2021-03-03 Nr. AB-4813-3-61-3-02849-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-483-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02849-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Varėnos VMVT) 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 6S-(67.25)-99 (toliau – ir 2019 m. gegužės 21 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 6 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė skundą dėl 2018 m. spalio 25 d. atlikto ūkio planinio patikrinimo metu rastų 8 neženklintų avių, tikrojo avių savininko ir jų atsiradimo pareiškėjo aptvare aplinkybių. Skunde Tarnybai pareiškėjas buvo nurodęs, kad konfliktavo su patikrinimo aktą surašiusia veterinarijos specialiste dėl jos surašyto ūkio subjekto patikrinimo akto, taip pat kad patikrinimo akto pagrindu jam buvo pritaikytos paramos už žemės ūkio naudmenas ir plotus bei gyvulius išmokų sankcijos.

3. Pareiškėjo teigimu, ir atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. raštas, ir pareiškėjo advokatui teiktas 2019 m. liepos 15 d. raštas Nr. 6S-(67.25.)-145 yra parengti nesilaikant jokių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų bei reikalavimų. Buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akte užfiksuotų neženklintų gyvūnų atsiradimo pareiškėjo ūkyje aplinkybių ir objektyvių, patikslintų suvedimą į Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą (toliau – ir ŪGRIS).

4. Varėnos VMVT 2018 m. spalio 25 d. atliko jo ūkio planinį patikrinimą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) sąrašą ir surašė aktą, kuriame užfiksavo nustatytą pažeidimą ir nurodė trūkumų pašalinimo terminus bei sankcijų netaikė. Atlikto patikrinimo rezultatus Varėnos VMVT darbuotojai suvedė į Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą (ŪGRIS). Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos VMVT po atlikto patikrinimo teikė tikslinimus, jog atlikto patikrinimo metu rastos 8 neregistruotos avys priklauso ne pareiškėjui, o jo seseriai. Pareiškėjo teigimu, Varėnos VMVT buvo pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjo sesuo 2018 m. spalio 24 d. vakare atvežė ir patalpino į aptvarą 8 neregistruotas avis. Pareiškėjo įgaliotai atstovei ir seseriai atvykus į Varėnos VMVT dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akte nurodyto ūkinių gyvūnų skaičiaus pažeidimo fakto ir sistemos ŪGRIS duomenų patikslinimo, pareiškėjo teigimu, joms nebuvo padėta spręsti ginčo, bet buvo pasišaipyta. Nuo pat 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo Varėnos VMVT netinkamai ir formaliai vykdė pareiškėjo ūkio ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir registravimo ir ūkinių gyvūnų ženklinimo kontrolę, kadangi pareiškėjo ūkyje nebuvo gyvūnų ženklinimo ar gyvūnų laikymo vietų pažeidimų, 2018 m. spalio 25 d. atlikto patikrinimo pirminius duomenis Varėnos VMTM darbuotojai 2018 m. lapkričio 9 d. suvedė į ŪGRIS, šie pirminiai ir klaidingi duomenys iki šiol nepakeisti ir nebuvo koreguoti. Varėnos VMVT, gavusi iš pareiškėjo duomenis, kad 8 neregistruotos avys priklauso kitam asmeniui (pareiškėjo seseriai V. B.), nesiėmė jokių priemonių objektyvioms aplinkybėms nustatyti ir inicijuoti ŪGRIS duomenų pakeitimą.

5. Atlikto patikrinimo metu nustačius pažeidimą, NMA pareiškėjui pritaikė 21 procento kompleksinio paramos susiejimo sankciją, reiškiančią 6 636,04 Eur paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius išmokos negavimą. Formalus išmokų nemokėjimas daro esminį poveikį pareiškėjo, kuris yra sąžiningas ūkininkas, vykdomai veiklai, o nemotyvuotas sankcijų taikymas turi būti nustatytas įstatymu o ne žemesnės galios teisės aktais.

6. Pareiškėjas skunde prašė liudytojais apklausti O. B., V. B., D. B. ir R. G..

7. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Tarnyba paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už Valdymo reikalavimų kontrolę ir informacijos pateikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, iš anksto suderinę su pareiškėju patikrinimo datą, 2018 m. spalio 25 d. atliko pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietos planinį patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas Nr. 67ŪGP-133 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriame buvo užfiksuotas nustatytas pažeidimas – rastos 8 neženklintos avys, kuris reiškė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtinto Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 31, 32.2 punktų pažeidimus. Šio patikrinimo duomenys buvo įrašyti į Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamą Ūkinių gyvūnų registro Patikrinimo aktų įvedimo programą.

10. Įgyvendinant Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59, 35 punktą, patikrinimo akte pareiškėjui buvo nurodyta Varėnos VMVT per 14 dienų nuo patikrinimo datos pateikti trūkumų šalinimo planą. Pareiškėjas nepraleisdamas nustatyto termino pateikė trūkumų šalinimo planą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatytą pažeidimą pašalino, t. y. suženklino ir savo vardu užregistravo neregistruotas avis. Šį pareiškėjo veiksmą, atsakovas vertino kaip pareiškėjo pripažinimą esant avių savininku. Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo – O. B., kuri dalyvavo atliekamo patikrinimo metu, pasirašė patikrinimo aktą, bet nenurodė, kad ūkyje esančios 8 avys priklauso kitam asmeniui. Pareiškėjo įgaliotas asmuo patikrinimo akte nurodytų pažeidimų neginčijo ir patikrinimo aktą pasirašė, t. y. patvirtino, kad su patikrinimo akte nurodytomis išvadomis sutinka, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vertinimu, šios užfiksuotos aplinkybės yra teisingos ir neginčijamos. Pareiškėjo pateikti dokumentai (pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą, bandos duomenys ir kt.) iš esmės paneigia skunde, taip pat V. B. 2019 m. vasario 4 d. paaiškinime nurodytus teiginius dėl avių laikymo pareiškėjo ūkyje. Atsakovo teigimu, valstybinė subjektų kontrolė vykdoma nešališkai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o atsakovas dėl NMA pritaikytų sankcijų negali pasisakyti, kadangi tai ne jo kompetencija.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

12. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2018 m. paraiška). Pateikdamas ir pasirašydamas 2018 m. paraišką pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis ir įsipareigojo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų.

13. NMA akcentavo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už kontrolę, kad būtų laikomasi ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo. NMA privalo vadovautis atsakingos institucijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija bei neturi teisės kvestionuoti šios įstaigos priimtų sprendimų, t. y. ji privalėjo pareiškėjo 2018 m. paraišką administruoti vadovaujantis perduotais duomenimis dėl nustatyto pažeidimo bei privalėjo taikyti pagal Metodiką apskaičiuotą 21 proc. sankciją. NMA pareiškėjų paraiškas vertina pakartotinai tik gavusi atnaujintus ar patikslintus duomenis iš atsakingų institucijų. NMA nedalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą Tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. raštą, todėl nėra suinteresuota šios bylos išsprendimu, tačiau gavusi iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją apie nustatytų Valdymo reikalavimo pažeidimų panaikinimą, atsižvelgs į pateiktą informaciją ir vertins pareiškėjo 2018 m. paraišką pakartotinai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad: 2018 m. spalio 25 d. buvo atliktas pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietos planinis patikrinimas, kurio metu jo ūkyje buvo rastos 8 nežymėtos avys; po patikrinimo buvo surašytas 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimas – 8 neženklintos avys, t. y. pažeisti Aprašo 31, 32.2 punktai; šio patikrinimo duomenys buvo įrašyti į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamą Ūkinių gyvūnų registro Patikrinimo aktų įvedimo programą (ŪGRIS); vadovaujantis šiais duomenimis NMA pareiškėjui pritaikė 21 procento dydžio sankciją už teisės aktų pažeidimą; Pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. skundu kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuriame detalizavo 2018 m. spalio 25 d. atlikto patikrinimo aplinkybes dėl nustatyto pažeidimo ir prašė panaikinti pritaikytas sankcijas; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos VMVT 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 6S-(67.25)-99 atsakė pareiškėjui į pateiktą skundą paaiškindama, kokiu pagrindu buvo atliktas pareiškėjo ūkio patikrinimas, kokie patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai bei koks padarytų pažeidimų teisinis reglamentavimas, nurodė, kokios už pareiškėjo ūkyje patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui kilo pasekmės, Varėnos VMVT papildomai pareiškėją informavo, kad už jo ūkyje nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos VMVT administracinių nusižengimų teisenos nepradėjo ir administracinės nuobaudos jam neskyrė.

16. Teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad Tarnyba pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. B6-(4.16.)-1622 persiuntė NMA, kuri 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. BR6-3960 atsakė į persiųstą pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad 2018 m. paraiška pakartotinai vertinama nebus ir pareiškėjui lieka galioti 2019 m. kovo 19 d. sprendimu taikomos sankcijos; tame pačiame rašte buvo paaiškinta, kad dėl pritaikytos sankcijos už valdymo reikalavimo pažeidimą, pareiškėjas kreipėsi į NMA su 2019 m. vasario 14 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. prašymais, kurie buvo išnagrinėti ir jam buvo pateikti išsamūs atsakymai – atsakymuose buvo nurodyta, kad NMA neturi teisinio pagrindo pakartotinai vertinti pareiškėjo 2018 m. paraišką ir panaikinti pritaikytą 21 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją už valdymo reikalavimo pažeidimą.

17. Apibrėždamas skundo nagrinėjimo ribas teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra keliamas ginčas dėl NMA raštų ir veiksmų teisėtumo ir ne dėl pareiškėjui taikytų sankcijų, todėl nurodė, kad šių klausimų nevertins. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertins, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. raštas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus informacijos teikimo aspektu.

18. Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 16 d.) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. B1-790 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklėmis (toliau – ir Tarnybos taisyklės).

19. Teismas apžvelgė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse, Tarnybos taisyklių 7 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais; išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį.

20. Įvertinęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundo turinį, teismas konstatavo, kad juo pareiškėjas ginčijo 2018 m. spalio 25 d. atlikto jo ūkio patikrinimo rezultatus ir prašė panaikinti jam pritaikytas sankcijas. Teismo vertinimu, atsakovas ginčijamu raštu pareiškėjui nurodė, kokiu pagrindu buvo atliktas pareiškėjo ūkio patikrinimas, kokie patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai bei koks padarytų pažeidimų teisinis reglamentavimas, nurodė, kokios už pareiškėjo ūkyje patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui kilo pasekmės, t. y. išsamiai detalizavo atlikto patikrinimo faktines aplinkybes ir jo teisinį reglamentavimą, tačiau teisėtai nevertino atlikto patikrinimo ir pritaikytų sankcijų pagrįstumo, kadangi atsakovas neturėjo teisės aktais suteiktos teisės revizuoti savo veiksmų ir negalėjo kvestionuoti NMA paskirtų sankcijų.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs jam teisines pasekmes sukeliantį atsakovo 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą ar NMA 2019 m. kovo 19 d. sprendimą dėl sankcijų pritaikymo – pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nei atsakovo 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto, nei NMA 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dėl sankcijų pritaikymo neskundė, nes pritrūko išsilavinimo ir teisinių žinių, manė, jog pašalinus nustatytus pažeidimus, pritaikytos sankcijos savaime bus panaikintos.

22. Teismo vertinimu, skundžiamu raštu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turtinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, kiek tai susiję su informacijos pateikimu apie atsakovės atliktą pareiškėjo ūkio patikrinimą ir jo rezultatus. Teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo raštas išsamus ir pagrįstas, jame visa apimtimi atsakyta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su 2018 m. spalio 25 d. atliktu pareiškėjo ūkio patikrinimu. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos VMVT 2018 m. spalio 25 d. atlikdamas pareiškėjo ūkio patikrinimą nustatė Aprašo 31, 32.2 punktų pažeidimus, savaime nereiškė, kad atsakovo ginčijamas raštas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

23. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas persiųsdamas pareiškėjo prašymo dalį dėl sankcijų pritaikymo kompetentingai institucijai nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyto 5 darbo dienų termino, tačiau tai, teismo vertinimu, buvo tik formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos skundžiamo rašto teisėtumui.

24. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 6S-(67.25)-99 atitinka aptartus teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teismas pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais neturi pagrindo jo naikinti. Nenustatęs pagrindo panaikinti ginčijamą raštą, teismas nurodė, kad atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą.

III. 25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 6S-(67.25)-99 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą iš naujo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo liudytojais apklausti O. B., V. B., D. B. ir R. G.. Visi paminėti asmenys nebuvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad ginčijamame rašte neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka, lemia, kad jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas akcentuoja, jog gavusi iš pareiškėjo ir jo įgalioto asmens duomenis apie neregistruotus gyvūnus (8 avis), Varėnos VMVT nesiėmė jokių priemonių objektyvioms aplinkybėms nustatyti ir pakeisti pirminius ŪGRIS duomenis.

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, teismas nenagrinėjo skundo argumentų, kad ir skundžiamas raštas, ir pareiškėjo advokatui pateiktas atsakymas, parengti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, dėl ko neįvertintos viso reikšmingos aplinkybės ir į ŪGRIS neįrašyti patikslinti, objektyvūs duomenys. Pareiškėjui sankcijos taip pat pritaikytos nemotyvuotai, formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos reglamentų, kurie įgyvendinami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija) (toliau – ir Metodika) nuostatas, apibrėžiančias tyčinį kompleksinio paramos susiejimo taisyklių pažeidimą.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad apie planinį Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ruošiamą jo ūkio patikrinimą ir patikrinimo konkrečią dieną jis žinojo, buvo jam pasiruošęs, todėl nesąžininga pareiškėją kaltinti tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Iš patikrinimo akto, kitų bylos duomenų matyti, kad 8 (aštuonias) neženklintas savo avis į pareiškėjo ūkio aptvarą jam nežinant 2018 m. spalio 24 d. vakare atvežė ir patalpino pareiškėjo sesuo. Varėnos VMVT jokių sankcijų dėl ūkio aptvare rastų 8 avių pareiškėjui netaikė, tik įpareigojo per nustatytą terminą ištaisyti planinio patikrinimo metu užfiksuotą pažeidimą, ką pareiškėjas įvykdė (per tarnybos nustatytą terminą sužymėjo aptvare rastas 8 avis).

30. Pareiškėjo įsitikinimu, šį formalų pažeidimą buvo galima traktuoti kaip pareiškėjo pirmą kartą padarytą netyčinį kompleksinės paramos taikomų reikalavimų pažeidimą (Metodikos III dalies 9.1 punktas), paskiriant didžiausią galimą sankcijos dydį – 5 procentų dydžio sankciją. Atsakovas iki šiol į bylą nėra pateikęs medžiagos (duomenų), kuriuos jis 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė į ŪGRIS ir kurių pagrindu pareiškėjui buvo padaryta didelė žala (neišmokėta 21 proc. ES paramos už gyvulius dalis). Šią situaciją pareiškėjas vertina kaip konkrečių veterinarijos tarnybos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba tarnybos pareigų neatlikimą, nes valstybės tarnautojų veiksmai nukreipti ne tik prieš pareiškėją, bet ir prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą kilusio administracinio ginčo išsprendimą.

31. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodo argumentų ir motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, taigi šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kad jam teisines pasekmes sukelia ne skundžiamas Tarnybos Varėnos VMVT raštas, o NMA 2019 m. kovo 19 d. sprendimas dėl sankcijų taikymo. Teisės aktai atsakovui nesuteikia funkcijų priimti sprendimus dėl paramos skyrimo ar sankcijų taikymo, todėl šiais klausimais atsakovas nepasisako.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji nedalyvavo priimant pareiškėjo skundžiamą Tarnybos raštą, nėra suinteresuota bylos baigtimi ir pakartoja, jog gavusi iš Tarnybos informaciją apie šios institucijos nustatytų pažeidimų panaikinimą, atsižvelgs į pateiktą informaciją ir vertins pareiškėjo 2018 m. Paraišką pakartotinai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 6S-(67.25)-99 teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

37. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 6S-(67.25)-99, kuris parengtas atsakant į pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą dėl pritaikytų sankcijų (I t., b. l. 13). Savo 2019 m. gegužės 6 d. skunde pareiškėjas pateikia paaiškinimą dėl jo gyvūnų aptvare atsiradusių 8 neženklintų avių bei teigia, kad yra nekaltai nubaustas, prašo padėti išspręsti problemą bei panaikinti pritaikytas sankcijas.

41. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pareiškėjui atitinkamas sankcijas pritaikė ne atsakovas, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovas nėra kompetentingas spręsti dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pritaikytų sankcijų pagrįstumo, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skunde suformuluotą prašymą dėl sankcijos panaikinimo, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skundą sprendimo priėmimui persiuntė NMA.

42. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 6 d. skunde joks konkretus prašymas, be kita ko ir dėl duomenų ŪGRIS tikslinimo, kuris pagal kompetenciją būtų priskirtinas atsakovui, nėra suformuluotas. Atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 6S-(67.25)-99 joks valinis institucijos sprendimas, kuris pareiškėjui sukeltų kokias nors teisines pasekmes, taip pat nėra suformuluotas. Todėl vertintina, kad atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 6S-(67.25)-99 yra iš esmės informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pareiškėjui pateikta atsakovo turima aktuali informacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 6S-(67.25)-99 pareiškėjui pateikta informacija dėl jo skunde nurodytų aplinkybių atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, kiek tai susiję su informacijos pateikimu apie Varėnos VMVT atliktą pareiškėjo ūkio patikrinimą ir jo rezultatus. Ginčijamas atsakovo raštas išsamus ir pagrįstas, jame visa apimtimi atsakyta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su 2018 m. spalio 25 d. atliktu pareiškėjo ūkio patikrinimu.

43. Atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 6S-(67.25)-99 esantys formalūs trūkumai – netikslus raštą surašiusios įstaigos pavadinimas, neteisingai nurodyta apskundimo tvarka – nėra esminiai ir nesudaro pagrindo šį raštą panaikinti, atsakovo rašto trūkumai nesukliudė pareiškėjui pasinaudoti teise ginčyti šį atsakovo atsakymą.

44. Pareiškėjo prašymas liudytojais apklausti O. B., V. B., D. B. ir R. G. netenkintinas, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai, kurių išsiaiškinimui būtų reikšmingi liudytojų parodymai.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė