3643036b-58f8-4e9e-9cfb-8376f9fa6d46 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius

Pranešėjas

Bronius Valius                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-156-125/2011

Teisėja Violeta Olcvikienė                                              Â

             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                  Â

                        11.9.10.8                                   Â

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui,

dalyvaujant atsakovo atstovui M. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo

R. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „DFDS Lisco“ dėl atleidimo

iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, priteisti jam iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už keturis mėnesius – 6 295,12 Lt, kadangi teismo sprendimu sugrÄ Å¾inus į darbÄ jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo po 1 573,78 Lt per mėnesį ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad pas atsakovÄ pradėjo dirbti 1999-04-23 keleivius aptarnaujančiu darbuotoju. 2008-08-14 jį pasikvietė laivo kapitonas ir pranešė, kad bendrovės administracijos nurodymu jis yra nuÅ¡alinamas nuo darbo, tačiau nepaaiÅ¡kino už kÄ . Kapitono liepimu buvo perduotos visos materialinės vertybės ir pinigai, jokių trÅ«kumų nebuvo nustatyta. 2008-08-17 nuvykus pas generalinį direktorių buvo pasiÅ«lyta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, nurodant, kad jis nemoka dirbti su kasa. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam nesutikus, pasakė, kad bus atleistas iÅ¡ darbo. 2008 m. rugpjūčio mėn. susirgo ir ilgai gydėsi. Dėl ligos jam buvo nustatytas 80 procentų darbingumas. 2008-12-01 atvykus į darbÄ jam buvo liepta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ Â dėl neva padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų ir iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru. Nesutikus jam to padaryti, 2008-12-18 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ioje bendrovėje dirba deÅ¡imt metų ir jokių neteisėtų pajamų nėra pasisavinęs, jokių darbo pareigų pažeidimų neįvykdė, todėl mano, kad iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė didelį stresÄ , sveikatos pablogėjimÄ , iki Å¡iol yra įžeistas, pažemintas, yra sugadintas jo autoritetas prieÅ¡ buvusius bendradarbius, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų – vaizdo įrašų, kasos kvitų kopijų, kasos operacijų žurnalo – teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, 2008-08-09 dirbdamas kelto „Kaunas” bare, nuolat pažeidinėjo kasos aparato naudojimo taisykles – kasos kvituose fiksavo duomenis, neatitinkančius faktinių veiksmų – klientui parduodamas alų, kasos aparate fiksavo degtinės pardavimÄ arba klientui parduodamas 2 bokalus alaus, kasos aparate registruodavo ne parduodamo alaus kiekį ir kainÄ , o „0“. IÅ¡ pateiktų kasos kvitų teismas nustatė, jog tokie ieÅ¡kovo pažeidimai buvo atliekami nuolat. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis, spausdamas klaviÅ¡Ä su skaičiu „0“, atidarydavo kasos aparatÄ , teismas vertino kritiÅ¡kai, kadangi tokie veiksmai prieÅ¡tarauja galiojančioms Kasos aparatų eksploatavimo taisyklėms. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad aptarnaudamas klientus nesilaikė darbo su kasos aparatu taisyklių, dažnai priimdavo pinigus iÅ¡ klientų neleistina atsiskaitymo už prekes valiuta, nefiksavo kvituose gautos pinigų sumos, nes pats apskaičiuodavo klientui iÅ¡mokėtinÄ grÄ Å¾Ä ir nemanė, kad pažeidinėjo taisykles, nes dirbo pagal seniai nusistovėjusiÄ tvarkÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktų įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys turėjo pagrindÄ taikyti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes darbuotojas savo netinkamais veiksmais atlikdamas pareigas prarado darbdavio pasitikėjimÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad kasos aparatas nebuvo tinkamai paruoÅ¡tas darbui, t. y. kad dirbti reikėjo su kasos aparatu, kuris nebuvo praėjęs profilaktinės patikros, jam nebuvo pakeistas ir sureguliuotas laikas. Vaizdo stebėjimo registratorius taip pat nebuvo tinkamai sureguliuotas ir profilaktiÅ¡kai patikrintas, nes nagrinėjant bylos aplinkybes nebuvo galimybės sutapatinti faktinį įvykio aplinkybių laikÄ su kasos aparato laiku. Todėl apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai rėmėsi Å¡iais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad kasos aparato stalčiaus atidarymas, jo atidarymui naudojant simbolį „0“, nesukelia jokių teisinių padarinių. Toks atidarymo bÅ«das buvo patogesnis, nes mechaninis kasos aparato atidarymas yra labai nepatogus. Apeliantas pažymi, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ leidžiama, kai yra faktas, jog darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Teismas nurodė, kad dėl savivaliavimo faktų atliekant tiesiogines pareigines funkcijas, darbdavys turėjo pagrindÄ atleisti darbuotojÄ už vienkartinį faktÄ , tačiau apeliantas pažymi, kad Darbo kodekso prasme savavaliavimas aiÅ¡kintinas kaip akivaizdus teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, o Å¡iuo atveju jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir sÄ Å¾iningai atliko jam pavestas pareigas. Taip pat apeliantas nurodo, kad darbuotojo kaltės nustatymui turi įtakos prekių ir piniginių lėšų kasoje inventorizacijos rezultatai, kadangi esant nurodytiems pažeidimams, t. y. netinkamas kasos aparato duomenų fiksavimas, trÅ«kumas neiÅ¡vengiamas, o inventorizacija nebuvo atlikta ir jokie trÅ«kumai nustatyti nebuvo. Todėl apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimu į

apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo         2010-05-27

sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, pareigine instrukcija, kurios

2.1.4.3 punkte buvo numatyta, ieÅ¡kovo pareiga aptarnauti keleivius bei vairuotojus kelto baruose ir vykdyti atsiskaitymus už prekes ir paslaugas su klientais pagal teisės aktuose numatytÄ tvarkÄ bei dirbti kasos aparatu bei pagal individualios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 4 punktÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo laikytis visų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų priėmimo ir iÅ¡mokėjimo įforminimÄ , darbÄ su kasos aparatais, todėl ieÅ¡kovo pažeidimas pagristai vertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kad kasos aparatas buvo netinkamai paruoÅ¡tas darbui, ieÅ¡kovas pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog kasos aparatas buvo tinkamai paruoÅ¡tas darbui. Dėl vaizdo įraÅ¡o ir kasos aparato laiko nesutapimo atsakovė nurodo, kad vaizdo įraÅ¡e buvo fiksuojamas žiemos laikas, o ne vasaros, todėl tarp kasos aparato ir vaizdo įraÅ¡o yra 1 valandos skirtumas. Dėl prekių trÅ«kumo nebuvimo atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas prekių likutį perdavė kitam darbuotojui be trÅ«kumų, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas kelte, pardavinėjo ir savo alų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1999-04-23 dirbo DFDS „Lisco“ keleivius aptarnaujančiu darbuotoju. 2008-12-18 darbo sutartis su ieÅ¡kovu už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ buvo nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 pagrindu.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas Å¡iuo pagrindu yra drausminė nuobauda, kuriÄ skiriant privaloma laikytis tvarkos, nustatytos tokiai nuobaudai skirti. Vertinant, kokie darbuotojo veiksmai (neveikimas) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. laikytini Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sistemiÅ¡kai taikytinas DK 235 str. Visais atvejais sprendžiant klausimÄ , ar darbuotojas Å¡iuo pagrindu atleistas teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas. Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų. Todėl pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles darbo bylose atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-12-18 ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo savo pareigomis 2008-08-09, kai dirbo kelto „Kaunas“ bare, siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių paskatų, taip savavaliavo ir tuo padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ,

numatytÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte (t. 1, b. l. 98). IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad savavaliavimas aiÅ¡kintinas

kaip akivaizdus teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, o Å¡iuo atveju jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir sÄ Å¾iningai atliko jam pavestas pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, pareigine instrukcija, kolektyvine sutartimi bei darbo tvarkos taisyklėmis (t. 1, b. l. 20–52). Pareiginių instrukcijų 2.1.4.3 punkte bei individualios materialinės atsakomybės sutarties 4 punkte numatyta, kad aptarnaujant klientus ieÅ¡kovas įsipareigojo laikytis visų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų priėmimo ir iÅ¡mokėjimo įforminimÄ , darbÄ su kasos aparatais (t. b. l. 21, 25). Pažymėtina, kad pagal Kasos aparatų eksploatavimo taisykles kasos aparatas atidaromas spaudžiant specialiai tam įrengtÄ prietaisÄ , asmeniui iÅ¡duodamame kvite privalo bÅ«ti duomenys apie prekės kainÄ , duomenys apie visÄ mokėtinÄ sumÄ , prekių kiekį, iÅ¡ asmens gautÄ sumÄ , grÄ Å¾intÄ asmeniui grÄ Å¾Ä , o padarius klaidÄ , spausdinant kvitÄ , Å¡i klaida privalo bÅ«ti iÅ¡taisyta, apie klaidos taisymÄ pažymint kasos operacijų žurnale (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kasos apartų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡as“ 2002-08-13 Nr. 1283), todėl apelianto teiginiai, kad kasos aparato stalčiaus atidarymas, naudojant simbolį „0“, nėra

neteisėtas ir yra lengvesnis atidarymo bÅ«das, yra atmestini. Atsakovė pateikė į bylÄ vaizdo įraÅ¡us, kasos kvitų kopijas, kasos operacijų žurnalus, todėl atmestini apelianto apeliacinio

skundo argumentai, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų

reikalavimų ir sÄ Å¾iningai atliko jam pavestas pareigas, bei konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog darbdavys

turėjo darbuotojo kaltės įrodymų dėl savivaliavimo faktų atliekant tiesiogines pareigines funkcijas, todėl turėjo pagrindÄ Â atleisti darbuotojÄ už vienkartinį

faktÄ (DK 235 str. 2 d. 4 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kasos aparatas nebuvo tinkamai

paruoÅ¡tas darbui. IÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų, t. y. elektroninio kasos aparato techninio paso bei akto nustatyta, kad kelte „Kaunas“ naudojamas kasos aparatas buvo tinkamas (t. 3, b. l. 78–83), todėl apelianto teiginiai, kad jis buvo priverstas dirbti su kasos aparatu, kuris neperėjo profilaktinės patikros, yra nepagrįsti. Byloje apklausti liudytojai (t. 3, b. l. 74–88) patvirtino, kad kelte įmontuotos vaizdo kameros laikas buvo nepervestas vasaros sezonui, todėl įraÅ¡o ir kasos aparato duomenų laikas skyrėsi 1 valanda, todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad vaizdo įraÅ¡as nesutampa su kasos aparato laiku, atmestinos.     Â

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Â

Teisėjai                                                                         Â

                        Bronius Valius

                                      Â

                                                                        Â

                                                                                                               Â

Irma Čuchraj                                                                                                               Â

                                                                                                               Â

Virginija Nijolė Griškevičienė

                                         Â