364eb0f0-e734-45ae-a77d-5e75232ae4b1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-856-340/2017                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03277-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2; 3.3.2.4; 3.5.1.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2017 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

S. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Teikdama skundÄ dėl antstolio veiksmų, pareiÅ¡kėja A. S. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad antstolis R. V. 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti turtÄ Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris buvo pareiÅ¡kėjai netinkamai įteiktas, be to, pareiÅ¡kėja ketina skųsti kasaciniam teismui sprendimus, kuriuose ji kvestionavo iÅ¡ieÅ¡kotojo atliekamo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindo teisėtumÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.PareiÅ¡kėja pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir patenkinti pareiÅ¡kėjos skundo praÅ¡ymus - sustabdyti vykdomosios bylos vykdymÄ iki skundo ir Å¡io ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos –paÅ¡alinti nurodytÄ skundo trÅ«kumÄ . Teismas nutartyje pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų žyminis mokestis.

CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai nesusiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kuriais apeliuojama į pareiÅ¡kėjos (kaip vartotojos) atleidimÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas konstatavo, jog prie pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo, kuriuo ginčijama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepridėta įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimÄ . III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja A. S. pateiktu atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir patenkinti pareiÅ¡kėjos skundo praÅ¡ymus - sustabdyti Å¡ios vykdomosios bylos vykdymÄ iki Å¡io skundo ir Å¡io ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybÄ .

Skunde nurodė Å¡iuos argumentus:Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines Å¡ios bylos aplinkybes, kad Å¡ioje byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai nesusiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, kadangi, prieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai buvo susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu. PareiÅ¡kėja rėmėsi tuo, kad 2014-10-08 dienos nutartimi Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755­2014-9, nutarė atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio, kaip vartotojÄ .

Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-02 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755-2014-9, tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi; Teismas Å¡ioje byloje turėjo vadovautis analogiÅ¡komis ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose teismų priimtomis nutartimis, kadangi žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose;

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad teikdama skundÄ dėl antstolio veiksmų, pareiÅ¡kėja A.

S. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja argumentavo tuo, kad antstolis R. V. 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti turtÄ Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris buvo pareiÅ¡kėjai netinkamai įteiktas, be to, pareiÅ¡kėja ketina skųsti kasaciniam teismui sprendimus, kuriuose ji kvestionavo iÅ¡ieÅ¡kotojo atliekamo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindo teisėtumÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. PareiÅ¡kėja pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir patenkinti pareiÅ¡kėjos skundo praÅ¡ymus - sustabdyti vykdomosios bylos vykdymÄ iki skundo ir Å¡io ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos –paÅ¡alinti nurodytÄ skundo trÅ«kumÄ .

Teismas savo sprendimÄ argumentavo tuo, kad byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai nėra susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, todėl atmestini skundo argumentai, kuriais apeliuojama į pareiÅ¡kėjos (kaip vartotojos) atleidimÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines Å¡ios bylos aplinkybes, kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai buvo susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu.

PareiÅ¡kėja rėmėsi tuo, kad 2014-10-08 dienos nutartimi Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755­2014-9, nutarė atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio, kaip vartotojÄ . Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-02 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755-2014-9, tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ bÅ«tina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir vartojimo teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja A. S. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡ymu dėl 2016-11-30 patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti turtÄ , kuriuo prašė panaikinti 2016-11-30 antstolio patvarkymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti turtÄ Nr. 0179/13/01165-E B-26645, visiÅ¡kai sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ ar atidėti vykdymo veiksmus pagal LR CPK 627 str. 1 p. ir 6 p. nuostatas iki pareiÅ¡kėjos skundų dėl 2016-11-30 patvarkymo iÅ¡nagrinėjimo, sustabdyti neteisėtus ir nesÄ Å¾iningus banko iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistÄ turtÄ iki Å¡io ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinasias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal LR CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu, konstatuoja, jog iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriu, be kita ko, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė bÅ«tų gynusi savo, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus ar ginčijusi nesÄ Å¾iningas vartojimo sutarčių nuostatas. Taigi, minėta norma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ klausimÄ netaikytina.Grįsdama savo, kaip vartotojos, pozicijÄ nagrinėjamoje byloje, apeliantė skunde remiasi Vilniaus apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, turėjo remtis minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Susipažinęs su apeliantės atskirajame skunde nurodytais Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniais sprendimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtose bylose nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip prejudicinės ir kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-41506-934/2014 apeliantė bei civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015 A. S. prašė pripažinti, kad AB SEB banko sprendimas vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ laikÄ nutraukti kredito sutartį Nr. 1450818074101-67 buvo priimtas neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai bei pripažinti kredito sutarties sÄ lygas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos (ab initio).

Minėtose bylose apeliantė veikė kaip vartotoja ir ginčijo nesÄ Å¾iningas kredito sutarties sÄ lygas bei nesÄ Å¾iningÄ kredito sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , todėl bylos sÄ lygos iÅ¡ esmės tenkino CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl teismai pagrįstai atleisdavo apeliantę nuo žyminio mokesčio. Kaip jau buvo minėta nutarties 13 punkte, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami reikalavimai, susiję su A. S., kaip vartotojos, teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi kvestionuojami antstolio neteisėti veiksmai.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2017 m. vasario 6 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismasn u t a r ė:

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                 Tatjana Žukauskienė