363b6fd7-e98a-4893-aee9-9294a0000a77 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1849-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29278-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 1.3.8.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. P. ir (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4852 nusprendė atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovo V. Å . praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo.

2. IeÅ¡kovas V. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur neturtinę žalÄ , 198 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). Vykdant darbines funkcijas, (duomenys neskelbtini), jo pamainos metu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – ieÅ¡kovui atbuline eiga vairuojant elektrinį palečių vėžimėlį „LindeT20 AP“, ieÅ¡kovas atsitrenkė į elektrinio krautuvo „Linde E14-01“, vairuojamo atsakovo darbuotojo E. P., Å¡akę, kuri įsmigo ieÅ¡kovui į deÅ¡inę kojÄ ir jį sužalojo.

Ieškovui buvo diagnozuotas atviras dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, o pakenkimas sveikatai priskirtas prie sunkių. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 4 (toliau – Aktas) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) organizuojant krovinių transportavimo ir krovos darbus įmonės vidaus transporto priemonėmis, nebuvo imtasi reikiamų organizacinių priemonių darbų saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. nebuvo nuosekliai ir išsamiai įvertintas realus pavojus įmonės darbuotojams dėl vidaus transporto priemonių naudojimo įmonės teritorijoje, nenumatytos visos reikiamos bei neįgyvendintos įmonės vidaus dokumentuose jau numatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės, neparengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimo zonos, nepaženklintos transporto priemonių judėjimo juostos bei kryptys, neiškabinti greičio ribojimo ženklai ir kt.

Nesiimta jokių organizacinių priemonių tikslu iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo rizikos (pvz., organizuojant eismÄ taip, kad per vienus terminalo vartus bÅ«tų tik įvažiuojama į sandėlį, pro kitus – tik iÅ¡važiuojama, neįrengti kampiniai veidrodžiai, padedantys vairuotojams ir pėstiesiems matyti įprastai nematomas zonas ir pan.). Ä®monėje nebuvo atsižvelgta ir į elektrinio vežimėlio „LindeT20 AP“ gamintojo dokumentuose nurodytas pastabas dėl paties įrenginio naudojimo apribojimų bei draudimų naudoti aplinkoje, kur važinėja Å¡akiniai krautuvai.

Taip pat nebuvo kontroliuojama, kaip įmonėje vykdomos vidaus transporto priemonių techninių priežiūrų bei patikrų procedūros, t. y. įmonėje nustatyta tvarka nebuvo pildomi įrenginių naudojimo ir techninės priežiūros žurnalai, kuriuose būtų žymimos faktinės įrenginių naudojimo valandos, atliktų techninių apžiūrų bei remonto darbų įrašai, išvados apie įrenginio techninę būklę ir kt.. Konstatuota, kad tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos statymo 19 str. 2 d. 1 p., 3 p. ir 5 p., 25 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 13 p.; bei Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233, 28 p..

Ieškovas paaiškino, kad dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu vėliau teisme buvo iškelta baudžiamoji byla atsakovo (duomenys neskelbtini) darbuotojams, šioje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. priėmė nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad trečiojo asmens E. P. padaryta nusikalstama veika atitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 3 d. sudėtį, kadangi dirbdamas elektrinio krautuvo vairuotoju jis pažeidė elektrinio krautuvo naudojimo taisykles, taip pat kitus susijusius lokalinius teisės aktų reikalavimus.

Nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, E. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. IeÅ¡kovo nuomone, darbdavio kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia per darbuotojų kaltę vykdant savo pareigas. Jeigu yra nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padarę tam tikrus pažeidimus, preziumuojama, jog yra ir darbdavio kaltė. IeÅ¡kovo teigimu, jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas ir iki Å¡iol faktiÅ¡kai dirbti negali. Pabandžius įsidarbinti į kitas bendroves, iÅ¡dirbti visÄ darbo dienÄ dėl nuolatinio kojos skausmo nesugebėdavo, kadangi iÅ¡ skausmo paprasčiausiai sukniubdavo.

Dėl Å¡ios priežasties darbo pasiÅ«lymų ieÅ¡kovui teko atsisakyti dar kuriam laikui. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu niekur nedirba ir nežino, kada galės gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Teigė, jog dažnai jaučia fizinį skausmÄ , ypač fizinio krÅ«vio metu, taip pat kintant oro sÄ lygoms, slėgiui. Å iai dienai nėra aiÅ¡kios jo patirtų sužalojimų pasekmės bei įtaka tolesnei sveikatos bÅ«klei. Gydytojai įtaria pseudo artrozę, t. y. nenormalų kaulo judrumÄ lūžio vietoje, dėl ko, ieÅ¡kovo teigimu, jis negalės normaliai judėti.

Pažymėjo, kad iki Å¡iol Å¡lubuoja, jam sunku vaikščioti. Dėl to patiria didelius nepatogumus, gėdos jausmÄ , kompleksus dėl savo eisenos ir kojos randų. Mano, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neigiamų pasekmių pilnai iÅ¡vengti nepavyks, jos ieÅ¡kovÄ lydės visÄ gyvenimÄ , jis negalės dirbti fizinio darbo, užsiimti aktyvia veikla. IeÅ¡kovui padaryta žala yra akivaizdi ir turi bÅ«ti teisingai atlyginama. Mano, jog nelaimingÄ atsitikimÄ darbe lėmė atsakovo pažeidimai bei atsakovo darbuotojo E. P. veiksmai, kurie buvo nustatyti tiriant įvykio aplinkybes.

IeÅ¡kovo teigimu, jam už nugaros staiga pasirodžiusio elektrinio krautuvo jis iÅ¡ anksto pastebėti negalėjo, o joje neveikiant Å¡ios transporto priemonės garso signalui trečiasis asmuo E. P. negalėjo iÅ¡ anksto įspėti ieÅ¡kovÄ apie artėjančiÄ kliÅ«tį. IeÅ¡kovas mano, jog patyrė žalÄ bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų ir atsakovės darbuotojų nustatytų nusikalstamų veiksmų, todėl egzistuoja visos atsakovo atsakomybės sÄ lygos, numatytos Darbo kodekso (toliau – DK) 151 str. ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.248 str..

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neveikimu, esminis pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas – techniÅ¡kai netvarkingos transporto priemonės, ieÅ¡kovo nuomone, yra elektrinio krautuvo, kuriame neveikė garso signalas, naudojimas darbo procese. Atsakovui apie šį gedimÄ buvo gerai žinoma, tačiau darbdavys nesiėmė jokių priemonių Å¡iam gedimui paÅ¡alinti. Darbdaviui pirmoje vietoje buvo tik maksimalÅ«s darbo rezultatai, gerų darbo sÄ lygų ir tvarkingos technikos jis nesiekė užtikrinti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį jame nurodytais motyvais ir pagrindu patenkinti visiÅ¡kai. Papildomai paaiÅ¡kino, jog jam buvo atliktos penkios operacijos, po kurių gijimas yra ilgas, turėjo vartoti skausmÄ malÅ¡inančius vaistus. Patvirtino, jog įmonėje vienoje patalpoje buvo dirbama ir su Å¡akiniais krautuvais, ir su elektriniais palečių vežimėliais, jokių transporto judėjimo krypčių patalpoje nebuvo sužymėta ar nubraižyta. Darbdavys nuolat ragindavo kuo skubiau dirbti, o toje patalpoje, kurioje jis dirbo, buvo mažai vietos tam, kad apsisukti su elektriniu vežimėliu, todėl jis ir važiavo atgaline eiga.

Nebuvo reikalaujama paisyti saugumo reikalavimų, svarbiausia – padaryti darbÄ . Su bendradarbiais buvo sutarę, kad jeigu yra grėsmė - jie naudoja garso signalus, o įvykio dienÄ E. P. vairuojamo krautuvo garso signalas neveikė. Todėl, nors jis prieÅ¡ važiuodamas ir atsisuko, pasižiÅ«rėjo, matė, kad saugu važiuoti, tačiau vėliau jam už nugaros atsiradusio bendradarbio nematė, o E. P. negalėjo perspėti garso signalu apie grėsmę. Greitis jo vairuojamo elektrinio vežimėlio nebuvo didelis.

IeÅ¡kovas teigė, jog faktiÅ¡kai darbuotojai nebÅ«davo instruktuojami, buvo raginami tik kuo greičiau dirbti. Darbuotojams buvo duodami pasiraÅ¡yti dokumentai, kurių jie neskaitydavo, nes reikėjo dirbti. IeÅ¡kovo teigimu, jis neturėjo kvalifikacijos dirbti su elektriniais krautuvais, nelankė jokių kursų, darbdavio atstovas M. B. jam atnešė pažymėjimÄ , suteikiantį teisę dirbti su elektriniais krautuvais jau po to, kai jis juo dirbo. Dėl transporto priemonių gedimo informuodavo darbdavio atstovus tik žodžiu, niekur nieko nepildė ir nerašė dėl jų gedimų.

Nurodė, jog dėl gedimų sakė R. (pavardės neatsimena). Patvirtino, jog atsakovo direktorius jam sumokėjo 300 Eur grynais už vaistus pagal jo pateiktus čekius. E. P. žalos neatlygino, baudžiamojoje byloje jie susitaikė. Teigė, jog baudžiamojoje byloje nurodęs, kad žalÄ E. P. atlygino vien dėl to, kad nenorėjo pakenkti draugui. Patvirtino, jog draudimas jam iÅ¡mokėjo 1 020 Eur. Dėl per mažos sumos jam kilo abejonių, tačiau Å¡io sprendimo neskundė.

3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo kaltės, kuri yra tiesioginė, betarpiška ir akivaizdi. Teigė, jog ieškovas, vykdydamas tiesiogines darbo funkcijas, prieš pradėdamas važiuoti elektriniu palečių vežimėliu atbulas, neatsisuko ir neįsitikino, ar už jo nėra žmonių, kitų transporto priemonių ar kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams.

Nurodė, jog VDI Akte buvo nustatytas ieÅ¡kovo padarytas Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kuris visiÅ¡kai keičia Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų teisėtumo vertinimÄ . Teigė, jog ieÅ¡kovas, atvežęs ir padėjęs krovinį ant svarstyklių, elektriniu vežimėliu „LindeT20 AP“ važiavo ant rampos atbulomis, esant ribotam matomumui, nors tam nebuvo jokio specialaus poreikio ar ypatingų sÄ lygų, trukdančių apsukti transporto priemonę reikiama kryptimi.

Ieškovas, žinodamas įmonės vidaus eismo taisyklių ir įrenginio gamintojo reikalavimus, jų nesilaikė ir pažeidė: 1) (duomenys neskelbtini) vidaus eismo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu, 12 p.: „Draudžiama važiuoti kai nematoma darbo zona. Išimtis - kai padeda signalininkas.“ 20 p.: „Prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad už transporto priemonės nėra žmonių, kitų jį ketinančių apvažiuoti transporto priemonių ar kliūčių“.

2) Vartotojo vadovo „Linde užsakymų surinktuvo T20/24AP - T20/24SP 131 804 25 21“ skyriaus „Krovinių transportavimas“ 3 d.: „Atbulinė eiga naudojama tik krovinio padėjimui važiuojant labai mažu greičiu, todėl, kad matomumas yra prastas. <...>“. Mano, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats ieškovas, kuris pats atliko neteisėtus veiksmus, važiavo atbuline eiga, nors tam nebuvo būtinybės, ir dėl to ieškovui kilo žala, t.y. buvo sutrikdyta jo sveikata. Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje, kurioje Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. priėmė nuosprendį, nei vienas atsakovo darbuotojas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d. (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas), padarymo.

Žalos atlyginimo klausimas paties ieÅ¡kovo iniciatyva ir laisva valia yra galutinai iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje pats ieÅ¡kovas yra pripažinęs, kad žalos atlyginimo klausimas galutinai iÅ¡spręstas. Be to, ieÅ¡kovas sÄ moningai nutylėjo ir esminę aplinkybę, kad atsakovas nuo pat ieÅ¡kovo įdarbinimo papildomai draudė ieÅ¡kovÄ (jo sveikatÄ ), savo sÄ skaita bei iniciatyva draudimo bendrovei mokėjo periodines įmokas už ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas už šį nelaimingÄ atsitikimÄ jau yra gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , kurios iÅ¡mokėjimÄ sÄ lygojo bÅ«tent savanoriÅ¡ka atsakovo iniciatyva papildomai apdrausti ieÅ¡kovÄ ir jo naudai mokėti reikalingas periodines įmokas draudimo bendrovei, nepaisant akivaizdžios ieÅ¡kovo kaltės dėl Å¡io įvykio. Nurodė, jog po nelaimingo įvykio atsakovo vadovai buvo garantavę ieÅ¡kovui visas galimybes sugrįžti į buvusiÄ darbo vietÄ . Atsakovo vadovai savo asmeninėmis lėšomis, pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, mokėdavo pinigines lėšas vaistų ir gydymo iÅ¡laidų kompensavimui, nepaisant akivaizdžios ieÅ¡kovo kaltės dėl nelaimingo įvykio atsitikimo.

Atsakovas, rÅ«pindamasis ir gerbdamas savo darbuotojus, teikė visokeriopÄ pagalbÄ nukentėjusiam ieÅ¡kovui, to ieÅ¡kovas neneigė visame ligÅ¡ioliniame procese. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas gynybinės pozicijos pasikeitimas savaime kvalifikuotinas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas ir iÅ¡dėstytų argumentų nepagrįstumas. PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese bÅ«tent dėl to, kad jam sukeltÄ Å¾alÄ darbdavys (atsakovas) jau buvo atlyginęs, nepaisant atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo ir akivaizdžios tiesioginės ieÅ¡kovo kaltės. Be to, ieÅ¡kovas savo valiÄ ir visapusiÅ¡kos žalos atlyginimo faktÄ ir galutinį Å¡ių santykių iÅ¡sprendimÄ pripažino baudžiamojoje byloje susitaikydamas su trečiuoju asmeniu E. P..

Todėl, užbaigus žalos atlyginimo klausimų iÅ¡sprendimÄ , nėra pagrindo atsakovo atsakomybės kilimui pagal CK 6.264 str., kuris pagal teisės normas atsako kaip tiesioginis skolininkas nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Mano, jog Å¡ie argumentai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Be to, atsakovo manymu, Å¡ioje situacijoje atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos, kadangi akivaizdu, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats ieÅ¡kovas ir bÅ«tent tarp jo, o ne atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nurodė, jog paties ieÅ¡kovo akivaizdžiÄ kaltę patvirtina nelaimingo atsitikimo vaizdo įraÅ¡as. Vaizdo įraÅ¡e (14 jo sek.) matyti, kaip į filmuojamas patalpas iÅ¡ kairės pusės su elektriniu krautuvu įvažiuoja E. P., o iÅ¡ deÅ¡inės atgaline eiga nieko nematydamas ir nežiÅ«rėdamas įvažiuoja ieÅ¡kovas. E. P. važiuoja atsisukęs veidu į priekį, o ieÅ¡kovas - nugara į E. P.. IeÅ¡kovas, važiuodamas atbulomis, nesidairo aplinkui. PenkioliktÄ vaizdo įraÅ¡o sekundę matyti, kad E. P. sustoja, o Å¡eÅ¡ioliktÄ sekundę į jį trenkiasi ieÅ¡kovas, kuris dėl smÅ«gio nukrenta ant žemės ir susiima už deÅ¡inės kojos.

Atsakovo manymu, žalingų padarinių atsiradimÄ lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo padarytas itin grubus lokalių atsakovo teisės aktų pažeidimas. Be to, transporto priemonių važiavimas atbulomis yra objektyviai pripažįstamas pavojingu veiksmu. Pats ieÅ¡kovas neneigia, jog važiuodamas priekiu (t.y. pagal taisykles) bÅ«tų pastebėjęs, sustojęs bei iÅ¡vengęs nelaimingo atsitikimo. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas neturėjo jokių regos sutrikimų, kurie bÅ«tų neleidę pamatyti sustojusios transporto priemonės. Jokios kitos objektyvios aplinkybės nebÅ«tų sutrukdžiusios ieÅ¡kovui iÅ¡vengti kilusių neigiamų padarinių.

Atsakovo teigimu, darbdavio veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo betarpiÅ¡ka ir tiesiogine neigiamų padarinių kilimo priežastimi. Nelaimingo gatsitiko 2016 m. rugsėjo 9 d. Akte konstatuoti pažeidimai yra generaliniai, bendro pobÅ«džio, kurie nėra įstatyme numatytu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su konkrečiu įvykiu ir automatiÅ¡kai negali bÅ«ti laikomi pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad VDI, priimdama nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ , tiesiog nustato nelaimingo atsitikimo sÄ lygas, jam įvykti įtakos turėjusius veiksnius bei numato prevencines priemones tokiems įvykiams iÅ¡vengti, tačiau nevertina civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Mano, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmus sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su žalingų padarinių atsiradimu. BÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai yra tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai susiję su žalingais padariniais ir nėra pernelyg nutolę nuo teisėto veiksmo. Be to, atsakkovo manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalÄ asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo pareigos jÄ atlyginti nukentėjusiam, jeigu Å¡is veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ , atliko savo rizika.

Pagal CK 6.259 str. 1 d. tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje dėstydamas savo argumentus, visiÅ¡kai ignoruoja akivaizdžius savo tiesioginės kaltės ir tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių įrodymus. IeÅ¡kovas neįvertino aplinkybių, tiesiogiai nulėmusių žalos atsiradimÄ .

Todėl ieškinys, anot atsakovo, turi būti atmestas visa apimtimi. Atsakovas nesutiko ir su ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžiu.

4. Trečiasis asmuo E. P. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir prašė jį patenkinti. Atkreipė dėmesį, jog praktikoje yra poreikis važiuoti atbulom ir taip yra daroma kiekvienÄ dienÄ , tÄ matydavo ir atsakovo atstovai, jokių priekaiÅ¡tų dėl to ar draudimų nereiÅ¡kė. Darbdavys niekada nėra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kaip atlikti darbÄ . Darbuotojams yra pasakoma, kokį darbÄ jie dirbs – kokias furas kraus ir pan., bet niekada nesakoma kaip tai turi bÅ«ti padaroma, kas galima, o kas – ne, darbuotojai dirba savo nuožiÅ«ra pagal esamÄ situacijÄ : jeigu mato poreikį važiuoti atbulom, tai taip ir važiuoja.

Patvirtino, jog jis dirbo su techniÅ¡kai netvarkingu krautuvu, tačiau nebuvo kaip kitaip dirbti, tokių krautuvų (techniÅ¡kai netvarkingų) buvo ir daugiau, į darbuotojų žodinius pasakymus dėl to atsakovas nereaguodavo, jam svarbu buvo, kad darbas bÅ«tų padarytas kaip galima daugiau ir kuo greičiau. Dėl krautuvo techninės bÅ«klės darbdavio atstovams buvo sakyta žodžiu ir ne kartÄ . Buvo atsakoma, jog bus sutvarkyta, tačiau niekada niekas nesakė „nedirbk“. Ir taip buvo ilgÄ laikÄ .

Baudžiamojoje byloje tiesiog susitaikė su ieÅ¡kovu, žalos jam neatlygino. Mano, jog didesnė kaltė tenka įmonei. Nurodė, jog nebuvo apmokytas dirbti su krautuvu, nelankė kursų, jam buvo atneÅ¡tas lapas, kurį jis pasirašė – tokiu bÅ«du gavo pažymėjimÄ dirbti krautuvu faktiÅ¡kai jau juo dirbdamas. Iki įvykio neturėjo jokio profesinio parengimo, jį apmokė dirbti paprastas tos pačios įmonės darbuotojas, parodęs kÄ ir kur nuspausti. Nebuvo supažindintas ir su jokiomis taisyklėmis ar instrukcijomis kaip naudotis krautuvu.

Jei ir pasirašė kokiame nors dokumente, tai buvo formalus veiksmas, nes niekas nieko neaiÅ¡kino. Dabar jau perskaito po kuo pasiraÅ¡o ir yra atsargesnis. Patvirtino, jog bÅ«tų lengviau dirbti, jei darbo patalpose bÅ«tų nubraižytos linijos, schemos, bÅ«tų veidrodžiai, o viso Å¡ito nebuvo, tik po įvykio atsirado linijos. Avarinių situacijų bÅ«davo labai daug. Krautuvas signalas buvo labai sunkiai girdimas, jis tiesiog neveikė. Ä®vykio metu bandė balsu įspėti ieÅ¡kovÄ , bet nespėjo, nes krautuvai nepritaikyti greitam sustojimui.

VisÄ laikÄ dirbdavo patalpose, niekas nesakė, jog jose dirbti su Å¡ia technika negalima.

5. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pozicijos dėl ieškinio neišsakė, atstovas į posėdį neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: išieškoti V. Š. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur neturtinei žalai ir 178,20 Eur turtinei žalai atlyginti bei 720 Eur advokato pagalbos išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti, išieškoti iš atsakovo 126 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2016 m. balandžio 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbdavio 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu darbo sutartis buvo pakeista – nuo (duomenys neskelbtini) pakeistos ieÅ¡kovo pareigos į (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įvykus nelaimingam atsitikimui darbe (byloje dėl to nėra ginčo) ieÅ¡kovui diagnozuotas atviras blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžis; ieÅ¡kovas buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę ligoninę VÅ¡Ä® Kauno klinikas, kur buvo gydytas iki (duomenys neskelbtini), jam buvo atliktos operacijos, po kurių buvo skirtas gydymas, epikrizėje iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta rekomendacija – „neminti d. koja“.

Po atliktų operacijų buvo tęsiamas gydymas ambulatoriškai, ieškovas buvo nedarbingas iki (duomenys neskelbtini), nuolat lankėsi pas gydytojus: (duomenys neskelbtini) atlikta dar viena operacija, po kurios gydytojai vėl rekomendavo „neminti d. koja“, gydymas toliau buvo tęsiamas ambulatoriškai - (duomenys neskelbtini) išrašas iš medicininių dokumentų, (duomenys neskelbtini) medicinių dokumentų išraše nurodyta – „Vaikšto be ramentų“, rekomendacija – „palaipsniui didinti fizinį krūvį“, (duomenys neskelbtini) medicinių dokumentų išraše nurodyta „Planuojama gydymo trukmė 7 mėn. nuo paskutinės operacijos datos (operuotas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išraše nurodytos rekomendacijos – „pilnas fizinis apkrovimas“, (duomenys neskelbtini) Nuo (duomenys neskelbtini) vėl gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, (duomenys neskelbtini) atlikta eliminacijos operacija, pašalintos konstrukcijos iš d. blauzdikaulio; medicininių dokumentų išraše nurodytos rekomendacijos:

„siÅ«lus Å¡alinti 12-14 parÄ . <...> Neminti d. kojos. Skirti antikoaguliantus trombeombolijų profilaktikai. Atvykti stacionariam gydymui (duomenys neskelbtini) <...>. IÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas iki (duomenys neskelbtini) <...>“. Nuo (duomenys neskelbtini) gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose – vėl atlikta operacija, rekomenduota reabilitacinį gydymÄ pradėti nuo (duomenys neskelbtini), vaikščioti ramentų pagalba, minti operuota koja iki 50 proc. kÅ«no masės, esant skausmui – apkrovÄ mažinti.

8. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ir ieškovui dėl minėto nelaimingo atsitikimo buvo paskaičiuota ir išmokėta 1 020 Eur draudimo išmoka.

9. Taip pat teismas nustatė, kad VDI 2016 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 4 11 punkte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas ir tuo buvo pažeista:

a) LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1,3 ir 5 punktai; 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 13 punktai;

b) Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 28 punktas;

2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, konstatuota, jog ieškovas V. Š. pažeidė: a) (duomenys neskelbtini) Vidaus eismo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. 12 p., „Draudžiama važiuoti, kai nematoma darbo zona. Išimtis – kai padeda signalininkas.“ ir 20 p.: „Prieš pradėdamas judėti atbuline eiga vairuotojas privalo įsitikinti, kad už transporto priemonės nėra žmonių, kitų jį ketinančių apvažiuoti transporto priemonių ar kliūčių.“;

b) Vartotojo vadovo „Linde užsakymų T20/24AP-T20/24SP 131 804 25 21“ skyriaus „Krovinių transportavimas“ 3 d. „ - Atbuline eiga naudojama tik krovinio padėjimui važiuojant labai mažu greičiu, todėl, kad matomumas yra prastas. <...>.“. Teismas pažymėjo, kad minėtas Aktas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas, užginčytas ar nuginčytas. Akte nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardijami tiek darbdavio, tiek darbuotojo padaryti teisės aktų pažeidimai.

O būtent, konstatuoti darbdavio teisės aktų pažeidimai – organizuojant krovinių transportavimo ir krovos darbus įmonės vidaus transporto priemonėmis nebuvo imtasi reikiamų organizacinių priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. nebuvo nuosekliai ir išsamiai įvertintas realus pavojus įmonės darbuotojams dėl vidaus transporto priemonių naudojimo įmonės teritorijoje, nenumatytos visos reikiamos bei neįgyvendintos įmonės vidaus dokumentuose jau numatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės: neparengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių judėjimo kryptys, neiškabinti greičio ribojimo ženklai ir kt.

Nesiimta organizacinių priemonių, tikslu išvengti transporto priemonių susidūrimo rizikos. Įmonėje nebuvo atsižvelgta ir į elektrinio vežimėlio „Linde T20AP“ gamintojo dokumentuose nurodytas pastabas dėl pačio įrenginio naudojimo bei draudimo naudoti aplinkoje, kur važinėja šakiniai krautuvai. Taip pat nebuvo kontroliuojama, kaip įmonėje vykdomos vidaus transporto priemonių techninių priežiūrų bei patikrų procedūros, t.y. įmonėje nustatyta tvarka nebuvo pildomi įrenginių naudojimo ir techninės priežiūros žurnalai, kuriuose būtų žymimos faktinės įrenginio naudojimo valandos, atliktų techninių apžiūrų, patikrų bei remonto darbų įrašai, išvados apie įrenginio techninę būklę ir kt.

Akte taip pat konstatuoti darbuotojo ieÅ¡kovo teisės aktų pažeidimai - atvežęs ir padėjęs krovinį ant svarstyklių, elektriniu vežimėliu „LindeT20 AP“ važiavo ant rampos atbulomis, esant ribotam matomumui, nors tam nebuvo jokio specialaus poreikio ar ypatingų sÄ lygų, trukdančių apsukti transporto priemonę reikiama kryptimi. Taip pat, prieÅ¡ pradėdamas judėti atbulas, ieÅ¡kovas neatsisuko ir neįsitikino ar už jo nėra žmonių, kitų transporto priemonių ar kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams.

10. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti tiek darbdavio, tiek darbuotojo kaltės laipsnį, bÅ«tina remtis Akte nustatytais faktais. Minėta, Akte konstatuota visa eilė darbdavio padarytų teisės aktų pažeidimų, lėmusių nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, todėl bÅ«tina įvertinti, ar atsakovo pažeidimai galėjo turėti įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe, ar buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo sužalojimu ir kilusia turtine ir neturtine žala. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančio Linde užsakymų surinktuvo T20/24AP-T20/24SP vartotojo vadovo matyti, jog gamintojas vartotojui nurodė, kad T20AP neturi bÅ«ti naudojamas aplinkoje, kur aplink važinėja Å¡akiniai krautuvai - tai reikalinga vairuotojo saugumui užtikrinti.

Pats atsakovas laikė, jog tai tebuvo gamintojo rekomendacija. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbuotojai savo krautuvų neturėdavo, pasiimdavo kokį norėdavo, jog „įmonėje nėra priskirtas konkretus krautuvas kokiam nors darbuotojui, savo funkcijoms atlikti mes paimdavome tuo metu laisvÄ krautuvÄ â€œ (iÅ¡ V. Å . 2016 m. rugsėjo 26 d. papildomo apklausos protokolo el. b. t. III., psl. 9). Akte nurodyta, jog įvykio dienÄ â€ždarbuotojai patys nusprendė kas kokia transporto priemone dirbs, t. y. pasirinko iÅ¡ tuo metu terminale stovėjusių laisvų krautuvų, kurių terminale iÅ¡ viso yra 8 (3 elektriniai krautuvai ir 5 elektriniai vežimėliai)“.

Taigi, nagrinėjamu atveju darbuotojai patys sprendė, su kokia priemone jie dirbs, o elektriniai krautuvai terminale buvo kartu su elektriniais vežimėliais vienoje patalpoje – kas, minėta, kelia pavojų vairuotojo saugumui, o užtikrinti tokį saugumÄ yra darbdavio, ne darbuotojo pareiga. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendė, jog atsakovas neužtikrino, jog Linde užsakymų surinktuvas T20/24AP-T20/24SP nebÅ«tų naudojamas aplinkoje kartu su Å¡akiniais krautuvais, neįvertino realaus pavojaus įmonės darbuotojams, o bÅ«tent Å¡i aplinkybė ir buvo viena iÅ¡ esminių priežasčių, lėmusių nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, nes visų pirma - vienoje patalpoje Å¡akinių krautuvų kartu su elektriniais krautuvais neturėjo bÅ«ti.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nesiėmė ir kitų papildomų priemonių, kad užtikrinti darbuotojams saugias sÄ lygas dirbti. Akte nustatyta, jog įmonėje nebuvo parengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių judėjimo juostos bei kryptys, neiÅ¡kabinti greičio ribojimo ženklai, nebuvo veidrodžių, o tai, anot, ieÅ¡kovo bÅ«tų neabejotinai padėję iÅ¡vengti nelaimės. Byloje nustatyta, jog trečiojo asmens E. P. įvykio metu vairuotas krautuvas turėjo techninių problemų, susijusių su garso signalu – apie tai žinojo ir pamainos vadovas A.

J., įvykio dienÄ garso signalas tinkamai neveikė, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės bÅ«ti įspėtas apie už savęs esantį elektrinį krautuvÄ , o tai taip pat buvo viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių kilti nelaimingam atsitikimui darbe. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog važiavo atbulomis ir buvo tikras, kad esant kliūčiai, kolegos panaudos garsinį signalÄ (taip darbuotojai buvo susitarę tarpusavyje) ir jis, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo – bÅ«tų sustojęs.

11. Teismas nurodė, jog posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog darbdavys nuolat skubindavo darbuotojus greičiau padaryti darbus, o patalpoje buvo mažai vietos apsisukimui, todėl ir važiavo atbulas. O prieš važiuodamas atbulas, ieškovas atsisuko - nieko už jo nebuvo, buvo saugu važiuoti. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo paaiškino, jog niekas iš darbdavių atstovų niekada neaiškino, kaip reikia dirbti, kad darbuotojai dirbo taip, kaip patys išmanė, o avarinių situacijų darbe buvo daug (atsakovas šių aplinkybių nepaneigė).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo patvirtino, jog įvykio bÅ«tų padėję iÅ¡vengti, jei patalpoje bÅ«tų buvusios nubraižytos transporto judėjimo kryptys (linijos), jei bÅ«tų buvę veidrodžiai ir pan. (Å¡ių aplinkybių atsakovas nenuginčijo ir faktiÅ¡kai neginčijo). IÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, jog darbdavys netinkamai organizavo darbÄ , nepadarė visko, kas nuo jo priklausė, kad darbuotojams bÅ«tų užtikrintos saugios darbo sÄ lygos.

12. Teismo vertinimu, darbdavio kaltė pasireiÅ¡kia ir per jo darbuotojų kaltę vykdant darbo pareigas. Jeigu nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padarę tam tikrus pažeidimus, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog yra ir darbdavio kaltė. Å iuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-280-888/2018, užbaigtoje Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, teismas konstatavo, jog atsakovo darbuotojas E. P. pažeidė elektrinio krautuvo „Linde E14-01“ naudojimo taisykles, <...> ; 2015 m. sausio 27 d. „Vidaus eismo taisyklių“ (patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S.) 10 punkto reikalavimÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia tiek asmeniÅ¡kai per virÅ¡ minėtus Akte konstatuotus pažeidimus, tiek ir netiesiogiai per jo darbuotojo E. P. kaltę pažeidžiant minėtus teisės aktus.

13. Akte veiksniu, lėmusiu ieÅ¡kovo sužalojimÄ , įvardijamas ir pats ieÅ¡kovo neatsargumas (el. b. t. I., psl. 46). Minėta, Aktas nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas, todėl teismas remiasi juo, kaip patikimu ir objektyviu raÅ¡ytiniu įrodymu Å¡ioje byloje. Teikdamas paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, ieÅ¡kovas yra nurodęs, jog įmonės Vidaus eismo tvarkos reikalavimus jis žinojo ir buvo instruktuotas atliekamam darbui, tačiau jų nesilaikė, motyvuodamas tuo, kad važiuoti vežimėliu atbulomis jam buvo patogiau.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog apsisukti jam nebuvo pakankamai vietos, todėl važiavo atbulas. Be to, teigė, jog ieškovas prieš pradėdamas važiuoti atsisuko, pažiūrėjo ar gali važiuoti, o kliūtis jam atsirado tik pradėjus važiuoti. Pažymėtina, jog pateiktame vaizdo įraše matyti jau važiuojantis ieškovas (atbulas), nėra galimybių pamatyti ar ieškovas, prieš pradėdamas važiuoti, atsisuko pažiūrėti ar ne. Pagrindo išvadai, kad jis važiavo neleistinu ar per dideliu greičiu, nėra.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , mano, jog dėl Akte įvardintų priežasčių dėl kilusio įvykio yra ir paties nukentėjusiojo kaltė, tačiau jos laipsnis imant domėn aplinkybę, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Å¡io atsitikimo priežastimi pripažinti bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiÅ¡kę saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, neįgyvendintos įmonės vidaus dokumentuose jau numatytos rizikos Å¡alinimo ir (ar) mažinimo priemonės, nesiimta jokių organizacinių priemonių, tikslu iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo rizikos ir pan., nėra didelis.

Atsakovui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkui, taikytini aukÅ¡tesni atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Akto turinys byloja, jog atsakovo padaryti pažeidimai, buvę tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su įvykiu ir jo pasekmėmis, yra ženkliai didesni, o tuo pačiu ženkliai didesnis ir jo kaltės laipsnis. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, ieÅ¡kovas nebuvo patyręs (duomenys neskelbtini) – pagal darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) diplomÄ , tik savaitę iki įvykio dirbo su krautuvu, o darbÄ juo pradėjo neturėdamas pasirengimo, reikiamų įgÅ«džių ir (duomenys neskelbtini) diplomo, kas rodo, jog atsakovas, pervesdamas jį į darbÄ Å¡ioje pozicijoje, nepasirÅ«pino ir net nekėlė reikalavimo turėti tokį diplomÄ .

Priėmęs asmenį darbui tokiomis sÄ lygomis veikė ne tik kad savo rizika, bet ir pakankamai aplaidžiai bei nerÅ«pestingai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog jis iÅ¡ viso neturėjo kvalifikacijos dirbti su elektriniais krautuvais, nelankė jokių kursų, darbdavio atstovas M. B. jam atnešė pažymėjimÄ , suteikiantį teisę dirbti su elektriniais krautuvais. Byloje nėra duomenų, jog darbovietėje bÅ«tų numatytos prevencinės priemonės rizikai dirbant elektriniais krautuvais ir vežimėliais, sumažinti ar iÅ¡vengti, todėl visiÅ¡kai nesutiktina su atsakovo iÅ¡sakyta pozicija, kad ieÅ¡kovo nepakankamas atsargumas sudaro pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės – prievolės atlyginti ieÅ¡kovui dėl sveikatos sužalojimo patirtÄ neturtinę žalÄ .

14. Teismas nurodė, kad nėra teisinių prielaidų manyti ieÅ¡kovÄ buvus tiek neatidžiu, nerÅ«pestingu, neapdairiu ir neatsargiu, kad visa kaltė dėl įvykio tektų jam. Kita vertus, Akte įvardintas ieÅ¡kovo nepakankamas atsargumas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas kaip vienas iÅ¡ kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, lėmusius nelaimingÄ atsitikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas atsirasti miÅ¡riai atsakomybei, t.y. esant tiek darbuotojo, nukentėjusio asmens, tiek ir darbdavio, kaip žalÄ padariusio asmens, kaltei. Teismo vertinimu, darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 90 proc., darbuotojo – 10 proc.

15. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 198 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 51 Eur iÅ¡laidos už rentgenologinį tyrimÄ ((duomenys neskelbtini)), 19 Eur už gydytojo ortopedo – traumatologo konsultacijÄ ((duomenys neskelbtini)), 19 Eur už gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijÄ ((duomenys neskelbtini)), 43 Eur už pakartotinę gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijÄ bei rentgenologinį tyrimÄ ((duomenys neskelbtini)), 41 Eur už gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijÄ ((duomenys neskelbtini)), 25 Eur už gydytojo ortopedo- traumatologo konsultacijÄ ((duomenys neskelbtini)). Ä® bylÄ pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtina Å¡ias turėtas ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, jos laikytinos papildomomis iÅ¡laidomis, kurios nekompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo. Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, atsakovas privalo atlyginti 90 proc. Å¡ių iÅ¡laidų, kas sudaro 178,20 Eur.

16. Minėta, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ , neteisybės ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ , nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ .

Å iuo atveju teismas konstatavo, kad darbuotojo praÅ¡omai priteisti neturtinei žalai atlyginti egzistuoja visi įtvirtinti reikalavimai: neteisėti veiksmai - jo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, t. y., darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, neįvertino specifinių darbo sÄ lygų bei pavojų įmonėje, ypač darbo vietoje, neužtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, neįgyvendino įmonės vidaus dokumentuose numatytų rizikos Å¡alinimo ir (ar) mažinimo priemonių, nesėmė jokių organizacinių priemonių, tikslu iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo rizikos; priežastinis ryÅ¡ys - tarp neteisėtų veiksmų ir darbuotojui atsiradusios neturtinės žalos yra aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys, kadangi bÅ«tent dėl minėtų neteisėtų darbdavio veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata, darbuotojas patyrė tam tikrus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus bei skausmÄ (atliktos 5 kojos operacijos, vartojo skausmÄ malÅ¡inančius vaistus); kaltė - darbdavio kaltė yra aiÅ¡ki, kadangi jis nebuvo pakankamai apdairus, nevertino savo elgesio galimų pasekmių;

žala, kuri, minėta, yra vertinamojo pobÅ«džio, o pagrindo teigti, kad darbuotojas nepatyrė neturtinės žalos, nėra: akivaizdu, jog asmens patirtas fizinis skausmas, kas neabejotinai nustatyta ginčo bylos kontekste ryÅ¡ium su darbuotojo patirtu deÅ¡inės kojos sužalojimu, sÄ lygojo tiek skausmÄ , tiek ir tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus. Spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgė ir į tai, kad darbuotojas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nedarbingumo dėl to trukmę – iki Å¡iol ieÅ¡kovas yra nedarbingas, teko vartoti skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, jam atliktos 5 operacijos, po operacijų jį slaugė tėvai, ilgam buvo apribotos Å¡io jauno žmogaus aktyvaus gyvenimo galimybės, Å¡iuo metu ribotai vaikÅ¡to, iki Å¡iol negali pilnu krÅ«viu apkrauti kojos, ji tinsta, neaiÅ¡ku kiek laiko dar truks gydymas, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas nedirba.

Atsižvelgiant į konstatuotÄ kaltės proporcijos laipsnį, ieÅ¡kovui priklausytų 90 proc. praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti neturtinės žalos dalis (13 500 Eur). Tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nedarbingumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gavo iÅ¡ SODRA ligos iÅ¡mokas, ieÅ¡kovui dėl minėto nelaimingo atsitikimo buvo paskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1 020 Eur savanoriÅ¡ko draudimo iÅ¡moka, kuri, teismo nuomone, ženkliai neatitinka draudimo lentelėje įtvirtintų atlygintinų sumų dydžio atsižvelgiant į sulygtÄ draudimo sumÄ (6 000 Eur).

Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, jog 300 Eur grynais ieÅ¡kovui yra sumokėjęs darbdavys. Todėl teismas padarė daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama darbuotojo neturtiniams praradimams kompensuoti.

17. Teismas nurodė, kad nepasisako dėl kitų ginčo Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovo patvirtinimas baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje apie tai, kad žala jam pilnai atlyginta, nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka negali bÅ«ti vertinamas kaip besÄ lyginis žalos atlyginimo įrodymas. Å iuo atveju ieÅ¡kinys teismui inicijuotas DK normatyvo pagrindu, jį darbdavio atžvilgiu inicijavo darbuotojas, jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad darbdavys pervedė kažkokiÄ pinigų sumÄ darbuotojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti byloje nėra.

18. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui priteisia 90 proc. jo byloje patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų, t. y. 720 Eur. Be to, iÅ¡ atsakovo, kaip darbdavio, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas priteisė 116,51 Eur žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo patenkintų reikalavimų sumos, bei 9,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 88 str. 3 d., 92 str.) III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys tenkintas, ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti ieÅ¡kovui nesilaikius ikiteisminės tvarkos, arba ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto kaip darbdavio civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, netinkamai vertino civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su padariniais (CK 6.245 – 6.255 str.). Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje pateiktas nelaimingo atsitikimo vaizdo įraÅ¡as, patvirtina akivaizdžiÄ paties ieÅ¡kovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Ieškovas pažeidė įmonės direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu patvirtintas Vidaus eismo taisykles. Šių taisyklių 12 p. nurodoma: „Draudžiama važiuoti kai nematoma darbo zona.“ (ii) 20 p. nurodoma: „Prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad už transporto priemonės nėra žmonių, kitų jį ketinančių apvažiuoti transporto priemonių ar kliūčių“; (iii) 3 p. nurodoma vidaus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto, aplinkos saugumui; (iv) 37 p.: nurodoma:

„visada įsitikinkite, kad priešais nėra kliūčių“, (v) 39 p. nurodoma: „draudžiama važiuoti krautuvu, jei nematote, kur važiuojate“; (vi) 40 p. nurodoma „visada stebėkite važiavimo kryptį ar šalia nėra žmonių“; (vii) vartotojo vadovo „Linde užsakymų surinktuvo T20/24AP – T20/24SP 131 804 25 21“ skyriaus „Krovinių transportavimas“ 3 d. nurodyta, kad „Atbulinė eiga naudojama tik krovinio padėjimui važiuojant labai mažu greičiu, todėl, kad matomumas yra prastas“.

Darbo sutarties 10 p. pagrindu ieškovas įsipareigojo laikytis šių lokalinių darbdavio teisės aktų. Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. rugsėjo 9 d. Akte konstatuota, kad su šiomis vidinėmis taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau šių aukščiau nurodytų taisyklių nesilaikė ir jas pažeidė. Akte nurodoma, kad ieškovas, nors ir žinojo bei buvo instruktuotas, kad vežimėliu atbulomis važiuoti negalima, šių reikalavimų nesilaikė, nes važiuoti atbulomis jam buvo patogiau.

Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, ieÅ¡kovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo yra tiesioginė, betarpiÅ¡ka ir akivaizdi. Apelianto teigimu, kilusius neigiamus padarinius iÅ¡imtinai ir betarpiÅ¡kai nulėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai (CK 6.247 str., CK 6.253 str. 5 d., 6.250 str. 2 d., 6.259 str. 1 d.). Nėra jokių abejonių, kad važiuodamas į priekį (t.y. taip kaip numatyta lokaliniuose teisės aktuose) ieÅ¡kovas bÅ«tų pamatęs iÅ¡ nugaros jau sustojusiÄ kitÄ transporto priemonę. Be to, ieÅ¡kovas savo atsakomybę ir itin neapdairių veiksmų atlikimÄ yra pripažinęs dar 2016-09-26 baudžiamojoje byloje.

21. Apelianto įsitikinimu, Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. rugsėjo 9 d. Akte konstatuotos faktinės aplinkybės dėl apelianto neįvykdytų pareigų (krautuvų judėjimo schemos neparengimo, greičio ribojimo ženklų nepakabinimo, techninės priežiÅ«ros žurnalų neužpildymo ir kt.) nėra susijusios su ieÅ¡kovo nurodoma žala priežastiniu ryÅ¡iu. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai tiesiogiai ir iÅ¡imtinai nulėmė kilusios žalos atsiradimÄ . Å ie Akte nustatyti pažeidimai yra bendro pobÅ«džio, atskleidžia bÅ«tent įvykio metu buvusias sÄ lygas, taip pat Akte pažymėti ir akcentuojami prevenciniais tikslais (vienas esminių Darbo inspekcijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, tikslų), siekiant ateityje tokių nelaimingų atsitikimų rizikÄ sumažinti iki minimumo arba jų visiÅ¡kai iÅ¡vengti.

Apeliantas pažymi, kad įmonėje neparengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių judėjimo kryptys, neiÅ¡kabinti greičio ribojimo ženklai ir kt. betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai nenulėmė ieÅ¡kovui kilusių neigiamų padarinių, jam atbulam įvažiuojant į sustojusiÄ transporto priemonę. Taip pat nenulėmė neigiamų padarinių ir darbdavio neatsižvelgimas į elektrinio vežimėlio „Linde T20AP“ gamintojo dokumentuose nurodytas rekomendacijas dėl pačio įrenginio nenaudojimo aplinkoje, kur važinėja Å¡akiniai krautuvai, nes tokie padariniai nebÅ«tų kilę, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų važiavęs atbulomis nežiÅ«rėdamas judėjimo kryptimi.

Taip pat neigiamų padarinių nenulėmė ir tai, kad įmonėje nustatyta tvarka nebuvo pildomi įrenginių naudojimo ir techninės priežiÅ«ros žurnalai, kuriuose bÅ«tų žymimos faktinės įrenginio naudojimo valandos, atliktų techninių apžiÅ«rų, patikrų bei remonto darbų įraÅ¡ai, iÅ¡vados apie įrenginio techninę bÅ«klę ir kt. Todėl teismas neteisingai vertino atsakomybės sÄ lygas ir nepagrįstai nustatė, kad darbdavio atsakomybė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 90 proc., o darbuotojo – 10 proc.

22. Apelianto teigimu, teismas taip pat netinkamai sprendė dėl savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio atmetimo pagrindo, t. y. dėl to, jog byloje surinkti įrodymai suponuoja apelianto atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, numatytus CK 6.253 str. 5 d., CK 6.250 str. 2 d., CK 6.259 str. 1 d. Reikalavimas atlyginti žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

23. Apeliantas nurodo, kad jeigu bÅ«tų nustatytas pagrindas tik iÅ¡ dalies patenkinti šį apeliacinį skundÄ (su kuo apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka), atsižvelgiant į Å¡iame apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti labai ženkliai sumažintas. IeÅ¡kovas, tiek į bylÄ pateikdamas medicininius dokumentus, tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nurodo, jog iki Å¡io laiko ieÅ¡kovas yra pilnai neiÅ¡gijęs po patirtos traumos, taip pat jam gali reikti atlikti dar vienÄ operacijÄ . Nepaisant to, ieÅ¡kovas nepateikia jokių duomenų, kad toks ilgas gijimo laikas yra tiesiogiai susijęs su patirta trauma. Apelianto vertinimu, neatmestina galimybė, kad tokios gijimo komplikacijos yra susijusios su netinkamai vykdomu / vykdytu reabilitacijos procesu ar / ir nesėkmingai ieÅ¡kovui atliktomis operacijomis.

24. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės: žalos atlyginimo klausimas paties ieÅ¡kovo iniciatyva ir laisva valia yra galutinai iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje. Galutiniame ir įsiteisėjusiame nuosprendyje yra cituojama ieÅ¡kovo apklausa, kurioje ieÅ¡kovas yra pripažinęs, kad: „Kaltinamieji jo atsiprašė, darbovietė žalÄ atlygino, pretenzijų jis E. P. neturi“.

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesines teisės normas, t.y. neišsamiai ištyrė ir netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesilaikė darbo ginčams nagrinėti nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos (ginčas nebuvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje). Dėl to byla turėtų būti nutraukta.

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nepriteisė atsakovui išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

27. Ieškovas V. Š. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, jog nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė vien tik paties ieÅ¡kovo veiksmai, o atsakovės padaryti ir 2016 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo Akte Nr. 4 nustatyti pažeidimai neva buvo tik formalÅ«s ir tariamai nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su nelaimingu atsitikimu. Atsakovas nepagrįstai siekia sumenkinti savo, kaip darbdavio, padarytus pažeidimus (kuriuos vertina tik kaip formalius), įžūliai neigia pareigÄ užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, atskleidžia ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra įrodytos ir skundžiamame sprendime teisiÅ¡kai pagrįstos visos atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės sÄ lygos (DK 245 str., CK 6.245 - 6.248 str.). Pažymi, kad nors atsakovas nurodo, kad „Linde“ užsakymų surinktuvo T20/24AP-T20/24SP vartotojo vadovo gamintojo nurodymas, kad T20AP neturi bÅ«ti naudojamas aplinkoje, kur aplink važinėja Å¡akiniai krautuvai, tėra gamintojo rekomendacija, tačiau visgi bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovo vienose sandėlio patalpose vienu metu dirbo net 8 vidaus transporto priemonės (3 elektriniai Å¡akiniai krautuvai, 5 elektriniai vežimėliai).

Atsakovas neužtikrino, jog „Linde“ užsakymų surinktuvas nebÅ«tų naudojamas aplinkoje kartu su Å¡akiniais krautuvais, neįvertino realaus pavojaus įmonės darbuotojams, o bÅ«tent Å¡i aplinkybė ir buvo viena iÅ¡ esminių priežasčių, lėmusių, nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, nes vienoje patalpoje Å¡akinių krautuvų kartu su elektriniais krautuvais pagal gamintojo rekomendacijas neturėjo bÅ«ti. Atsakovas nesiėmė ir kitų papildomų priemonių, kad užtikrinti darbuotojams saugias sÄ lygas dirbti.

Atsakovo sandėlyje nebuvo parengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių judėjimo juostos bei kryptys, neiÅ¡kabinti greičio ribojimo ženklai, nebuvo veidrodžių, o tai, neabejotinai bÅ«tų padėję iÅ¡vengti nelaimės. Byloje nustatyta, jog trečiojo asmens E. P. įvykio metu vairuotas krautuvas turėjo techninių problemų, susijusių su garso signalu (tinkamai neveikė garso signalas, t. y. veikė itin tyliai), o tai, ieÅ¡kovo nuomone, buvo viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių kilti nelaimingam atsitikimui darbe, kadangi esant kliūčiai, kolegos naudodavo garsinį signalÄ (taip darbuotojai buvo susitarę tarpusavyje), t. y.

įvažiuojantis pro vartus vairuotojas turėjo pasignalizuoti (toks reikalavimas yra numatytas ir atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintose vidaus eismo taisyklėse).

29. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad nors atsakovas teigia, kad teismas nevertino, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltu laikytinas pats ieÅ¡kovas, kadangi pažeidė lokalinius teisės aktus, kurie, anot atsakovo, draudžia važiuoti atbulomis, o važiuodamas atbulomis ieÅ¡kovas buvo neatidus ir nerÅ«pestingas, tačiau Å¡ie atsakovo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, teismas, spręsdamas darbdavio atsakomybės klausimÄ , kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kartu įvertino ne tik darbdavio, tačiau ir paties darbuotojo, t. y. ieÅ¡kovo, veiksmus, kurie, teismo nuomone, iÅ¡ dalies prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo, ir atitinkamai, teismas sumažino priteistos žalos dydį.

Tačiau kaip pagrįstai sprendė teismas, nėra jokių prielaidų manyti ieÅ¡kovÄ buvus tiek neatidžiu, nerÅ«pestingu, neapdairiu ir neatsargiu, kad visa kaltė dėl įvykio tektų jam. IeÅ¡kovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu patvirtintos Vidaus eismo taisyklės apskritai nedraudžia važiuoti atbulomis, o tik reikalauja bÅ«ti atidžiam, signalizuoti. Vidaus eismo taisyklių 20 punktas įpareigoja prieÅ¡ pradedant važiuoti atbuline eiga įsitikinti, kad nėra kliūčių.

Tačiau Å¡iuo atveju kliÅ«tis atsirado ne iki pradedant važiuoti, tačiau važiavimo atbuline eiga metu. Skirtingai nei teigia apeliantas, vaizdo įraÅ¡e matyti tik važiuojantis ieÅ¡kovas (atbulas) ir kad nėra galimybių pamatyti, ar ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, atsisuko pasižiÅ«rėti ar ne. Kita vertus, bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai važiuojant atbuline eiga, teismo ir buvo įvertinti, sprendžiant priteistos žalos mažinimo klausimÄ . Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.

30. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas savo civilinę atsakomybę yra neva pripažinęs ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nors, anot pirmosios instancijos teismo, dėl įvykusio įvykio galbūt ir yra paties nukentėjusiojo maža dalis kaltės, tačiau pritartina skundžiamo teismo sprendimo motyvams, kad ieškovo kaltės laipsnis nėra didelis.

31. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis nesilaikė privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymi, kad dar civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, manydamas, kad ieÅ¡kovas tinkamai nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau Å¡iÄ nutartį ieÅ¡kovas apskundė atskiruoju skundu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi (Nr. e2S-2767-852/2018) patenkino - panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

32. Ieškovo nuomone, teismas taip pat teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, nepaisant to, kad nebuvo priteista visa prašyta neturtinės žalos suma. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

33. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 str. nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl darbdavio materialinės atsakomybės sÄ lygų taikymo.

35. Pasisakant dėl Å¡ioje byloje taikytinų teisės normų, bÅ«tina pastebėti, kad žalos padarymo metu ((duomenys neskelbtini)) darbdavio atsakomybę už žalÄ darbuotojo sveikata reguliavo ne tik apelianto cituojamos CK normos, bet ir DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatos ir specialus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (galiojantis ir Å¡iuo metu). Å iuose teisės aktuose įtvirtintas darbdavio veikos neteisėtumas, kaip atsakomybės už darbuotojo sveikatai padarytÄ Å¾alÄ pagrindas, turi ypatumų, lyginant su kitų subjektų bendra civiline atsakomybe.

Darbdavio pareiga atsakyti už darbuotojo sveikatai padarytÄ Å¾alÄ yra kildinama ne iÅ¡ konkrečių įstatymų pažeidimo, bet iÅ¡ „griežtos“ darbdavio atsakomybės principo, kurio esmė yra iÅ¡dėstyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. bei 46 str. 2 dalyje, t. y. iÅ¡ darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais; bei galimybės atleisti darbdavį nuo atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ tik iÅ¡imtiniais atvejais pripažinus, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, darbdavio neteisėti veiksmai, sukeliantys atsakomybę už žalÄ darbuotojo sveikatai nebÅ«tinai turi bÅ«ti suprantami kaip kitų jo darbuotojų kalti veiksmai.

Be to, DK 247 str. (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) taip pat buvo nustatytos specifinės tik darbo santykio Å¡alims taikytinos „atsižvelgimo į nukentėjusiojo kaltę“ nuostatos, pagal kurias darbuotojo sužalojimo ar mirties atvejais žalos atlyginimas gali bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmetamas, tik jeigu sÄ lygas žalai atsirasti sudarė nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad dideliu neatsargumu darbo santykiuose reikėtų laikyti tokį nukentėjusiojo neatsargumÄ , kai asmuo numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, t.y., neatsargumÄ dėl lengvabÅ«diÅ¡ko pasitikėjimo (pvz. asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais ir kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens didelį neatsargumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 // Teismų praktika. 1997,Nr. 5-6, P. 175, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-180/2006 ir kt.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tokiÄ darbdavio veikos neteisėtumo sampratÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju darbdavys neįgyvendino visų saugaus darbo organizavimo priemonių ir kad tai turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę žalos atsiradimui.

37. Teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, kaip darbo saugos specialisto, 2016 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe Akte įvardintomis techninėmis nelaimingo atsitikimo priežastimis, tarp kurių inspektorius nurodė ir tai, kad darbdavys nėra įgyvendinęs jokių organizacinių priemonių, kad būtų išvengta transporto priemonių susidūrimo rizikos (e. bylos t. 1, b. l. 46). Byloje nustatyta, kad darbdavys yra patvirtinęs Vidaus eismo taisyklės, kurios numato pagrindines saugaus darbo su šakiniais krautuvais taisykles.

Tačiau negalima sutikti, kad šios teisinės priemonės buvo pakankamos nelaimingam atsitikimui išvengti. Visų pirma, kaip ir nurodė darbo inspektorius patikrinimo akte, reikšmingos Vidaus eismo taisyklių nuostatos nebuvo realiai įgyvendintos, pavyzdžiui, iš vaizdo medžiagos ir darbo inspektoriaus Akte fiksuoto įvykio vietos aprašymo matyti, kad darbdavys nebuvo įgyvendinęs tokių Taisyklių nuostatų, kaip „krautuvų judėjimo keliai įmonės (duomenys neskelbtini) terminaluose yra pažymėti“ (Taisyklių 31 p.), „Eismo reguliavimui yra naudojami ne tik kelių transporto ženklai, bet ir įmonės vidaus ženklai“ (Taisyklių 30 p.), „apsauga nuo pavojingų vietų stop ženklais arba įspėjamosiomis įstrižomis juostomis“ (Taisyklių 29.3 p.).

Nelaimingo atsitikimo tyrimo Akte darbo inspektorius yra nurodęs, kad apžiūros metu transporto priemonių judėjimo zonoje nematyti jokių transporto priemonių kryptį nurodančių linijų, ties įvažiavimu nėra transporto priemonių judėjimo schemos, neiškabinti transporto priemonių greitį ribojantys ar judėjimo kryptis nurodantys ženklai, neįrengtos spec. kelio matymo priemonės, transporto priemonei įvažiuojant iš už kampo (e. bylos t. 1, b. l. 44). Nelaimingo atsitikimo darbe Akte nurodyta ir tai, kad dar 2013 m. gruodžio 23 d.

įmonėje buvo atliktas siuntų skirstymo operatoriaus ir pagalbinio darbininko darbo vietos profesinės rizikos veiksnių vertinimas ir nustatytas pavojus pėstiesiems dėl judančių transporto priemonių vairuotojų riboto matomumo, tačiau jokių organizacinių rizikos šalinimo (mažinimo) priemonių darbdavys neįgyvendino.

38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog teisinės priemonės šiuo atveju nebuvo pakankama ir efektyvi saugaus darbo organizavimo priemonė. Be to, sutiktina su teismo argumentais, jog Vidaus eismo tvarkos įmonėje reguliavimas niekaip nesprendė krautuvo „Linde“ gamintojo rekomendacijos nenaudoti šio krautuvo darbo aplinkoje, kurioje yra naudojami kiti šakiniai krautuvai (e. bylos t. 3, b. l. 88). Iš vaizdo įrašo matyti, kad krautuvų eismas sandėlyje buvo labai intensyvus (šalys neginčijo, kad vienu metu sandėlyje dirbo net 8 krautuvai). Nors atsakovas teigia, kad tai buvo tik gamintojo rekomendacija, tačiau nelaimingas atsitikimais kaip tik ir įvyko dėl šio pavojaus, į kurį gamintojas buvo atkreipęs dėmesį ir kurį darbdavys ignoravo.

39. Prie organizacinių nelaimingo atsitikimo priežasčių priskirtinas ir darbdavio neveikimas, t. y. nereikalavimas iÅ¡ darbuotojų, kad jie realiai laikytųsi nustatytos Vidaus eismo tvarkos nuostatų. Pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo tyrimo metu tiek ieÅ¡kovas, tiek ir kito Å¡akinio krautuvo vairuotojas E. P. patvirtino, kad jiems buvo žinoma Vidaus eismo taisyklių 38 punkto nuostata, reikalaujanti įjungti garsinį signalÄ tam, kad patikrinti, ar nėra žmonių ar kokių nors objektų važiavimo kelyje, važiuojant pro pastato išėjimÄ (įėjimÄ ) perspėti garso signalu, važiuojant atbuline eiga signalizuoti.

Tačiau taip pat patvirtino, kad Å¡ia taisykle nesivadovavo, nes garsinis signalas ne visada ir ne visuose krautuvuose veikė, ir Å¡iuo atveju E. P. vairuoto krautuvo signalas neveikė. Nelaimingo atsitikimo darbe Akte fiksuota, kad pamainos vadovas A. J. apie Å¡iÄ techninę problemÄ Å¾inojo, bet ji nebuvo fiksuota Krautuvo eksploatavimo žurnale pagal Vidaus eismo taisyklių 25 p. nuostatas ir nebuvo laiku paÅ¡alinta.

40. Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia pagrįstai tvirtinti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog darbdavys neužtikrino ieÅ¡kovui nekenksmingų darbo sÄ lygų, nors pavojingus veiksnius galėjo numatyti ir turėjo galimybę protingomis priemonėmis juos paÅ¡alinti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. bei 46 str. 2 d.).

41. Atsižvelgiant į didelio neatsargumo, kaip pagrindo mažinti žalÄ ar atleisti darbdavį nuo atsakomybės, samprata (pateiktÄ DK 247 str., galiojusiame įvykio metu), pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju darbuotojas V. Å . atgaline eiga valdydamas Å¡akinį krautuvÄ (didesnio pavojingumo Å¡altinį), neįsitikinęs tokio manevro saugumu, elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. IÅ¡ nelaimingo atsitikimo momentÄ užfiksavusios vaizdo medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas atbuline eiga važiavo nesaugiu greičiu, pakankamai didelį atstumÄ ir nežiÅ«rėdamas judėjimo kryptimi.

Todėl, kaip ir konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe Akte, darbuotojas pažeidė tiek Vidaus eismo taisykles (Taisyklių 12, 20 p.), tiek autokrautuvo „Linde“ gamintojo nurodymus (važiuoti atgaline eiga labai mažu greičiu), tiek ir bendrÄ saugumo nuostatÄ reikalaujančiÄ padidinto atidumo, važiuojant atgaline eiga. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡ie saugumo taisyklių pažeidimai yra padaryti dėl lengvabÅ«diÅ¡kumo ir rodo darbuotojo didelį neatsargumÄ . Ä® tokiÄ nukentėjusiojo kaltės formÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė mažindamas priteistinos žalos dydį, t. y. pripažindamas, jog kaltė yra miÅ¡ri.

42. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teismo nustatyta nukentėjusiojo kaltės proporcija yra per maža ir neteisinga. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę žalos atsiradimui turėjo tai, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų. Teismas tinkamai pritaikė DK 247 str. nuostatas, nustatydamas 90 proc. darbdavio kaltės dalį.

43. Teismo priteista turtinės ir neturtinės žalos kompensacija taip pat nėra aiÅ¡kiai per didelė. Neturtinės žalos dydis yra motyvuotai įvertintas pagal teismų praktikoje formuojamus tokios žalos nustatymo kriterijus. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumÄ - kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžį) ir toje byloje teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, daugiau kaip 6 mėnesius buvo nedarbingas ir negalėjo vaikščioti, susirgo depresija.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas V. Å . patyrė atvirÄ deÅ¡iniojo blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžius, LSM ligoninės Kauno klinikų 2016 m. liepos 28 d. pažyma patvirtina, kad tokia trauma priskiriama prie sunkių (e. bylos t. 1, b.l. 110). Teismas pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovui taikomÄ gydymÄ ir jo trukmę, į tai, kad ieÅ¡kovas ir bylos nagrinėjimo metu buvo laikinai nedarbingas, negali pilnu krÅ«viu apkrauti kojos, ribotai vaikÅ¡to.

44. Kaip minėta, teismas pagrįstai sprendė, jog darbdaviui materialinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar kitas darbuotojas prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo ir ar jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo. Kita vertus teismas taip pat teisingai nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-280-888/2018, užbaigtoje Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 34), teismas konstatavo, jog atsakovo darbuotojas E. P. pažeidė elektrinio krautuvo „Linde E14-01“ naudojimo taisykles, <...> ; 2015 m. sausio 27 d.

„Vidaus eismo taisyklių“ 10 punkto reikalavimÄ . Todėl darbdavio kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tiek tiesiogiai dėl Akte konstatuotų pažeidimų, tiek ir netiesiogiai per jo darbuotojo E. P. kaltę (t. y pagal CK. 6.264 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimai, jog kaltininkas E. P. jam žalÄ yra atlyginęs, prejudicijos dėl darbdavio atsakomybės už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ nesukuria.

Baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo sprendžiami darbdavio, t. y. įmonės (duomenys neskelbtini) materialinės atsakomybės klausimai.

45. Dėl privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo Å¡iam darbo ginčui jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje. Pagrindo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu ar bylÄ nutraukti, Å¡ioje byloje nėra.

46. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nepaisant to, kad teismas nepriteisė visos ieškovo prašomos žalos, toks teismo sprendimas dėl ginčo esmės neabejotinai yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė CPK 93 str. 4 d. nuostatas.

47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

48. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

49. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. IeÅ¡kovui V. Å . iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 300 Eur (t. 3, b. l. 155). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko