2019-07-17 Nr. AB-14379-3-61-3-04254-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2084-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04254-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2017 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (23.1‑08)RNA‑35429 (toliau – ir VMI raštas, ginčijamas raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2017 m. lapkričio 10 d. prašymą teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. Skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Šiaulių AVMI) su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką, taip pat atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių ir baudos, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų delspinigių ir baudos mokėjimo. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. gavo VMI raštą, kuriame pažymėta, kad jo pateiktas prašymas neatitinka taisyklių reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas, taip pat, jog jo prašymo dalis dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir baudos, PSD įmokų delspinigių ir baudos sumokėjimo yra nagrinėjamas, o apie priimtą sprendimą bus informuotas atskirai. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas VMI raštas neatitinka Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, (toliau – ir Taisyklės) 21–23 punktų reikalavimų.

3. VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnis, Taisyklės ir Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VA-63, (toliau – ir Aprašas).

5. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas sprendimu, kurio pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį (Taisyklių 20 p.). Aprašas nustato reikalavimus mokesčių mokėtojo prašymui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, bei nurodo rekomenduojamas su prašymu pateikti papildomų dokumentų formas.

6. VMI, atsakydama į pirmą pareiškėjo pateikto prašymo dalį, ginčijamu raštu informavo, kad prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka Taisyklių ir Aprašo nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas, nes pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo būtinumą. Neturint šių duomenų, nėra galimybės įvertinti pareiškėjo finansinės būklės, kaip tai nustato MAĮ 88 straipsnio 2 dalis. Ginčijamame rašte pareiškėjui buvo nurodyta visa informacija apie reikalingų dokumentų pateikimą, taip pat, kokiais būdais pareiškėjas gali pateikti pakartotinį prašymą.

7. Prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir atleidimo nuo delspinigių bei baudų sumokėjimo pagal kompetenciją nagrinėja skirtingi VMI skyriai, todėl pareiškėjas buvo informuotas, kad kai bus priimtas sprendimas dėl jo prašymo dalies atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos, PSD įmokų delspinigių ir baudos sumokėjimo, pareiškėjas bus informuotas papildomai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, ginčijamą VMI raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. prašymą „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo“ iš naujo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė Šiaulių AVMI prašymą išdėstyti mokestinių nepriemokų pagal Šiaulių AVMI 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. FR-0682-487 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą sumokėjimą 2 metų laikotarpiui (mokant įmokas pagal pridedamą grafiką), atidedant mokėjimą 6 mėnesiams, atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos, PSD įmokų delspinigių ir baudos mokėjimo. VMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (23.1-08)RNA-35429 informavo pareiškėją, kad jo prašymo nenagrinės, nes prašymas neatitinka Taisyklėse ir Apraše nustatytų reikalavimų. Ginčijamą raštą VMI pagrindė MAĮ 88 straipsnio, Taisyklių 18 ir 19 punktų bei Aprašo 5.3 punkto nuostatomis.

10. Teismas iš Taisyklių 25 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo padarė išvadą, kad mokesčių administratorius negali atsisakyti nagrinėti mokesčių mokėtojo pateikto prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką. Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas raštas ir kurios teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, t. y. jog pareiškėjo prašymas neatitinka Taisyklių 18 ir 19 punktų reikalavimų, suponuoja Taisyklių 21 ir 22 punktų taikymo būtinybę.

11. Teismo vertinimu, VMI nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatomis ir neįgyvendino imperatyvios pareigos pareikalauti pareiškėjo patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą priimti, ir nustatyti šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, įtvirtinančio VMI uždavinį padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, bet ir 88 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatos. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą panaikinti ginčijamą VMI raštą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat konstatuoti, jog buvo pažeistas gero administravimo principas, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Atitinkamai teismas įpareigojo VMI iš naujo teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. prašymą.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui ginčijamame rašte paaiškino, kas, vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, turi būti nurodyta prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą; kokius, vadovaujantis Taisyklių 19 punkto ir Aprašo 5.3 punkto, dokumentus turi pridėti pareiškėjas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą; kokiais būdais pareiškėjas gali pakartotinai pateikti prašymą ir papildomus dokumentus. Pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kuriais grįstų savo prašymo dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo būtinumą. Neturint šių duomenų, nėra galimybės įvertinti pareiškėjo finansinės būklės, kaip tai numato MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, todėl prašymas buvo nenagrinėjamas. Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, prašymas laikomas gautu, kai nurodytu terminu gaunama paskutinė tinkamai patikslinta informacija. Šiuo atveju pareiškėjas nepridėjo nė vieno dokumento, pagrindžiančio būtinumą išdėstyti mokestinę nepriemoką, todėl prašymas laikomas negautu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (23.1-08)RNA-35429 „Dėl A. Š. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“ (b. l. 8), teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Ginčijamu sprendimu, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjo prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka Taisyklėse (18 ir 19 p.) ir Apraše (5.3 p.) nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad VMI sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei gero viešojo administravimo principą, jį panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjo prašymas laikomas negautu, nes pareiškėjas prie jo nepridėjo reikalingų dokumentų, be to, VMI savo sprendime detaliai išdėstė, kokius dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti su pakartotiniu prašymu bei kaip jis šį prašymą galėtų pateikti.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijamas VMI sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei gero viešojo administravimo principą, yra neteisėtas, todėl naikintinas, atitinkamai atsakovas pagrįstai įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.

20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nei pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei teismas skundžiamame sprendime neteigė ir nekonstatavo, jog pareiškėjo VMI pateiktas prašymas atitiko visus Taisyklių ir Aprašo reikalavimus. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo. Tačiau administracinio ginčo šalys nesutaria dėl to, kokio pobūdžio sprendimą atsakovas turėjo priimti nustatęs pareiškėjo pateikto prašymo trūkumus. Atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu, pareiškėjo prašymas teisėtai buvo laikomas negautu, nes dėl nustatytų trūkumų nebuvo galimybės patikrinti jo pagrįstumą. Teisėjų kolegija šį atsakovo vertinimą laiko teisiškai nepagrįstu, nes jis prieštarauja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 21 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

21. Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą.

22. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs iš pareiškėjo prašymą ir nustatęs atitinkamus jo trūkumus, privalėjo per nustatytą terminą pareikalauti pareiškėjo patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustatyti šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą, o ne, kaip buvo nustatyta nagrinėjamu atveju, pranešti pareiškėjui, jog jo prašymas dėl nustatytų trūkumų nebus nagrinėjamas.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Taisyklių 24 punktu, nustatančiu, kad prašymas laikomas gautu, kai nurodytu terminu gaunama paskutinė tinkamai patikslinta informacija. Atsakovo vertinimu, ši nuostata reiškia, kad pareiškėjo prašymas nagrinėjamu atveju turi būti nelaikomas gautu. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš tai nurodytoje teisės normoje nustatytas prašymo gavimo momentas yra svarbus nustatant Taisyklių 25 punkte mokesčių administratoriui įtvirtinto termino priimti atitinkamus sprendimus skaičiavimo pradžią, o ne nustatant, ar atitinkamas prašymas laikomas gautu ar ne.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas