363d04bb-3b3d-462c-9be2-e2c91002191e · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-885/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20782-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nuteistojo D.

G. gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbÄ , per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, D. G. paskirta BK 72²  straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d., 3.15 val. iki 2019 m. gegužės 20 d., 15.37 val. IÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiosios K. Å .-G. civilinis ieÅ¡kinys ir priteista jai iÅ¡ D.

G. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palÅ«kanos už Å¡iÄ priteistÄ atlyginti neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje nurodant:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ D. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 65,78 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. D. G. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 19 d., apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis tyčia stumdė sutuoktinę K. Å .-G. į įvairias kÅ«no vietas, po ko sudavė puodeliu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K.

Å .-G. fizinį skausmÄ ir viso ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, poodines kraujosruvas kairėje krÅ«tyje, deÅ¡inėje rankoje, taip nežymiai sutrikdė K. Å .-G. sveikatÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde D. G. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bylÄ nutraukti. 2.1. Pasak apelianto, jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai kurios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, taip pat, apeliantas nesutinka su teismo motyvais pripažįstant tam tikrus duomenis pagristais įrodymais.

Taip pat, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė priimti bei iÅ¡tirti jo praÅ¡omus prijungti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumÄ . 2.2. Nurodė, kad teismas neobjektyviai vertino byloje esančius nukentėjusios K. Å .- G. parodymus, kurie skirtingose proceso stadijose iÅ¡ esmės keitėsi dėl esminių įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog bÅ«nant kambaryje konflikto metu norėjo atimti savo telefonÄ , sutuoktinis bandė jo neatiduoti, jÄ nustÅ«mė, todėl besigindama įkando apeliantui į rankÄ , virÅ¡ alkÅ«nės. Po to, ji su sutuoktiniu atsidÅ«rė vonios kambaryje, sutuoktinis pasiėmė virtuvinį puodelį ir pripylė vandens, Å¡iuo vandeniu jÄ apipylė, po to su tuo pačiu puodeliu metė į jÄ .

Mesdamas puodelį sutuoktinis pataikė jai į virÅ¡ugalvį, iÅ¡ galvos pasipylė kraujas, pajuto fizinį skausmÄ . Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, jog vienu metu apeliantas tiesiog paėmė jos telefonÄ ir pradėjo bėgioti. Ji norėjo atgauti savo daiktÄ . Prasidėjo stumdymai, daužymai, nubėgus į svetainę D. G. jÄ labai stipriai pastÅ«mė. Ji, norėdama atgauti savo telefonÄ , įkando jam į rankÄ , kurioje jis laikė telefonÄ . Kadangi sutuoktinis fiziÅ¡kai stipresnis už jÄ , jÄ atstÅ«mė, nubėgo į miegamÄ jį ir ten trenkė telefonÄ Ä¯ grindis, telefonas subyrėjo į Å¡ipulius.

Tada jis nuėjo į voniÄ , ji ėjo iÅ¡ paskos ir sakė, kad reikia apsiraminti. Tuo metu jis gėrė iÅ¡ puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvÄ . Taigi, pirminėje apklausoje nukentėjusioji nenurodė aplinkybių apie tai, jog neva buvo stumdoma, daužoma. Å ias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tik apklausiama teisiamajame posėdyje. Taip pat skiriasi nukentėjusiosios parodymai dėl įkandimo aplinkybių – pirminėje apklausoje nukentėjusioji teigė, jog įkando D. G. po to, kai pastarasis bandė neatiduoti jos telefono ir jÄ pastÅ«mė, tuo tarpu, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog įkando D.

G. į rankÄ , nes norėjo atgauti savo telefonÄ , po to D. G. jÄ atstÅ«mė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad D. G. jÄ apipylė ir po to metė į jÄ puodelį, pataikė į virÅ¡ugalvį. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pakeitė parodymus, bei parodė, jog D. G. gėrė iÅ¡ puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvÄ . 2.3. Apelianto teigimu, teismas ignoravo ankščiau nurodytus prieÅ¡taravimus nukentėjusiosios parodymuose. Tuo pačiu teismas ignoravo ir kitus prieÅ¡taravimus, esančius tarp nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, jog mesdamas puodelį sutuoktinis pataikė jai į virÅ¡ugalvį, iÅ¡ galvos pasipylė kraujas, pajuto fizinį skausmÄ . L. V. A. parodė, jog moteris nurodė, kad viskas vyko vonioje, jie užėjo, tačiau viskas buvo tvarkingai, kraujo nesimatė, jeigu kažkokius kraujo pėdsakus rado, tai jie turėjo bÅ«ti nufotografuoti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad prasidėjo stumdymai, daužymai, nubėgus į svetainę D.

G. jÄ labai stipriai pastÅ«mė. Å ių aplinkybių nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jų nenurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Liudytoja V. A. parodė, jog moteris pasakė, kad jos sutuoktinis jai trenkė puoduku per galvÄ . Kadangi vyras bandė iÅ¡ jos atimti telefonÄ , ji jam įkando į rankÄ , į kuriÄ , neatsimena, po ko sutuoktinis jai trenkė puoduku per galvÄ . 2.4. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusiosios K. Å .-G. atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ ir jo mechanizmÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1624/2019 (01), kuria nustatyta, jog K.

Å .-G. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, poodinės kraujosruvos krÅ«tyje, deÅ¡inėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė tik apie vienÄ patirtÄ trauminį poveikį, t. y. trenkimÄ puodeliu per galvÄ .

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji jau parodė apie patirtus du trauminius poveikius, t. y. apie pastÅ«mimÄ ir apie trenkimÄ puodeliu. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Tai, ar iÅ¡ties visi sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, buvo padaryti kaltinime nurodyto įvykio metu. Atkreipė dėmesį, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros (2019 m. gegužės 21 d.).

Tai reiÅ¡kia, jog, neatmestina galimybė, kad nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos krÅ«tyje, deÅ¡inėje rankoje, galėjo bÅ«ti padaryti tiek prieÅ¡, tiek ir po kaltinime nurodyto 2019 m. gegužės 19 d. įvykio (laikotarpiu iki apžiÅ«ros). 2.5. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. D. G. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, jog tyčia savo sutuoktinės nežalojo.

PrieÅ¡ingai, nurodė, jog įvykio metu bÅ«tent sutuoktinė smurtavo jo atžvilgiu. Ji jam spyrė į kojÄ , durimis privėrė jo kojÄ bei įdrėskė jam į rankÄ . Po to, kai pamatė, jog D. G. ketino skambinti į policijÄ , ji, siekdama sutrukdyti, jam įkando į rankÄ . Teismas visiÅ¡kai ignoravo byloje esančiÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1629/2019 (01), patvirtinančiÄ , kad D. G. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, blauzdose, odos nubrozdinimai kairės plaÅ¡takos antrame pirÅ¡te, kairėje pėdoje, kietu buku ir/ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais).

Sužalojimai padaryti mažiausiai aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai padaryti prieÅ¡ 3-7 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å i specialisto iÅ¡vada patvirtino D. G. parodymus apie tai, jog pastarasis įvykio metu buvo sužalotas K. Å .-G.. Smurto veiksmas nebuvo vienkartinis. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. 2.6. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms, K. Å .-G. nustatyti sužalojimai, jeigu ir buvo padaryti apelianto, turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip tyčinis fizinis smurtas, nukreiptas į skausmo sukėlimÄ ar sveikatos sutrikdymo padarymÄ , bet kaip iÅ¡skirtinai gynybinio pobÅ«džio veiksmai.

D. G., vengdamas konflikto ir smurtaujančios sutuoktinės, pasiÅ¡alino iÅ¡ kambario, tačiau, kÄ pripažįsta ir pati K. Å .-G., ji pati atėjo paskui sutuoktinį į voniÄ , t. y. Å¡iuo atveju visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog bÅ«tent nukentėjusioji toliau provokavo konfliktÄ , persekiodama iÅ¡ paskos D. G.. D. G. bÅ«nant vonioje, pastaroji pradėjo į jį mėtyti įvairius daiktus (raktus, telefonÄ ir kt.). D. G. nutarė skambinti į policijÄ tikslu praneÅ¡ti apie smurtaujančiÄ sutuoktinę, tačiau pastaroji, tai iÅ¡vydusi, ir suvokdama, jog atvykus policijos pareigÅ«nams jai gali tekti atsakyti už smurtÄ artimoje aplinkoje, nutarė sutrukdyti D.

G. paskambinti, dėl ko puolė D. G. bei pradėjo jam kÄ sti į rankÄ . Akivaizdu, jog D. G. jautė itin didelį fizinį skausmÄ , dėl ko kita ranka nustÅ«mė nuo savęs nukentėjusiÄ jÄ . ApmÄ stęs įvykio aplinkybes, D. G. neatmetė galimybės, jog rankoje, kuria jis atstÅ«minėjo K. Å .-G., galėjo bÅ«ti puodelis, atstÅ«mimo metu puodelis galėjo kontaktuoti su nukentėjusiosios galva. Tačiau, objektyviai vertinant Å¡iÄ situacijÄ , akivaizdu, jog smurtaujančio asmens atstÅ«mimas nuo savęs ir dėl to atsiradęs smurtautojo sužalojimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčiniai smurtautojÄ atstumiančiojo nuo savęs asmens veiksmai, nukreipti į fizinio skausmo sukėlimÄ smurtautojui ar jo sužalojimus. 2.7.

Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje duodamas parodymus, D. G. parodė, jog K. Å .-G. smurtas jo atžvilgiu buvo naudojamas jau ne pirmÄ kartÄ â€“ 2019 metų vasario mėnesį jam buvo sulaužyta ranka. Tad Å¡ioje situacijoje jis, suvokdamas, kuo gali pasibaigti jos smurtavimas, aktyviai gynėsi nuo sutuoktinės aktyvių veiksmų, konflikto pirmas nepradėjo, smurtauti jos atžvilgiu nenorėjo, tik gynėsi. Pagrįsdamas savo parodymus, D. G. teismui teikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog pastarajam prieÅ¡ kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį buvo sulaužyta ranka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir vertinti kaltinamojo teikiamus dokumentus bei visiÅ¡kai ignoravo gautus duomenis apie apelianto atžvilgiu sutuoktinės naudotÄ fizinį smurtÄ ir jo padarinius. 2.8. Nesupranta, kokius duomenis teismas vertino kaip pagrindÄ konstatuoti nukentėjusiosios ir kaltinamojo fizinę bÅ«klę bei sudėjimÄ . Nepaisant lyčių skirtumo, kitų ryÅ¡kių skirtumų tarp D. G. ir K. Å .-G. iÅ¡ esmės nėra. Pastaroji įvykio metu buvo pakankamai stambaus kÅ«no sudėjimo.

Taip pat, dėl savo darbo specifikos (reabilitologė), turinti pakankamai daug fizinės jėgos. Tad, ignoruoti Å¡iuos duomenis teismas neturėjo pagrindo. Apelianto nuomone, teismas turėjo vertinti Å¡iuos nuteistojo veiksmus tiek per tyčios aspektÄ , tiek ir per BK 28 straipsnyje numatyto bÅ«tinosios ginties instituto prizmę. Vertinant faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad kėsinimasis apelianto atžvilgiu buvo, jis buvo tebesitęsiantis, nuteistajam buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, padaryti aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais, kurie pagal vertinimÄ yra analogiÅ¡kos apimties, kaip ir konstatuoti nukentėjusiajai, t. y. tiek nuteistajam, tiek jo sutuoktinei buvo konstatuoti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, kas reiÅ¡kia, kad bÅ«tinosios ginties ribų apeliantas neperžengė, o gynėsi nuo realaus, vykstančio bei tebesitęsiančio kėsinimosi. 2.9.

Tuo tarpu teismo iÅ¡vada, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti tyčia, o ne ginantis nuo nukentėjusiosios, yra nepagrįsta objektyvia duomenų analize. Byloje be pačios K. Å .-G. parodymų, kurie įvairiose proceso stadijose keitėsi, kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo tyčiÄ sužaloti jÄ , nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad negalima apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien nukentėjusio asmens parodymais, nesant kitų kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų. 2.10.

Pasak apelianto, teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl įvykio aplinkybių, iÅ¡ esmės buvo Å¡aliÅ¡kas, nes prioritetÄ teikė iÅ¡skirtinai K. Å .-G. parodymams. NeaiÅ¡ku, kokių objektyvių duomenų pagrindu teismas konstatavo, jog bÅ«tent D. G. metė į grindis ir sudaužė K. Å .-G. telefonÄ . Pažymėjo, jog jis parodė visiÅ¡kai kitas telefono dužimo aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad kai pastarasis buvo vonioje, atsidarė vonios durys ir į jį pradėjo skrieti daiktai, raktų ryÅ¡ulys, piniginė, telefonas.

D. G. darė prielaidÄ , kad K. Å .-G. metė savo telefonÄ , galvodama, kad meta jo telefonÄ , nes jie abu juodi, panaÅ¡Å«s. Å i D. G. versija objektyviai paneigta nebuvo. 2.11. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ K. Å .-G. dėl jos veiksmų kaltinime nurodyto įvykio metu sužalojant D. G.. Atkreipė dėmesį, jog K. Å .-G. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, jog ji sužalojo D. G. neva gindama savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ir toks jos veikimas buvo pripažintas bÅ«tinÄ ja gintimi.

Å iuo gi atveju, byloje yra duomenys, jog D. G. gynėsi nuo K. Å .-G. smurto, buvo sužalotas, tačiau teismas Å¡aliÅ¡kai vertino esamÄ situacijÄ , ir D. G. veiksmų nevertino kaip bÅ«tinosios ginties. 2.12. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog įvykio metu aplinkinių asmenų, iÅ¡skyrus D. G. ir K. Å .-G., nebuvo. Tai reiÅ¡kia, jog objektyviai, kaltinime nurodyto įvykio liudytojų, mačiusių kas iÅ¡ tiesų įvyko D. G. ir K. Å .-G. bute, nebuvo. Teismas nustatė, jog tarp Å¡alių vyko skyrybų procesas, derybos dėl turto padalinimo.

Akivaizdu, jog kaltininko nustatymas Å¡ioje byloje kažkuriai iÅ¡ Å¡alių galėjo lemti tam tikrus turtinius nuostolius, o kažkuriai – tam tikrÄ turtinę naudÄ Å¡alių skyrybų procese. Taigi, Å¡iuo atveju teismas turėjo objektyviai vertinti, jog kiekviena iÅ¡ Å¡alių galėjo turėti motyvÄ apkalbėti kitÄ Å¡alį. Tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų nustatyta daug neatitikimų, prieÅ¡taravimų, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai objektyviai paÅ¡alinti nebuvo, o teismas visus prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino iÅ¡skirtinai nukentėjusiosios naudai, nepaisant jos parodymuose nustatytų neatitikimų ir parodymų apie tas pačias faktines aplinkybes kaitos.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas 4. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto manymu, jo padaryti veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip tyčinis fizinis smurtas, nukreiptas į skausmo sukėlimÄ ar sveikatos sutrikdymo padarymÄ , bet kaip iÅ¡skirtinai gynybinio pobÅ«džio veiksmai. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo motyvais pripažįstant tam tikrus duomenis pagrįstais įrodymais bei mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti bei iÅ¡tirti jo praÅ¡omus prijungti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumÄ . Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

5. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidžia ir tai, kad nuosprendyje remiamasi nukentėjusiosios parodymais. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, sugretinus Å¡iuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumÄ , kurios pagrindu D. G. pagrįstai pripažintas kaltu.

6. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apylinkės teismas neobjektyviai vertino byloje esančius nukentėjusiosios K. Š.-G. parodymus, kurie skirtingose proceso stadijose iš esmės keitėsi dėl esminių įvykio aplinkybių. Kaip ir nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynybos išsakytas argumentas, kad byloje yra tik nuteistojo ir nukentėjusiosios prieštaraujantys parodymai. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų matyti, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatų, be paties nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų, įvertino liudytojų D.

L., V. A. parodymus bei jos suraÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , specialisto iÅ¡vadÄ , policijos registro iÅ¡raÅ¡Ä , nukentėjusiosios protokolÄ pareiÅ¡kimÄ , vaizdo įraÅ¡Ä , vaizdo ir garso įraÅ¡us, kurių visuma suteikia pagrindÄ nukentėjusiosios žodžius vertinti, kaip atitinkančius tikrovę ir neiÅ¡galvotus. Tai, kad nukentėjusioji skirtingose proceso stadijose nevienodai nurodė kai kurias neesmines detales (kurias nuteistasis apeliaciniame skunde ir akcentuoja: nukentėjusiosios stumdymÄ , daužymÄ , įkandimo aplinkybes ir svarbiausia sužalojimÄ puodeliu – ar apeliantas jÄ apipylė ir po to metė į jÄ puodelį, ar gėrė iÅ¡ puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvÄ ), negali bÅ«ti laikoma pagrindu abejoti jos parodymais bei vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus.

Vertinant parodymų patikimumÄ , svarbu tai, kad jie bÅ«tų nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji K. Å .-G. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, vienodai nurodydama esmines D. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du jai buvo padaryti specialisto iÅ¡vada konstatuoti sužalojimai. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje nurodytu argumentu, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta tai, kad smurtavimo metu nukentėjusioji patyrė didelį stresÄ , parodymus davė ne kartÄ , praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina jos galimybes detaliai atsiminti įvykių sekÄ .

Visgi, kaip minėta, nukentėjusiosios parodymai dėl nuteistojo vartoto fizinio smurto jos atžvilgiu buvo nuoseklūs, kuriuos patvirtina ir bylos įrodymai.

7. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto (dėl besitęsiančių skyrybų) metu D. G. paėmęs jos telefonÄ pradėjo bėgioti. Norėdama atsiimti savo telefonÄ , prasidėjo stumdymai, daužymai, nuteistajam įkando į rankÄ , kurioje laikė jos telefonÄ , o Å¡is jÄ atstÅ«mė ir nubėgęs į miegamÄ jį trenkė telefonÄ Ä¯ grindis, sudaužė. D. G. nuėjus į voniÄ , ji ėjo iÅ¡ paskos, tuo metu nuteistasis gėrė iÅ¡ puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvÄ .

Ji pajuto fizinį skausmÄ ir baimę (1 t., b. l. 176-177). Å ie jos parodymai iÅ¡ esmės atitiko tiek ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek 2019 m. gegužės 19 d. protokole pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms bei policijos registro iÅ¡raÅ¡o duomenims (1 t., b. l. 5-8, 10, 14). O tai, ar apeliantas jÄ apipylė ir po to metė į jÄ puodelį, ar gėrė iÅ¡ puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvÄ , nėra esminiai, svarbu tai, kad D. G., po to, kai jam įkando į rankÄ , nukentėjusiÄ jÄ stumdė į įvairias kÅ«no vietas ir sudavė jai puodeliu į galvos sritį, tuo nežymiai jÄ sužalojant, kas ir sudaro kaltinimo esmę.

Apie pavartotÄ smurtÄ nukentėjusioji pasakė iÅ¡ karto, įvykio dienÄ atvykusiems pareigÅ«nams. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai galvÄ puodeliu prakirto sutuoktinis D. G. (1 t., b. l. 5-8). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1624/2019 (01) matyti, jog muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, poodinės kraujosruvos krÅ«tyje, deÅ¡inėje rankoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (1 t., b. l. 30-31). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja V.

A. (policijos pareigÅ«nė) nurodė, kad, kai atėjo moteris (nukentėjusioji), pamatė, jog moters antakis prakirstas, tačiau taip pat jos visa palaidinė buvo kruvina. Moteris pasakė, kad vyras bandė iÅ¡ jos atimti telefonÄ , ji jam įkando į rankÄ , į kuriÄ , neatsimena, po ko sutuoktinis jai trenkė puoduku per galvÄ . Moteris buvo iÅ¡sigandusi, verkė, jai buvo suteikta medikų pagalba (1 t., b. l. 24; 2 t., b. l. 3-4). Sutiktina su apelianto argumentu, kad liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jai moteris pasakė, kad viskas vyko vonioje, jie užėjo, tačiau viskas buvo tvarkingai, kraujo nesimatė, jeigu kažkokius kraujo pėdsakus rado, tai jie turėjo bÅ«ti nufotografuoti.

Tačiau, kaip minėta pirmiau, liudytoja matė ir sužalotÄ moterį bei ant jos palaidinės kraujÄ . PareigÅ«nė V. A. analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nurodė ir tarnybiniame praneÅ¡ime suraÅ¡ytame iÅ¡ karto po įvykio (1 t., b. l. 42). Atvykusiems pareigÅ«nams nukentėjusioji dėl vyro elgesio parašė pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kime nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu sutuoktinis D. G. smurtavo jos atžvilgiu, sudavė puodeliu į galvÄ ir jÄ praskėlė, savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 10).

Å ie duomenys neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios nurodytam jos atžvilgiu naudoto smurto pobÅ«džiui. Minėtas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. L. (kaimynas), kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio naktį matė nukentėjusiÄ jÄ , kuri pasakė, kad sumušė vyras, pas jÄ buvo kraujuota galva, reikia paskambinti ir parodė sudaužytÄ telefonÄ . Kaimynė nurodė, kad gavo iÅ¡ puodelio į galvos sritį, įvyko konfliktas; ji buvo iÅ¡sigandusi, dusliai kvėpavo, adrenalinas sukilęs (1 t., b. l. 20; 2 t., b. l. 4).

8. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios K. Å .-G. atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ ir jo mechanizmÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1624/2019 (01), dėl nukentėjusiosios prieÅ¡taringų nurodytų sužalojimo aplinkybių. Atsakydama į šį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis D. G. teigdamas, jog nukentėjusiosios parodymai skirtingose proceso stadijose keitėsi dėl esminių įvykio aplinkybių, kas paneigta ankščiau iÅ¡dėstytais įrodymais, pats duodamas parodymus nebuvo nuoseklus ir nuoÅ¡irdus.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, jog savo sutuoktinės puodeliu nemušė, jos atžvilgiu smurto nenaudojo bei jos telefono nedaužė (1 t., b. l. 86). Vėliau, 2019 m. liepos 9 d. apklausos metu D. G. iÅ¡kėlė versijÄ , kad įvykio metu gynėsi nuo aktyvaus sutuoktinės K. Å .-G. smurto jo atžvilgiu, vengdamas Å¡io smurto ir galimai sunkesnių pasekmių, turėjo jÄ atstumti nuo savęs. Tyčia sutuoktinės nežalojo, veikė iÅ¡skirtinai bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (1 t., b. l. 94).

Teisiamojo posėdžio metu D. G. jau nurodė, kad laikydamas rankoje puodelį galėjo kliudyti galvÄ K. Å .-G., bet ne specialiai. Beje, nurodė ir tai, kad iki konflikto nukentėjusioji nebuvo sužalota. Pirminių parodymų metu bandė prisiminti kaip buvo, galvojo, kad puodelį buvo padėjęs, dabar galvoja, kad gal puodelis buvo pas jį rankoje (2 t., b. l. 5-6). O ir apeliaciniame skunde D. G. neatmetė galimybės, jog rankoje, kuria jis atstÅ«minėjo nukentėjusiÄ jÄ , galėjo bÅ«ti puodelis, atstÅ«mimo metu puodelis galėjo kontaktuoti su pastarosios galva.

IÅ¡ pradžių D. G. nurodė tik tai, jog sutuoktinė jam įkando į rankÄ , ko ji neneigė viso proceso metu, tačiau vėliau nurodė ir kitus sužalojimus, kurių nenurodė nei į iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nei skambindamas į BPC. Be to, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad policijÄ kvietė dėl to, kad nukentėjusioji pasiėmė vaikus ir automobilio raktelius. Taip pat apeliantas nurodė, kad, kai nukentėjusioji atėjo pas pareigÅ«nus, tik tuomet pamatė, jog ji kraujuota ir pats iÅ¡sigando.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad nuteistasis atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, jog žmona kažkur kaukÅ¡telėjo galvÄ (1 t., b. l. 47; CD diskas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais prisegtas prie 2 t. galinio virÅ¡elio). Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti minėtoje specialisto iÅ¡vadoje, K.

Š.-G. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos krūtyje, dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 30-31). Nukentėjusioji K. Š.-G. patvirtino, kad iki 2019 m. gegužės 19 d. konflikto nebuvo sužalota, tai, kaip minėta, patvirtino ir pats nuteistasis.

Ji dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ karto kreipėsi į medikus. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutinka su specialisto iÅ¡vada ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog, nepaisant D. G. keliamos versijos, nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati ar kitoje vietoje ir laiku, jai sužalojimai padaryti bÅ«tent 2019 m. gegužės 19 d. konflikto tarp jos ir D. G. metu. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos krÅ«tyje, deÅ¡inėje rankoje) galėjo bÅ«ti padaryti tiek prieÅ¡, tiek ir po kaltinime nurodyto 2019 m. gegužės 19 d.

įvykio, nepagrįstas. Taigi visi Å¡ie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis D. G. mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais inkriminuotu laiku nukentėjusiajai K. Å .-G. nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

9. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo byloje esančiÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1629/2019 (01), patvirtinančiÄ , kad D. G. įvykio metu buvo sužalotas K. Å .-G.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas rėmėsi Å¡ia specialisto iÅ¡vada ir atkreipė dėmesį, jog D. G. nuo medicininės pagalbos skambindamas į BPC atsisakė, į medikus kreipėsi tik vėliau, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios K.

Å .-G. veiksmų jo atžvilgiu buvo nutrauktas (1 t., b. l. 162-165). Nukentėjusioji viso proceso metu pripažino, kad įkando D. G. į rankÄ , siekdama atgauti savo telefonÄ . Jokių kitų nukentėjusiosios smurtinio pobÅ«džio veiksmų apelianto atžvilgiu byloje nenustatyta. Todėl apelianto argumentas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , taip pat nepagrįstas. Dar kartÄ tirti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kai tyrimas yra atliktas, teisinio pagrindo nėra. Apeliantas taip pat teigia, kad smurtas jo atžvilgiu buvo naudojamas ne pirmÄ kartÄ (2019 m. vasario mėnesį jam buvo sulaužyta ranka), o tai patvirtinanti medicininė pažyma nebuvo prijungta prie bylos ir iÅ¡tirta.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡io sužalojimo paaiÅ¡kino, kad ji D. G. rankos nelaužė; žinant jo psichoemocinę bÅ«klę, nemokėjimÄ suvaldyti pykčio, jos manymu, jis pats galėjo trenkti rankÄ Ä¯ sienÄ ir susižaloti (1 t., b. l. 178). Atsakant į šį nuteistojo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad D. G. dėl Å¡io įvykio nesikreipė nei į policijÄ , nei į kitas institucijas, joks tyrimas nebuvo atliekamas, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl ankščiau prieÅ¡ jį naudoto smurto ir tai patvirtinanti medicininė pažyma nei patvirtina, nei paneigia kažkokias aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla.

10. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdumas, kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, kad nuteistasis smurtavo (stumdė ir sudavė puodeliu į galvos sritį) prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jau po minėto įkandimo.

Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje nuteistasis apskritai neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties iÅ¡kėlė 2019 m. liepos 9 d. apklausos metu. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis nuo medicininės pagalbos atsisakė, į medikus kreipėsi tik vėliau, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios K. Å .-G. veiksmų jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Nukentėjusioji viso proceso metu pripažino, kad įkando D. G. į rankÄ , siekdama atgauti savo telefonÄ , o jokių kitų nukentėjusiosios smurtinio pobÅ«džio veiksmų apelianto atžvilgiu byloje nenustatyta.

11. Vis tik, pats faktas, kad nukentėjusioji įkando nuteistajam į rankÄ , savaime neleidžia teigti, kad pastarasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kadangi norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti asmens veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnio keliamas sÄ lygas, susijusias su gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. O Å¡iuo atveju byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo smurtinius veiksmus sÄ lygojo pavojingas, realus ir akivaizdus nukentėjusiosios kėsinimas, nukreiptas į D.

G.. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog susidariusioje situacijoje, nukentėjusiosios veiksmai (vykęs abipusis žodinis konfliktas, pripažintas ir jau aptartas įkandimas, ėjimas apeliantui iÅ¡ paskos į voniÄ ) nebuvo tokie pavojingi, kad apeliantui bÅ«tų reikėję nuo nukentėjusiosios gintis – rankomis jÄ stumdyti į įvairias kÅ«no vietas, po to suduoti puodeliu į galvos sritį. Tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo ir negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, Å¡alinančia D.

G. atsakomybę. Nepaisant to, D. G. bÅ«damas blaivus, esant namuose mažamečiams vaikams, galėjęs ir privalėjęs adekvačiai vertinti susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , pasielgė prieÅ¡ingai – nesant objektyviai egzistuojančios grėsmės be pagrindo panaudojo fizinę jėgÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, nuo tokių D. G. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. O apelianto pažymėta nukentėjusiosios fizinė bÅ«klė, teismo padarytų iÅ¡vadų nekeičia ir nuteistojo atsakomybės neÅ¡alina, juolab, apeliantas, bÅ«damas brandaus amžiaus ir blaivus, kaip minėta, turėjo adekvačiai vertinti susidariusiÄ situacijÄ , o ne atlikti smurtinius veiksmus prieÅ¡ moterį ir esant namuose mažamečiams vaikams.

Priešingai, tokie apelianto smurtiniai veiksmai, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdis rodo, jog D. G. teisei priešingas elgesys buvo tyčinis. Nuteistasis atlikdamas smurtinius veiksmus be jokios abejonės suprato, kad, taip veikdamas, jis gali sužaloti K. Š.-G. ir iš pykčio tokių pasekmių siekė. Taigi nuteistasis D. G. veikė tiesiogine tyčia.

12. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog, vertindamas šiuos įrodymus, apylinkės teismas buvo šališkas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Taigi teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir vienas iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2009, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015).

Taigi teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iÅ¡ jų palankumo, t. y. teismas negali bÅ«ti suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2009). Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.

BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548-699/2015).

14. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nukentėjusiosios parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys, priimdamas nuosprendį vertino tiek nukentėjusiosios, tiek D. G. teikiamus įrodymus, siedamas juos tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde D. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimÄ apylinkės teismo suinteresuotumÄ galutinio sprendimo priėmimu. Vien ta aplinkybė, jog D. G. atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių apeliantas iÅ¡ esmės nekvestionuoja, tik nesutinka su jų teisiniu vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bÅ«tinosios ginties situacijos, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teismas padarė motyvuotas bei pagrįstas iÅ¡vadas dėl įrodymų patikimumo, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad jis pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė aiÅ¡kius įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog D.

G. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo gyvybę ar sveikatÄ ir tai privalėjo suprasti pats D. G.. Tai, kad apylinkės teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo apeliantas, nereiÅ¡kia jokio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra Bielskė Nijolė Žimkienė