2021-02-17 Nr. CB-1491-2-69-3-13493-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-804

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13493-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 10 d. gautu pareiškėjų G. L. ir D. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai G. L. ir D. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje pareiškėjams G. L. ir D. L. iškelta fizinio asmens bankroto byla, suinteresuoti asmenys byloje: akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, Luminor Bank AS, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, R. S., R. S., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, V. P., antstolis R. S., A. V., V. M., M. P., antstolis S. U., antstolis R. B., antstolis M. P., antstolis V. Z., antstolė A. A., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Argus“ saugos tarnyba, A. U., antstolė R. S., antstolis M. L., antstolė S. V., antstolė L. U. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, turėdamas pareigą rinkti įrodymus ir įrodymais remtis, nutartyje nurodo tokius argumentais kaip „pareiškėjai galimai turi santaupų ar kitų pajamų šaltinį, tačiau juos nuslėpė“ arba „liko neatskleista, už kokias pinigines lėšas pareiškėjas tapo individualiu asmeniu, turinčiu reikšmingos įtakos „ROGERS MARKETING LP““, nesiaiškinant ar tokios lėšos iš viso buvo reikalingos. Akivaizdu, kad teismas rėmėsi ne įrodymais o prielaidomis, nepasinaudodamas savo teise aktyviai dalyvauti procese ir rinkti įrodymus bei jais remtis priimant sprendimus. Abu kasatorius teismas nepagrįstai vertino kaip vieną asmenį t. y. kasatorių turto režimą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės formą, nors byloje yra povedybinė sutartis iš kurios matosi, kad kasatorių turto režimas yra kitoks. Be to, teismas nepagrįstai sprendė dėl kasatorių kelionių, joms priskirdami kitas, ne keliavimo, išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatoriai nepateikia duomenų apie banko sąskaitas ir automobilius, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad jie nepateikė į bylą tik tų sąskaitų, kurių kasatoriai nekontroliuoja, o automobiliai nėra kasatorių nuosavybė, todėl išrašų kasatoriai negali gauti. Apeliacinės instancijos teismui šie faktai buvo žinomi, tačiau tokių svarbių faktų apeliacinės instancijos teismas nevertino, tuo pažeidė kasatorių teisę į rungtynišką procesą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių šioje byloje argumentų – objektyviosios ir subjektyviosios kasatorių tariamo nesąžiningumo pusės, įvertindamas aplinkybes, kurias nurodė patys kasatoriai, kaip pagrindžiančias kasatorių nesąžiningą elgesį, t. y. nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal jau byloje esančius, teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, pagal teisinius argumentus, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Remdamiesi pirmiau nurodytais argumentais, kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), dispozityvumo principą, procesinio sprendimo motyvavimą ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas