2019-10-09 Nr. AB-19467-3-61-3-02836-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-663-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02836-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. G. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą prašydamas: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimo departamentas) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) solidariai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu patvirtinto Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo Komisijos sprendimo, susijusio su jo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos. Įvertinęs tai ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, analogiško pobūdžio bylose, bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-54/2016, teismas pasisakė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo kuri yra siejama su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procesu yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju, nepatenka į Lietos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo vertinimu jo byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme, nes jis kildina žalą iš veiksmų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme apibrėžtą veiklą – prašymo nagrinėjimą bei rekomendacijų pateikimą. Be to, teismas užvedęs bylą bei jai suteikęs proceso numerį, negali atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo. Teismas nusprendęs, kad bylos nagrinėjimas yra neteismingas administraciniam teismui, turi pareiškėjo skundą pagal teismingumą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad administracinis teismas turėtų jo skundą nagrinėti, o manydamas kad jo nagrinėjimas yra nepriskirtas šiam teismui, pareiškėjo skundą persiųsti pagal teismingumą bendros kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jo skundo nagrinėjimui suteiktas proceso numeris nereiškia, kad teismas priėmė asmens skundą nagrinėti iš esmės, todėl teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas teismo, į kurį asmuo pasikreipė kompetencijai, atsisako jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Nepriėmęs skundo nagrinėti, teismas neturi pareigos pareiškėjo skundo persiųsti pagal jo nutartyje nurodytą kompetenciją, nes tai yra asmens teisė, kuria jis savo valiniais veiksmais spręs, pasinaudoti ar ne. Todėl pirmosios instancijos teismas nepersiųsdamas pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjo teisės kreiptis į teismą nepažeidė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė