2022-11-30 Nr. AB-29088-3-62-3-02906-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-951-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02906-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-511 „Dėl D. Č. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad iki perkėlimo į žemesnes Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas jis vykdė Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Dėl struktūrinių pertvarkymų Pravieniškių PN-AK veikę trys Resocializacijos skyriai buvo sujungti į vieną Resocializacijos skyrių. Pravieniškių PN-AK direktorius šio skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 4.1 punkte nustatė specialųjį reikalavimą turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą, o 4.2 punkte – turėti ne mažiau 2 metų darbo patirties bausmių vykdymo ar vidaus tarnybos sistemoje ir 1 metų patirtį socialinio darbo ar edukologijos srityje. Pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimas apie Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės naikinimą ir pasiūlyta, pareiškus sutikimą, būti perkeltam į kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes pareigas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atsakovui pateikė sutikimą, kuriame nurodė pareigybes, į kurias sutiktų būti perkeltas. Pravieniškių PN-AK raštu pranešė, kad pareiškėjas neturi socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto išsilavinimo, t. y. neatitinka specialiojo reikalavimo, todėl negali užimti Resocializacijos skyriaus viršininko pareigų.

3. Pareiškėjo vertinimu, Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas parengtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. IV-42/1R-17/1K-8 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkto nuostatą. Pareiškėjas teigė, kad Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nėra nurodytos nė vienos funkcijos, kuri atspindėtų socialinį darbą. Pareiškėjas vertino, kad Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme socialinio darbo funkcijų apskritai nėra numatyta, o šios pareigybės aprašymo 5.4, 5.7, 5.16 punktuose nurodytos funkcijos atitinka panaikintos jo vykdytos Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.5, 5.8, 5.17 punktuose nurodytas funkcijas.

4. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Švietimo ir mokslo ministras) 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-820 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinio darbo studijų krypties aprašo 4 punkto nuostatas, išreiškė abejones dėl nuteistųjų resocializacijos sutapatinimo su socialiniu darbu. Atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo 3.1 punkte pateiktą nuteistųjų socialinės reabilitacijos apibrėžimą, aptaręs apraše nurodytas nuteistųjų pataisos programų kategorijas, pareiškėjas tvirtino, kad jo įgyti teisės ir pedagogikos magistro laipsniai leidžia jam vykdyti šiame punkte nurodytas teisines ir pedagogines priemones bei edukacinį darbą, vyraujantį nuteistųjų pataisos programose. Be to, pareiškėjas vertino, kad jo įgytas teisės krypties ir pedagogikos krypties išsilavinimas leistų Resocializacijos skyriui vadovauti žymiai geriau, kadangi šios kvalifikacijos nuteistųjų resocializacijos procese yra reikalingesnės. Pareiškėjas, remdamasis Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1264 patvirtinto Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašo 16 punktu, teigė, kad jo gebėjimai leidžia jam dirbti ne tik edukacinį, bet ir vadybinį darbą.

5. Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 4.1 punkte įtvirtintas specialusis reikalavimas nėra pagrįstas objektyvia būtinybe. Šios pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos yra tapačios iki 2020 m. lapkričio 3 d. galiojusiame Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms, o palyginus įsteigto Resocializacijos skyriaus ir panaikinto Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatus, akivaizdu, kad šių struktūrinių padalinių uždaviniai ir funkcijos nepasikeitė. Pareiškėjo atstovo teigimu, tai leidžia teigti, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo įsteigto Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme įtvirtinti specialųjį reikalavimą turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą.

6. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad įstaigos struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas paaiškino, kad pataisos įstaigos struktūrą tvirtina Kalėjimų departamentas. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 20 d. pateikė naujus įstaigos administracijos struktūros ir valdymo struktūros schemos projektus ir siūlymus inicijuoti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras. Atsakovas iniciavo 2020 m. liepos 23 d. įvykusį įstaigos vadovybės, padalinių vadovų ir profesinės sąjungos atstovų susirinkimą, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Šiame susirinkime buvo pristatytas naujos pataisos įstaigos struktūros projektas ir su tuo susiję struktūriniai pertvarkymai.

8. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų struktūrų patvirtinimo“ ir 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – atitinkamai 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-242 ir 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-242) buvo patvirtintos naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūra ir įstaigos valdymo struktūros schema, įsigaliojusios 2020 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgus į tai, jog Pravieniškių PN-AK veikia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinių sąjungos, apie vykdomą reorganizavimą ir su tuo susijusius planuojamus atlikti procedūrinius veiksmus atsakovas raštu informavo abi profesines sąjungas, joms buvo išsiųstas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. V-366 „Dėl konsultavimo procedūrų pradžios paskelbimo“. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos profesinė sąjunga pataisos įstaigos reorganizacijai raštu pritarė, o su Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesine sąjunga reorganizacijos klausimais vyko susirašinėjimas.

9. Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgęs į pareiškėjo 2020 m. spalio 13 d. sutikimą, 2020 m. spalio 30 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Su šios pareigybės aprašymu pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2020 m. lapkričio 12 d. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad įstaigos reorganizacijos struktūriniai pertvarkymai tiesiogiai palietė ne tik pareiškėją, bet ir kitus pareigūnus, kurie irgi pasirinko naujas pareigas ir sutiko jas vykdyti nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad pataisos įstaigos struktūriniai pertvarkymai nebuvo susiję su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, pataisos įstaigos pertvarkymai vyko, įgyvendinant Kalėjimų departamento direktoriaus priimtus įsakymus dėl administracijos struktūros patvirtinimo, ir siekiant optimizuoti Resocializacijos skyrių valdymą, gerinti atliekamų funkcijų kokybę, mažinti vadovaujančių asmenų skaičių.

10. Atsakovas paaiškino, kad Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės, kaip ir kitų tuo pačiu metu naujai steigiamų pareigybių, aprašymo projektą, atsižvelgiant į Metodiką, tarnybinį poreikį ir pataisos įstaigose resocializacijai keliamus naujus uždavinius, rengė Pravieniškių PN-AK Veiklos organizavimo skyriaus vedėja ir tuo metu direktoriaus pavaduotojų pareigas ėję pareigūnai. Siekiant tobulinti nuteistųjų laisvės atėmimo bausme socialinės reabilitacijos procesą bei atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-260 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės pateiktus siūlymus, Kalėjimų departamento direktorius patvirtino Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepciją (toliau – Koncepcija). Atsakovas nurodė Koncepcijos II skyriaus „Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas“ 10 ir 14 punktus, Koncepcijos III skyriaus „Darbuotojų struktūra, pareigybės, darbo užmokestis ir kvalifikaciniai reikalavimai“ 18 punktą. Atsakovas pažymėjo, kad Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas vykdo atranką į šias pareigas laimėjusi D. Č., skundų dėl atrankos į Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybę nebuvo gauta.

11. Atsakovas paaiškino, kad šios pareigybės aprašyme specialieji reikalavimai nustatyti, vadovaujantis Metodikos 11.1 punkto nuostata, kad reikiamas išsilavinimas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 8 straipsnio 2 dalimi ir 29 straipsnio 2 dalimi, o esant poreikiui, papildomai nurodoma kvalifikacija ir studijų kryptis (kryptys). Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas nepažeidžia Metodikos nustatytų reikalavimų, šios pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygtą išsilavinimą atspindi pareigūno socialinio darbo veiklą nustatytose funkcijose, t. y. kad Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas einantis pareigūnas pagal kompetenciją koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina įvairias prevencines bei reabilitacines programas (5.4 punktas), užtikrina patvirtintų ir aprobuotų socialinės reabilitacijos programų, metodikų, instrukcijų vykdymą, analizuoja jų vykdymo efektyvumą, teikia pasiūlymus dėl jų tobulinimo (5.7 punktas); bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, jų nariais bei kitas juridiniais ir fiziniais asmenimis sektoriuose laikomų nuteistųjų socialinės reabilitacijos organizavimo klausimais (5.16 punktas). Atsakovas teigė, kad nurodytos funkcijos yra akivaizdžiai susijusios su socialiniu darbu, todėl rengiant Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. liepos 20 d. raštu Nr. 1S-1793 pasiūlė Pravieniškių PN-AK inicijuoti teisės aktuose numatytas darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras, susijusias su laisvės atėmimo įstaigose kalinamų asmenų resocializaciją vykdančių padalinių struktūrinės pertvarkos įgyvendinimu, ir pateikė šios pataisos įstaigos valdymo struktūros schemos ir administracijos struktūros projektus, pagal kuriuos, šioje pataisos įstaigoje buvo numatomas vienas Resocializacijos skyrius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų struktūrų patvirtinimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-266 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos struktūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūra ir šios pataisos įstaigos valdymo struktūros schema, pagal kurias, nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Pravieniškių PN-AK buvo įsteigtas vienas Resocializacijos skyrius.

14. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pataisos pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Pravieniškių PN-AK pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą, o 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-392 – Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą.

15. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui įteikė Įspėjimą apie pareigybės naikinimą, kuriuo pranešė, kad, atsižvelgus į Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V-389, nuo 2020 m. lapkričio 3 d. naikinama Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybė, todėl pareiškėjas rašytiniu sutikimu įspėjimo laikotarpiu gali būti perkeltas į jo kvalifikaciją atitinkančias laisvas naikinamai pareigybei lygiavertes pataisos pareigūno pareigas arba pareiškėjo prašymu į žemesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos įstaigoje arba Kalėjimų departamento sistemoje; išaiškinta, kad iki 2020 m. spalio 31 d., jeigu kitos pareigos pareiškėjui nebus pasiūlytos arba pareiškėjas atsisakys siūlomų pareigų, arba jeigu likus 5 darbo dienoms iki šio įspėjimo laikotarpio pabaigos nepareikš valios dėl perkėlimo į siūlomas pareigas, pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas; su Įspėjimu apie pareigybės naikinimą pareiškėjui buvo pateiktas ir laisvų pareigybių sąrašą.

16. Pravieniškių PN-AK 2020 m. spalio 13 d. gavo pareiškėjo parengtą Sutikimą užimti pasiūlytas pareigas, reg. Nr. 8-3491, kuriame pareiškėjas nurodė pareigas, į kurias jis sutinka būti perkeltas, tarp jų – ir į įsteigto Resocializacijos skyriaus viršininko bei Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (I t., b. l. 97). Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. S-22603 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pateikė informaciją apie pareigybes, į kurias jis negali pretenduoti, ir priežastis, neleidžiančias į jas pretenduoti, bei pareigybes, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka ir į kurias, jam sutikus, gali būti perkeltas, tarp jų – ir apie Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę.

17. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. spalio 30 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėją, vykdžiusį Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas (6 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupė), nuo 2020 m. lapkričio 3 d. perkėlė į žemesnes Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (10 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupė). Pravieniškių PN-AK direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalimi ir 30 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-242 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. V-266, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintą Pravieniškių PN-AK pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą ir rėmėsi pareiškėjo 2020 m. spalio 13 d. sutikimu užimti pasiūlytas pareigas (I t., b. l. 98). Pareiškėjas su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-395 patvirtintu Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymu pasirašytinai susipažino 2020 m. lapkričio 12 d.

18. Teismas išanalizavo Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

19. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų (toliau – Nuostatai, taikoma nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. galiojanti redakcija) 1, 5, ir 7 punktus, LVAT praktiką, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismui nėra priskirta spręsti dėl Pravieniškių PN-AK struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimą nulėmė Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais patvirtintos naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūra ir šios pataisos įstaigos valdymo struktūros schema, pagal kurias, nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Pravieniškių PN-AK buvo įsteigtas vienas Resocializacijos skyrius bei įvykdyti kiti struktūriniai pakeitimai. Remdamasis Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad sprendimus šiais klausimais priėmė kompetentingas subjektas – Kalėjimų departamento direktoriaus, priimdamas 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-242 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų struktūrų patvirtinimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. V-266 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos struktūros patvirtinimo“.

21. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad Pravieniškių PN-AK struktūriniai pakeitimai buvo realūs. Nurodytą išvadą patvirtina ir informacija, nurodyta Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. S-18781 „Dėl informavimo“, adresuotame Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos profesinei sąjungai ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai. Teismas darė išvadą, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir 2021 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. S-12961 „Dėl duomenų pateikimo“ pateiktais paaiškinimais, kad pataisos įstaigos struktūriniai pertvarkymai nebuvo susiję su pareiškėjo veikla Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje, kadangi jie palietė ne tik pareiškėją, bet ir kitus šios pataisos įstaigos pareigūnus.

22. Išanalizavęs įsteigto Resocializacijos skyriaus veiklą reglamentuojančio teisės akto I skyriuje „Bendrosios nuostatos“, II skyriuje „Resocializacijos skyriaus uždaviniai ir funkcijos“, III skyriuje „Resocializacijos skyriaus teisės“ įtvirtintas normas, teismas nustatė, kad jos iš esmės analogiškos buvusio Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatuose įtvirtintoms normoms. Tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo sektorių struktūrinių pertvarkymų realumu.

23. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 4 ir 5 dalis, Koncepcijos 2, 3 ir 18 punktus, nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK vykdomų struktūrinių pertvarkymų panaikinus tris Resocializacijos skyrius, veikusius Pirmajame, Antrajame bei Trečiajame sektoriuose, ir įsteigus vieną Resocializacijos skyrių, šio struktūrinio padalinio veikla, nukreipta į teisės aktais pavestų funkcijų, susijusių su nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę, apima visą pataisos įstaigą. Teismo vertinimu, tai leidžia efektyviau planuoti Resocializacijos skyriaus darbą ir panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, užtikrina vieningą visoje pataisos įstaigoje vykdomų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių organizavimą ir įgyvendinimą.

24. Teismas, vertindamas argumentus dėl Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, Vidaus tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, Metodikos 6 punktą 11 punktą ir 11.1 punktą, taip pat įvertino pareiškėjo turimą išsilavinimą, Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu (toliau – Krypčių sąrašas, taikoma 2017 m. lapkričio 8 d. – 2021 m. liepos 19 d. laikotarpiu galiojusi redakcija), Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-820 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinio darbo studijų krypties aprašo (neteko galios nuo 2021 m. kovo 25 d.) 4 ir 20 punktus.

25. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis D. Č. nurodytu Švietimo ir mokslo ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtintais Mokslo krypčių klasifikatoriumi ir Meno krypčių klasifikatoriumi, kadangi šie klasifikatoriai priimti, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio, nustatančio mokslo doktorantūros ir meno doktorantūros paskirtis, mokslo (meno) doktorantūros vykdymo reikalavimus, nuostatomis. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalis mokslo doktorantūros ir meno doktorantūros paskirtis yra rengti mokslininkus.

26. Atsižvelgęs į Socialinio darbo studijų krypties aprašo 28–29 punktus, teismas sprendė, kad šių studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai jas taikyti, įgyti socialiniai, asmeniniai, specialieji gebėjimai užtikrina, kad asmuo, turintis socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą gebės vadovauti Resocializacijos skyriui, įsteigtam organizuoti ir vykdyti nuteistųjų resocializaciją ir integraciją į visuomenę, ir organizuoti šiam skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų bei pareigybei pavestų funkcijų vykdymą. Pažymėtina, kad, patvirtinus Koncepciją, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-153 buvo patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytų daugelio priemonių įgyvendinime dalyvaus ir pataisos įstaigos, taigi, ir juose veikiantys struktūriniai padaliniai – resocializacijos skyriai, tiesiogiai dalyvaujantys nuteistųjų resocializacijos organizavime ir vykdyme.

27. Teismas vertino, kad nors Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą Pravieniškių PN-AK direktorius patvirtino 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-392, t. y. dar iki Koncepcijos patvirtinimo, tačiau šios pareigybės aprašymo 4.1 punkte įtvirtintas specialusis reikalavimas turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, visiškai atitinka Koncepcijos 18 punkto nuostatą.

28. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius, 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-392 patvirtindamas įsteigto visoje pataisos įstaigoje veikiančio vieno Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, pasinaudojo jam suteikta teise spręsti dėl šio struktūrinio padalinio vadovui keliamų specialiųjų reikalavimų, galinčių užtikrinti šiam pareigūnui pavestų funkcijų vykdymą, ir suteiktos kompetencijos ribų neviršijo.

29. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalį, byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK įgyvendino teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl sprendimų vykdyti pataisos įstaigos struktūrinius pertvarkymus, turinčius esminės įtakos darbo organizavimui ir darbuotojų teisinei padėčiai. Nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nustatyta teismine tvarka būtų ginčijusi Pravieniškių PN-AK struktūrinių pertvarkymų klausimais priimtus sprendimus, nenustatyta.

30. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, dėl pataisos įstaigoje atliekamų struktūrinių pertvarkymų panaikinus Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybę, vykdydami D. Č. perkėlimą jo sutikimu į žemesnes pareigas, laikėsi Vidaus tarnybos statute įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjo teisių tarnybinių santykių srityje nepažeidė, Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

31. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo skundą, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą.

33. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino administracinių teismų praktikoje keliamo reikalavimo – spręsti, ar naujai steigtos pareigybės specialusis reikalavimas yra objektyviai būtinas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1743-09). Naujai patvirtintame Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nurodytos pareigybės funkcijos yra identiškos galiojusiomis iki reformos pareigybės aprašyme įtvirtintoms funkcijoms, todėl valstybinei tarnybai ir pareigybei keliami uždaviniai niekuo nepasikeitė ir papildomų socialinio darbo funkcijų neatsirado.

34. Teismas klaidingai vertino pareiškėjo kvalifikaciją, akcentuodamas humanitarinius dalykus, kuriuos pareiškėjas yra paruoštas mokyti, bei ignoravo tai, kad pareiškėjo diplomuose nurodyta, kad yra istorijos mokytojas ir gimnazijos etikos ir filosofijos mokytojas. Visiškai akivaizdu, kad šalia humanitarinių mokslų, pareiškėjas yra praėjęs ir universitetinio lygio pedagogikos kursą bei įgijęs pedagogo kvalifikaciją. 2007 metais pareiškėjas baigė Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis,

35. Teismas akivaizdžiai neteisingai nustatė, kas yra studijų krypčių grupė, o kas mokslų sritis. Teismas neteisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“. Teismas ignoravo faktą, kad šis teisės aktas skirtas išimtinai aukštųjų mokyklų darbo ir studijų programų organizavimui ir vykdymui, nustato tik atskiras mokslo kryptis, tačiau neklasifikuoja mokslų į sritis.

36. Teismas remiasi Koncepcija, kurioje nurodyta, kad Resocializacijos padaliniui turi vadovauti Socialinių mokslų srities, o ne kokios nors kitos mokslo grupės išsilavinimą turintis asmuo. Socialinių mokslų sričiai priklauso ir teisė, ir pedagogika (edukologija). Šiuos išsilavinimus pareiškėjas yra įgijęs. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1264 patvirtinto Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašo 4 punktą.

37. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas priimdamas sprendimą, jo keliamų reikalavimų nevertino. Teismas vertindamas Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, nustatė, kad šios pareigybės aprašymo 4.1 punkte įtvirtintas specialusis reikalavimas turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, visiškai atitinka Koncepcijos 18 punkto nuostatą, numatančią, kad pataisos įstaigoje nuteistųjų resocializaciją įgyvendinančiam resocializacijos padaliniui turi vadovauti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų išsilavinimą turintis asmuo.

39. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisė normų ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas perkeltas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, dėl pataisos įstaigoje atliekamų struktūrinių pertvarkymų panaikinus Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybę, vykdydami D. Č. perkėlimą jo sutikimu į žemesnes pareigas, laikėsi Vidaus tarnybos statute įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjo teisių tarnybinių santykių srityje nepažeidė, Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad naujai patvirtiname Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytas nepagrįstas specialusis reikalavimas turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Byloje nustatyta, kad iki naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūros patvirtinimo pareiškėjas užėmė Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėjo pareigybės panaikinimą nulėmė Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais patvirtintos naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūra ir šios pataisos įstaigos valdymo struktūros schema, pagal kurias, nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Pravieniškių PN-AK buvo įsteigtas vienas Resocializacijos skyrius bei įvykdyti kiti struktūriniai pakeitimai.

45. LVAT praktikoje akcentuojama, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3085/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; ir kt.).

46. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.). Savo ruožtu teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013; 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017; 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).

47. Pagal Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nauja Pravieniškių PN-AK administracijos struktūra buvo patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų struktūrų patvirtinimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-266 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos struktūros patvirtinimo“. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad sprendimus dėl naujos Pravieniškių PN-AK administracijos struktūros priėmė kompetentingas subjektas.

48. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima, kai: 1) panaikinama pareigybė; 2) įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas; 3) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas; 4) yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų; 5) į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas; 6) pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui; 7) paties prašymu; 8) laimėjus atranką. Pažymėtina, kad perkelti pareigūną į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą (Vidaus tarnybos statuto 2 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pataisos pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas Pravieniškių PN-AK pataisos pareigūnų pareigybių sąrašas ir buvo panaikinta Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybė. Apie pareiškėjo pareigybės panaikinimą ir Pravieniškių PN-AK laisvų pareigybių sąrašą pareiškėjas buvo informuotas Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 21 d. Įspėjimu apie pareigybės panaikinimą. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2020 m. spalio 13 d. sutikimą užimti pasiūlytas pareigas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 13 d. sutikime informavo atsakovą, kad sutinka būti perkeltas į lygiavertes Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėjo 2020 m. spalio 13 d. sutikime taip pat pagal prioritetą eilės tvarka nurodytos kitos devynios pareigos, į kurias pareiškėjas sutinka būti perkeltas. Tarp šių pareigybių, be kita ko, buvo nurodytos ir Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigos. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. raštu informavo pareiškėją, kurių pareigybių aprašymų jis neatitinka, todėl jis negali pretenduoti į šias pareigybes. Pareiškėjas šiuo raštu taip pat buvo informuotas, kurių pareigybių reikalavimus jis atitinka ir gali būti perkeltas į šias pareigas: Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto, Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto ir Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybes. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. Įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

50. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes (byloje yra pareiškėjo 2020 m. spalio 13 d. rašytinis sutikimas užimti Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas) ir į Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai skundžiamu Įsakymu perkėlė pareiškėją į Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

51. Vertinant pareiškėjo argumentus, jog nepagrįstai Resocializacijos skyriaus viršininkui pareigybės aprašyme nustatytas papildomas reikalavimas – turėti socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą, pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

53. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad iki 2020 m. lapkričio 3 d. galiojusio Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto 2019 m. sausio 31d. įsakymu Nr.V-55 ir naujai 2020 m. rugsėjo 21d. įsakymu Nr.V-392 patvirtinto pareigybės aprašyme nurodytos Resocializacijos skyriaus viršininkui priskirtos funkcijos nepasikeitė, tačiau nepateikė argumentų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad Resocializacijos skyriaus viršininko funkcijos iš esmės yra susijusios su socialiniu darbu. Be to, pareiškėjas neginčijo nustatyto papildomo išsilavinimo reikalavimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybei užimti objektyvaus reikalingumo, jog pastarasis nėra realiai susijęs su šiai pareigybei nustatytomis atliekamomis funkcijomis bei uždaviniais, o šias pareigas norintis užimti asmuo turėtų tinkamą pasirengimą atlikti šioms pareigybėms priskiriamas funkcijas.

54. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytas papildomas reikalavimas yra objektyviai būtinas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išdėstė ir vertino aplinkybes, susijusias su Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytu išsilavinimo reikalavimu. Teismas nurodė, kad asmuo, turintis socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą gebės vadovauti Resocializacijos skyriui, įsteigtam organizuoti ir vykdyti nuteistųjų resocializaciją ir integraciją į visuomenę, ir organizuoti šiam skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų bei pareigybei pavestų funkcijų vykdymą.

55. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

56. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė