3632efdb-ef54-4a48-90b5-bf9302a4793d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-56-954/2023 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00794-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengdama teismo posėdžio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. G. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam E. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutine 13 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d.) yra 4 metai 8 mėnesiai 23 dienos.

3. Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 81/04-1251 buvo nutarta taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį (vadovaujantis 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Komisija įvertino tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba, darbinė motyvacija yra teigiama, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais (sutuoktine, tėvais, broliais), turės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ lygtinio paleidimo taikymo atveju, nors vertinimų metu nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti iÅ¡liko vidutinė, fiksuota mažėjanti rizikos dinamika, įstaigoje alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, smurtinio elgesio epizodų, taip pat savitvardos praradimo atvejų nefiksuota.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu, nepažeidinėja nustatytų režimo reikalavimų, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose. Å ių aplinkybių visuma, Komisijos vertinimu, sudaro pagrindÄ nuteistojo E. G. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam E. G.. Teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo vertinimu tai, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti rizikÄ didinančius veiksnius, spręstina, kad pataisos procesas nėra baigtas.

5. Nuteistasis E. G. skundu apygardos teismui praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. T-654-610/2022 ir priimti kitÄ sprendimÄ , tenkinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ Pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir nuteistojo skundÄ , taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. E. G. taip pat iÅ¡reiÅ¡kia norÄ dalyvauti teismo posėdyje. 5.1. Skunde nurodo, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra Å¡aliÅ¡ka prokuroro skundui, kuris neatitinka nei bylos, nei bausmės vykdymo aplinkybių.

Nuteistasis teigia, kad jo bausmės vykdymo faktinės aplinkybės yra iÅ¡kraipomos bei ignoruojamos, todėl yra tiesiogiai pažeidžiamos jo kaip nuteisto asmens teisės į jam teisėtai priklausantį lygtinį paleidimÄ pagal BVK 157 straipsnį. Taip pat nurodo, kad nuteistieji yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistų asmenų teises pagal BVK 157 straipsnį, taip pat kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Atkreipia dėmesį, kad teismai privalo vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas Å¡velnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. 5.2.

Nuteistasis teigia, kad atlikę tam tikrÄ bausmės dalį, nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimÄ . Nagrinėjamu atveju E. G. yra atlikęs didžiÄ jÄ jam skirtos bausmės dalį, todėl prokuratÅ«ros argumentai Å¡ioje dalyje privalo bÅ«ti atmesti. Nuteistojo pasitaisymÄ patvirtina Komisijos narių vienbalsis nutarimas, kadangi nuteistÄ jį apibÅ«dina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – laisvės atėmimo vietos režimo laikymasis, požiÅ«ris į darbÄ bei kitas pataisos priemones, dalyvavimas bausmės atlikimo vietos socialinės reabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių nuobaudų ir pan.

Nuteistasis pažymi, kad dirba ir yra stebimas jau devynerius metus, tai reiÅ¡kia, nusipelnė visų Komisijos narių bei specialistų pasitikėjimo, dėl ko jam yra suteiktas be sargybos nuteisto asmens statusas. 5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis dirba įmonėje, apsiperka parduotuvėse, esančiose ne pataisos įstaigos teritorijoje, per suteikiamas atostogas grįžta pas Å¡eimÄ . Pažymi, kad per visÄ laikotarpį be sargybos nėra pažeidęs tvarkos, kadangi geba elgtis laisvėje. Tai įvertinta ir Komisijos narių, kurie su juo dirba nuo pat bausmės vykdymo pradžios. 5.4.

Skundo autoriaus nuomone, Marijampolės apylinkės teismas akivaizdžiai ignoruoja ir nesilaiko BVK bei teismų praktikos nuostatų, kuriose nurodyta, jog bausmės laikas nustatomas nuosprendžiu, o BVK 157 straipsnyje nustatyta, kokiÄ paskirtos bausmės dalį asmuo turi atlikti. Spekuliacijos Å¡iuo klausimu prieÅ¡tarauja įstatymo nustatytai tvarkai. 5.5. Nuteistasis akcentuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį pagrindė ankstesne nuteistojo kriminaline praeitimi, tačiau Å¡ie veiksniai, kaip ir ankstesni teistumai bei jų skaičius, yra nekintantys veiksniai, taigi iÅ¡liks nepakitę.

Pažymi, kad Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai integruotas į visuomenės gretas, socialiniai ryÅ¡iai yra stiprÅ«s – yra vedęs, puikai sutaria su sutuoktine, yra orientuotas į darbo rinkÄ , lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamÄ vietÄ bei darbÄ . Jo elgesys iÅ¡samiai apibÅ«dintas ir charakterizuotas Komisijos.

6. Atsiliepimu į nuteistojo E. G. skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Nerijus Brundza praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad įvertinus aktualius duomenis negalima konstatuoti, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.

7. Nuteistajam E. G. iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dalyvauti skundo nagrinėjime, pirmiausia pasisakytina dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimÄ apygardos teisme. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai skundas paduodamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundÄ padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Visais kitais atvejais teismo posėdis gali, bet neprivalo bÅ«ti rengiamas.

Å iuo atveju skundÄ padavė pats nuteistasis, taigi sÄ lyga privalomam teismo posėdžio rengimui nenustatyta – skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. PraÅ¡ydamas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuteistasis nenurodė, kokioms naujoms esminėms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nustatyti žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tai yra savo praÅ¡ymo nepagrindė. Ä®vertinus tai, kad skundÄ nagrinėjančiam teismui yra pateikta nuteistojo asmens byla, skundo reikalavimas yra aiÅ¡kus ir suprantamas, nesutikimo su nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis argumentai iÅ¡ esmės yra susiję su duomenų vertinimu, skundui nagrinėti rengti žodinį teismo posėdį nėra pagrindo.

8. Atsižvelgdamas į skundo argumentu, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuo nuteistojo skundo padavimo iki jo nagrinėjimo apygardos teisme įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija. BVK pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) 1 straipsniu BVK buvo išdėstytas nauja redakcija, o 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Aukštesnysis teismas pastebi, kad naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje yra numatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, kurie iš esmės, su tam tikrais pakeitimais, atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas.

Kadangi nuteistasis E. G. teisę į lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra pagal BVK 157 straipsnį įgijo dar iki naujos Å¡io kodekso redakcijos priėmimo, naujoji redakcija nuteistojo teisių neįtakoja. Be to, BVK, prieÅ¡ingai nei nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 2 dalyje, grįžtamosios galios neturi. Taigi aukÅ¡tesnysis teismas priimtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų atžvilgiu.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iki 6 mėnesių anksčiau. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis E. G. atitinka vienÄ iÅ¡ formaliųjų lygtinio paleidimo sÄ lygų: sutinka su intensyvia priežiÅ«ra ir per 6 mėnesių laikotarpį jis bus atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį gali bÅ«ti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikant lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Ä®vertinusi Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismo nutartį, nuteistojo E. G. skundo argumentus bei pateiktÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė, detaliai iÅ¡analizavo nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, pateikė aiÅ¡kius tai pagrindžiančius argumentus ir motyvus. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas ar Å¡aliÅ¡kas teismo procesinis sprendimas.

11. Sutiktina su skundo argumentu, kad E. G. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat pastebėtina, kad ir likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi tokio pobÅ«džio bylose yra sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iÅ¡ esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamÄ elgesį ir mÄ stysenÄ .

Tai, kad Komisija priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimÄ visais atvejais besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, kad E. G.

Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

12. Vadovaujantis skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo Socialinio tyrimo iÅ¡vada, E. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu yra vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju bÅ«tina nustatyti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ Å¡iÄ rizikÄ mažinant.

13. Ä®vertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo E. G. asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: Å¡iuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, jam suteiktas be sargybos statusas, nuo 2015 m. lapkričio 10 d. nebaustas drausmine tvarka, 15 kartų skatintas, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose ir paskaitose, tame tarpe užsiėmimuose „Konfliktų ir stresinių situacijų valdymo bÅ«dai“, „Savęs formavimo teoriniai ir praktiniai mokymai“, sėkmingai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat įgijo kompetencijų dirbti (duomenys neskelbtini). Pagal įgytÄ specialybę dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pervežtas į Marijampolės pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ Ä¯sidarbino UAB „A“ už pataisos įstaigos ribų, ten dirba ir Å¡iuo metu. Vertinimo metu gautas praneÅ¡imas apie tai, kad E. G. bus sudaryta galimybė tęsti darbÄ pagal sudarytÄ darbo sutartį (lygtinio paleidimo taikymo atveju).

Taip pat lygtinai paleistas nuteistasis turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nenutrÅ«kę. Bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuotas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja E. G. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje bei pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymui vis dar nėra pakankami.

14. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukÅ¡tesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo E. G. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , teisėjų kolegijai kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių veiksnių.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nustatyti net 5 dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai veiksniai: oficialios darbinės patirties stoka; finansinio praturtėjimo siekis neteisėtais bÅ«dais; gyvenimo stiliaus ypatumai; gilesnės savianalizės atpažįstant problemines sritis stoka; nuostata į apribojimus. Svarbu tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, tame tarpe ir dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali įtakoti, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus.

Todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti. Juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Nors skunde teigiamai prieÅ¡ingai, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, taip pat jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia E. G. praeityje netinkamÄ , socialiai nepriimtinÄ elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudaro pagrindÄ nuteistojo R.

J. asmenybę, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , vertinti itin atidžiai ir neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

16. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , iÅ¡ viso teistas 9 kartus, daugiausia už vagystes, taip pat plėšimÄ , sukčiavimÄ , dokumentų klastojimÄ , neteisėtÄ valstybės sienos perėjimÄ . Už vagystę teistas ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Nors dalis E. G. teistumų yra iÅ¡nykę, pirmasis padarytas nuteistajam bÅ«nant jauno amžiaus (19 metų), be to, E. G. tai nėra pirmoji apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nors praeityje nuteistajam buvo taikyta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (bausmės vykdymo atidėjimas), tai, akivaizdu, esminės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Maža to, atsižvelgiant į tai, kad paskutines nusikalstamas veikas padarė veikiant organizuotoje grupėje, kurioje buvo ir organizatoriumi, ir vykdytoju, stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio pasekmė.

Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška.

17. Nors Å¡iuo metu E. G. nurodo kenčiantis dėl pasekmių, kurias sukėlė jo neteisėti veiksmai (laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra atskirtas nuo artimųjų), vis tik kalbėdamas apie nusikalstamas veikas savo kaltę yra linkęs minimizuoti, ieÅ¡koti jo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nors nuteistasis neigia kriminalinės subkultÅ«ros laikymÄ si ir deklaruoja visuotinai priimtinas vertybes, vis dar yra linkęs nusikaltimus pateisinti, minimalizuoti atsakomybę. IÅ¡ aptarto akivaizdu, kad net ir Å¡iuo metu E. G. negeba atpažinti savo netinkamo elgesio, apie savo neteisėto elgesio pasekmes mÄ sto pavirÅ¡utiniÅ¡kai, realiai neįvertindamas pasekmių, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, nors ir teigia prieÅ¡ingai, kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų, tokiu bÅ«du sudarydamas prielaidas neteisėtam elgesiui pasikartoti, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

Vien tai, kad pataisos įstaigoje jis aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose, pastaruosius metus stengiasi ir geba valdyti tam tikrus kriminogeninius veiksnius, tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ias rizikas jis gebės suvaldyti ir paleistas lygtinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dinaminių kriminogeninių veiksnių visuma, atsižvelgiant į jo padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina nuteistojo gyvenimo bÅ«dÄ esant tiesiogiai susijusį su nusikalstamumu ir iÅ¡likusia realia rizika pakartotinai nusikalsti išėjus į laisvę.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu aukščiau nurodytų rizikų nusverti negali E. G. nustatyti apsauginiai veiksniai, tokie kaip patvirtinta gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai su artimaisiais, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir ankščiau, tačiau jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl manyti, jog šiuo atveju jos pagrįstai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Vis tik sutiktina, kad tiek nuteistasis, tiek jo artimieji dėl nuteistojo kalinimo patiria išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau tai yra paties nuteistojo neteisėto elgesio pasekmė.

19. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į E. G. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo E. G. skundÄ atmetant kaip nepagrįstÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo E. G. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė