2024-07-30 Nr. CB-5033-2-25-3-00758-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2856

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00758-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 18 d. pateiktu atsakovo A. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino bylos aplinkybes dėl ieškovei iki santuokos priklausiusio gyvenamojo namo pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis namas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis santuokos metu, dėl to pripažino gyvenamąjį namą bendrąja jungtine šalių nuosavybe, asmeninės nuosavybės teise jį priteisė ieškovei, iš jos atsakovo naudai priteisė 21 450 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/4 dalį gyvenamojo namo. Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 8580 Eur kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimus, namą pripažinęs asmenine ieškovės nuosavybe.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsta dėl nekilnojamojo turto padalijimo, piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų, ir tinkamai išspręsti šiuos klausimus.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą, turėjusią įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, ignoruodamas registro, kadastro duomenis ir atidavęs prioritetą vertinimo bendrovės pažymai apie statinio baigtumą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad namas santuokoje buvo pagerintas tik 20 procentų iš esmės yra neteisinga ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai – registro duomenims apie namo tūrio, ploto ir vertės pokyčius dėl atlikto remonto santuokos metu, liudytojų ir šalių parodymams apie atliktų darbų apimtis.

2. Ieškovė neginčijo turto lygių dalių prezumpcijos, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl aplinkybių, numatytų CK 3.123 straipsnyje, kurios imperatyviai įpareigotų teismą spręsti tokio pobūdžio klausimą, taigi, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, dalijant jungtinėje nuosavybėje pripažintą nekilnojamąjį turtą, savo iniciatyva nesant byloje pareikšto tokio reikalavimo ir nesant pagrindo peržengti ieškinio ribas.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 3.117, 3.123 straipsniai), neatsižvelgė į teismų praktiką dėl šių straipsnių aiškinimo ir taikymo: netinkamai nustatė dalintino turto proporcijas šalims.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. V. (duomenys neskelbtini) 483 (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 18 d. UAB Urbo banke, mokėjimo nurodymo Nr. 278.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė