36330dad-062e-4fd0-8ca5-9ae83a82d5de · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-17379-595/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10268-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.3.; 35.6.1.; 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Barakauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui A. B.,atsakovams A. M. ir I. M., jų atsovui advokatui V. S.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nustatė:              ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2015-03-19 dovanojimo sutartį Nr. 1-433 tarp A. M. ir I. M.; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei pastarosios turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (e.b., b.l. 53-58).                          IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovei bei atsakovui A.

M. bei jo seseriai I. S. bendros dalinės nuopsavybės teise priklausė Å¡ie neklinojamojo turto objektai: 0,704 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 32,46 kv.m. ploto sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); 32,23 ploto negyvenamoji patalpa – garažas Nr. 184, 184 R, esantis (duomenys neskelbtini); 54,19 kv.m. butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2015-02-11 kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas A.

M. po to kai 2015-03-11 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, 2015-03-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo žemės sklypo ir sodo pastato dalis dukrai I. M.. Å iuo sandoriu buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teisės, o atsakovas kaip skolininkas tai žinojo, kadangi buvo apsunkinta ieÅ¡kovės kaip kreditorės galimybė patenkinti savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kia vadovaudamasi actio Pauliana taisykle bei CK 1.86 str. ir praÅ¡o sandorį pripažinti negaliojančiu.

IeÅ¡kovė kaip bendraturtė turėjo CK 4.80 str. 1 d. nustatytÄ reikalavimÄ atidalyti jÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuriÄ ji siekė realizuoti civilinėje byloje Nr. e2-11466-809/2015 ir Å¡iÄ teisę atsakovas pažeidė. Iki ginčijamo sandorio ieÅ¡kovė turėjo galimybes su kitais bendraturčiais atidalinti turtÄ natÅ«ra su minimalia pinigine kompensacija iÅ¡ atsakovų pusės (po 1726,88 Eur iÅ¡ A. M. ir I. S.) ieÅ¡kovei. Tačiau kai atsakovas A. M. 2015-03-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo Žemės sklypo ir Sodo pastato dalis (po 3/16 dalis) dukrai I.

M., neliko galimybių atsidalinti natÅ«ra (nes kiti bÅ«dai yra neįmanomi), nes dabar tiek ieÅ¡kovei, tiek A. M. ir I. S., tektų sumokėti labai dideles kompensacijas vieni kitiems. Taip ieÅ¡kovei tektų sumokėti I. M. 5848,13 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto vertę natÅ«ra, o A. M. ir I. S. tektų mokėti po 4650,94 Eur ieÅ¡kovei už A. M. ir I. S. tenkančiÄ turto vertę natÅ«ra. Bet kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-l 1466-809/2015, nei ieÅ¡kovė, nei A. M. ir I. S. neturi galimybių tokių sumų iÅ¡mokėti vieni kietiems per trumpÄ laiko tarpÄ .

Pažymi, kad susiklosčiusioje situacijoje racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo bÅ«do, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas, neįmanomas, kadangi Å¡alys su tokiu ginčo sprendimo bÅ«du nesutinka (Žemės sklypo, Sodo namo ir Garažo), o buto ir neįmanomas, nes atsakovas A. M. su Å¡eima jame gyvena. Be to, minėtų ginčo objektų nebÅ«tų galima ir atidalinti (nustatyti naudojimosi jais tvarkÄ ), nes Sodo namas (to pasėkoje ir Žemės sklypas) bei Garažas yra nedalÅ«s, o Bute ieÅ¡kovės dalis yra labai maža (5/24 dalys) ir jos atidalinti (nustatyti naudojimosi tvarkÄ ) nebÅ«tų fiziÅ¡kai įmanoma.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lytas reikalavimo tiesės įgyvendinimas buvo racionaliausias ir vienintelis įmanomas Å¡ioje situacijoje, tačiau atsakovo A. M. sudarytas sandoris, kurio metu dalis bendro turto buvo perleista atsakovo dukrai, iki tol neturėjusiai bendro turto su ieÅ¡kove, pažeidė ieÅ¡kovės reikalavimo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisę iÅ¡ esmės visiÅ¡kai apsunkindamas jo įgyvendinimÄ . Sandorio sudaryti nebuvo bÅ«tina. PrieÅ¡ingai, pats dovanojimo momentas įrodo, jog sandoriu iÅ¡ tikrųjų buvo siekiama užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei įgyvendinti savo reikalavimo teisę- racionaliai atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Sudarydami 2015-03-19 dovanojimo sutartį atsakovai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo- sodo namo ir žemės sklypo dalių perleidimo atsakovei I.

M., kad ji valdytų sodo namÄ ir žemės sklypÄ bei naudotųsi jais. Sodo namu ir žemės sklypu rÅ«pinosi ieÅ¡kovė per savo įgaliotÄ asmenį brolį T. K.. BÅ«tent ieÅ¡kovė sumokėjo sodininkų bendrijai priklausančius mokesčius. Atsakovai siekė tik sukliudyti ieÅ¡kovei atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise jos valdomo turto dalį. Nors atsakovė I. M. nurodo, kad sodas yra brangus senelio palikimas, neva ji investuoja lėšas ir pan., tačiau akivaizdu, kad jie Å¡iuo palikimu iki civilinės bylos Nr. e2-11466-809/2015 iÅ¡kėlimo teisme dienos visiÅ¡kai nesidomėjo.

A. M. mirė 2007-06-09, tačiau nei priimant palikimÄ , nei eilę metų po to, turtas nebuvo perleistas atsakovei I. M.. Tai buvo suskubta padaryti po to kai buvo iÅ¡kelta byla dėl atidalinimo. Nors bÅ«tinybės tai padaryti nebuvo jokios. Racionaliau ir protingiau buvo palaukti, kol iÅ¡sispręs ginčas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tuomet, jei sodo pastatas ir žemės sklypas bÅ«tų paliktas A. M., bÅ«tų buvę galima spręsti dėl turto dalies dovanojimo I. M..

Tačiau buvo pasirinktas turto atidalijimo problemos gilinimo variantas, o ne realus nuosavybės teisės perleidimas.             Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei skirti ieÅ¡kovei 5000 Eur baudÄ dėl sÄ moningai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimo, turint tikslÄ vilkinti kitÄ civilinę bylÄ , pusę Å¡ios sumos sumokant atsakovams (e.b., b.l. 67-70). Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė painioja subjektinę teisę- atidalinti turtÄ Â nuo reikalavimo teisės, kai skolininkas turi prievolę atlikti kokį nors veiksmÄ ar susilaikyti nuo veiksmo.

IeÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ jo disponavimo teisės apribojimo, savo teise pasinaudojo kaip sutarties laisvės principu. Padovanojo daiktÄ , kuris jam priklauso pagal paveldėjimo teisę, anksčiau priklausė jo tėvui, perleistas dukrai. Pažymi, kad sodo namÄ pastatė su tėvu Å«kio bÅ«du 1979 metais, dokumentiÅ¡kai statyba baigta 1982 metais, tuo metu tėvas vuvo vedęs jo motinÄ L. M., mirusiÄ 1983 ir tik 1984 metais tėvas vedė ieÅ¡kovės motinÄ I. K.. Dėl įsivėlusios klaidos I.

K. sodo namelio pusė buvo iÅ¡skirta kaip santuokinis turtas, todėl pagal mirusios I. K. testamentÄ , ieÅ¡kovei per klaidÄ atiteko turto dalis, kuri negalėjo bÅ«ti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes įgyta prieÅ¡ santuokÄ . Jis nėra skolininkas ieÅ¡kovės atžvilgiu. Pažymi, kad atidalinimas natÅ«ra yra prioritetinis ginčų sprendimo bÅ«das. Turto dalies kaina nesikeičia pasikeitus savininkui, kaip nesikeičia ir turto proporcijos bendrojoje nuosavybėje. Perleistas turtas yra megėjiÅ¡kas sodo sklypas, pagal paskirtį naudojamas derliui gauti, todėl niekaip netrukdo ieÅ¡kovei gauti derliaus proporcingai turimai daliai.

I. M. dalyvavo bendro turto priežiÅ«roje. I. M. 2008 metais yra sumokėjusi už vandens į sklypÄ Ä¯vedimui savo lėšomis. Tuo metu buvusi bendrasavininkė I. K. pritarimÄ Ä¯vesti vandenį davė, tačiau lėšomis neprisidėjo. I. M. visÄ laikÄ rÅ«pinosi sodo sklypu ir sodo nameliu, nors ir neturėdama jo įgaliojimo. Dėl to turėjo konfliktų ir su ieÅ¡kovės motina. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei skirti ieÅ¡kovei 5000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos sumokant atsakovams, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e.b., b.l. 89-90).

Nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsakovo A. M.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.Atsakovai teismo posėdyje su ieškiniu iš esmės nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Ieškinys atmestinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. bendros dalinės nuosavybės teise priklausė šie nekilnojamojo turto objektai: 0,704 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau-Žemės sklypas) (ieškovei priklauso 5/8 žemės sklypo, atsakovui A.

M. bei jo seseriai I. S. po 3/16 dalis); 32,46 kv. m ploto pastatas - sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau -Sodo namas) (ieškovės priklauso -5/8 dalys, atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. po 3/16 dalis); 32,23 kv. m ploto negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) Nr. 184, 184R, esantis (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas) (ieškovės dalis - 5/8 dalys, atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. priklauso po 3/16 dalis); 54,19 kv. m butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau- Butas) (ieškovei priklauso 5/24; atsakovui A.

M. prikauso 1/16 dalis, jo sutuoktinei V. M. priklauso 1/3 dalis, jo seseriai I. S. priklauso 1/16 ir 1/3 dalis (e.b.l. 18-21, 24).IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2015-02-11 ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams I. S., A. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, kuriuo prašė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti Sodo pastatÄ bei Žemės sklypÄ , o atsakovams A.

M. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po 5/16 dalis garažo ir po 5/48 dalis buto bei iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisti po 1726,88 Eur kompensacijos už atsakovams tenkančiÄ didesnę turto vertę (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazė civilinė byla Nr. e2-11466-809/2015). Civilinėje byloje Nr. e2-11466-809/2015 ieÅ¡kovė 2015-06-02 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams I. S., A. M. ir I. M., kuriuo praÅ¡oma padalinti Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , ieÅ¡kovei nuosavybės teise priteisiant Žemės sklypÄ ir Sodo pastatÄ , atsakovams A.

M. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po 5/16 dalis garažo bei po 5/48 dalis Buto; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų A. M. ir I. S. po 2494,69 Eur kompensacijÄ už atsakovams tenkančiÄ didesnę turto vertę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei I. M. 1535,63 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį (e.b.l. 144; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazė civilinė byla Nr. e2-11466-809/2015).  2015-03-19 Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-4331, atsakovas A.

M. jam priklausančias 3/16 dalis Žemės sklypo bei Sodo pastato padovanojo savo dukrai I. M. (e.b.l. 11-14, 15-17, 111-117). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų sudarytos Dovanojimo sutarties teisėtumo. IeÅ¡kovė praÅ¡o minėtÄ sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) bei CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamÄ sandorį. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės apimties, kadangi atsakovas A.

M. nesutinka, jog Sodo pastatas priklauso atsakovei. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė yra jo tėvo, A. M., mirusio 2007-06-09, antros sutuoktinės - I. K., duktė, kuri po savo motinos mirties paveldėjo dalintinÄ turtÄ . Atsakovas nurodo, kad jo tėvo bei I. K. santuoka buvo sudaryta 1984 metais, o Sodo pastatas buvo pastatytas 1983 metais, tai yra tuo metu kai tėvas buvo santuokoje su jo motina, todėl po tėvo mirties per klaidÄ Â½ dalis Sodo pastato buvo priskirta I. K. nuosavybėn. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-11466-809/2015 buvo pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, siekdamas pripažinti, kad Sodo pastatas buvo A.

M. asmeninė nuosavybė (e.b.l. 140-142). Teismo posėdžio metu abu atsakovai nurodė, kad atsakovei I. M. dovanotas turtas, tai yra Sodo pastatas bei Žemės sklypas, buvo jų šeimos turtas, yra brangus kaip senelio prisiminimas ir jie siekia, kad minėtas turtas išliktų jų šeimos nuosavybė, todėl su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu nesutinka. Atsakovų nuomone dovanotas turtas yra skirtas mėgėjiškai sodininkystei, todėl minėtu turtu pagal jo paskirtį gali naudotis visi bendraturčiai.

Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu reikia nustatyti ar yra visos sÄ lygos dėl dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sÄ lygoms: kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „V.

B. korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Ginčo atveju svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančio kreditorinio reikalavimo atsakovo A. M. atžvilgiu. Ji kaip bendraturtė turi subjektinę teisę reikalauti, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis su atsakovu turtas bÅ«tų atidalintas. Tokia subjektinė teisė nustatyta CK 4.80 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijimas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė naudojasi Å¡ia subjektine teise ir yra pateikusi ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau vien ieÅ¡kinio pateikimas dėl turto padalinimo nereiÅ¡kia, kad reikalavimas dėl turto padalijimo bus patenkintas. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidžiama kompensacijÄ priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo praÅ¡ančiam bendraturčiui, t. y. pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ kompensacijÄ galima priteisti tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui (tiek atidalijimo praÅ¡ančiam, tiek atidalijamam bendraturčiui).

Klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Pagal teismų praktikÄ kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ atidalijimo bylose matyti, kad turto dalies paėmimas be bendraturčio sutikimo bÅ«tų vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas. IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad jie iÅ¡ esmės nesutinka su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu atidalijant bendrajÄ dalinę nuosavybę jai asmeninės nuosavybės teise priteisiant Sodo pastatÄ ir Žemės sklypÄ .

Kaip matyti atsakovas ginčija ieÅ¡kovės bendrosios dalinės nuosavybės dalį, todėl akivaizdu, kad neiÅ¡sprendus Å¡io ginčo teismas negalėtų spręsti turto padalijimo klausimų. IeÅ¡kovė, kaip actio Pauliana sÄ lygÄ nurodo, kad atsakovai yra nepajėgÅ«s iÅ¡mokėti piniginės kompensacijos, tačiau iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-11466-809/2015 medžiagos nenustatyta, kad bÅ«tų buvęs sprendžiamas Å¡alių turtinės padėties ir galėjimo vieni kitiems iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas klausimas.

Pažymėtina, kad atsakovas A. M. yra teikęs pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei dėl jų Å¡eimos turto iÅ¡pirkimo už 20000 Eur (e.b.l. 129). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja sÄ lygų visetas, kurių pagrindu atsakovų sudaryta Dovanojimo sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Sodo pastato ir Žemės sklypo dalies dovanojimas neeliminavo ieÅ¡kovės teisės padalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad daiktinės teisės seka paskui daiktÄ .

Todėl nuosavybės teisei į daiktÄ perėjus kitam asmeniui, nustatytos daiktinės teisės iÅ¡lieka. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Negalioja sandoris, sudaromas neketinant sukurti teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli. Ji grindžiama sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, prigimties aiÅ¡kinimu.

Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas.              IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė I.

M. visÄ laikÄ rÅ«pinosi Sodo pastatu bei Žemės sklypu. Atsakovas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis sodu rÅ«pintis negali dėl sveikatos bÅ«klės, sesuo I. S., kuri taip pat yra sodo bendraturtė, neturi galimybių rÅ«pintis sodu, kadangi ji gyvena Tauragėje, todėl jų Å¡eimai priklausančiu sodu po tėvo mirties rÅ«pinosi dukra Inga. RÅ«pindamasi sodu dukra pakliÅ«davo į konfliktines situacijas ir su buvusia bendraturte I. K. ir su ieÅ¡kove, ko pasekoje netgi bÅ«davo keliamos administracinės bylos.

Kadangi dukra neturėjo teisėto pagrindo rÅ«pintis turtu, o giminėje buvo nuspręsta, kad sodas priklausys bÅ«tent jai, jis nusprendė sodÄ padovanoti dukrai, kad ateityje iÅ¡vengtų konfliktų su ieÅ¡kove ir nebebÅ«tų kviečiama į policijÄ . Savo dalį sodo ketina padovanoti ir jo sesuo I. S.. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-10-29 nutarimas Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nurodytas aplinkybes, kad atsakovė I.

M. save laikė sodo Å¡eimininke ir juo rÅ«pinosi, nors tam ir neturėjo tiesioginio įgaliojimo (e.b.l. 126, 131). Atsakovė I. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po senelio mirties ji rÅ«pinosi sodu, nes tėvas neturėjo sveikatos. Dėl to kildavo konfliktai ir su senelio sutuoktine I. K.. Ä® bylÄ pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , kad 2007-10-16 ji apmokėjo už vandens įvedimÄ Ä¯ sodÄ (e.b.l. 172). Nurodė, kad tuometė bendraturtė I. K. vandens įvedimui pritarė, tačiau finansiÅ¡kai prie to neprisidėjo.

Po senelio mirties dar esant gyvai jo sutuoktinei I. K., jei kas atsitikdavo sodui pastaroji kviesdavo jÄ , o ne savo vaikus. Nurodė, kad eilę metų mokėjo sodininkų bendrijos mokesčius, nemokėjo tik už paskutinius metus. Dabar jaučiasi ramiai, nes nebebijo jog bus kviečiama policija. IeÅ¡kovė sodu iÅ¡ viso nesirÅ«pindavo, o prieÅ¡ingai siekė jį apleisti.              Vien ta aplinkybė, kad Dovanojimo sandoris buvo sudarytas iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis buvo sudarytas fiktyviai tik dėl akių.

Bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad atsakovė net nebÅ«dama dovanoto turto savininkė juo rÅ«pinosi kaip savu, todėl akivaizdu, kad sudaryta sutartimi buvo siekta sukurti teisinius padarinius, įteisinti faktinę situacijÄ . Nors ieÅ¡kovas ir remiasi aplinkybe, kad turtÄ po tėvo mirties atsakovas paveldėjo 2007 metais ir per tÄ laikÄ turėjo galimybes dovanoti turtÄ dukrai. Tačiau svarbu pažymėti, kad atsakovas A. M. savo nuosavybės teisę į Sodo pastatÄ bei Žemės sklypÄ Ä¯registravo tik 2014-11-05 pagal 2014-11-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 1-433 (e.b.l. 18-19).

                           Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra visumos sÄ lygų dėl actio Pauliana taikymo bei negalima konstatuoti, kad sandoris yra tariamas, tai yra nesukuriantis teisinių padarinių. Dėl baudos skyrimo.Atsakovų praÅ¡ymas dėl 5000 Eur baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo ieÅ¡kovei netenkintinas. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibÅ«dinamas kaip nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ar sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudÄ (CPK 95 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobÅ«džio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai Å¡alis veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Šiuo atveju ieÅ¡kovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, tokie ieÅ¡kovėsų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningas piktnaudžiavimas procesu.

SÄ Å¾iningo proceso principus atitinka asmens teisių gynyba, jeigu yra naudojamos įstatymo leistinos procesinės priemonės.                           IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis). Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vertinant šį reikalavimÄ pažymėtina, kad atsakovai į bylÄ nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų – į bylÄ pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas, nesant jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, nelaikytinos įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (e.b.l. 173-174).

                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:      ieÅ¡kinį atmesti.              Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                   Vita Valeckaitė                                             Â