Legislator Case Law & Legislation
36333ea4-4ce4-4f60-b14a-2a679831a4d5 AI generated

36333ea4-4ce4-4f60-b14a-2a679831a4d5 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 36333ea4-4ce4-4f60-b14a-2a679831a4d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,                          n u s t a t ė :             Skundžiamu nutarimu A.

Legislator headnote

AI generated

36333ea4-4ce4-4f60-b14a-2a679831a4d5 · Panevėžio apygardos teismas: Apelianto teigimu, jis protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio nevairavo, eismo įvykio nesukėlė ir jokio turto neapgadino, dėl ko neprivalėjo apie eismo įvykį praneÅ¡ti nukentėjusiesiems ar policijai ir negalėjo pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, nes nebuvo eismo įvykio dalyvis, tačiau tvirtino, kad automobilį tuo metu vairavo jo pažįstamas A. M., su kuriuo jis kartu važinėjosi. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir A. M., t. y. jis tvirtino, kad aptariamo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jis, o ne A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr     Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-94-185/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00705-2014-3                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,                          n u s t a t ė :             Skundžiamu nutarimu A.

P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytus teisės pažeidimus ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (43 Eur) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt (1013 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A.

P. paskirta galutinė 4000 Lt (1158 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. A. P. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 23 d., apie 10.30 val., Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, J. ir L. C. (J. ir L. C.) sodybos kieme, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į J. ir L. C. priklausantį žemės Å«kio padargÄ â€“ prie sodo traktoriaus prikabinamÄ grėblį, kurį apgadino, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiesiems ar policijai, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. praÅ¡o panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Mano, kad byla nebuvo iÅ¡tirta visapusiÅ¡kai, kruopščiai ir objektyviai. Nagrinėjant bylÄ nebuvo paisoma nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir protingumo principų, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos pažeidimo padarymo aplinkybės, dėl ko jis pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., nepagrįstai. Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ ir sprendžiant administracinio teisės pažeidimo buvimÄ bei atsakomybės klausimÄ , teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus.

Teismas nurodė, kad jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų A. D. ir T. M. tarnybiniais pranešimais, liudytojų J. ir L. C. parodymais, fotonuotraukomis bei jo paaiškinimais ir parodymais teisme. Tačiau su teismo nutarime padarytomis išvadomis nesutinka. Teigia, kad viso proceso metu jis aiškino, jog nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, nes protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, jokio turto apgadinti negalėjo ir neprivalėjo praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiesiems ar policijos pareigÅ«nams, negalėjo pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, nes nebuvo eismo įvykio dalyvis. Minimoje vietoje ir laiku minėtÄ automobilį jo sutikimu vairavo jo pažįstamas A. M.. Teismui pateiktos liudytojų C. fotonuotraukos tik patvirtina jo parodymus, kad jų sodybos kieme prie automobilio vairo sėdėjo A. M.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir policijos pareigÅ«nų parodymai, kurie nurodė, jog 2014-11-23 apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r., buvo paliktas automobilis „VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo A.

M., o jis gulėjo ant galinės automobilio sėdynės. Teigia, kad 2014-11-23 nuo pat ryto iki kol buvo su A. M. sulaikyti policijos pareigūnų, automobilį vairavo tik A. M.. Analogiškus parodymus davė ir A. M.. Mano, kad jo veikoje nėra jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., sudėties, nes jis nepažeidė KET, nevairavo automobilio, o buvo tik keleivis. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo atveju buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris privalėtų atsakyti už nurodytus KET pažeidimus.

Nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis pažeidė KET ir be pagrindo remiasi tik liudytojų C. parodymais, kurie nėra nuoseklÅ«s. Tuo tarpu tarp jo ir A. M. parodymų nėra jokių prieÅ¡taravimų. Mano, kad liudytojai C. jokiu bÅ«du negalėjo matyti, kas sėdėjo prie automobilio vairo, nes buvo namuose ir iÅ¡ namo išėjo jam jau apžiÅ«rint žemės Å«kio padargÄ , į kurį, vairuodamas automobilį, atsitrenkė A. M..Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas D.

Å . praÅ¡o palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimÄ ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. M. parodymus, pripažindamas juos melagingais, duotais siekiant padėti A. P. iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat mano, kad A. P. padaryta veika pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., kvalifikuota teisingai, o jam paskirta administracinė nuobauda atitinka sankcijas, numatytas už minėtų pažeidimų padarymÄ . Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo faktÄ ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jo padarytų teisės pažeidimų.

Apelianto teigimu, jis protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio nevairavo, eismo įvykio nesukėlė ir jokio turto neapgadino, dėl ko neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiesiems ar policijai ir negalėjo pasitraukti iš įvykio vietos, nes nebuvo eismo įvykio dalyvis, tačiau tvirtino, kad automobilį tuo metu vairavo jo pažįstamas A. M., su kuriuo jis kartu važinėjosi. Analogiškas aplinkybes nurodė ir A. M., t. y. jis tvirtino, kad aptariamo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jis, o ne A.

P..  Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Taigi byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Pastaroji įstatymo nuostata taip pat reiÅ¡kia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t. y. ar bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylÄ iÅ¡ esmės ir tik teismas turi iÅ¡imtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir priklausomai nuo to priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Taigi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir Å¡iuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors viso proceso metu apeliantas neigė vairavęs automobilį ir padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus, tačiau apylinkės teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė, iÅ¡ įvykio vietos, pažeisdamas KET, pasiÅ¡alino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ne kas kitas, o bÅ«tent A. P.. AukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, apelianto versijÄ , kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne jis, o A.

M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, nes bylos duomenys rodo prieÅ¡ingai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nams apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį pranešė liudytojai J. ir L. C., kurie Å¡io įvykio aplinkybes matė tiesiogiai, t. y. matė, kaip apeliantas dideliu greičiu įvažiavo į jų gyvenamojo namo kiemÄ , kuriame nesaugiai manevruodamas automobilį apsisukinėjo ir automobilio galine dalimi atsitrenkė į Å¡alia jų Å«kinio pastato stovėjusį padargÄ â€“ prie sodo traktoriaus kabinamÄ grėblį ir jį apgadino (sulankstė jo dalis), po ko, iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo susidÅ«rimo vietÄ , sugrįžo atgal į vairuotojo vietÄ , sėdo prie automobilio vairo, prieÅ¡ tai pastÅ«męs į Å¡alį tuo metu iÅ¡ keleivio į vairuotojo vietÄ persėdusį keleivį (A.

M.), užvedė automobilį, dideliu greičiu iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo ir nuvažiavo nesustodamas. Liudytojai tvirtino, kad jų namo kieme iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs tik vienas A. P., kas kartu paneigia ir A. M. aiÅ¡kinimus, jog jis taip pat buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir kartu su A. P. apžiÅ«rėjo susidÅ«rimo vietÄ . Liudytojai taip pat parodė, kad jie spėjo automobilį ir juos atvažiavusius asmenis nufotografuoti, o padarytas fotonuotraukas perdavė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų J. ir L.

C. parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, aiškūs ir detalūs, be to, jų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad iš jų sodybos kiemo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. P.. Iš policijos pareigūnų padarytų fotonuotraukų matyti, kad buvo apgadintas C. sodybos kieme stovintis padargas ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis buferis.

Be to, tai, kad automobilį vairavo, eismo įvykį sukėlė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ne kas kitas, o bÅ«tent A. P., minėti liudytojai nurodė ir aptariamÄ Ä¯vykį tyrusiems policijos pareigÅ«nams A. D. bei T. M., kurie Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 16-17). Policijos pareigÅ«nas A. D., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisme patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad A.

M. iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, jog ne jis vairavo automobilį, bet po to, kai A. P. pamiegojęs ir atsikėlęs su juo apie kažkÄ paÅ¡nekėjo, iÅ¡ karto ėmė tvirtinti, kad automobilį vairavo jis (A. M.). Be to, pasak policijos pareigÅ«no, kai jis pastebėjo A. M. sėdintį prie automobilio vairo, jis mėgino užvesti automobilį, bet jam nesisekė. A. M. aiÅ¡kino, kad automobilio užvedimo spynelė užsikirto, bet patikrinus paaiÅ¡kėjo, jog jis nežinojo, kuriuo rakteliu automobilis užsiveda.

A. M. automobilį mėgino užvesti ne spynelei skirtu, o kitu ant to paties pakabuko prikabintu raktu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad liudytojai J. ir L. C., A. D. kokiais nors ryšiais būtų susiję su apeliantu, jį pažinotų, būtų su juo susipykę ar būtų suinteresuoti jam kaip nors pakenkti, jį apkalbėti. Jokių priežasčių, dėl kurių liudytojai galėtų būti suinteresuoti jam pakenkti, nenurodė ir pats A. P.. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai liudytojų J. ir L.

C., A. D. parodymais rėmėsi ir jais grindė apelianto kaltę.A. P. apylinkės teisme tvirtino, kad aptariamo įvykio metu jis tik iÅ¡vairavo automobilį iÅ¡ sodybos kiemo, po ko vėl prie vairo sėdo A. M.. Tačiau tokias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia jau pirmiau aptartų liudytojų J. ir L. C. parodymai, kad automobiliui įvažiuojant į jų kiemÄ , jų kieme ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ jų kiemo prie jo vairo sėdėjo vienas ir tas pats asmuo - A. P.. Taip pat minėti liudytojai tvirtino, kad dideliu greičiu iÅ¡ jų kiemo iÅ¡važiavęs automobilis nuvažiavo nesustodamas.

Be to, tokių aplinkybių, kad jis bÅ«tų iÅ¡vairavęs automobilį iÅ¡ sodybos kiemo, apeliantas nenurodė savo pirminiame paaiÅ¡kinime policijai, prieÅ¡ingai, jis tvirtino, kad aptariamo įvykio dienÄ automobilį visÄ laikÄ vairavo A. M.. Tokių aplinkybių savo pirminiame paaiÅ¡kinime policijai nenurodė ir A. M., prieÅ¡ingai, jis tvirtino, kad nuo pat ryto iki policijos pareigÅ«nų atvykimo automobilį vairavo jis. Pažymėtina, kad A. M. ir teisme iÅ¡ pradžių tvirtino, kad visÄ laikÄ nuo 6 val. ryto iki juos sulaikė policijos pareigÅ«nai automobilį vairavo tik jis.

Tik paklaustas, kÄ gali paaiÅ¡kinti dėl A. P. teiginio, jog jis iÅ¡vairavo automobilį iÅ¡ sodybos kiemo, A. M. paaiÅ¡kino, kad taip ir buvo, bet manydamas, jog tai nereikÅ¡minga, nes A. P. vairavo tik kelis metrus, apie tai nieko nesakęs. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės rodo apelianto ir A. M. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Be to, apeliantas, teisme pakeisdamas savo pirminius parodymus, t. y. aiÅ¡kindamas, kad jis tik iÅ¡vairavo automobilį iÅ¡ sodybos kiemo, po ko vėl prie vairo sėdo A.

M., kartu nurodė ir tai, jog jis žino, kad byloje yra fotonuotraukos (kaip minėta, fotonuotraukose matyti, kaip iš C. sodybos kiemo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja A. P.). Visa tai leidžia teigti, jog A. P. vėlesnius savo parodymus priderino prie kitų bylos duomenų žinodamas, kokie jie yra surinkti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. M. parodymus, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jis, o ne A.

P., pripažindamas juos melagingais ir duotais, siekiant padėti A. P. iÅ¡vengti atsakomybės, nes juos paneigia pirmiau jau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys. Be to, A. M. neturi vairuoto pažymėjimo ir apskritai nėra įgijęs teisės vairuoti, todėl atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę visų pirmiau aptartų duomenų kontekste, ypatingai atsižvelgus į tai, kad A. M. teigti, jog jis vairavo automobilį, pradėjo tik A. P. pakalbėjus su juo, iki to momento policijos pareigÅ«nams tvirtino automobilio nevairavęs, darytina iÅ¡vada, kad A.

M. tik siekia prisiimti atsakomybę už A. P., kad Å¡is iÅ¡vengtų griežtos atsakomybės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokios teisės atėmimas A. M. negrėstų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek apeliantui, tiek ir A. M. po aptariamo įvykio buvo nustatytas girtumas (b. l. 3). Jie patvirtino, kad po eismo įvykio abu vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl apibendrinus pirmiau aptartų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytus teisės pažeidimus.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡iuo atveju ne kas kitas, o bÅ«tent A. P., protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pažeisdamas KET reikalavimus iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Vien ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nai prie automobilio vairo rado sėdintį A. M., o ne A. P. (pastarasis bÅ«damas girtas miegojo ant automobilio galinės sėdynės), nagrinėjamu atveju apelianto kaltės nepaneigia. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teisėjasn u t a r i a :

           A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .            Nutartis neskundžiama.                  Teisėjas                                                                           Pranas Å imkus