2021-12-29 Nr. AB-28112-3-61-3-00826-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2890-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00826-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (15-1)-D8(E)-524 „Dėl prašymo pasinaikinti aplinkos ministro įsakymą“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Aplinkos ministerijai pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. SD-333 „Dėl 2013 m. gegužės 23 d. individualaus administracinio akto Nr. D1-378 pa(si)naikinimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-378 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002 vykdytojui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ grąžinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. D1-1002 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2.2. Aplinkos ministerija Sprendimu informavo pareiškėją, kad prašymas panaikinti Įsakymą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes Aplinkos ministerija jo tinkamai nemotyvavo, be argumentų ir motyvų glaustai nurodė dvi priežastis, kodėl pareiškėjo pateiktas Prašymas negali būti patenkinamas. Atsakovui tinkamai neargumentavus Sprendimo ir neišdėsčius argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties Nr. 3K-7-301-706/2015 (toliau – ir LAT Nutartis), kuri yra vienas iš esminių pareiškėjo argumentų, atskleidžiančių, kodėl projekto įgyvendinimas vėlavo, pažeidė teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.

2.3. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą atsižvelgti ne tik į faktinę situaciją, kad 13 732 864,50 Lt (3 977 312,47 Eur) avansinės Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos dėl banko „Snoras“ bankroto buvo prarastos, bet ir į priežastis, kodėl susiklostė situacija, kad šios lėšos buvo pervestos į minėto banko sąskaitą. Aplinkos ministerija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA), administruodama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas, sukūrė situaciją, kada visi subjektai, įskaitant ir pareiškėją, pateikdami paraiškas projektinėms lėšoms išmokėti, privalėjo vadovautis APVA nustatytomis ir taikytomis taisyklėmis, t. y. visi veiksmai, įskaitant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų pervedimą į banką „Snoras“ bei vėliau sekusiu įkeitimu vyko ne pareiškėjo, o APVA iniciatyva ir nurodymu.

2.4. Atsakovas neįvertino ir Sprendime nepasisakė dėl to, kad šioje konkrečioje situacijoje Šiaulių RATC paramos gavimo procedūroje turėjo tik dvi galimybes: arba sutikti su APVA siūloma paramos suteikimo struktūra ir tvarka, arba atsisakyti paramos ir konkrečių projektų įgyvendinimo, t. y. faktiškai siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis ir įgyvendinti Šiaulių regiono gyventojams ir aplinkosaugai svarbų projektą Šiaulių RATC galimybės buvo ribotos ir jis buvo priverstas sutikti su APVA įgyvendinama finansavimo schema.

2.5. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą Aplinkos ministerijai nurodė, kad Įsakymas ir APVA atlikta tyrimo išvada sudaro vientisą individualų administracinį aktą. Šio individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi esančios tyrimo išvados priėmimo dieną buvo visiškai ignoruotas ir nevertintas esminis Šiaulių RATC nubaudimo pagrindas – kaltė. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, o formaliai nurodė, kad LAT Nutartis ginčo situacijoje yra neaktuali. Aplinkos ministerija nevertino tos aplinkybės, kad jau sudarant Finansavimo sutartį iš anksto buvo žinoma, kad APVA keliamos sąlygos nebus įgyvendintos ir projektui skirtas avansas negalės būti panaudotas per 90 dienų terminą.

2.6. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, spręsdama dėl Šiaulių RATC pateikto prašymo dėl Įsakymo panaikinimo, turėjo nustatyti visas pasikeitusias aplinkybes, jas įvertinti bei atsižvelgiant į pagrįstus ir teisėtus pareiškėjo lūkesčius, priimti sprendimą. Atsakovas priėmė formalų sprendimą ir neįvertino visų reikšmingų ir neigiamas pasekmes Šiaulių RATC sukeliančių aplinkybių. Todėl Sprendimas turėtų būti naikintinas ir perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo.

3. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Sprendime yra nurodyti aiškūs ir išsamūs jo priėmimo motyvai. Pareiškėjo nurodomi LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir (arba) jo pobūdžio, dėl kurio buvo priimtas Įsakymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinį ginčą tarp pareiškėjo ir bankrutuojančio banko „Snoras“ dėl įpareigojimo grąžinti avanso lėšas, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su APVA 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04 (toliau – ir Tyrimo išvada) nustatytais pažeidimais (t. y. projekto finansavimo sutartyje numatytų terminų nesilaikymu), dėl kurių ir buvo priimtas Įsakymas. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo Prašyme pateikti argumentai, kuriais jis grindė teikiamą prašymą, ir kuriuos iš esmės kartoja skunde, t. y., kad LAT Nutartyje neva pateikti reikšmingi išaiškinimai dėl Įsakymo faktinio pagrįstumo sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą, yra nepagrįsti ir atmestini.

3.2. Nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą. Sprendime nurodoma, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama panaikinti (keisti) anksčiau priimtus savo individualius administracinius sprendimus, kurie turi įtakos asmenų teisėms (jų apimčiai, riboms), bei nurodyti aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl viešojo administravimo subjektų teisės panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą. Ir nors įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato, tokį draudimą savo praktikoje yra ne kartą patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Aplinkos ministerijai kompetencijos panaikinti Įsakymą, ir vadovaujantis viešojoje teisėje taikomu teisėtumo principu, pagal kurį viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktas įgaliojimų ribas, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra negalimas, konstatuotina, kad esant šioms aplinkybėms, Aplinkos ministerija neturėjo teisėto pagrindo panaikinti Įsakymą, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

3.3. Sprendime pateikta argumentacija, t. y. dvi esminės priežastys, patvirtinančios, kad Aplinkos ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisako panaikinti Įsakymą. Visos atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jo priėmimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir jo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas klaidingai įsitikinęs, jog Aplinkos ministerijos sprendime turėjo būti išdėstyti argumentai dėl LAT Nutarties.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2010 m. gruodžio 30 d. APVA ir Šiaulių RATC sudarė projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (toliau – ir Projektas) Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/S-10-678 (toliau – ir Finansavimo sutartis). Finansavimo sutartyje šalys susitarė, kad 13 894 152,90 Lt (4 024 024,82 Eur) suma, reikalinga Projektui finansuoti, iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo Projektui finansuoti skirtų lėšų, pareiškėjui bus išmokama avansu, pateikus finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją dėl avanso sumos.

5.2. Pareiškėjas, suderinęs su APVA ir bankrutavusia akcine bendrove (toliau – ir BAB) banku „Snoras“, 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/101230539 (toliau – ir Garantijos sutartis) bei Avanso grąžinimo garantiją Nr. 270/VG/101230539 (toliau – ir Avanso garantija), pagal kurias, siekiant užtikrinti Projekto vykdytojo įsipareigojimų pagal Finansavimo sutartį įvykdymą, BAB bankas „Snoras“ išdavė Avanso garantiją ir užtikrinant BAB banko „Snoras“ atgręžtinių reikalavimų pagal Garantijos sutartį įvykdymą, bankui buvo įkeistos lėšos 13 894 152,90 Lt (4 024 024,82 Eur), esančios Šiaulių RATC sąskaitose, įskaitant 13 894 152,90 Lt (4 024 024,82 Eur) avansinį mokėjimą, gautą iš APVA.

5.3. BAB „Snoras“ 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas moratoriumas, kuriuo buvo apribotas bankinių paslaugų teikimas klientams, o 2011 m. gruodžio 7 d. bankui buvo iškelta bankroto byla. Taigi nuo 2011 m. lapkričio 16 d. Šiaulių RATC nebegalėjo disponuoti lėšomis, esančiomis minėto banko sąskaitose, įskaitant APVA pervestomis avansinėmis lėšomis. BAB „Snoras“ 2012 m. sausio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla, sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nebus vykdomos ir nuo pranešimo įteikimo dienos yra laikomos pasibaigusiomis.

5.4. APVA 2013 m. gegužės 14 d. surašė Tyrimo išvadą, kurioje nurodė, kad buvo nustatytas Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimas, t. y., kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Projektą, nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimo pradėti jame numatytas veiklas ir pažeidė VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 38 punktą ir Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.1 punktą bei bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 5.3 punktus. Dėl padaryto pažeidimo APVA Aplinkos ministerijai pasiūlė nutraukti Finansavimo sutartį ir susigrąžinti visas sumokėtas lėšas – 13 894 152,90 Lt (4 024 024,82 Eur).

5.5. Tyrimo išvados pagrindu 2013 m. gegužės 23 d. priimtas Įsakymas, kurio pagrindu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. D1-1002, todėl Finansavimo sutartis su Šiaulių RATC nutraukta ir Šiaulių RATC įpareigotas grąžinti jam pervestas, nepanaudotas ir banke įšaldytas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas.

5.6. Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti banką grąžinti 13 732 864,50 Lt (3 977 312,47 Eur) įkeistų lėšų, jas sumokant į trečiojo asmens APVA sąskaitą. Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-301-706/2015 visus sandorius, sudarytus tarp Šiaulių RATC ir banko pripažino negaliojančiais dėl prieštaravimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisei, taip pat konstatavo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija avansą į banką pervedė neįsigaliojus Avanso garantijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Projekto įgyvendinimo sąlygos, sutartys ir visa su tuo susijusi dokumentacija, kuri buvo parengta APVA ir Finansų ministerijos, yra negaliojanti.

5.7. Šiaulių RATC 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į APVA dėl Projekto pažeidimo tyrimo, kurio pagrindu buvo surašyta Tyrimo išvada, atnaujinimo. 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. (29-2-7)-APVA-10 APVA Šiaulių RATC prašymą atmetė. Šiaulių RATC, nesutikdamas su APVA sprendimu, jį apskundė Finansų ministerijai, vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Šiaulių RATC skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

5.8. Šiaulių RATC, manydamas, kad priimtas Įsakymas yra nepagrįstas, 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. SD-333 kreipėsi į Ministeriją su prašymu panaikinti Įsakymą, panaikinant šio akto motyvuojamąjį pagrindą – Tyrimo išvadą. Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. vasario 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame dviem pagrindais atsisakė tenkinti Šiaulių RATC skundą. Aplinkos ministerija nurodė, kad: 1) LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia Šiaulių RATC padaryto pažeidimo fakto ir (arba) jo pobūdžio; 2) viešojo administravimo subjektams draudžiama panaikinti (keisti) anksčiau priimtus savo individualius administracinius sprendimus, kurie turi įtakos asmenų teisėms (jų apimčiai, riboms).

5.9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

6. Teismas aptarė VAĮ 3 straipsnio 1–2 punktuose įtvirtintus principus, VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų taikymo aspektu ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog Sprendime yra nurodomi aiškūs ir pakankami jo priėmimo motyvai, atsakovas atsakė į visus pareiškėjo Prašyme keltus klausimus. Dėl LAT Nutarties teismas nurodė, kad LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir (ar) jo pobūdžio, dėl kurio buvo priimtas Įsakymas. Atsakovas Sprendime pažymėjo, jog LAT, nagrinėdamas ginčą tarp pareiškėjo ir banko „Snoras“ dėl įpareigojimo grąžinti avanso lėšas, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su APVA Tyrimo išvadoje nustatytais pažeidimais (t. y. projekto finansavimo sutartyje numatytų terminų nesilaikymu), kurių pagrindu ir buvo priimtas įsakymas. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai tvirtina, kad pareiškėjo Prašyme pateikti argumentai, kuriais jis grindė prašymą ir kuriuos iš esmės atkartojo skunde, nesudaro pagrindo atsakovui panaikinti Įsakymą. Teismas nurodė, kad Sprendime Aplinkos ministerija dėsto aplinkybes, susijusias su teisiniu ir faktiniu pagrindu panaikinti priimtą Įsakymą, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškina, jog ji neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti Įsakymą, bei pažymi, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama panaikinti (keisti) anksčiau priimtus savo individualius administracinius sprendimus, kurie turi įtakos asmenų teisėms (jų apimčiai, riboms). Sprendime atsakovas taip pat pažymėjo, kad nors įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato, tačiau tokį draudimą iš tikrųjų ne kartą yra patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

7. Teismas aptarė VAĮ 6 straipsnio 2–3 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą aspektu ir atsižvelgęs į tai, kad viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Aplinkos ministerijai kompetencijos panaikinti Įsakymą, į teisėtumo principą, sprendė, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo panaikinti Įsakymą, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė tai padaryti Sprendimu, kuriame pateikė dvi esmines priežastis, patvirtinančias, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti Įsakymą. Teismas pripažino jas adekvačiu, aiškiu ir pakankamu argumentu.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, susijusio su LAT Nutartimi pažymėjo, kad priešingai negu teigia pareiškėjas, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, įvertino Sprendime LAT Nutarties išaiškinimus, aiškiai nurodė, kad LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir (ar) jo pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo prašymas, pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d. APVA, dėl Projekto pažeidimo tyrimo, kurio pagrindu priimtas Įsakymas, atnaujinimo, buvo atmestas tiek APVA, tiek Finansų ministerijos sprendimais, pareiškėjo skundą, remiantis analogiško pobūdžio argumentais, atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodė, kad LAT Nutartyje nenurodė ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su APVA 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo, kurį pareiškėjas prašė atnaujinti, išvadoje Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04 nustatytais pažeidimais, susijusiais su Finansavimo sutartyje įtvirtintų Projekto įgyvendinimo terminų nesilaikymu. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis turi pareigą grąžinti ne dėl savo kaltės prarastas lėšas, kuriomis nedisponavo. Valstybei pareiga atlikti finansinį koregavimą kyla visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui, nepriklausomai nuo to, su kokio ūkio subjekto veiksmais susijęs teisės aktų pažeidimas, o nustatant finansinio koregavimo dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinį poveikį, tuo tarpu, projekto vykdytojo kaltė pagal aptartą teisinį reglamentavimą negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą. Teismas pritarė atsakovui, jog šios nustatytos faktinės aplinkybės yra nenuginčijamos ir turi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad iš esmės visi pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl LAT Nutartyje pateiktų išaiškinimų ir jų ryšio su APVA Tyrimo išvadoje konstatuotais pareiškėjo pažeidimais jau buvo išnagrinėti administracinių teismų ir atmesti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais neigiamo pobūdžio pasekmes sukeliančiais sprendimais, nereiškia, kad tai sudaro pagrindą kvestionuoti padarytas išvadas. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimo priėmimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o jo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

III. 10. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Aplinkos ministerijos Sprendimą ir grąžinti klausimą atsakovui spręsti iš naujo.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, skundo, teikto teismui argumentus, o nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu papildomai grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai vertino, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas. Ministerija nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl LAT Nutartyje konstatuotos aplinkybės nėra reikšmingos vertinant Įsakymo teisėtumą. Tokio pobūdžio prašymų, kokį pateikė Šiaulių RATC, nėra daug ir situacija faktine prasme yra unikali. Ministerijos priimtas Sprendimas tiesiogiai yra susijęs su viešaisiais finansais ir Šiaulių RATC atliekama viešojo intereso užtikrinimo funkcija, todėl viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, turėjo būti maksimaliai apdairus ir tinkamai argumentuoti savo priimtą Sprendimą.

11.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad LAT Nutartis nepaneigia Šiaulių RATC padaryto pažeidimo fakto ir nėra pagrindu panaikinti Įsakymą. Faktinis ginčo pagrindas yra APVA veiksmai administruojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas ir dėl to atsiradusios neigiamos pasekmės, t. y. prarastos lėšos, kurios buvo skirtos Projektui įgyvendinti. LAT, nors tiesiogiai ir netyrė APVA bei Finansų ministerijos veiksmų Šiaulių RATC ginče su banku „Snoras“, tačiau iš esmės atskleidė sistemines APVA klaidas, disponuojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Tai, kad paramos sandorių įgyvendinimo kontrolė ir įgyvendinimas išimtinai priklausė APVA, pastaroji patvirtino administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019, kurioje nurodė, kad tik po LAT Nutarties, praktika, kada Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos yra įkeičiamos ir pervedamos paramos gavėjui, buvo pakeista. Tai reiškia, kad Šiaulių RATC ir kiti paramos subjektai neturėjo derybinės galios ir galimybės vienašališkai keisti ar koreguoti APVA naudojamą finansavimo schemą bei sudaromų sandorių struktūrą, kurie LAT Nutartimi buvo pripažinti neteisėtais.

11.3. Šiaulių RATC Prašyme Aplinkos ministerijai nurodė, kad tyrimo išvados priėmimo dieną buvo visiškai ignoruotas ir nevertintas esminis Šiaulių RATC nubaudimo pagrindas – kaltė. Atsakovas Sprendime šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kad Šiaulių RATC kaltė nagrinėjamu atveju turėjo būti detaliai analizuojama, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 2 dalis. Aplinkos ministerija Šiaulių RATC veiksmų ir Įsakymo bei Tyrimo išvadų Šiaulių RATC kaltės ir taikomos sankcijos aspektu netyrė. Aplinkos ministerija neatsižvelgė, kad tik po LAT Nutarties priėmimo buvo panaikinta visuotinai galiojusi ir taikyta APVA praktika, kai Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai, siekdami gauti avansą, suderinę su APVA, tas lėšas galėjo panaudoti prievolių įvykdymui užtikrinti. LAT Nutartyje konstatavo, kad iki konkretaus projekto vykdymo pabaigos šių lėšų teisinė prigimtis nekinta ir jos toliau lieka Europos Sąjungos biudžeto ir (ar) valstybės narės biudžeto lėšomis, kas reiškia, kad ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos niekada nepriklausė Šiaulių RATC ir negalėjo būti įkeistos Šiaulių RATC prievolėms užtikrinti, todėl ir APVA sprendimas dėl tų lėšų įkeitimo bankui „Snoras“ negalėjo būti priimtas. Dėl šios priežasties, kaltė dėl atsiradusių nuostolių ir galutinio teisinio rezultato turėtų būti padalinta tarp valstybės institucijų, priėmusių atitinkamus sprendimus, o ne perkeliama išimtinai Šiaulių RATC, kuri buvo ir yra situacijos įkaitu.

11.4. Finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2010 m. gruodžio 30 d., lėšos į banko „Snoras“ sąskaitą buvo pervestos 2010 m. gruodžio 31 d. Šiaulių regiono plėtros taryba Projektui pritarė 2011 m. vasario 14 d. Jau paraiškos Projektui pateikimo stadijoje buvo žinoma, kad projekto poveikiui vertinimo procedūra bus atliekama iki 2011 m. balandžio 30 d. Tik po visų aukščiau aptartų procedūrų atlikimo turėjo būti organizuojamas viešasis pirkimas darbams atlikti. Viešųjų pirkimų procedūros yra imlios laikui, todėl APVA nustatytas 90 dienų terminas avansiniam mokėjimui įsisavinti buvo akivaizdžiai per trumpas. T. y. jau Finansavimo sutarties sudarymo stadijoje APVA buvo žinoma, kad avansinių lėšų įsisavinimas per APVA nustatytus terminus objektyviai bus neįmanomas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ne Šiaulių RATC, o APVA sistemingai pažeidinėjo tvarką ir Tyrimo išvadose fiksuoti pažeidimai yra APVA neteisėto elgesio, o ne Šiaulių RATC veiksmų pasekmė.

11.5. Teismas nepagrįstai nenustatė Aplinkos ministerijos teisės panaikinti Įsakymą. Atsakovas turėjo nustatyti visas pasikeitusias aplinkybes, jas įvertinti bei atsižvelgiant į pagrįstus ir teisėtus Šiaulių RATC lūkesčius priimti sprendimą. Aplinkos ministerija priėmė formalų Sprendimą ir neįvertino visų reikšmingų ir neigiamas pasekmes Šiaulių RATC sukeliančių aplinkybių (galimybės pasirinkti kitokio elgesio nebuvimo, įpareigojimas grąžinti lėšas, kuriomis pareiškėjas nedisponavo, Aplinkos ministerijos priimtais individualiais teisės aktais Šiaulių RATC sukeliamos neigiamos pasekmės, prilyginamos baudžiamajai atsakomybei, nukentės viešasis interesas, kadangi Šiaulių RATC užtikrina vieningos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymą ir funkcionavimą visame Šiaulių regione, apimančiame Šiaulių miesto bei Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonus). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl aukščiau nurodytos itin svarios aplinkybės nėra pripažintinos išskirtinėmis, lemiančiomis būtinumą panaikinti Įsakymą.

11.6. Galiojantis teisinis reguliavimas numato draudimą viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti valdžia, pažeisti objektyvumo, teisingumo ir proporcingumo principus (VAĮ 3 str. 2–4 p.). Aplinkos ministerija, priimdama Sprendimą bei neįvertinusi APVA kaltės ir veiksmų, piktnaudžiavo savo padėtimi, kadangi proteguoja pavaldžią instituciją – APVA. Aplinkos ministerija nepagrįstai Sprendimu atsisakė panaikinti Įsakymą, teismas nevertino itin reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.

12. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo, kad:

12.1. Apeliaciniame skunde kartojami teismui teiktame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su teismo motyvais, tačiau nenurodoma kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant teisme. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti Įsakymą – t. y., faktinės Įsakymo priėmimo aplinkybės ir (ar) teisinis reguliavimas nėra pasikeitęs ir nėra pagrindo padaryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ar pan.

12.2. Aplinkos ministerija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, įvertino LAT Nutartyje pateiktus išaiškinimus ir Sprendime aiškiai nurodė, kad, Aplinkos ministerijos nuomone, LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir (arba) jo pobūdžio, dėl kurio buvo priimtas Įsakymas. Pastebėtina, kad šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad „<...> LAT, nors tiesiogiai ir netyrė APVA bei Finansų ministerijos veiksmų Šiaulių RATC ginče su banku „Snoras“, tačiau iš esmės atskleidė sistemines APVA klaidas, disponuojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, kurios ginčo situacijoje buvo reikšmingos, vertinant Šiaulių RATC padaryto pažeidimo apimtį bei galimybę pasirinkti galimus veiksmų scenarijus“.

12.3. Iš esmės visi pareiškėjo skunde pateikti ir apeliaciniame skunde kartojami argumentai dėl LAT Nutartyje pateiktų išaiškinimų ir jų ryšio su APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuotais pareiškėjo pažeidimais, dėl kurių buvo priimtas Įsakymas, jau buvo išnagrinėti administracinių teismų, be kita ko, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019, ir atmesti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su LAT Nutartimi, teisingai pažymėjo, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės yra nenuginčijamos ir turi prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais neigiamo pobūdžio pasekmes sukeliančiais sprendimais, nereiškia, kad tai sudaro pagrindą kvestionuoti padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (15-1)-D8(E)-524 „Dėl prašymo pasinaikinti aplinkos ministro įsakymą“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą panaikinti arba pasinaikinti Įsakymą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad atsakovo Sprendimo priėmimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino itin reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Aplinkos ministerijos Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo - 2010 m. gruodžio 30 d. APVA ir Šiaulių RATC sudarė projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Finansavimo ir administravimo sutartį, kurios įsipareigojimams užtikrinti buvo sudaryta Garantijos sutartis bei AB bankas „Snoras“ išduota Avanso garantija , įkeičiant 13 894 152,90 Lt (4 024 024,82 Eur) lėšas, esančias Šiaulių RATC sąskaitose. Kadangi AB bankas „Snoras“ buvo iškelta bankroto byla, Šiaulių RATC nebegalėjo disponuoti lėšomis, esančiomis minėto banko sąskaitose, įskaitant APVA pervestas avansines lėšas.

APVA 2013 m. gegužės 14 d. surašė Tyrimo išvadą, kurioje nurodė, kad Šiaulių RATC, vykdydamas Projektą, nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimo pradėti jame numatytas veiklas ir pažeidė Finansavimo sutartį. Tyrimo išvados pagrindu 2013 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo Finansavimo sutartis su Šiaulių RATC nutraukta ir Šiaulių RATC įpareigotas grąžinti jam pervestas, nepanaudotas ir banke įšaldytas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas. Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti banką grąžinti įkeistas avansinio mokėjimo lėšas, jas sumokant į trečiojo asmens APVA sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-301-706/2015 visus sandorius, sudarytus tarp Šiaulių RATC ir banko pripažino negaliojančiais dėl prieštaravimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisei. Šiaulių RATC 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į APVA dėl Projekto pažeidimo tyrimo, kurio pagrindu buvo surašyta Tyrimo išvada, atnaujinimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Šiaulių RATC tai apskundė Finansų ministerijai, vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Šiaulių RATC skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiaulių RATC, toliau manydamas, kad 2013 m. gegužės 23 d. Įsakymas yra nepagrįstas, 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. SD-333 kreipėsi į Ministeriją su prašymu panaikinti Įsakymą. Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. vasario 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Šiaulių RATC skundą dėl to, kad 1) LAT Nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia Šiaulių RATC padaryto pažeidimo fakto ir (arba) jo pobūdžio;

2) viešojo administravimo subjektams draudžiama panaikinti (keisti) anksčiau priimtus savo individualius administracinius sprendimus, kurie turi įtakos asmenų teisėms.

18. Pagrindinis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir neatkreipė tinkamo dėmesio, kad Šiaulių RATC kaltės dėl to, jog Projektas nebuvo įgyvendintas laiku, nėra.

19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-378 , kurio sudedamaja dalimi laikytina 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04 , buvo konstatuota, jog pareiškėjas, vykdydamas projektą, nesilaikė Finansavimo sutartyje numatytame viešųjų pirkimų vykdymo plane nurodytų pirkimų vykdymo terminų bei mokėjimo prašymų teikimo grafike nurodyto lėšų įsisavinimo intensyvumo, nepasirašė rangos darbų pirkimo sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d., be to, nepaskelbė apie pirkimą naujai pareiškėjo pateiktoje atnaujintoje paraiškoje nurodytu terminu iki 2013 m. kovo mėn., nepateikė Agentūrai suderinti statybos darbų pirkimo dokumentų, kurie pagal nustatytus reikalavimus apimtų ir operatoriaus paslaugų pirkimą. Šio Įsakymo pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, o jo reikalavimai, jog pažeidimo tyrimas būtų atnaujintas, atsižvelgiant į LAT nutartį, išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-530-502-2019, kuriuose buvo išsamiai pasisakyta dėl to, ar pareiškėjo ir BAB bankas „Snoras“ santykiai bei lėšų sąskaitose įšaldymas buvo esminė aplinkybė, lėmusi pažeidimo padarymą. Minėtos teismų nutartys šioje byloje įrodymų vertinimui turi prejudicinę reikšmę ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi. Pareiškėjo subjektyvūs argumentai, liečiantys trečiųjų asmenų kaltę dėl padaryto pažeidimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios remiasi byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

21. Antrasis apelianto argumentas susijęs su tuo, jog teisės aktai nedraudžia viešojo administravimo subjektams patiems panaikinti jų priimtą individualų teisės aktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viešojoje teisėje, priešingai nei teigia pareiškėjas, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Detalizuojant ir papildant šį teisės principą administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje taikomas ir viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi, teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2021 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).

22. Nei bendrieji teisės aktai, reglamentuojantys viešojo administravimo subjektų veiklą, nei specialūs teisės aktai, nustatantys Aplinkos ministerijos kompetenciją ir skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų administravimą, nesuteikia atsakovui teisės pačiam panaikinti anksčiau priimtų sprendimų, kurie jau yra sukėlę teisines pasekmes – valstybė yra atlikusi finansines korekcijas už ES paramos lėšų naudojimo pažeidimus. Panaikinus tokį sprendimą, pareiškėjo teisinė padėtis keistųsi reikšmingai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisės veikti pareiškėjo pageidaujamu būdu bei tenkinti jo prašymo, pripažintina pagrįsta.

23. Apeliantas taip pat teigė, jog skundžiamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tuo prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas buvo proceso šalimi šios nutarties 5.6 ir 5.7 punkte minėtose civilinėse ir administracinėse bylose, todėl jam turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su teisminiais ginčais, teismų priimtais sprendimais bei juose išdėstytais argumentais. Išsamus šių aplinkybių neišdėstymas skundžiamame Sprendime nelaikytinas esminiu šio dokumento trūkumu. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodyti trūkumai nesutrukdė jam suprasti Sprendimo esmės, kreiptis teisminės savo teisių ir interesų gynybos, formuluoti savo reikalavimus bei juos argumentuoti. Darytina išvada, kad skundžiamas aktas iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

26. .Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

27. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius