3641a8d6-adf6-4b1d-bd47-ea3affae5ee3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-927-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04662-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.4.4; 3.1.4.4; 3.1.11.4; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L.

C., N. G. K. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai L. C., N. G. K. ir A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas įtraukdamas L. C., N. G. K. ir A. K. į civilinį procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ginčo puse pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6, 53 ir 62 punktų reikalavimus tuo pačiu pažeisdamas ir ieÅ¡kovų konstitucines teises ir laisves;

2) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, priteisti iÅ¡ atsakovės kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų per daugiau kaip 10 metų padarytÄ nematerialiÄ Å¾alÄ po 10 000 Eur už kiekvienus metus, bendrai po 100 000 Eur kiekvienam.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o 2019 m. kovo 5 d. nutartimi laikė ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams (ieÅ¡kovams per teismo nustatytÄ terminÄ tinkamai nepaÅ¡alinus visų ieÅ¡kinio trÅ«kumų). 2019 m. kovo 14 d. gautas ieÅ¡kovų atskirasis skundas. Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovai dėl Å¡ios nutarties 2019 m. kovo 28 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ .

Teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. 2019 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos A. S. nuÅ¡alinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo buvo atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirÄ jį skundÄ , pateiktÄ 2019 m. kovo 28 d., laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, jog 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovams nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kopija ieÅ¡kovui A. K. įteikta 2019 m. balandžio 2 d. Paskutinė diena atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti buvo 2019 m. balandžio 9 d. Kadangi ieÅ¡kovai teismo nustatytu terminu atskirojo skundo trÅ«kumų nepaÅ¡alino, teismas atskirÄ jį skundÄ , pateiktÄ 2019 m. kovo 28 d., laikė nepaduotu ir grÄ Å¾intino ieÅ¡kovams. III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovai L. C., N. G.

K. ir A. K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirajame skunde nurodė, jog jau 2019 m. kovo 28 d. atskirajame skunde buvo pažymėjęs, kad atstovas ieÅ¡kovams atstovauja pagal pavedimÄ ne kaip giminaitis, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , bet kaip vienas iÅ¡ bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas į Å¡iuos argumentus neatsižvelgia, nepagrįstai reikalauja, kad ieÅ¡kovai įvykdytų CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Bendrininkų atstovas byloje yra Å¡alis (ieÅ¡kovas), o ne giminaičiams atstovaujantis asmuo; jo duomenys nurodyti ieÅ¡kinyje; be to, su ieÅ¡kiniu pateikti notaro patvirtinti įgaliojimai. Mano, kad teismo veiksmai, siekiant užkirsti galimybę tolesnei bylos eigai, nesant tam pagrindo, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atskirÄ jį skundÄ nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovams, nepaÅ¡alinus 2019 m. kovo 29 d. teismo nutartimi nustatytų 2019 m. kovo 28 d. atskirojo skundo trÅ«kumų.

7. CPK įtvirtintas dispozityvumo principas numato, kad proceso Å¡alys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iÅ¡ tokių teisių - teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Pagal CPK 338 straipsnį – atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame (antrame) skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus nustato CPK 306 straipsnis. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti (jeigu trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti), o jų nepaÅ¡alinus, apeliacinį skundÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Apeliantas, siekiantis įgyvendinti subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui skundÄ , kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, 2019 m. kovo 28 d. apeliantai pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria jiems buvo nustatytas terminas 2019 m. kovo 14 d. pateikto atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams arba sutuoktiniui (sugyventiniui), ir įpareigojo ieÅ¡kovus pateikti įrodymus apie A.

K. ir L. C. giminystės ryšį, Studijų kokybės vertinimo centro pažymos kopijÄ , kuri bÅ«tų tinkamai patvirtinta remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi, bei pasiÅ«lė patikslinti 2019 m. kovo 28 d. pateikto atskirojo skundo dalykÄ â€“ konkrečiai nurodyti, ko praÅ¡o teismo remdamiesi CPK 326 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ , pateiktÄ 2019 m. kovo 28 d., laikė nepaduotu, ieÅ¡kovams teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus atskirojo skundo trÅ«kumų.

9. Taigi, pirmosios instancijos teismas, trukdžiu priimti ieÅ¡kovų 2019 m. kovo 28 d. atskirÄ jį skundÄ (jį grÄ Å¾ino nepaÅ¡alinus trÅ«kumų) laikė tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo A. K. teisę atstovauti kitus ieÅ¡kovus (apeliantus) pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Atskirajame skunde pabrėžiama, kad A. K. kitas ieÅ¡koves atstovauja ne kaip giminaitis, o kaip bendrininkas kitų bendrininkų pavedimu, t. y. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

10. CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose <...>;

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, <...>;

7) antstolių padėjėjai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir antstolio įgaliojimÄ atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

11. Pagal CPK 43 straipsnio 1 dalį, ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra:

1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);

2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

12. CPK 44 straipsnio, reglamentuojančio bendrininkų santykius, 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Bendrininkai gali pavesti bylÄ vesti vienam iÅ¡ bendrininkų (CPK 44 straipsnio 2 dalis).

13. Å i įstatymo nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pavedimas turi bÅ«ti duotas konkrečiai bylai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovių (apeliančių) L. C. ir N. G. K. notariÅ¡kai patvirtinti įgaliojimai A. K. yra bendro pobÅ«džio, t. y. suteikiantys teisę atstovauti visose civilinėse bylose, veikiant atskirai arba kartu su advokatu ar jo paskirtu padėjėju, su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieÅ¡kovui, atsakovui ir kt. Ä®galiojimuose konkretus teisinis santykis, iÅ¡ jo kylantys reikalavimai, t. y. aplinkybės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie pavedimÄ A. K., kaip bendrininkui Å¡ioje byloje, nenurodytos. Taigi, atskirajame skunde minimi įgaliojimai nelaikytini tinkamais pavedimais, suteikiančiais ieÅ¡kovui A. K. teisę atstovauti ieÅ¡koves pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

14. Apeliantai nekvestionuoja teismo nustatytų trÅ«kumų, susijusių su atstovavimu pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ; atskirajame skunde neginčija, kad apeliantai nepaÅ¡alino 2019 m. kovo 29 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį, kuria jų 2019 m. kovo 28 d. pateiktas atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

15. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu praÅ¡oma ne tik panaikinti skundžiamÄ nutartį, tačiau kartu iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartis, kuria kaip minėta, laikytas nepaduotu 2019 m. kovo 28 d. pateiktas atskirasis skundas, o ne ieÅ¡kinys.

16. Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič