2016-04-07 Nr. AB-7619-3-63-3-00086-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-410-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00086-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. R.) dėl konkurso protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. vasario 5 d. surengto konkurso protokolą.

Nurodė, kad dalyvavo 2015 m. vasario 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos organizuotame konkurse į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tvirtino, jog minėto konkurso rezultatų protokolas naikintinas kaip pažeidžiantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 61, 63 ir 65 punktus. Paaiškino, kad apklausos metu komisijos nariai K. J., P. K. uždavė pretendentams klausimus, kurie neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašymo 7 punkte nustatytų valstybės tarnautojo funkcijų. Pažymėjo, jog pareiškėjui komisijos nario P. K. paklausus, kokį pareigybės aprašymo punktą atitinka jo užduotas klausimas, buvo užduotas naujas klausimas, tuo būdu pažeidžiant reikalavimą visiems pretendentams užduoti vienodus klausimus. Paaiškino, kad balų skaičiavimo stebėjimui pretendentai nebuvo kviečiami, bet buvo padaryta 35 minučių pertrauka ir pretendentai sukviesti tik galutinio rezultato paskelbimui.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutiko.

Paaiškino, jog 2015 m. vasario 5 d. buvo organizuotas konkursas į Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, aprašytas pareigybės aprašyme, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A1-202 „Dėl pareigybių“ 5 punktu. Teigė, kad konkursas, kurio rezultatai yra skundžiami, buvo organizuojamas vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu ir nepažeidžiant jo reikalavimų. Manė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepadarė jokių nei materialinių, nei procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti konkurso rezultatus. Pažymėjo, kad, siekdami patikrinti pretendentų galimybes atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso komisijos nariai pokalbio metu pretendentams uždavė vienodus ir tinkamus klausimus, kurie atitinka ir yra tiesiogiai susiję su pareigybės aprašymu, o atsakymus į šiuos klausimus vertino individualiai, kaip tai ir numato Tvarkos aprašo 63 punktas. Nurodė, jog konkurso laimėtoju pripažintas A. R., kuris nuo 2015 m. kovo 2 d, priimtas į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėjo, kad yra pripažintas 2015 m. vasario 5 d. įvykusio konkurso į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas laimėtoju ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. A2-17 „Dėl A. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ 1 punktu yra priimtas į minėtas pareigas. Manė, jog įvykęs konkursas buvo organizuotas tinkamai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl konkurso, vykusio Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, rezultatų, įformintų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokole Nr. P2-4, teisėtumo.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A3-51 „Dėl pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso“ sudarė pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso (toliau – ir Konkursas) komisiją (A. K., K. J., P. K., B. M., Ž. Ž.) ir patvirtino minėto Konkurso vykdymo laiką – 2012 m. vasario 5 d. Konkurse dalyvavo keturi pretendentai – K. L., S. P., A. R. ir pareiškėjas B. S. Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokolas Nr. P2-4 patvirtina, jog trys pretendentai – K. L., S. P. bei B. S. buvo pripažinti neišlaikę Konkurso, o pretendentas A. R. pripažintas laimėjusiu Konkursą. 2015 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-17 A. R. nuo 2015 m. kovo 2 d. priimtas į karjeros valstybės tarnautojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

Dėl skundo argumento, kad Konkurso metu komisijos nariai K. J. ir P. K. uždavė klausimus, kurie neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta Konkursas, aprašyme nustatytų valstybės tarnautojo funkcijų, be to, jog komisijos narys P. K. uždavė pareiškėjui skirtingą klausimą nei kitiems pretendentams, teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, pažymėjo, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas.

Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizavo tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Teismo vertinimu, tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose lemia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Išanalizavęs Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A1-202 5 punktu, 6.4 punktą, 7.2 punktą, 7.3 punktą, 7.6 punktą, konstatavo, jog 2015 m. vasario 5 d. vykusio Konkurso metu pretendentams užduotas komisijos nario K. J. klausimas – „Kada savivaldybė turi organizuoti konkursą vežėjui nustatytais maršrutais parinkti?“, yra susijęs su pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretendavo pareiškėjas. Teismo vertinimu, komisijos nario P. K. užduoti klausimai – „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai? Kas gali pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija?“ yra neatsiejamai susiję su savivaldybės valdomo turto efektyviu valdymu ir naudojimu.

Susipažinęs su byloje pateiktu Konkurso garso įrašu, teismas nenustatė aplinkybių, kad Konkurso metu užduodant klausimus pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos nei kitiems pretendentams. Nors B. S. tvirtina, kad komisijos narys P. K. jam uždavė kitokį klausimą nei likusiems pretendentams, tačiau konkurso garso įrašas šį argumentą paneigia. Visiems pretendentams komisijos narys P. K. uždavė jau minėtus du klausimus: „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai? Kas gali pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija?“, todėl pareiškėjui neatsakius (nesutikus atsakyti) į pirmąjį klausimą, jam buvo užduotas ne naujas klausimas, o antras to paties komisijos nario klausimas, į kurį savo atsakymus teikė ir likę Konkurso pretendentai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad balsų skaičiavimo stebėjimui pretendentai nebuvo kviečiami, jiems buvo paskelbtas tik galutinis Konkurso rezultatas, teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 65 punktu, teismas nurodė, jog, vykdydama konkursą į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė Tvarkos apraše įtvirtintą procedūrą.

Teismas akcentavo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 131-138 p.). Todėl, spręsdamas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokolo Nr. P2-4 teisėtumo, teismas vertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo mastą.

Teismas sprendė, jog Tvarkos aprašo nuostata, numatanti teisę pretendentams dalyvauti balų skaičiavime, nėra imperatyvi – ji įtvirtina teisę, o ne pareigą ar privalomą pretendentų dalyvavimą skaičiuojant balus. Nagrinėjamu atveju balų skaičiavime nedalyvavo visi Konkurso pretendentai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems asmenims. Be to, pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokolo Nr. P2-4 priedais – visų komisijos narių Konkurso individualaus vertinimo lentelėmis.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo nepripažino esminiu, galinčiu nulemti ginčijamo administracinio akto panaikinimą.

III. Pareiškėjas B. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. vasario 24 d. įsakymą NR. A2-17 dėl A. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Pareiškėjas nurodo, kad komisijos nario P. K. užduoti klausimai neatitiko Pareigybės aprašymo 7 punkte tvirtintų valstybės tarnautojo funkcijų. Tvirtina, kad prašė, jog atsakovas pateiktų kiekvieno komisijos nario užduoto klausimo atitikimą Pareigybės aprašymo nuostatoms, tačiau tai nebuvo atlikta, o pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio neatidėjo, nors pareiškėjas apie nedalyvavimą buvo iš anksto informavęs. Akcentuoja, kad pareiškėjui komisijos nario P. K. paklausus, kurį Pareigybės punktą attinka užduotas klausimas, šis komisijos narys iš karto uždavė antrą klausimą, taip nesudarydamas galimybės pareiškėjui atsakyti į pirmąjį klausimą. Nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo padarytas procedūros pažeidimas nėra esminis. Nurodo, kad į tą pačią pareigybę 2014 m. spalio 29 d. jau vyko vienas konkursas, tačiau, pareiškėjui pateikus skundą, šis konkursas buvo panaikintas atsakovo įsakymu.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad A. R. nuo 2016 m. kovo 1 d. pervestas į Statybos skyriaus vedėjo pareigas, kurioms yra dar labiau netinkamas. Mano, kad apeliacinį skundą aktualu papildyti nauju įpareigojimu – atsakovui nepriimti be konkurso A. R. į jokias kitas valstybės tarnautojo pareigas, o jei jis priimtas, tai tokį įsakymą panaikinti.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pretendentams uždavė vienodus klausimus, o atsakymus vertino individualiai, kaip tai įtvirtina Tvarkos aprašo 63 punktas. Papildomai akcentuoja, kad Konkurso sekretorius R. A. pasiūlė pretendentams stebėti balų skaičiavimo procedūrą, bet visi pretendentai (ir pareiškėjas) atsisakė. Pareiškėjas paaiškino, kad nori stebėti ne kaip yra skaičiuojami balai, bet kaip komisijos nariai rašo balus. Atsakovas mano, kad šios procedūros pretendentai stebėti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. surengto konkurso, vykusio Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, rezultatų, įtvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokole Nr. P2-4, teisėtumas ir pagrįstumas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas ginčijamame 2015 m. balandžio 1 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems asmenims, taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. konkurso protokolo Nr. P2-4 neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde pažymi, kad komisijos nario P. K. užduoti klausimai neatitiko Pareigybės aprašymo 7 punkte tvirtintų valstybės tarnautojo funkcijų, buvo užkirstas kelias pareiškėjui atsakyti į pirmąjį komisijos nario klausimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo padarytas procedūros pažeidimas, kai pareiškėjui nebuvo leista stebėti balų skaičiavimo procedūros, nėra esminis.

Dėl pareiškėjo pateikiamų argumentų, jog komisijos nario P. K. užduoti klausimai neatitiko Pareigybės aprašymo 7 punkte tvirtintų valstybės tarnautojo funkcijų, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad konkursų į valstybės tarnybą organizavimą tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) bei Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.).

VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Tvarkos aprašo 61 punktą, Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai.

Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti (Konkurso garso įrašas, pridėtas prie bylos), kad visiems kandidatams Konkurse buvo užduoti vienodi klausimai. Pareiškėjas šios aplinkybės taip pat neginčija, vis dėlto nurodo, kad P. K. užduoti klausimai neatitiko Pareigybės aprašymo 7 punkte tvirtintų valstybės tarnautojo funkcijų.

Komisijos narys P. K. pareiškėjui ir kitiems kandidatams uždavė šiuos klausimus: „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai? Kas gali pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija?“.

Į bylą pateiktas Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A1-202 5 punktu (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-874 redakcija) (b. l. 24). Iš šio Pareigybės aprašymo 5 punkte išdėstytų nuostatų matyti, kad specialiosios šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritys – turto valdymas ir priežiūra. Valstybės tarnautojas, einantis aptartas Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, inter alia siekia, kad būtų užtikrinamas savivaldybės turto efektyvus valdymas ir naudojimas (7.6 p.). Užtikrinant tinkamą šios funkcijos vykdymą, valstybės tarnautojui, einančiam anksčiau aptartas pareigas, Pareigybės aprašo 6.4 punktas įtvirtina reikalavimą išmanyti bei pagal kompetenciją savo darbe taikyti teisės aktus, reglamentuojančius turto valdymą ir priežiūrą.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje inter alia įtvirtinta, kad savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą, organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą, priima sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms, nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus ir kt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šį teisinį reguliavimą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pagrindines pareigas sudaro savivaldybės turto valdymas ir priežiūra, kandidato į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas kompetencija privalo apimti ir paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti valstybės ir savivaldybės formuojamą politiką, t. y. kartu tinkamą savivaldybės socialinio būsto sistemos eksploatavimą. Vadovaujantis šiais motyvais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos nario P. K. užduoti klausimai buvo neperskiriamai susiję su Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo Pareigybės aprašyme įtvirtintomis funkcijomis.

Pareiškėjas nurodo, kad komisijos narys P. K., pareiškėjui pasiteiravus, kokį Pareigybės aprašymo punktą atitinka užduotas klausimas – „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai?“ – užkirto kelią atsakyti į šį klausimą, iškart uždavęs antrąjį klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Konkurso garso įrašą, pažymi, kad P. K. uždavus aptariamą klausimą, pareiškėjas padarė pauzę, reikia manyti, svarstydamas tinkamą atsakymą, vėliau kelis kartus pakartojo, kad klausimas sudėtingas ir tada paklausė, ar ir kokį Pareigybės aprašymo punktą šis klausimas atitinka. Komisijos nariams atsakius, jog pateiktas klausimas atitinka Pareigybės aprašymą, pareiškėjas jokio atsakymo nepateikė, todėl komisijos narys pateikė antrąjį klausimą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas per jam suteiktą protingą laiko intervalą nepateikė jokio atsakymo, todėl komisijos narys pagrįstai uždavė kitą klausimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neesminiu procedūriniu pažeidimu pripažino aplinkybę, jog pareiškėjas negalėjo stebėti konkurso rezultatų suvedimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad Tvarkos aprašo 65 punktas įtvirtina, jog, pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai (Tvarkos aprašo 63 p.). Todėl kandidatai gali stebėti tik tą balų skaičiavimo etapą, pasibaigus konkursui, kai kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus (Tvarkos aprašo 64 p.).

Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad pretendentai balų skaičiavimo stebėjimui nebuvo kviečiami, vis dėlto, pareiškėjas nenurodo, jog jis siekė tokią teisę įgyvendinti, t. y. pateikė prašymą stebėti balų susumavimo etapą, ir jog jam buvo užkirstas kelias šia teise pasinaudoti. Kaip atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo atsakovas, pretendentai buvo kviečiami komisijos sekretoriaus R. A. stebėti balų skaičiavimo procedūrą, tačiau visi, įskaitant ir pareiškėją, atsisakė. Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog siekė Tvarkos aprašo 65 punkte įtvirtina teise pasinaudoti. Priešingai, pareiškėjas ne teigia, jog jo prašymas stebėti balų skaičiavimą buvo netenkintas, o tiesiog nurodo, kad pretendentai nebuvo kviečiami. Todėl, nesant nustatyto fakto, jog pareiškėjui buvo neleista stebėti balų sumavimo procedūros pasibaigus Konkursui, teisėjų kolegija negali spręsti, jog atsakovas iš tiesų pažeidė Tvarkos aprašo 65 punkte įtvirtintą procedūrinę pareiškėjo teisę.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad į tą pačią pareigybę, į kurią nagrinėjamu atveju buvo rengtas Konkursas, 2014 m. spalio 29 d. jau vyko vienas konkursas, tačiau, pareiškėjui pateikus skundą, šis konkursas buvo panaikintas atsakovo įsakymu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vien pati aplinkybė, kad atsakovas panaikino anksčiau vykusį konkursą, nesudaro pagrindo spręsti apie 2015 m. vasario 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos organizuoto konkurso (jo rezultatų) teisėtumą. Pareiškėjas nepateikia argumentų ir jokių įrodymų, kokią įtaką bei priežastinį ryšį galėtų turėti anksčiau vykęs ir atsakovo įsakymu panaikintas konkursas bei Konkursas, dėl kurio rezultatų nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas. Tai, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą (kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas), nutraukė konkursą, galėtų suponuoti išvadą, kad atsakovas pripažino, jog konkursas buvo vykdomas netinkamai, galbūt pažeidžiant tam tikrus reikalavimus, ir šį trūkumą ištaisė. Šiuo konkrečiu atveju, organizuojant Konkursą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių esminių atsakovų padarytų pažeidimų nenustatė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prašė, jog atsakovas pateiktų kiekvieno komisijos nario užduoto klausimo atitikimą Pareigybės aprašymo nuostatas, tačiau tai nebuvo atlikta, o pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio neatidėjo, nors pareiškėjas apie nedalyvavimą buvo iš anksto informavęs.

Teisėjų kolegija pažymi, kad naginėjamu atveju esminės reikšmės teisingai išspręsti bylą neturi faktas, jog pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pagrįsti, jog kiekvieno komisijos nario užduotas klausimas atitiko Pareigybės aprašymą. Šias aplinkybes tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą atsakovo pateiktu Pareigybės aprašymu. Pabrėžtina, jog, kaip jau buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl komisijos užduotų klausimų atitikimo Pareigybės aprašymą, todėl jų nebekartoja.

Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, jog apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje buvo iš anksto informavęs pirmosios instancijos teismą, teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos.

Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. informacinės pažymos (b. l. 45) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kliūčių bylą nagrinėti pareiškėjui ir atsakovui nedalyvaujant. Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas, informuodamas Klaipėdos apygardos administracinį teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, neprašė teismo posėdžio atidėti (b. l. 40).

Įvertinusi byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, joje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo atliktą teisinį bei faktinį vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visi pareiškėjo nurodyti argumentai buvo ištirti ir įvertinti, todėl neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo todėl, kad byla buvo nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant, tinkamai jį informavus apie posėdžio vietą ir laiką.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas reiškia naujus reikalavimus, būtent: prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. vasario 24 d. įsakymą NR. A2-17 dėl A. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas bei nepriimti be konkurso A. R. į jokias kitas valstybės tarnautojo pareigas, o jei jis priimtas, tokį įsakymą panaikinti.

Šių pareiškėjo reikalavimų aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas neįtvirtina asmens teisės apeliaciniame skunde formuluoti naujus, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtus, reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nustatytas ribas ir negali vertinti tokių reikalavimų, dėl kurių neturėjo galimybės pasisakyti pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, būtų paneigiama apeliacijos esmė bei pažeidžiamos kitų proceso šalių teisės. Vadovaudamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti naujų pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamų reikalavimų.

Apibendrindama tai, kad buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo B. S. apeliacinis skunda atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė