3649f730-df85-40db-86e2-4f53eae3c0df · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-132-516/2010                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 121.21.                                                                                                                               (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus ,sekretoriaujant             M.Armalieneidalyvaujant ieškovo atstovui D.

L. atsakovei A. P. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovės A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Tretysis asmuo – VÅ Ä® „Vilniaus butai“.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                       n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė 2008-02-19 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovę A. P. su visu jai priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno atsakovės motina T.

R. , kuri 2007-08-18 mirė. T. R. buto nuomos sutarties su ieÅ¡kovu sudariusi nebuvo. Po jos mirties butÄ savavaliÅ¡kai užėmė atsakovė, įsikėlė į butÄ be nuomos sutarties. 2007-08-28 atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama iÅ¡nuomoti jai ne eilės tvarka butÄ , kuriame gyveno jos motina T. R. . IeÅ¡kovas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės praÅ¡ymÄ , 2007-09-14 raÅ¡tu Nr. A51-17687-(1.11-EUD-1) pranešė atsakovei, kad iÅ¡nuomoti butÄ ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo ir paprašė geranoriÅ¡kai iÅ¡sikelti iÅ¡ buto ir grÄ Å¾inti raktus VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“. 2007-11-06 VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ darbuotojai, patikrinę butÄ , nustatė, kad atsakovė buto neatlaisvino, todėl įspėjo jÄ atlaisvinti neteisėtai užimtÄ butÄ , kitaip bus priverstinai iÅ¡keldinta.

             Atsakovė A. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ sudaryti su ja gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad faktiÅ¡kai nuo 1995 metų gruodžio mėnesio ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡io buto pagrindinio nuomininko, atsakovės motinos T. R. , Å¡eimos nario teisėmis. Iki T. R. mirties atsakovė su motina turėjo bendrÄ Å«kį, kartu su ja tvarkė visus Å«kio darbus. Mirus motinai, atsakovė 10 dienų bėgyje informavo ieÅ¡kovÄ apie pagrindinio nuomininko mirties faktÄ , bei 2004-11-27 sudarytos tarp T.

R. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ butų komunalinio Å«kio, galiojančios Gyvenamosios patalpos numos sutarties pagrindu, atsakovė A. P. prašė ieÅ¡kovÄ iÅ¡nuomoti jai ne eilės tvarka butÄ , kuriame iki mirties gyveno jos motina. PaaiÅ¡kino, kad po motinos mirties įstatymų nustatyta tvarka atsakovė priėmė palikimÄ â€“ teisę į gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomÄ ir, atsakovės nuomone, mirus Å¡ios teisės turėtojui ir Å¡iai teisei tapus palikimo dalimi, atsakovė įgijo teisę perimti mirusios nuomininko teisies ir pareigas į gyvenamosios patalpos nuomÄ .

IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė A. P. neįrodė, kad jos motina T. R. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ atsakovei apsigyventi bute, kad buvo mirusios nuomininkės Å¡eimos nare. Atsakovė neprašė teismo pripažinti jÄ buto nuomininkės T. R. Å¡eimos nare. Nurodė, kad atsakovė iki 1995-11-06 nuosavybės teise turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, jog ji nebuvo apsirÅ«pinusi gyvenamÄ ja patalpa ir negalėjo joje gyventi, dėl ko tariamai turi teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ne eilės tvarka.

Atsakovė byloje pateikta 2004-11-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 20, kuria buvęs buto savininkas AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡nuomojo butÄ T. R. , ieÅ¡kovo nuomone remtis negalėjo, nes ji nebuvo registruota vieÅ¡ame registre. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su A. P. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ginčo butÄ užėmė savavaliÅ¡kai, mirus buto nuomininkei T.

R. .Teismas pažymėjo, kad atsakovė, bÅ«dama ginčo buto nuomininkės pilnamete dukra, apsigyveno su ja ginčo bute 1995 m. gruodžio mėn. ir turint nuomininkės sutikimÄ , kartu su nuomininke turėjo bendrÄ Å«kį iki nuomininkės mirties, įgijo Å¡eimos nario teises bei turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkė (LR CK 6.588 str. 6 d., 6.589 str. 1 d.).             Esant tokioms aplinkybėms, teismo teigimu, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė apsigyveno bute savavaliÅ¡kai bei nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.             Teismas nustatė, kad atsakovė, nuomininkei mirus, 2007-08-28, t.y. nepraleidusi įstatymo nustatyto dviejų mėnesių termino po nuomininko mirties, informavo apie tai nuomotojÄ bei pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti jį nuomininke bei sudaryti buto nuomos sutartį.

             Aplinkybę, kad ginčo buto 2004-11-27 nuomos sutartis Nr. 20, sudaryta tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei T. R. , nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre, teismas laikė neturinčia reikÅ¡mės Å¡alių ginčui spręsti, nes ginčo butas pagrindinei nuomininkei T. R. buvo suteiktas dėl jos darbo santykių jos darbovietėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ dar 1963-06-03. Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos ginčo bute, neturi reikÅ¡mės Å¡alių ginčui spręsti, kadangi nuomininko Å¡eimos nariai įgyja teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, apsigyvenant kartu su nuomininku, o ne deklaravus bute gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Aplinkybė, kad atsakovė turi įsiskolinimÄ už suteiktas butui komunalines paslaugas bei Å¡ilumÄ nėra pagrindas atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:teismo iÅ¡vada, kad atsakovė, bÅ«dama ginčo buto nuomininkės pilnametė dukra, apsigyveno su ja ginčo bute 1995 m. gruodžio mėn. ir turint nuomininkės sutikimÄ , kartu su nuomininke turėjo bendrÄ Å«kį iki nuomininkės mirties, įgijo Å¡eimos nario teises bei turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančiais iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, peržengė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas.

Teigia, kad atsakovė neprašė pripažinti jos T. R. Å¡eimos nare CK 6.588 str. prasme, nepateikė jokių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad buto nuomininkė T. R. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ atsakovei apsigyventi nuomojamame bute;atsakovė neįrodė, kad bÅ«tų su savo motina – pagrindine buto nuomininke, vedusi bendrÄ Å«kį, ji nurodė mokėjimo pavedimus dėl dalies komunalinių mokesčių, kurie nepatvirtino atsakovės nepertraukiamo gyvenimo ginčo bute kartu su pagrindine nuomininke.

Atsižvelgiant į tai, apeliantas laiko, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog ji nuo 1995 m. gyveno ginčo bute, todėl atsakovė nenuginčijo Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (Gyventojų registro tarnybos prie VRM pažymos apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ ), kuriuose A. P. gyvenamoji vieta nurodoma Vilniaus miestas, o ne butas, esantis (duomenys neskelbtini);pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Migracijos tarnybos 2008-07-23 raÅ¡tu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas, neįvertindamas Gyventojų registro tarnybos pateiktos A. P. gyvenamosios deklaravimo pažymos, kurioje nurodyta, jog A. P. gyvenamoji vieta yra Vilniaus miestas, neiÅ¡tyrė visų su byla susijusių įrodymų, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., laikytina, kad atsakovė yra asmuo neturintis gyvenamosios vietos, nes jos gyvenamoji vieta nurodoma savivaldybė kurioje asmuo gyvena, bet ne konkreti gyvenamoji vieta. Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė negyveno su savo motina ginčo bute ir nevedė bendro Å«kio;dėl galimybės sudaryti socialinio bÅ«sto nuomos sutartį ne eilės tvarka, apeliantas pažymi, kad atsakovė nebuvo ir nėra įraÅ¡yta į asmenų, turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ â€“ ginčo butÄ .

Be eilės iÅ¡nuomojus butÄ atsakovei bÅ«tų pažeisti ne tik Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo reikalavimai, bet ir kitų asmenų, įraÅ¡ytų į sÄ raÅ¡Ä teisės ir teisėti interesai. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. 2007-08-28 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti butÄ ne eilės tvarka, tačiau ne eilės tvarka iÅ¡nuomoti butÄ atsakovei nėra jokio teisinio pagrindo.

Ä®statymo 11 str. 3 d. pažymėta, kad butas nuomojamas eiliÅ¡kumo tvarka pagal įstatymo 2 str. nurodytus sÄ raÅ¡as. Taigi ne eilės tvarka iÅ¡nuomoti buto atsakovei įstatymo nuostatos nenumato. Be to, byloje yra pateikta duomenų, kad A. P. iki 1995-11-06 nuosavybės teise turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nebuvo apsirÅ«pinusi gyvenamÄ ja patalpa ir negalėjo joje gyventi, dėl ko tarimai turi teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ne eilės tvarka.

Apelianto nuomone, atsakovė negali remtis 2004-11-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, kuria buvęs buto savininkas AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡nuomoja butÄ T. R. , kadangi Å¡i sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre;dėl atsakovės pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina CK 6.494 str. 4 d. norma. Apeliantas pažymi, kad gyvenamosios patalpos sutartis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir T. R. buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad T.

R. buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotoja nuo 1957 m. spalio 7 d., t.y. Å¡ios nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas T. R. asmeninių savybių – darbo AB „Lietuvos Geležinkeliai“. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė A. P. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad CK 6.588 str. 4d reglamentuoja tik pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu teisinius pagrindus.

Mano, jog tikroji Å¡ios normos prasmė gali bÅ«ti atskleista sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant visÄ straipsnį, atsižvelgiant į CK 1.9 str. 1 ir 3 d. įtvirtinus aiÅ¡kinimo principus. Nurodo, kad perteklinio reikalavimo pripažinti jÄ T. R. Å¡eimos nare, atsakovė neprivalėjo reikÅ¡ti. Pagal įstatymÄ nuomininko pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomininko sutikimu nuomojamoje patalpoje bei turintys su nuomininku bendrÄ Å«kį, neteismine tvarka įgyja Å¡eimos narių teises. , Todėl pirmosios instancijos pagrįstai pripažino prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ Ä¯rodytu.

Atsakovės nuomone, teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai tyrė ir vertino tiek Å¡alių ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, tiek visus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 str. numatytų taisyklių. Teigia, kad teismas tyrė ir vertino ne tik apelianto nurodomÄ 2008-08-01 Gyventojų registro tarnybos pažymÄ , bet ir raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2005-05-20 Vilniaus miesto VPK 3 PK VP PažymÄ apie atsakovės įtraukimÄ Ä¯ gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ .

Atsakovė nurodo, kad ginčo bute iki savo mirties T. R. gyveno galiojančios 2004-11-17 neterminuotos nuomos sutarties, sudarytos su buvusiu buto savininku AB „Lietuvos geležinkeliai“ – pagrindu. Todėl apelianto argumentas, kad pagal CK 6.579 str. 4 d. atsakovė negali remtis minėta sutartimi, kadangi ji nebuvo registruota vieÅ¡ame registre, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad socialinio bÅ«sto teisė nėra paveldima, nes pagal LAT formuojamÄ praktikÄ teisė gyventi savivaldybės gyvenamosiose patalpose, mirus nuomos sutarties Å¡alimi buvusiam pagrindiniam nuomininkui, iÅ¡saugo ir mirusio nuomininko teises perimti gali tik kartu gyvenę Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai.

Atsakovė pažymi, kad mirusi jos motina nebuvo sudariusi socialinio bÅ«sto nuomos sutarties su ieÅ¡kovu ir kad pagal byloje esančius įrodymus – Vilniaus miesto 34 notarų biuro notaro iÅ¡duotus 2007-11-15 liudijimÄ apie palikimo pagal įstatymÄ priėmimÄ , bei 2008-04-11 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ - ji turi teisę į ginčo buto nuomÄ ne tik pagrindais, numatytais CK 6.588 str. 6.589 str., 6.602 str., bet ir pagrindu, numatytu CK 6.494 str. 4 d..              Apeliacinis skundas netenkintinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).             IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat nėra pagrindo apeliacinio skundo ribų peržengimu dėl bÅ«tinumo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl bylÄ kolegija nagrinėja ieÅ¡kovo paduoto apeliacinio skundo ribose.             Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.             Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovę A.

P. buvusios nuomininkės T. R. Å¡eimos nare, peržengė byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas. Tokia apelianto pozicija nepripažintina pagrįsta.             Esminiai ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimai yra jo dalykas ir pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas apibÅ«dinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovui. IeÅ¡kinio pagrindas- aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir teisės normos, kuriomis grindžiamas pareikÅ¡tasis reikalavimas (teisinis ieÅ¡kinio pagrindas).

Nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma įpareigoti ieÅ¡kovÄ - Vilniaus m. savivaldybę sudaryti su atsakove A. P. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, t.y. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyku buvo siekiama nuomos teisinių santykių įforminimo tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo. Kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas buvo nurodomos aplinkybės, kad buvusi buto nuomininkė T. R. buvo atsakovės motina, kad iki motinos mirties atsakovė gyveno motinos nuomojamame bute, kad jos bendrai tvarkė Å«kį, t.y. kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas buvo nurodomos aplinkybės, su kuriomis įstatymas (Civilinio kodekso 6.588 str. 4 d.) sieja asmens pripažinimÄ nuomininko Å¡eimos nariu.

Vien tai, kad aptariamoje teisės normoje esant tam tikroms sÄ lygoms numatoma galimybė asmeniui bÅ«ti pripažintu nuomininko Å¡eimos nariu teismo tvarka, nereiÅ¡kia, jog tik suformulavimus tokį reikalavimÄ (pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu) kaip ieÅ¡kinio dalykÄ , teismas turi teisę konstatuoti, kad asmuo buvo nuomininko Å¡eimos nariu. Kai materialusis teisinis reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) yra tiesiogiai priklausomas nuo tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo (Å¡iuo atveju- teisė reikalauti nuomos sutarties sudarymo priklauso nuo to, ar asmuo pripažintinas nuomininko Å¡eimos nariu), atitinkamų faktinių aplinkybių nurodymas ir jų egzistavimo konstatavimas teismo sprendime yra pakankamas pagrindas ieÅ¡kiniui patenkinti netgi ir tuo atveju, kai praÅ¡ymas pripažinti Å¡eimos nariu nebuvo suformuluotas kaip ieÅ¡kinio dalykas, o nurodyta kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad pripažinimas nuomininko Å¡eimos nariu savarankiÅ¡kų civilinių teisių bei pareigų nesukuria: tai tik sudaro prielaidas tokiam asmeniui reikalauti nuomos santykių įforminimo, t.y. civilines teises ir pareigas sukuria nuomos teisiniai santykiai, o buvimas nuomininko Å¡eimos nariu yra tik teisinis pagrindas reikalauti tokių civilinių teisių ir pareigų atsiradimo, t.y. nuomos sutarties sudarymo. Remdamasi Å¡iais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakęs dėl aplinkybių vertinimo, jog atsakovė A.

P. buvo mirusios nuomininkės Å¡eimos narė, ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimų neperžengė, nes Å¡iomis aplinkybėmis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas, tuo pačiu, kolegija konstatuoja, jog nebuvo bÅ«tinumo reikÅ¡ti kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ byloje praÅ¡ymÄ pripažinti A. P. buvusios nuomininkės T. R. Å¡eimos nare. Pakako Å¡ių aplinkybių nurodymo kaip prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinio pagrindo.             Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant, ar A.

P. buvo mirusiosios nuomininkės Å¡eimos nare.             Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė A. P. yra mirusios buto nuomininkės T. R. dukra: Å¡iÄ aplinkybę neginčijamai patvirtina byloje esantis jos gimimo liudijimas bei santuokos liudijimas (b.l. 51-54). Remiantis Civilinio kodekso 6.588 str. 2 d., pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį. To paties straipsnio 5 d. nustato, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja Å¡eimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį ir jei nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai su tuo sutinka.             Vadinasi, sprendžiant dėl nuomininko pilnametės dukters teisės sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms yra tokios faktinės aplinkybės:

1) kad buto nuomininko dukra su nuomininke turėjo bendrÄ Å«kį; 2 ) kad ji gyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje;

3) kad ji apsigyveno su buto nuomininkės sutikimu. BÅ«tent Å¡ių faktinių aplinkybių įrodinėjimas ir sudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ .             Remiantis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Å ie duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais ir ekspertų iÅ¡vadomis (to paties straipsnio 2 d.). Aplinkybę, kad atsakovė A. P. kartu su motina gyveno nuomojamame bute iki motinos mirties ji įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis paminėtų įrodymų visumos analize, kad tiek atsakovės gyvenimo bute faktas, tiek bendro Å«kio su mirusiÄ ja nuomininke turėjimas yra pagrįstas pakankamu įrodymų visetu, nors kiekvienas įrodymas paimtas atskirai ir nebÅ«tų pakankamas paminėtoms aplinkybėms konstatuoti.

BÅ«tent, pats ieÅ¡kovas byloje įrodinėjo faktÄ , jog turėtÄ butÄ (duomenys neskelbtini) atsakovė yra pardavusi. Šį faktÄ patvirtina ir byloje esantis registro iÅ¡raÅ¡as (b.l. 60-61). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės A. P. paaiÅ¡kinimus, kad nuo buto pardavimo 1995 metais, ji iÅ¡ pradžių sus sutuoktiniu ir sÅ«numi, o po jo mirties 1998 m. (b.l. 55)-ji su sÅ«numi, kuris iÅ¡vyko 2006 metais, gyveno su motina ginčo bute. PrieÅ¡ingai, byloje yra įrodymų, kurie Å¡iÄ aplinkybę patvirtina.

Tai- liudytojų, kurios yra kaimynės, paliudijimai, kad po A. P. tėvo mirties iÅ¡ pradžių T. R. dukra buvo pasiėmusi gyventi pas save, tačiau negalėdami iÅ¡laikyti dviejų butų, butÄ (duomenys neskelbtini) pardavė ir visa Å¡eima persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) (liudytojos S. D. - b.l. 126-127, I. G. - b.l. 127). Kad motinos mirties momentu atsakovė gyveno ginčo bute, liudija ir raÅ¡ytiniai įrodymai- laidojimo namų užsakymas- laidojimo paslaugų sutartis (b.l. 63), kurioje užsakovo- A.

P. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), A. P. 2007-08-28 praÅ¡ymas Vilniaus m. savivaldybės administracijai (b.l. 8), kuriame taip pat nurodomos aplinkybės, kad mamai sergant, ji (atsakovė) pastoviai gyveno su mama, jÄ prižiÅ«rėjo. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 185 str. nuostatomis, teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra suformulavęs įrodymų vertinimo vadovaujantis vadinamuoju tikimybių pusiausvyros principu, taisyklę, pagal kuriÄ civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai visuma (dauguma) įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009 ir kt.).

Kai byloje yra įrodymai, kad atsakovė kartu su motina gyveno ilgÄ laikÄ , ja rÅ«pinosi, nėra pagrindo abejoti ir atsakovės paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais dėl bendro Å«kio tvarkymo, juo labiau, kad tarp mirusios nuomininkės ir atsakovės buvo pats artimiausiais kraujo giminystės ryÅ¡ys- motina su dukra, todėl sprendžiant klausimÄ dėl Å«kio bendrumo galima remtis netgi papročiais bei tradicijomis, pagal kuriuos tokie artimi žmonės, gyvendami kartu, įprastai visus su buitimi susijusius klausimus sprendžia kartu.

Kai byloje yra įrodyta, jog atsakovė ilgÄ laikÄ (apie 12 metų) gyveno su motina jos nuomojamame bute, aplinkybė, kad ji apsigyveno nuomininkei sutinkant, pripažintina pakankamai įrodyta vien dėl to, kad nuomininkė priėmė dukrÄ su Å¡eima gyventi kartu, niekada nereiÅ¡kė reikalavimų dėl jos iÅ¡keldinimo. Remiantis Å¡iais argumentais, konstatuojama, kad yra įrodytos visos sÄ lygos, numatytos Civilinio kodekso 5.88 str. 2 ir 5 dalyse, konstatuoti, kad atsakovė buvo nuomininkės T. R. Å¡eimos nare, t.y. kartu gyveno, bendrai tvarkė Å«kį ir kad jis nuomojamoje patalpoje apsigyveno nuomininkei sutinkant.

             Remiantis Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl, nuomininkei mirus, jos Å¡eimos narė- atsakovė A. P. turi teisę reikalauti nuomos sutartį sudaryti su ja ir tokiu atveju, kai savo teisę į nuomÄ Ä¯gyvendina nuomininko Å¡eimos narys, jam negali bÅ«ti keliami reikalavimai, taikomi įprastai iÅ¡nuomojant socialinį bÅ«stÄ .

Dėl Å¡ios priežasties apelianto argumentai, susiję su ginčo buto, kaip socialinio bÅ«sto, statusu, taip pat jo iÅ¡nuomojimo tvarka, nagrinėjamoje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.              Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisingai nustatė visas Å¡ioje byloje faktiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).             Kadangi apeliantas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių dokumentų įteikimo, iÅ¡ Vilniaus m. savivaldybės administracijos nėra priteisiamos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u t a r ė : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                       Rasa GudžiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                            Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                                                                                                                                 Algirdas AuruÅ¡kevičius