36323d1c-ea30-4b20-824d-2eef2ec0bc34 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei,dalyvaujant kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,prokurorui Egidijui MotiejÅ«nui,nedalyvaujant nukentėjusiajam G. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse.Teismas n u s t a t ė :

Nusikalstamų veikų aplinkybės R. D. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.R.

D. 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve vairavo automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio.R. D. 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto, toliau važiuodamas Pilaitės prospektu iki Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžos, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio.

Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis dirbo vairuotoju, vežiojo maistÄ Ä¯ nepriklausomybės ligų centrÄ . Nepastebėjęs pėsčiojo pastarÄ jį jis partrenkė. Jis gailisi dėl Å¡io įvykio. Po kurio laiko jis važiavo su įmonės, kurioje jis dirbo, automobiliu iÅ¡gėręs ir prie GariÅ«nų jį sustabdė policija. Jis gėrė alaus darbo metu iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Kauno, dar iÅ¡ vakaro buvo gėręs. Dar vėliau jis važiavo iÅ¡ mamos, gyvenančios Naujojoje Vilnioje, automobiliu „Volvo“.

PrieÅ¡ vairuodamas automobilį jis automobilyje gėrė alų, po ko vairavo. Tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigusiam. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė- teisių atėmimas, tačiau jis važiavo toliau be teisių, kodėl- jis nežino. Automobilis „Volvo“ priklauso lizingo įmonei, kuriai jis moka po 107 eurus per mėnesį. Jis dirba (duomenys neskelbtini): anksčiau dirbo vairuotoju, o dabar sargu. Po Å¡ių įvykių jis lankė kursus apie alkoholio žalÄ sveikatai, paskui jam suleido ampulę- „užkodavo“.2017 m. kovo 10 d. jis susituokė.Teisiamojo posėdžio metu R.

D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yti dokumentai.Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.25 val., esant prieblandai, jis, vairuodamas UAB ,,Pontem“ priklausantį automobilį „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į pastato, esančio Gerosios vilties g. 3, Vilniuje, kiemÄ , kur atvežė maistÄ Ä¯ Priklausomybės ligų centrÄ . IÅ¡krovęs atvežtÄ maistÄ kieme jis pradėjo važiuoti atbulas, nes kieme apsisukti nebuvo galimybių. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbulas jis pažiÅ«rėjo į abu Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, jokių kliūčių kelyje nematė. Pradėjęs važiuoti jis dairėsi į abu veidrodėlius. Atbuline eiga iÅ¡ stovėjimo vietos nuvažiavęs apie 20-25 metrų atstumÄ jis pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį.

Jis automobilį sustabdė, iÅ¡lipo ir nuėjo pažiÅ«rėti, kas atsitiko. Nuėjęs prie automobilio galinės dalies jis pamatė kelio viduryje gulintį vyrÄ . Su nukentėjusiuoju jis susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir 2016 metų balandžio mėnesį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.2017 m. balandžio 11 d. apie 16.00 val. darbo metu jis vairavo automobilį „Mercedes Benz 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus. Jis važiavo iÅ¡ Kauno, prieÅ¡ kelionę jis iÅ¡gėrė alaus, kiek, jis neprisimena.

Važiuojantį Savanorių prospektu link Vilniaus miesto centro netoli GariÅ«nų jį sustabdė policijos pareigÅ«nai.2017 m. birželio 2 d. po pietų, t. y. po 12 valandos jis pradėjo gerti alų, kurį gėrė iki 21 valandos. Jis iÅ¡gėrė apie 4 litrus alaus „Tauro tradicinis“. Apie 21.00 val. Naujojoje Vilnioje jis atsisėdo už automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo namo į ZujÅ«nus pas žmonÄ . Minėtas automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o jis šį automobilį iÅ¡pirkinėja.

Jis važiavo Teodoro Narbuto gatve, po to- Pilaitės prospektu nuvažiavo iki ežero BuivydiÅ¡kių kaime. Prie ežero BuivydiÅ¡kių kaime jis sustojo, sėdėdamas automobilyje dar iÅ¡gėrė apie pusę plastikinio butelio alaus ir tuo metu atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi jam skirta kardomoji priemonė- vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Dėl to, kad vairavo neblaivus, jis gailisi (T. 1, b. l. 113, 114, 163, 175).Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.30 val. jis ėjo kiemo pravažiavimu link Gerosios vilties gatvėje esančios poliklinikos ir pajuto smÅ«gį į nugarÄ .

Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jis suprato, kad jį partrenkė automobilis. Išlipęs automobilio vairuotojas pakėlė jį nuo žemės ir nuvedė į šalį. Po partrenkimo jis savarankiškai eiti negalėjo. Jis nematė, iš kur atvažiavo automobilis, tik žino, kad automobilis važiavo atbuline eiga (T. 1, b. l. 48, 49).Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.50 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad keliu Kaunas- Vilnius nuo Vievio link Vilniaus važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Reaguodamas į šį praneÅ¡imÄ Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve jis sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu patikrinus vairuotojo R. D. blaivumÄ pastarajam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Vairuotojas R. D. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ (T. 1, b. l. 75).Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00 val. jis, vairuodamas automobilį, važiavo Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, antra eismo juosta nuo miesto centro pusės link Pilaitės prospekto.

Pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu į pastarÄ jį vos neatsitrenkė. Tada jis pastebėjo, kad minėtu automobiliu važiuoja tik vairuotojas. Minėtas automobilis važiavo vingiuodamas. Tada jo draugas D. B. paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Tai buvo prie sankryžos su Laisvės prospektu. Jis nusprendė sekti paskui minėtÄ automobilį, nes įtarė, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus.

Vairuotojas važiavo Pilaitės prospektu vingiuodamas po eismo juostas, nuvažiavo tiesiai iš juostos, kuri skirta sukti dešinėn. Minėtas automobilis sustojo Buivydiškių kaime, Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžoje šalia tvenkinio. Jis pavažiavo į priekį ir sustojo toliau, kad minėto automobilio vairuotojas jų nematytų. Už kokių 10 minučių prie automobilio „Volvo“ privažiavo policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 95).Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.13 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vakariniu aplinkkeliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas.

Atvykęs į pranešėjo nurodytÄ vietÄ , t. y. į Klinikų gatvę, BuivydiÅ¡kių kaime, Vilniaus rajone, jis pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie minėto automobilio jis priėjo kartu su pranešėju D. P., kuris nurodė, kad minėtÄ automobilį vairavo sėdintis už vairo asmuo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo- R. D., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio R. D. svirduliavo, kalba buvo neriÅ¡li. Patikrinus R. D. blaivumÄ buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas.

Kitas policijos ekipažas pristatė R. D. į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ (T. 1, b. l. 100).Specialistas, iÅ¡tyręs G. B. medicininius dokumentus, G. B. nustatė daugybinius abipusius Å¡onkaulių (II-III, deÅ¡inės ir II-IV kairės pusės) lūžius su kraujo ir oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėse, kairio raktikaulio lūžį, daugybinius dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų) lūžius, suardančius dubens žiedÄ , bei kairio Å¡launikaulio vidinio krumplio lūžį.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais sumuÅ¡ant krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinę dalį, dubenį ir kairės kojos kelio sÄ nario sritį prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai dėl abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų lūžių, suardančių dubens žiedo vientisumÄ , atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (T. 1, b. l. 45).Specialistas, iÅ¡tyręs R. D. kraujÄ , paimtÄ 2017 m. balandžio 11 d. 16.40 val., pastarajame nustatė mažiausiÄ koncentracijÄ - 1,99 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 150).Specialistas, iÅ¡tyręs R.

D. kraujÄ , paimtÄ 2017 m. birželio 3 d. 00.30 val., pastarajame nustatė mažiausiÄ koncentracijÄ - 2,15 promilių etilo alkoholio (T. 1, b. l. 165).Teismas pažymi, kad R. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys- G. B., O. J., D. P. ir R. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto iÅ¡vados- kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. D. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G.

B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. R. D. 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve vairavo automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio. R. D. 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto, toliau važiuodamas Pilaitės prospektu iki Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžos, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai Eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Kelių eismo taisyklių 114 punkte imperatyviai nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Minėta, kad teismas nustatė, jog R.

D. 2015 m. lapkričio 3 d., vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. R. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 114 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G.

B. sveikata, taigi R. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.Minėta, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio, taigi R. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.Minėta ir tai, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio, taigi R.

D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos Teisiamojo posėdžio metu R. D. sutuoktinė D. D. paprašė perduoti R. D. jos atsakomybei pagal laidavimÄ .BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Vertindamas D. D. praÅ¡ymÄ teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, Å¡is nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu (T. 1, b. l. 57-59), tačiau po Å¡io sprendimo R.

D. padarė naujus nusikaltimus, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Å is faktas leidžia pagrįstai teigti, kad R. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė ne pirmÄ kartÄ , taigi neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta bÅ«tinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Kita vertus BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir dar vienÄ bÅ«tinÄ jÄ asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ - turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės raÅ¡to (T. 1, b. l. 131) bei specialisto iÅ¡vados (T. 1, b. l. 138), R. D. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas keturis kartus: pirmÄ kartÄ gydytas 1995 metais, kuomet jis buvo stacionarizuotas dėl neadekvataus elgesio esant neblaiviam, vėliau R. D. dar tris kartus- 1995 metais, 2003 metais ir 2006 metais buvo gydytas VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholinės abstinencijos.

Paskutinį kartÄ R. D. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas nuo 2006 m. spalio 8 d. iki 2006 m. spalio 11 d., diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; abstinencijos bÅ«klė. Nepaisant to, kad R. D. gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, Å¡ios R. D. pastangos nedavė socialiai naudingo ir priimtino rezultato: kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 126), R. D. 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2008 m. spalio 27 d., t. y. jau po gydymosi dėl priklausomybės nuo alkoholio, jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas).

Teismas pažymi ir tai, kad per nepilnus du mėnesius R. D. du kartus padarė analogiškus nusikaltimus- vairavo transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- 2017 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio, 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio. Šie faktai nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, kad R. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita vertus tai, kad R. D. kreipėsi į UAB „Aspersus“, kur jam buvo suleistas aldehid- dehidrogenazės inhibitorius, kurio veikimo trukmė vieneri metai, atsižvelgiant į tai, kad ankstesni gydymai dėl priklausomybės nuo alkoholio nedavė jokių socialiai naudingų ir priimtinų rezultatų, taip pat teismui neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad R. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir teismo pareiga sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Ä¯vertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens, bet ir galimo laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Nors D. D. neteista, už administracinių nusižengimų padarymÄ nebausta bei darbdavio charakterizuojama teigiamai, vien Å¡ios aplinkybės neleidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. D. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. D.: kaip praÅ¡yme nurodė pati D. D., ji su R. D. susituokė 2017 m. kovo 10 d., įtakos dažnesniems R. D. iÅ¡gėrimams matyt turėjo santuoka- R. D. draugai ir bendradarbiai, pasinaudodami įvykusiomis vestuvėmis, vis įkalbinėdavo jį iÅ¡gerti. Å ios D. D. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R.

D. draugai ir bendradarbiai R. D. daro didesnę įtakÄ nei D. D.. Teismo abejones dėl D. D. galimybių daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. D. sustiprina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. D. pareiÅ¡kė nežinanti, kokiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ ir kaip ji darys R. D..Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų bÅ«tinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, nesant teismo pasitikėjimo verto asmens, galinčio daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R.

D., R. D. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai R. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse.Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.Spręsdamas dėl R.

D. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. D. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, R. D. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus R. D. per pakankamai trumpÄ laikotarpį padarė tris nusikaltimus transporto eismo saugumui- vienÄ neatsargų ir du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Pirmojo nusikaltimo metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. R. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepraėjus vienerių metų laikotarpiui padarė kitÄ nusikaltimÄ - vairavo transporto priemonę bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui R. D., nepaisant to, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo paėmimas, dar kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio. Å ios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant R.

D. areÅ¡to bausmes.Nustatant R. D. skirtinų areÅ¡to bausmių terminÄ atsižvelgtina į tai, kad R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. D. po trečiojo nusikaltimo padarymo kreipėsi į UAB „Aspersus“ dėl priklausomybės nuo alkoholio, kas laikytina aplinkybe, patvirtinančia R. D. pasiryžimÄ keistis socialiai naudinga linkme.

Å iÄ aplinkybę, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta lengvinančia R. D. atsakomybę. Apibendrinant Å¡iuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. D. skyrus areÅ¡to bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ R. D. skirtina trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas) R. D. skirtina keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas) R.

D. skirtina Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė. Å ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmės pridedant dalį- dvideÅ¡imt parų areÅ¡to bausmės, R. D. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , bei dalį- deÅ¡imt parų areÅ¡to bausmės, R. D. skirtinos už 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ , ir R. D. skirtina subendrinta devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė.

Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, R. D. skirtinos areÅ¡to bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trisdeÅ¡imčia parų ir R. D. skirtina galutinė Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė. Ä®vertinus tai, kad R. D. dirba, nustatytina areÅ¡to bausmę atlikti poilsio dienomis.Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R.

D. tris nusikaltimus padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, iÅ¡ jų du kartus transporto priemonę vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones.Spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas pakartoja, kad R. D. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat po Å¡io eismo įvykio jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija R. D. kraujyje (1,99 ir 2,15 promilės) ženkliai virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), bei penkis kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti automobilius.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. D. iki Å¡ių nusikaltimų padarymo vienÄ kartÄ buvo baustas už analogiÅ¡kus veiksmus- transporto priemonės vairavimÄ esant apsvaigus nuo alkoholio: 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad 2008 m. spalio 27 d. jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes nustatytinas maksimalus įstatyme numatytas R. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo teismas pažymi, kad R.

D. 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- UAB (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 72), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. D. nebÅ«tų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)vadovai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad minėtas automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko nėra teisinio pagrindo konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 330 eurų (T. 1, b. l. 71), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R. D. iÅ¡ieÅ¡kotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 3 330 eurų.R. D. 2017 m. birželio 2 d. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. D. nebÅ«tų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu.

Pažymėtina ir tai, kad R. D. yra minėto automobilio valdytojas, o Å¡ios transporto priemonės savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 81), teikianti automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) paslaugas. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne pats R. D., bet UAB (duomenys neskelbtini)neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui dėl Å¡ių motyvų:automobilio „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), kuri sutartiniais pagrindais perdavė minėtÄ automobilį valdyti R.

D., kuris įsipareigojo už minėtÄ automobilį mokėti periodines įmokas. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Å ia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų bÅ«ti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veikÄ padaro epizodiÅ¡kai naudodamasis lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veikÄ padaro darbuotojas, naudodamasis darbdavio valdoma lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis valdytojas ir naudotojas liktų R.

D., taigi teismui priėmus sprendimÄ konfiskuoti ne R. D. valdomÄ transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai- R. D., turėdamas teisę valdyti minėtÄ automobilį, nebÅ«tų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iÅ¡ jo nebÅ«tų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininkÄ ir toliau daryti prieÅ¡ingas teisei veikas valdant minėtÄ transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali bÅ«ti konfiskuota;Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtÄ kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtÄ perdavė kitam asmeniui, o Å¡is, darydamas teisės pažeidimÄ , jį prarado, savininko teisė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra, tačiau jis gali reikalauti iÅ¡ tokį teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ ; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas“.

Taikant baudžiamojo poveikio priemonę- transporto priemonės konfiskavimÄ , kai transporto priemonė teisės pažeidėjo yra įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iÅ¡ esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrÄ Å¾inti perduotÄ automobilį natÅ«ra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieÅ¡ BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo siekį.

Teismas pažymi ir tai, kad lizinguojamo turto praradimas dėl teisinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia pastarojo nuo prievolės pagal nustatytÄ grafikÄ mokėti įmokas lizingo bendrovei. Lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimÄ kaip tÄ numato lizingo sutarties sÄ lygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis su visom iÅ¡ to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus sprendimÄ konfiskuoti R.

D. valdomÄ transporto priemonę, o ne minėto automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , minėtais pinigais galėtų bÅ«ti mokamos įmokos lizingo bendrovei, tokiu bÅ«du nepažeidžiant lizingo bendrovės interesų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2AT-5-2011 pažymėjo, jog svarbu turėti omenyje ir tai, kad lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika.

CK 4.52 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtÄ laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka Å¡io turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lizingo sutarties atveju viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Lizingo davėjas gali reikalauti iÅ¡ teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, nors jis ir nepriklauso pažeidėjui, Å¡iuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. N-438-88-11 pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas sunkių turtinių pasekmių transporto priemonės teisėtam savininkui, t. y. lizingo bendrovei nesukeltų, kadangi visÄ nuostolį pagal savo sutartinius įsipareigojimus privalėtų atlyginti lizingo gavėjas.Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad UAB „Mogo LT“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra R.

D., konfiskuotinas. Procesinės prievartos priemonės Ikiteisminio tyrimo metu R. D. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (T. 1, b. 1. 146), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.Atsižvelgiant į tai, kad R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. D. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę.Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas), ir skirti jam keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmę.Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas), ir skirti jam Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę.Å ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmės pridedant dalį- dvideÅ¡imt parų areÅ¡to bausmės, R.

D. paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , bei dalį- deÅ¡imt parų areÅ¡to bausmės, R. D. paskirtos už 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ , ir R. D. skirti subendrintÄ devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę.Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trisdeÅ¡imčia parų ir R. D. skirti galutinę Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę, nustatant Å¡iÄ bausmę atlikti poilsio dienomis.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R.

D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡ieÅ¡koti (konfiskuoti) iÅ¡ R. D. 3 330 eurų.R. D. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.Vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas