÄ dėl atsiradusių padarinių. 6.3. IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ procesinius dokumentus įteikti atsakovams vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, jeigu byloje žinomais adresais jų įteikti nepavyko, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šį praÅ¡ymÄ .

Ieškovo įsitikinimu, šioje byloje pakanka įrodymų teigti, jog atsakovo V. T. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, dėl to ieškovui neprašant skirti kuratoriaus, teismas turėjo įteikti procesinius dokumentus atsakovui V. T. viešo paskelbimo būdu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33110-1014/2020, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai ir nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kovas TPDB kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kinyje nurodyta atsakovo V. T. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. S. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus – įpareigojo ieÅ¡kovÄ patikslinti atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresÄ , kadangi Å¡is atsakovas deklaravo iÅ¡vykimÄ gyventi į (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje jam žinoma paskutinę Å¡io atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), dėl to teismas, nesant byloje kitų duomenų apie Å¡io atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo procesinius dokumentus Å¡iam atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. IÅ¡ viešų Gyventojų registro duomenų matyti, jog atsakovas V. T. yra deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ gyventi į užsienį (į (duomenys neskelbtini)).

Prie ieškinio pridėta 2020 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, jog iki 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas V. T. buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. išvyko į (duomenys neskelbtini).

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

13. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismÄ tinkamai iÅ¡spręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).

14. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieÅ¡kovui. Taigi, ieÅ¡kovas turi pareigÄ užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieÅ¡kinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieÅ¡kinį, nes nežinant nuo ieÅ¡kinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡keliama pagal paskutinę žinomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ ar jo turto buvimo vietÄ (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dais.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieÅ¡kinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ nepavykstÄ gauti arba fizinis asmuo yra įraÅ¡ytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sÄ raÅ¡Ä , ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.).

Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo iÅ¡naudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų.

Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo bÅ«ti informuotas apie procesÄ ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

15. Atkreiptinas dėmesys ir į EŽTT praktikÄ . Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo bÅ«das buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausÄ policijai), kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir iÅ¡sakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimÄ byloje N. D. prieÅ¡ PortugalijÄ , peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03).

Tačiau EŽTT pripažino, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, nesikreipė į policijÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo, neprašė kitos bylos Å¡alies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimÄ byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrÄ , profesinius subjektus (žr. sprendimÄ byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – Å¡ioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktÄ , kad jau vykdymo procese tinkamas pareiÅ¡kėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiÅ¡kėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimÄ byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė bÅ«tent tokia situacija, kuri nurodyta EŽTT praktikoje, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priimti ieÅ¡kinį, kuriame vieno iÅ¡ atsakovų gyvenamoji vieta nėra nurodyta, ir formaliai jo atžvilgiu reikėtų taikyti vieÅ¡o paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ (CPK 130 straipsnį) iÅ¡kart po ieÅ¡kinio priėmimo, nors byloje yra duomenų, jog Å¡is atsakovas deklaravo savo iÅ¡vykimÄ gyventi į užsienį (į (duomenys neskelbtini)).

Kartu su ieÅ¡kiniu nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas ėmėsi kitų aktyvių veiksmų (iÅ¡skyrus kreipimÄ si į VÄ® Registrų centrÄ ) Å¡io atsakovo gyvenamosios vietos adresui nustatyti Vokietijoje. IeÅ¡kovas nebandė kreiptis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventojų registrÄ ), į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl informacijos apie atsakovo galimÄ dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), į policijÄ , kuri buvo suraÅ¡iusi atsakovui protokolÄ Lietuvoje už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir kad tokių duomenų sužinoti nepavyko, t. y. nesiekė patikrinti turimos informacijos apie galimÄ atsakovo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, ir ar įmanoma tokiÄ informacijÄ gauti.

17. Jeigu yra abejonių, kaip kad Å¡iuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tuomet teismas turi įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti teismui tokius pakankamus įrodymus, jog ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatyti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vien tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas gali pareikalauti papildomo laiko ir papildomų iÅ¡laidų (ar tai, kad atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo apie gyvenamosios vietos adresÄ pasikeitimÄ ), nėra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kinio priėmimas ir procesinių dokumentų įteikimas turi bÅ«ti taikomas formaliai, nepatikrinus turimos informacijos, kadangi kasacinis teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad prieÅ¡ taikydamas CPK 130 straipsnio įteikimo bÅ«dÄ , teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad sužinotų fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir patikrinti visÄ byloje esančiÄ informacijÄ .

Tik tuomet, kai teismas turi pagrindÄ Ä¯sitikinti, kad atsakovo adresas negali bÅ«ti nustatytas, galima laikyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir tokiu atveju civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡keliama pagal paskutinę žinomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ ar jo turto buvimo vietÄ .

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad atsakovas įvykdė savo pareigÄ deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnis), t. y. atsakovas iÅ¡ esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieÅ¡kovui TPDB nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigė, dėl to ieÅ¡kovui nustatytinas naujas terminas (iki 2020 m. lapkričio 10 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui terminÄ iki 2020 m. lapkričio 10 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje. Teisėja Loreta Braždienė