2025-02-05 Nr. AB-2284-3-61-3-05890-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-87-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05890-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) darbuotojų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paimti vaiką L. Š. (toliau – ir vaikas) iš jo gyvenamosios vietos buvo neteisėtas; 2) panaikinti Tarnybos 2024 m. rugsėjo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. IVSV-5625 (toliau – ir Anketa) dalį dėl vaiko apsaugos poreikio vertinimo (Anketos 26 p.); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti vaiko apsaugos poreikio vertinimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad prašoma panaikinti Anketa buvo parengta atlikus vaiko situacijos vertinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte. Anketos 28 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

Teismas įvertino Aprašo 31 punkto, Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko situacijos vertinimo anketos pagrindu nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Vaiko situacijos vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą.

Teismas, įvertinęs prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendė, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turi teisinį pagrindą imtis tolimesnių veiksmų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo panaikinti Anketą, kuri yra tarpinis, procedūrinio pobūdžio aktas (sprendimas), nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atlyginti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo – pripažinti, jog Tarnybos darbuotojų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos buvo neteisėtas, t. y. nepateikė jokių objektyvių argumentų, dėl kurių atsisako nagrinėti šį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos veiksmų (ne)teisėtumo. Nutartis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta (ABTĮ 86 str. 1 d., 3 d.). Teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti nagrinėti pirmojo pareiškėjos reikalavimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokie Tarnybos veiksmai yra susiję su vaiko interesais, bei vertinant aplinkybę, jog šie klausimai yra itin jautrūs visuomenėje, yra būtina įvertinti Tarnybos darbuotojų elgesį susidariusioje situacijoje bei priimti skundą nagrinėjimui.

Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino ir antrąjį skundo reikalavimą panaikinti Anketą dėl vaiko apsaugos poreikio vertinimo. Šis reikalavimas buvo tik išvestinis reikalavimas iš pirmojo skundo reikalavimo, kadangi būtent Anketoje buvo pateiktos Tarnybos išvados apie neva nesaugią vaikui aplinką su pareiškėja, Anketoje buvo užfiksuotas ir pagrindas Tarnybai 2024 m. rugsėjo 11 d. paimti vaiką. Taigi Anketa iš esmės tik padeda susigaudyti, kokiais argumentais Tarnyba rėmėsi 2024 m. rugsėjo 11 d. priimdama sprendimą paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, kadangi vaiko paėmimo metu Tarnybos darbuotojai pareiškėjai nepateikė jokių tokius jų veiksmus pateisinančių dokumentų. Nustačius, jog Tarnyba veikė neteisėtai, yra pagrindas panaikinti ir Anketą dėl vaiko apsaugos poreikio vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti, jog Tarnybos darbuotojų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos buvo neteisėtas; 2) panaikinti Tarnybos Anketos dalį dėl vaiko apsaugos poreikio vertinimo; 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti vaiko apsaugos poreikio vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Anketa yra tarpinis, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad: 1) teismas visiškai nepasisakė dėl pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo – pripažinti, jog Tarnybos darbuotojų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos buvo neteisėtas, todėl teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota; 2) nustačius, jog Tarnyba veikė neteisėtai, yra pagrindas panaikinti ir Anketą dėl vaiko apsaugos poreikio vertinimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024 ir kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Įstatymo 361 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Byloje nagrinėjama situacija, kylanti, kai Tarnybos darbuotojai gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tikrinamu atveju pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu buvo nustatyta nesaugi vaikui aplinka su motina, vaikas perduotas tėvui ir teisės aktų nustatyta tvarka atliktas vaiko situacijos vertinimas.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. spalio 1 d.) buvo nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte pažymėta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (Įstatymo 37 str. 2 d.). Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (Įstatymo 37 str. 5 d.).

Taigi, Anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendžia, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas.

Vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-492/2024).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau bus inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra.

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025). Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus), galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teismas ginčijamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo – pripažinti, jog Tarnybos darbuotojų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos buvo neteisėtas, įvertinus tai, jog pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą tyrimas dar nebaigtas, o Tarnybos darbuotojų veiksmai perduodant vaiką tėvui, vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi, yra tos pačios administracinės procedūros dalis, šis reikalavimas šioje proceso stadijoje taip pat nenagrinėtinas teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į procesinę baigtį, į tai, kad pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė