364ded7a-3a22-4eec-90ed-7013aa478a5a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-245/2020 Proceso Nr. 1-01-1-08734-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistajam J.

R. ir jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei BaltruÅ¡aitienei, nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bei 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta 4 (ketveri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, nustatant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. kovo 26 d. 07.45 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas 2 (dviejų) parų laikas nuo 2019 m. sausio 7 d. 16.13 val. iki 2019 m. sausio 9 d. 13.45 val. ir pagal minėtÄ nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 11 d. Skundžiamu nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, nustatant, laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas 1 (vienos) paros laikas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 14.20 val. ir pagal minėtÄ nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžiÄ â€“ 2020 m. birželio 11 d. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo D. Z. civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant solidariai iÅ¡ E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos nuspręsta atmesti. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręstÄ tenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant solidariai iÅ¡ E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 137,34 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus 34 ct) dydžio žalÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant solidariai iÅ¡ E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 729,47 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 47 ct) dydžio žalÄ . Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinio ieÅ¡kovo UAB „U.“ civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant solidariai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „U.“, įmonės kodas 125673767, naudai 1170,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt 00 ct) dydžio turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. R. (toliau – J. R.) 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. (toliau – E. S.), jiems dėvint kaukes, įsibrovė į patalpÄ â€“ UAB „U.“ priklausantį loÅ¡imo žaidimų automatų salonÄ , kur panaudojo fizinį smurtÄ ten buvusio Å¡ios įmonės darbuotojo D. Z. (toliau – D. Z.) atžvilgiu, abu su E. S. sudavė nenustatytÄ kiekį, tačiau ne mažiau kaip devynis smÅ«gius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam D.

Z. į veidÄ , galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos ir odos nubrozdinimo abiejų lÅ«pų srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų kairiame skruoste, odos nubrozdinimų nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas Å¡ioje srityje, bei antriniu bÅ«du gijusios apatinės lÅ«pos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui bei grasindami žaisliniu ginklu, reikalavo nukentėjusiojo D.

Z. atiduoti pinigus bei raktus nuo seifo, ir iÅ¡ nukentėjusiojo D. Z. prie savęs turėto kompiuterio krepÅ¡io pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį UAB „U.“ – 1080 eurų, tuo UAB „U.“ padarė 1080 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais J. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. 1.1. E. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22.58 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su J.

R., jiems dėvint kaukes, įsibrovė į patalpÄ â€“ UAB „U.“ priklausantį loÅ¡imo žaidimų automatų salonÄ , kur panaudojo fizinį smurtÄ ten buvusio Å¡ios įmonės darbuotojo D. Z. atžvilgiu, abu su J. R. sudavė nenustatytÄ kiekį, tačiau ne mažiau kaip devynis smÅ«gius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam D. Z. į veidÄ , galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos ir odos nubrozdinimo abiejų lÅ«pų srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų kairiame skruoste, odos nubrozdinimų nosies ir smakro srityse, poodinės kraujosruvos kaklo srityje ir krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, masyvios kraujosruvos kairio skruosto srityje, kuriai inkapsuliavusis liko mazgas Å¡ioje srityje, bei antriniu bÅ«du gijusios apatinės lÅ«pos žaizdos, kuriai sugijus liko randas, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui bei grasindami žaisliniu ginklu, reikalavo nukentėjusiojo D.

Z. atiduoti pinigus bei raktus nuo seifo ir iÅ¡ nukentėjusiojo D. Z. prie savęs turėto kompiuterio krepÅ¡io pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį UAB „U.“ – 1080 eurų, tuo UAB „U.“ padarė 1080 eurų turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir E. S. paskirti Å¡velnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam D. Z. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 1000 Eur. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. S. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, todėl minėto nuosprendžio dalis dėl veikos kvalifikavimo, apimties ir kaltės, neskundžiama.

Tačiau nuteistojo gynėjos teigimu, E. S. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Skunde teigiama, kad nors BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuteistojo E. S. vaidmuo darant nusikaltimÄ yra akivaizdžiai antraplanis. Be to, buvo nustatyta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi. Nuteistasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, tačiau skiriant bausmę teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė.

Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę taip pat nebuvo atsižvelgta į E. S. tvirtus socialinius ryÅ¡ius, artimiausiÄ aplinkÄ , Å¡eiminę padėtį ir t.t. Skiriant itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, ar nepakenks nuteistojo socialinei aplinkai, kuri yra teigiama ir socialiniams ryÅ¡iams, taip pat nebuvo įvertinta tai, ar padaryta žala socialiniams ryÅ¡iams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda. Akivaizdu, kad dėl paskirtos itin ilgos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nebegalės tinkamai pasirÅ«pinti savo sugyventinės Å¡eima, iÅ¡kils grėsmė Å¡eimos iÅ¡irimui, kas pakenktų E. S. socialinei aplinkai.

Ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, nuolat pergyvenant dėl negalėjimo pasirÅ«pinti Å¡eima, neturėtų jokios teigiamos įtakos nuteistojo asmenybei. Nuteistojo gynėja nurodo, kad E. S. nebuvo nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius, padaryti nusikaltimÄ jam pasiÅ«lė bÅ«tent bendrininkas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis bÅ«tų su savimi turėjęs žaislinį ginklÄ ir, kad bÅ«tent jis bÅ«tų sumanęs juo grasinti nukentėjusiajam, IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad bÅ«tent bendrininkas pirmasis įeina į loÅ¡imo automatų salonÄ , kuris pirmasis smogia nukentėjusiajam žaisliniu ginklu ir tik po to jį perduoda E. S.. 2.2.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis bei nepagrįstas. Pasak nuteistojo gynėjos, UAB „U.“ civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, kadangi jis yra neįrodytas ir turi būti paliktas nenagrinėtu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta būtent 1080 Eur. Nuteistojo gynėja nurodo, kad E. S. jokių pinigų neėmė, juos paėmė bendrininkas, kuris po nusikalstamos veikos padarymo E. S. davė tik apie 200 Eur.

Advokatės teigimu, nors jos ginamasis visiÅ¡kai sutinka su kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma, tačiau jai pačiai kyla daug klausimų ir neaiÅ¡kumų, kas gi byloje patvirtina aplinkybes apie tai, kad buvo pagrobta bÅ«tent 1080 Eur ir kodėl bÅ«tent Å¡ie pinigai nebuvo įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , kaip kad turėjo bÅ«ti padaryta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ buvo nubaustas, jis nepadarė. J. R. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė iÅ¡samius parodymus apie tai, kas jam buvo žinoma apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisme parodymų jis nekeitė, tačiau teismas neatsižvelgė į svarbias baudžiamosios bylos aplinkybes, į specialisto iÅ¡vadas.

Skunde nuteistasis teigia, kad nuteistasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad J. R. nebuvo jo bendrininkas. Taip pat ir specialusis liudytojas M. Č. nurodė, kad kaukę, kuri buvo rasta netoli nusikaltimo vietos, jis buvo davęs E. S.. Taip pat J. R. nurodo, kad bylos nagrinėjimui turėjo reikÅ¡mės E. S. laiÅ¡kas, raÅ¡ytas J. R., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė minėtÄ laikÄ prijungti prie bylos. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjime dalyvavę liudytojai net neminėjo aplinkybių apie J.

R.. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis D. Z. teisme davė melagingus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantas nurodo, kad visi bylos dalyviai keitė savo parodymus, išskyrus jį patį, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prokurorės prielaidomis ir spėlionėmis.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis J. R. ir jo gynėja advokatė Ramunė Genovaitė BaltruÅ¡aitienė nuteistojo apeliacinį skundÄ palaikė, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai atmetami 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo E. S. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė sutinka su E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau jos teigimu, nuteistajam skirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiajam priteistas civilinis ieÅ¡kinys – nepagrįstai didelis. Nuteistojo J. R. teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad bÅ«tent jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , todėl, jo manymu, skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu turi bÅ«ti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, pasisakys dėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų aplinkybių, taip įvertindamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinio skundo 6. Nuteistojo E. S. gynėjos teigimu, jos ginamajam buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailėjosi, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, taip pat į tai, kad jo vaidmuo, darant nusikalstamÄ veikÄ , buvo antraplanis.

Pasak E. S. gynėjos, teismas neatsižvelgė ir į tai, ar paskirta bausmė nepakenks nuteistojo socialiniai aplinkai bei socialiniams ryÅ¡iams. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovavosi BK 54 straipsnio, kuriame įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nuostatomis. Kaip įtvirtinta ir baudžiamajame įstatyme, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad tik įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bausmę E. S. paskyrė tinkamai vadovaudamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. S. padarė sunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ . Anksčiau asmuo teistas septynis kartus, teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas.

E. S. administracine tvarka baustas penkiasdešimt aštuonis kartus, jam paskirtų nuobaudų nevykdo. Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kadangi E. S. iš esmės savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatytos ir E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė naujÄ nusikaltimÄ , dėl ko pripažinta, kad jo veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat buvo įvertinta ir E. S. asmenybė.

Teismas įvertino jau aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad E. S. aukščiau jau teistas septynis kartus, per trejus metus administracine tvarka baustas net penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis kartus, jam paskirtų nuobaudų neįvykdęs, skirtų baudų nemoka, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, minėtam nuosprendžiui neįsiteisėjus, padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , kÄ apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip E. S. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų bei daryti teisės pažeidimus.

Tai, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ E. S. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , tinkamai įvertinta kaip tai, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Nors nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. S. turi sugyventinę, augina jos vaikÄ bei veda bendrÄ Å«kį, tačiau konstatavo, kad Å¡i aplinkybė nedaro lemiamos reikÅ¡mės teigiamai charakterizuoti nuteistÄ jį, kadangi tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo.

Skiriant bausmę teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad nuteistasis, bÅ«damas darbingo amžiaus, sveikas, nedirba ir net nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymas tapo jo pragyvenimo Å¡altiniu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistojo E. S. gynėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas bÅ«tent ir įvertino tas aplinkybes, kurios, pasak advokatės, skiriant bausmę jos ginamajam, įvertintos nebuvo.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir visÄ 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudÄ .

E. S. į bausmės laikÄ taip pat buvo įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį bei laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartų ir apylinkės teismo įvertintų aplinkybių pagrindu, E. S. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės paskyrimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

7. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam D. Z. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis bei nepagrįstas. Nuteistojo gynėjos teigimu, UAB „U.“ civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, kadangi jis neįrodytas ir turi būti paliktas nenagrinėtu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta būtent 1080 Eur. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „U.“ bei nukentėjusysis D.

Z.. E. S. gynėja neginčija Vilniaus teritorinė ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų ieÅ¡kinių, tačiau nesutinka su D. Z. ir UAB „U.“ civiliniais ieÅ¡kiniais. Byloje nukentėjusysis D. Z. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistųjų priteisti 20000 Eur neturtinės žalos, savo ieÅ¡kinį pagrįsdamas tuo, kad dėl nuteistųjų jo atžvilgiu 2019 m. kovo 1 d. panaudoto fizinio smurto jis iki 2019 m. kovo 19 d. turėjo nedarbingumÄ ir gydėsi ambulatoriÅ¡kai.

Nukentėjusysis nurodė, kad nuo pat įvykio jis nuolat jaučia baimę, jam atsirado nemiga, nenoras matyti ir girdėti draugų, Å¡eimos narių. Dingo noras eiti iÅ¡ namų, tapo labai nervingas, piktas ir viskuo nepatenkintas. Ėmė jaustis taip, kad yra pažemintas, bejėgis, visada jaučia gėdÄ . Vairuojant automobilį atsirado jausmas, kad jį kažkas nuolat seka, todėl nuolat žvilgčioja į galinio vaizdo veidrodėlius, nors ankščiau to niekada nėra buvę. Dėl savo psichologinės bÅ«senos, norėdamas pats sau padėti, ėmė lankytis pas gydytojÄ psichologÄ , kur gydosi iki Å¡iol.

Dėl fizinių traumų ir ilgalaikių pasekmių, kurias sukėlė patirtos traumos, vis dar jaučia galvos svaigimÄ , sunkumÄ visame kÅ«ne. Dėl prieÅ¡ jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ateityje planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl padarinių paÅ¡alinimo. Apylinkės teismas pripažino, kad dėl nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , jam buvo sutrikdyta sveikata, jis neteko 10 procentų bendro darbingumo, tačiau taip pat jis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus, dėl ko jam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas.

Aplinkybę dėl nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo patvirtina jo paties parodymai, prie ieÅ¡kinio pridėtos fotonuotraukos, specialisto iÅ¡vados. Dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusysis tam tikrÄ laikÄ jautė stiprų skausmÄ , patyrė nepatogumus bei diskomfortÄ . Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos aplinkybės bei su jos padarymu susiję iÅ¡gyvenimai – baimė, nerimas, sutrikdytas įprasto gyvenimo ritmas, neigiamos emocijos, patirtos dalyvaujant ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisminiame bylos nagrinėjime, turi bÅ«ti atlyginti kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų tyčinę kaltės formÄ , nukentėjusiųjų turtinę padėtį (nedirba, iÅ¡laikytinių neturi, vienas iÅ¡ jų registruotas Užimtumo tarnyboje, kitas ne, tačiau abu yra jauno darbingo amžiaus, sveiki, byloje nėra pateikta duomenų apie sveikatos problemas ar nustatytus ribotus darbingumus, dėl ko jie gali dėti pastangas dėl įsidarbinimo bei dirbti ir dengti finansinius įsipareigojimus), padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumÄ , nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos bÅ«klės, taip pat į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju neturi bÅ«ti įrodinėjamas, o yra priteisiamas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala Å¡iuo atveju buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė.

Nuteistieji Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam padarė tyčiniais veiksmais, už kuriuos neturtinės žala priteisiama didesnė, nei žala, padaryta neatsargių nusikaltimų atveju. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų smurto, panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu, intensyvumas nagrinėjamu atveju nulėmė ir didesnį jo patirtų iÅ¡gyvenimų mÄ stÄ , todėl, apygardos teismo vertinimu, D. Z. priteista 3000 Eur neturtinė žala atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apylinkės teismas atsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sužalojimo atžvilgiu, kuomet priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 579,24 Eur iki 4337 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-557/2010, 2K-420/2010, 2K-181/2012, 2K-140/2012, 2K-5/2014, 2K-287-697/2017, 2K-265-976/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam priteistas 3000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. 7.1.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „U.“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 1170,00 Eur turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad kaltinamieji įsibrovė į bendrovei priklausantį automatų salonÄ , sumušė darbuotojÄ D. Z., sudaužės vaizdo kamerÄ , kurios vertė 90,00 Eur ir iÅ¡ D. Z. kompiuterio rankinės pagrobė įmonei priklausiusius 1080,00 Eur. IeÅ¡kiniu pagrįsti į baudžiamÄ jÄ bylÄ UAB „U.“ pateikė 2016 m. spalio 13 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kurioje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistųjų sudaužytos UAB „U.“ priklausiusios vienos vaizdo stebėjimo kameros vertė yra 90 Eur. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2019 m. kovo 4 d. grynųjų ir apskaitos dokumentų patikrinimo akto, 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 1 d. inkasatoriaus ataskaitų, 2019 m. kovo 1 d. pinigų priėmimo aktų, pilnosios inkasacijos akto, matyti, kad po UAB „U.“ priklausančio salono apiplėšimo nustatytas 1080,00 Eur grynųjų pinigų trÅ«kumas.

Apylinkės teismas, remdamasis Å¡iais byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad UAB „U.“ ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl jį tenkino. Å ie aptarti įrodymai taip pat paneigia nuteistojo E. S. gynėjos skundo teiginius, esÄ nagrinėjamu atveju nėra patvirtintos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobta bÅ«tent 1080 Eur. Å ios aplinkybės neginčijo ir pats nuteistasis E. S., kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad nepripažįsta tik nukentėjusiojo D.

Z. pareikšto ieškinio, tačiau kitus pareikštus ieškinius pripažino, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę dėl pagrobtos 1080 Eur sumos, dėl ko UAB „U.“ ieškinys patenkintas pagrįstai.

8. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo E. S. gynėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam bausmę paskyrė nepažeisdamas teisingumo ir proporcingumo principų, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bei kitas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįsti, jų dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl pagrindo juos mažinti nėra.

Dėl nutiestojo J. R. skundo 9. Savo skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o tai patvirtina ir kitų asmenų parodymai. Pasak J. R., jo pozicija buvo nuosekli tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau kiti bylos dalyviai savo parodymus keitė, o skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prokurorės prielaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis, kaip jis ir nurodo savo apeliaciniame skunde, savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu rasti drabužiai jo, tačiau Å¡iuos drabužius jis buvo davęs E. S. draugui, kuris prisistatė G. vardu. Pasak J. R., G. jam (J. R.) nurodė, kad nori sutaisyti jo maÅ¡inÄ , todėl jam reikia persirengti, jog neiÅ¡siteptų savo rÅ«bų. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas tokius nuteistojo parodymus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ byloje ir spręsdamas J. R. kaltės klausimÄ , aukščiau nurodytais jo parodymais nesivadovavo.

Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad duodamas parodymus, jis vienintelis nekeitė savo pozicijos, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. 2019 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausos (4 t., b. l. 38 – 40) metu J. R. nurodė, kad savo drabužius E. S. draugui jis davė E. S. paprašius. Pasak J. R., E. S. nesakė kam jam šie rūbai bus reikalingi. Nuteistasis nurodė, kad E. S. draugui davė persirengti smėlio spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportines kelnes (negalėjo prisiminti ar ant jų buvo koks nors užrašas) bei sportinius batelius, kurių spalvos negalėjo įvardinti (nurodė, kad bateliai lyg ir tamsiai rudos spalvos, šviesiu padu).

Parodydamas dėl žaislinio pistoleto, J. R. paaiÅ¡kino – „Kai E. S. draugas persirenginėjo, tai jis ant stalo pasidėjo daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pistoleto formos. AÅ¡ dar papraÅ¡iau jo duoti pažiÅ«rėti daiktÄ , įsitikinau, kad jis yra netikras, nes kaip supratau, kad jis Å¡audo iÅ¡ „pistonų“ – garsÄ sukeliančių Å¡ovinių. Kaip mačiau, tai jis ir buvo užtaisytas Å¡iais „pistonais“. Nors pagal iÅ¡vaizdÄ ir svorį Å¡is ginklas atrodė kaip tikras.“ Minėtos apklausos metu J.

R. nurodė, kad persirengus E. S. draugui, pastarasis (E. S.) grįžo į J. R. butÄ ir paprašė, kad J. R. paskolintų jam savo automobilį. Pasak J. R., nei E. S., nei jo draugas G. (R.) jam (J. R.) nepasakė, kur jie ruoÅ¡iasi važiuoti. J. R. nurodė, kad paliko savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ automobilyje. Vėliau, maždaug tarp 23.30 val. ir 24.00 val. E. S. kartu su draugu atvažiavo pas J. R. ir pasiÅ«lė kartu su jais važiuoti iki K.. J. R. nurodė, kad jiems atvažiavus į K., E. S. ir jo draugas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio kažkokioje aikÅ¡telėje, o J.

R., sėdęs už automobilio vairo, nuvažiavo į „A.“. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu J. R. parodė (6 t., b. l. 52), kad 2019 m. kovo 1 d. jam važinėjant kartu su E. S., pastarasis paprašė J. R. paskolinti savo automobilį, kadangi norėjo važiuoti pas draugus. Vėliau E. S. pas J. R. atvyko jau ne vienas, o su draugu R. (arba G.). J. R. nurodė, kad asmeniui, kurio vartas R. (arba G.) davė savo rÅ«bus, kadangi jis (R. – G.) pasakė, jog važiuos taisyti J.

R. automobilio ir nenori susitepti. J. R. teigimu, R. – G. jis davė juodos spalvos kelnes su kiÅ¡enėmis bei su kelnių apačioje esančiomis gumomis, tamsios spalvos sportinius batelius, megztÄ kepurę, žvejybinę smėlio spalvos striukę ir kojines. Kol R. – G. persirenginėjo J. R. namuose, J. R. pastebėjo, kad jis (R. – G.) turi žaislinį Å¡autuvÄ ir pamanė, kad tai yra žiebtuvėlis. J. R. taip pat nurodė, kad E. S. į jo namus užėjęs nebuvo. Pasakodamas apie vykimo į K. aplinkybes J.

R. nurodė, kad nuvykus į K. iš automobilio išlipo tik R. – G., o pats J. R. kartu su E. S. nuvažiavo į „A.“ esantį kazino. Atsakinėdamas į teisėjos klausimus (6 t., b. l.

53) J. R. nurodė, kad iki „A.“ važiavo kartu visi trys, ir tik ten jis iÅ¡ automobilio iÅ¡leido G. – R. ir E. S.. Nuteistųjų J. R. ir E. S. parodymai dėl važiavimo į .iÅ¡siskyrė, nes J. R. nurodė, jog K. E. S. su G. kartu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio netoli „A.“, o jis nuvažiavo pas savo draugę, tačiau E. S. parodė, kad G. paleido M., o jis su J. R. nuvažiavo į „A.“ paloÅ¡ti kazino. Pažymėtina, kad nors J. R. nurodė, jog nurodyto asmens G. nepažįsta, tÄ dienÄ jį matė pirmÄ ir paskutinį kartÄ , tačiau E. S. parodė, kad bendrininkas žinojo J.

R. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo adresÄ . Ä®vertinus nuteistojo J. R. parodymų prieÅ¡taringumus, nenuoseklumus, pirmosios instancijos teismas juos laikė gynybine versija ir jais nesivadovavo. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad J. R. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra įrodyta remiantis kitais, byloje surinktais ir patvirtintais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių 2019 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, 2019 m. balandžio 2 d. vietovės ir daiktų apžiÅ«ros protokolų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadų, ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o ant kitos kepurės/kaukės sutampa su J.

R. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų J. R. lokusų genotipui yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Å is faktas paneigia J. R. nurodytÄ aplinkybę, kad jis savo kepurę buvo davęs kitam asmeniui, jo nurodytam kaip „G.“. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat paneigia J. R. versijÄ , esÄ jis savo batus buvo davęs „G.“, kadangi ant batų, paimtų 2019 m. balandžio 2 d. apžiÅ«rint vietovę (duomenys neskelbtini) Å¡ile, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J.

R. genotipu. Be to, iÅ¡ minėtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad minėtos avalynės pado pėdsakas galėjo bÅ«ti paliktas tirti pateiktu deÅ¡inės kojos batu, paimtu 2019 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu Prienų Å¡ile arba kitu batu, turinčiu identiÅ¡kÄ pado formÄ , raÅ¡to elementų lokalizacijÄ , formÄ , matmenis, tarpusavio iÅ¡sidėstymÄ , kaip ir deÅ¡inės kojos batu, paimtu įvykio vietoje P. mieste. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo iÅ¡kelta gynybinė versija dėl rastos juodos kepurės, kuri, kaip nurodė J.

R., priklauso jam, spalvos neatitikimo užfiksuotai vaizdo kameroje kepurei, matomai vaizdo įraÅ¡e Å¡viesia balta spalva. VersijÄ , dėl skirtingų kepurių spalvų, paneigia byloje esančio ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties pagrindu 2020 m. vasario 4 d. atlikto eksperimento rezultatai, kurie buvo užfiksuoti eksperimento atlikimo protokole ir vaizdo įraÅ¡e, iÅ¡ kurių matyti, kad eksperimentui naudota iÅ¡ baudžiamosios bylos pateikta nuteistojo J. R. juodos spalvos kepurė, esant visiÅ¡kai iÅ¡jungtam apÅ¡vietimui (kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta esant iÅ¡jungtam apÅ¡vietimui), pro vaizdo stebėjimo monitorių apsiÅ¡viečia Å¡viesia – balta spalva.

Å iuo eksperimentu buvo patvirtinta, kad tamsoje juoda kepurė pro vaizdo stebėjimo monitorių, statistui priartėjus arčiau vaizdo stebėjimo kameros apsiÅ¡viečia ir matoma balta spalva. Nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo paneigta ir J. R. gynėjo versija, kad nusikaltimÄ galėjo padaryti ir byloje specialiuoju liudytoju apklaustas M. Č., kadangi jis nusikaltimo dienÄ buvo Lietuvoje, kaukė yra jo, o ant kaukės rasti pėdsakai tinkami dvejiems asmenims. Tokias nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas taip pat įvertino kaip gynybinę versijÄ ir atmetė kaip nepagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad ant vienos kepurės/kaukės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. S. genotipu, o atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 2*10(-19).

Tai, kad minėta kepurė nusikaltimo metu buvo dėvėta E. S., patvirtina pačio nuteistojo E. S. parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kad jis kaukę buvo pasiėmęs iÅ¡ M. Č. bei specialiuoju liudytoju teisme apklausto M. Č. parodymai, kad iÅ¡ jo kaukę buvo paėmę nuteistieji. Remiantis Å¡iomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės, tiek nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini. E. S. paskirta bausmė teisingumo principui neprieÅ¡tarauja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo E. S. asmenybę, todėl parinko teisingÄ bausmę ir teisinio pagrindo mažinti Å¡iÄ bausmę nėra. Byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė žalÄ iÅ¡ nuteistųjų.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti byloje atliktu įrodymų vertinimu ir J. R. kaltės klausimo iÅ¡sprendimu. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę dėl J. R. dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , o jo paties nenuoseklÅ«s parodymai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Remiantis Å¡iomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė