2019-12-23 Nr. AB-24230-4-45-3-00310-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5916-438/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00310-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui K. B. B. B.,

užsieniečio atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

vertėjui Zengin Abdulmecit,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. B. B. B. (K. B. B. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. B. B. B. (K. B. B. B.) sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio K. B. B. B. (K. B. B. B.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. vasario 22 d. (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. iš Prancūzijos Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas Irano Respublikos pilietis K. B. B. B., kurio Laissez-Passer asmenybė nurodyta kaip M. A. (M. A.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 22 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsieniečio atžvilgiu 2019 m. kovo 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Užsienietis buvo sulaikytas 1 mėnesiui. Būdamas sulaikytas, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, bet 2019 m. birželio 16 d. iš jo išėjo ir negrįžo. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 17 d. sprendimu buvo sustabdytas Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas. Užsienietį grąžinus iš Prancūzijos Respublikos, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo atnaujintas. Užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais keliaudamas Europos Sąjungoje, prisistatinėja skirtingais vardais, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesulaukęs galutinio sprendimo, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro.

4. Užsienietis paaiškino, kad jis nenori būti sulaikytas, pasižada daugiau nepasišalinti iš Lietuvos, kol nebus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Teigė, kad šių metų birželio mėnesį jis išvyko iš Lietuvos, nes buvo streso būsenoje, neturėjo pažįstamų asmenų Lietuvoje, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos. Užsienietis prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

5. Užsieniečio atstovė prašė Teikimo netenkinti, nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Nors jis gana ilgą laiką yra sulaikytas, jis net nebuvo apklaustas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo, sulaikymas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu tenkino Teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. vasario 22 d.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvą pirmą kartą buvo atvykęs 2019 m. kovo mėn., pateikė suklastotą kito asmens vardu išduotą dokumentą, buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, tačiau 2019 m. birželio 16 d. iš jo išėjo ir negrįžo. Užsienietį grąžinus iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvą, jo anksčiau pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo atnaujintas Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (15/6-12)18PR-5. Prieglobsčio prašymas šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais jis grindžiamas.

8. Teismas sprendė, kad Užsienietis pažeidė laikino išvyko iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti, jis gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdamas įstatymus.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į VSAT ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti Užsienietį ir / ar pratęsti jo sulaikymo terminą, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas. Todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo termino pratęsimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

9.2. Užsienietis teismo posėdyje detaliai paaiškino, kad 2019 m. birželio mėnesį jis išvyko iš Lietuvos, kadangi buvo streso būsenoje, Lietuvoje neturėjo pažįstamų asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos. Be to, Užsienietis paaiškino, jog supranta, kad jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jis bus grąžintas į pirminę valstybę narę, kuri nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, šiuo atveju – į Lietuvą. Užsienietis yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti laikinojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti Užsienietį, o atsižvelgiant į tai, jog pats Apeliantas teismo posėdžio metu pareiškė, kad pasižada daugiau nepasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, sulaikymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai.

10. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Užsienietis, būdamas suimtas, neteikė prieglobsčio prašymo, o tokį prašymą pateikė supratęs, kad tai gali padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Užsienietis su kartus sąmoningai slėpė savo tapatybę nuo Lietuvos ir Prancūzijos institucijų, todėl galima daryti prielaidą, kad jo tikslas – nelegaliai patekti į Šengeno erdvę. Užsieniečio elgesys, prisistatant svetimu vardu ir naudojantis suklastotais dokumentais, negali būti laikomas bendradarbiavimu, nes jis yra nusikalstamas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo byloje yra Migracijos departamento raštas dėl Užsieniečio sulaikymo būtinumo vertinimo, jame nurodyta, kad mažai tikėtina, jog Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – gauti prieglobstį, jei jis nebūtų sulaikytas. Tikėtina, kad Užsienietis gali pasislėpti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu sulaikyto Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. vasario 22 d.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką.

17. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

18. Byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvą pirmą kartą buvo atvykęs 2019 m. kovo mėn., pateikė suklastotą kito asmens vardu išduotą dokumentą. Užsieniečio atžvilgiu 2019 m. kovo 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi Užsieniečiui skyrė kardomąją priemonė – sulaikymą 1 mėnesiui. Migracijos departamentas 2019 m. balandžio 3 d. gavo Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamento 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-12)25PR-21 Užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, tačiau, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, 2019 m. birželio 16 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos. Migracijos departamentas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (15/6-10)16PR-31 sustabdė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvą iš Prancūzijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą, jo Laissez-Passer asmenybė nurodyta kaip M. A. (M. A.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 22 d. Jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo atnaujintas Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (15/6-12)18PR-5 ir šis prašymas šiuo metu neišnagrinėtas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema ir yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais keliaudamas Europos Sąjungoje, prisistatinėja skirtingais vardais, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesulaukęs galutinio sprendimo, pažeisdamas nustatytą tvarką pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos, taip trukdydamas nagrinėti jo pateiktą prašymą suteikti prieglobstį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir turėdamas galimybę laisvai judėti, bandys dar kartą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į VSAT ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti Užsienietį ir / ar pratęsti jo sulaikymo terminą, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas, apeliaciniame skunde tuo pačiu nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti. Taigi pačiame apeliaciniame skunde pripažįstama, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti.

21. Apeliaciniame skunde Užsienietis tvirtina neteisėtai nebeišvyksiantis iš Lietuvos Respublikos, nes dabar žino, kad jo prašymas suteikti prieglobstį kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebus nagrinėjamas, tačiau toks pasižadėjimas neparemtas jokiais įrodymais ir neatitinka nustatyto Užsieniečio elgesio modelio. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, Užsieniečiui neskyrus sulaikymo, pavyzdžiui, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis nebepažeis Užsieniečių registracijos centro tvarkos ir dar kartą neišvyks iš Lietuvos, taip trukdydamas nagrinėti jo pateiktą prašymą suteikti prieglobstį.

22. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su Užsieniečio sulaikymo pratęsimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas.

23. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečio K. B. B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė