36303259-5de7-4e22-bd24-bbcbd59c2bbb · Kauno apygardos teismas

                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-754-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2014-3Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.10.5.2.5; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė: ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota ir nusikalstama veika padarytÄ ir patirtÄ 1 509 269 Lt (437 114,52Eur) žalÄ . Teigia, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų Nr.2-1066/2004 ir 2-581-586/2005 arba Nr.2-11342-615/2008 nagrinėjimo metu, nes kriminalinių institucijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo įstatymais, buvo Å¡aliÅ¡ki, vykdė nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatÄ , sudaryti tokias sÄ lygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areÅ¡tuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyÅ¡ininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais.

Å ias aplinkybes patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pateikus atskirÄ jį skundÄ , jam neduota eiga suklastojant faktÄ , kad registruotu paÅ¡tu siųstas atskirasis skundas Å¡iame teisme negautas. Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į ieÅ¡kovo skundus dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo ir kaltų asmenų nustatymo. Tai patvirtina ieÅ¡kovo 2010 m. vasario 11 d. skundas, 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tas Nr.(1.15)-03-75.

Ä® ieÅ¡kovo skundÄ LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo atsiraÅ¡inėjama suklastotais faktais ir aplinkybėmis, kad atskirasis skundas nebuvo siunčiamas registruotu paÅ¡tu. Å ias aplinkybes patvirtina 2010 m. kovo 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. ir 2010 m. liepos 7 d. nutartys. Po pusantrų metų atskirasis skundas atsirado, tačiau į ieÅ¡kovo skundÄ LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo atsiraÅ¡inėjama, kad nebuvo nei ieÅ¡kovui, nei valstybei padaryta didelė žala, ir dėl to atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ didelę žalÄ , o dėl papirkinėjimo ir korupcijos atskleidimo atsisakyta nagrinėti kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme, nors niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimas, 2014 m. vasario 3 d. ir 2014 m. kovo 10 d. nutartys. Ä® ieÅ¡kovo skundÄ LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu dėl papirkinėjimo ir korupcijos kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme atskleidimo ir kaltų asmenų nustatymo, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų atlyginta padaryta didelė žala, buvo atsiraÅ¡inėjama, kad ieÅ¡kovo argumentai yra subjektyvaus pobÅ«džio vertinimai ir, nesant jokių objektyvių duomenų, darytina iÅ¡vada, jog nepadaryta jokia nusikalstama veika, todėl ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti pradėtas LR BPK 3 str. l d. 1 p. pagrindu.

Å ias aplinkybes patvirtina 2014 balandžio 14 d. nutarimas, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis. Tačiau kitoje byloje dėl analogiÅ¡ko skundo LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad „skunde nurodytos aplinkybės dėl praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra visai netikrintos, skundžiamame nutarime neanalizuojamos, neįvertintos ir neaptartos, todėl sutikti su prokurorės iÅ¡vada, kad skunde pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais jis grindžia neva nusikalstamų veikų padarymÄ , yra tik subjektyvaus pobÅ«džio vertinimai, juolab bÅ«ti įsitikinus ir daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra LR BPK 3str. l d. l p. nurodytos aplinkybės, neatlikus jokių nurodytų aplinkybių patikrinimo, pagrindo nėra, nes LR BPK 168 str. 1 d. numato, kad skundo duomenų patikslinimui galėjo bÅ«ti atlikti bet kokie bÅ«tini veiksmai, nesusiję su procesinės prievartos priemonėmis, tačiau tai nebuvo padaryta.

Todėl prokurorės nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pripažintas nemotyvuotu ir nepagrįstu“. Å iÄ aplinkybę patvirtina „Laisvo laikraščio“ straipsnis „ProkuratÅ«ra įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pedofilijos bylÄ nagrinėjančio teisėjo V. P. įtariamų nusikaltimų". Tada kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas panaudojo lietuviÅ¡ko nacionalinio pseudoteisingumo manufaktÅ«ros taktikÄ ir praktikÄ ir 2014 m. gegužės 8 d. minėtos nutarties nepanaikinimo apeliacinėje instancijoje tikslu tyčia neteisėtai suvaržė ieÅ¡kovo teisę paduoti skundÄ , 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nutardamas, kad skundas neva paduotas praleidus terminÄ ir dėl to atsisakyta jį priimti.

Tačiau 2014 m. birželio 30 d. nutartimi kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas panaikino neteisėtÄ 2014 m. gegužės 8 d. kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Å ias aplinkybes patvirtina 2014 m. gegužės 22 d. skundas, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, 2014 m. birželio 30 d. nutartis.Minėtais veiksmais atsakovas kriminalinė Lietuvos Respublika ir kriminalinės pseudoteismų institucijos ir pseudoteisėjai organizuotai dengė nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės kriminalinės Lietuvos pseudopareigÅ«nus ir piliečius, įvykdžiusius nusikaltimus ieÅ¡kovo atžvilgiu ir vykdė pseudoteisingumÄ , tikslu neatlyginti ieÅ¡kovui padarytos didelės žalos ir toliau nebaudžiamai vykdyti tarptautinės teisės uždraustÄ elgesį LR BK 100 straipsnio prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir jo artimuosius, todėl atsakovė kriminalinė Lietuva privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .PadarytÄ 1 309 269 Lt (379 190,51 Eur) turtinę žalÄ Ä¯rodo Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3658-392/2013, 200 000 Lt (57 924,00 Eur) neturtinę žalÄ sudaro patirti nepatogumai ir sukelti pergyvenimai bei organizuoti kriminalinių pseudoteismų, pseudoprokuratÅ«ros ir kt. trukdymai nuo 1986 m. apginti teises ir turtinius interesus atsakovės kriminalinės Lietuvos teritorijoje plėšikaujant, prievartaujant turtÄ , sukčiaujant, kyÅ¡ininkaujant, banditaujant atsakovės kriminalinės Lietuvos kriminalinėms institucijoms, kai parduodamas nusikalstamai ieÅ¡kiniui užtikrinti areÅ¡tuotas bendros jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausantis butas, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia automaÅ¡ina nusikalstamai važinėja Palangos PK tardymo poskyrio virÅ¡ininkas J.

Å ., užsidėjęs suklastotus valstybinius numerius, ir dėl to kriminalinės Lietuvos prezidentų paskiriamas Klaipėdos apygardos administracinio, o po to apylinkės teismo teisėju, ir kiti organizuotai ir sistemingai nebaudžiamai vykdyti ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu nusikaltimai bei provokacijos ir t.t., ir t.t., tame tarpe įvykdyti nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ kriminalinėse institucijose Lietuvos apeliaciniame ir Vilniaus apygardos pseudoteismuose. Konvencijos 6, 13, 14, 41 str., I protokolo l str., Konstitucijos 23, 29, 30, 109 str., 2006 m. rugpjūčio 19 d.

Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota neteisėta ir nusikalstama veika padarytÄ ir patirtÄ 1 509 269 Lt (437 114,52 Eur) žalÄ , sprendimo vykdymÄ pavesti kriminalinei institucijai Lietuvos Teisingumo ministerijai, CPK 299, 300 straipsnių pagrindu priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl kriminalinių institucijų Lietuvos apeliacinio pseudoteismo, Vilniaus apygardos pseudoteismo, Vilniaus miesto apylinkės pseudoteismo ir ieÅ¡kinyje nurodytų pseudoteisėjų veiksmų ir apie nusikaltimo požymius informuoti kriminalinės Lietuvos kriminalinę generalinę prokuratÅ«rÄ .RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, pateiktais 2014 m. kovo 24 d., ieÅ¡kovas nurodė, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 truko 6 metus, civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – 10 metų, civilinėje byloje Nr. 2-581-586/2005 arba Nr. 2-11342-615/2008 – 14 metų.

Abi pastarosios civilinės bylos tyčia buvo paliktos nenagrinėtos, nes vilkintos slepiant įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamo persekiojimo senatis. Visose civilinėse bylose buvo padarytos nusikalstamos veikos ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau, nors civilinis kodeksas nustato, kad, paaiÅ¡kėjus nusikaltimo požymiams, civilinės bylos nagrinėjimo metu bÅ«tina praneÅ¡ti prokuratÅ«ros institucijai, tačiau organizuotai nusikalstamai padaryta nusikalstama veika ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu buvo slepiama ir dengiama nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 padaryta nusikalstama veika pardavus teismo areÅ¡tuotÄ ieÅ¡kovo (A.

B.) ieÅ¡kiniui užtikrinti ginčo butÄ , padaryta nusikalstama veika buvo slepiama sustabdant civilinę bylÄ iki sueis baudžiamojo persekiojimo senatis, o padaryta nusikalstama veika pripažįstama suėjus baudžiamojo persekiojimo senaties terminui. Tas pats pavogto automobilio atžvilgiu, kuriuo, užsidėjęs suklastotus valstybinius numerius, nusikalstamai nebaudžiamai važinėjo buvęs Palangos PK tardymo poskyrio virÅ¡ininkas J. Å ., kuris nebuvo už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas, bet buvo paskirtas taip vadinamu „teisėju" taip vadinamo „prezidento" V.

A. ir tai yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos ir minėto taip vadinamo kriminalinio nusikaltėlio ir recidyvisto J. Å . nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet paskyrimo „teisėju", nes už ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ taip vadinamais „teisėjais" taip vadinamoje Lietuvos teritorijoje paskiriami nusikaltimus ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarę lietuviai ir kitų tautybių asmenys. Taip vadinama „Lietuvos teisingumo ministerija" nustato, kad, pardavus areÅ¡tuotÄ ginčo butÄ , ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismÄ , bet slepia įvykdytÄ nusikaltimÄ ir nekelia baudžiamos atsakomybės klausimo kreipimusi į kompetentingÄ institucijÄ , nes civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl kurios nurodinėjo kreiptis į teismÄ .

Kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai taip vadinamų institucijų „Vilniaus apylinkės, apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo" taip vadinami „teisėjai" organizuotai svaiginasi civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013, nebaudžiamai klastodami aplinkybes ir faktus bei tyčia vilkindami ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimÄ , net nenustatydami kaltų pareigÅ«nų ir tarnautojų dėl prarastų atskirų skundų, dėl ko buvo vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas, taip pažeidžia teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir vykdo sistemingÄ diskriminacijÄ kaip ir civilinių bylų Nr. 2-1066/2004 ir Nr. 2-11342-615/2008 „nagrinėjimo metu“.

Tai patvirtina, kad taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika yra kriminalinė, o lietuviai yra kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų gentis, todėl jų taip vadinamos „teismų, prokuratÅ«ros ir kt." taip vadinamos institucijos ir taip vadinami „teisėjai, prokurorai ir kt." yra kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Dėl minėto kriminalinio nusikalstamo susivienijimo, nebaudžiamai veikiančio kriminalinės Lietuvos teritorijoje, ieÅ¡kovas neteko nuosavybės teise jo vardu įregistruoto automobilio, dalies keturių kambarių ginčo buto, kito nekilnojamo turto, kurio įkainavimai patvirtinti pateikti su ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 ir sudaro bendrÄ 309 269 litų arba 89 570,5 eurų sumÄ .

Kadangi kaip vokietis ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis dėl jo paties ir jo artimųjų įvykdyto taip vadinamos kriminalinės teritorijos Lietuvos Respublikos nebaudžiamai veikiančio organizuoto taip vadinamo „teismų, prokuratÅ«ros" ir kt. taip vadinamų institucijų kriminalinio susivienijimo ieÅ¡kovo ir jo (žmonos, tėvo, velionės mamos ir jos velionių seserų) turto plėšimo, prievartavimo, kyÅ¡ininkavimo, sukčiavimo, banditizmo, sveikatos žalojimo ir gyvybės atėmimo ir kitos, tame tarpe BK 100 str., nusikalstamos veikos yra suvaržytas iÅ¡vykimas su Å¡eima ir tėvais į tėvynę, kas pagrindžia ne tik 200 000 litų neturtinę žalÄ dėl nusikalstamo susivienijimo organizuotų nebaudžiamų veiksmų, bet ir 1 000 000 litų neturtinę žalÄ dėl prarastų gyvenimo sÄ lygų ir pajamų nuo 1986 metų kaip kvalifikuotam inžinieriui ir teisininkui gyvenant tėvynėje, kas sudaro bendrÄ 347 544 eurų neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta pasiraÅ¡ytinai (b.l. 140). 2015 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovas teismui yra pateikęs praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b.l. 100).

Atsakovės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio 2 dalį, atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylÄ praÅ¡o nagrinėti jam nedalyvaujant, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. IÅ¡ CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina iÅ¡vada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumÄ , o ne už žalÄ , padarytÄ kitais teisėjo ar teismo pareigÅ«nų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas.

Toks aiÅ¡kinimas paremtas Å¡ios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylÄ â€œ. Nagrinėjamos bylos kontekste Å¡i įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimÄ , bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimÄ . Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2012).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas kaip įrodymus nurodo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 eigÄ ir medžiagÄ , tačiau konkrečių įrodymų iÅ¡ Å¡ių bylų nenurodo, o tik teigia, kad nepalankÅ«s teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui. Tai yra tik subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, nepagrįsta įrodymais, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, dalis bylos nutrauktina.           IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl teismų, prokuratÅ«ros, policijos komisariato pareigÅ«no neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės (2 dalis).

Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kad pagal nurodytÄ teisės normÄ valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sÄ lygas: neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, bylos Nr. 3K-3-346/2014; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir UAB „Dreivida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.). Kasacinis teismas formuoja ir tokiÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis.

Ta aplinkybė, jog galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindas išvadai, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi būti taikomos Konstitucijos nuostatos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007 pagal ieškovės E.Š. ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010 civilinėje byloje pagal ieškovo J.M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo).

Minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

           Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr.2-3658-392/2013 Vadovaudamasis nurodytais įstatymais ir iÅ¡vardintomis jų taikymo nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir V.

V. dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. priimta atskirÄ ja nutartimi konstatuota, kad, apeliacine tvarka nagrinėjant ieÅ¡kovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria A. B. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nustatyta, jog ieÅ¡kovo atskirasis skundas bei praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009 m. gruodžio 7 d. Tačiau bylÄ nagrinėjantis teisėjas V. K. atskirÄ jį skundÄ priėmė ir nurodė jį su byla iÅ¡siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011 m. sausio 13 d. rezoliucija, o į Lietuvos apeliacinį teismÄ byla buvo iÅ¡siųsta 2011 m. sausio 14 d.

Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendžia per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Teismas, priėmęs skundÄ , per septynias dienas nuo termino, nustatyto sprendimui apskųsti, pasibaigimo turi nusiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuoraÅ¡us, o apeliacinės instancijos teismui iÅ¡siųsti bylÄ su apeliaciniu (atskiruoju) skundu ir jo priedais (CPK 317 str. 1 d.). Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei bylų su Å¡iais skundais iÅ¡siuntimui (CPK 338 str.).

Nors ant į Lietuvos apeliacinį teismÄ atsiųstos bylos virÅ¡elio prisegtame raÅ¡telyje nurodyta, kad atskirasis skundas iÅ¡siųstas pavėluotai, nes jis teisėjo V. K. nepasiekė dėl to, kad per klaidÄ buvo įsiÅ«tas kito teisėjo civilinėje byloje Nr. 2-3826-104/2010 ir aptiktas tik 2011 m. sausio 4 d. nutartimi bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 perdavus nagrinėti teisėjui V. K., tačiau dėl kokių priežasčių atskirojo skundo priėmimas ir bylos iÅ¡siuntimas į Lietuvos apeliacinį teismÄ užtruko ilgiau negu metus, nėra aiÅ¡ku.

Tokia padėtis, kai dėl aplaidumo, žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus, neiÅ¡siunčiama byla iÅ¡ vienos instancijos teismo į kitÄ , neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės ir jas pagrindžiantys argumentai sudaro pagrindÄ netoleruoti susidariusios situacijos bei apie padarytus akivaizdžius proceso taisyklių pažeidimus informuoti Vilniaus apygardos teismo pirmininkÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirtos nurodytos aplinkybės, nustatytos priežastys, dėl kurių užtruko civilinės bylos iÅ¡siuntimas, bei nuspręsti, ar yra pagrindas asmenis, kurie atsakingi dėl padarytų pažeidimų, traukti teisinėn atsakomybėn (CPK 315 str. 4 d., 299 str.).

Dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (tuometinis civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 numeris), kurioje buvo paduotas A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, atskirojo skundo priėmimas ir bylos iÅ¡siuntimas į Lietuvos apeliacinį teismÄ užtruko ilgiau kaip vienerius metus, informavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkÄ priimdamas atskirÄ jÄ nutartį. Pažymėtina, jog Å¡i nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. raÅ¡tas Nr.(1.15)-03-75 paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į jo 2010 m. vasario 11 d. skundÄ dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo.

RaÅ¡te nurodyta, kad faksu gautas skundas dėl žemesniųjų instancijų teismų veikimo ar neveikimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl negalima patikrinti pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo, identifikuoti pasiraÅ¡iusio asmens ir jo paraÅ¡o (nagrinėjamos bylos 27 lapas). Teismas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo atskirojo skundo, registracijos nr.14-B-223, iÅ¡siuntimu iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus tarnybiniu paÅ¡tu 2009 m. rugpjūčio 14 d. įdedant į bendrÄ paÅ¡to dėžutę Kauno apskrities centriniame paÅ¡te ir jo gavimu teisme 2009 m. gruodžio 7 d., nes ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio negrindžia neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmais ar neveikimu. Atskiroji nutartis ir civilinės bylos eiga patvirtina, kad dėl 2009 m. gruodžio 7 d. teisme gauto A.

B. atskirojo skundo dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009, registracijos Nr.2-15514, patalpinimo į kitÄ bylÄ Nr. 2-4074-392/2011 (2-2826/2010) (t. 1 b.l. 102, 114) atskirasis skundas buvo priimtas 2011 m. sausio 13 d. AtskirÄ jį skundÄ priėmęs teisėjas raÅ¡tu paaiÅ¡kino, jog klaida galėjo įvykti dėl dokumentų į skirtingas bylas siuntimo vienu lydraščiu. Å is įrodymas bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 29 d. nutarimas b.l. 26 paneigia ieÅ¡kovo argumentus apie pažeidimo priežasčių nesiaiÅ¡kinimÄ .

Teismo vertinimu, įvardinta priežastis CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo nepateisina, nes atskirajame skunde yra konkretizuota byla, kurioje priimta skundžiama teismo nutartis, be to, tai neeliminuoja teisėjo veiksmų neteisėtumo, trylika mėnesių neduodant eigos Å¡alies procesiniam dokumentui, per klaidÄ atsidÅ«rusiam kitoje byloje.          Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų jis pergyveno, nes apskųstÄ ja 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nutarė laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. liepos 23 d., nustatyto ieÅ¡kinio trÅ«kumo sumokėti žyminį mokestį iki 2009 m. birželio 8 d.; gavo 2009 m. lapkričio 3 d. teismo raÅ¡tÄ , kad atskirasis skundas dėl Å¡ios nutarties teisme negautas (t. 1 b.l. 96). Apeliacinės instancijos teismo atskirojoje nutartyje konstatuota, kad toks teismo neveikimas neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas pagrįstai teigia ir apie nepatogumus, patirtus dėl skundo priėmimo po 13 mėnesių – 2009 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu teismo prašė informuoti apie bylos eigÄ po to, kai 2009 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡siuntė atskirÄ jį skundÄ ; 2009 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties; 2009 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl informacijos suteikimo apie atskirojo skundo iÅ¡siuntimÄ ; 2009 m. lapkričio 16 d. dėl to kreipėsi į Lietuvos paÅ¡tÄ ; 2009 m. lapkričio 30 d. pateikė skundÄ Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigai; 2010 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl skundo dingimo (t. 1 b.l. 22, 26, 95, 97, 98-101).

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų, laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalÄ (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibÅ«dinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«sena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63).

Tarp nurodytų ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų ir minėtų neteisėtų teismo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių (2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis buvo panaikinta 2011 m. balandžio 7 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nustatant ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo terminÄ iki 2011 m. gegužės 6 d.), taip pat į tai, kad neteisėti teismo veiksmai neapribojo ieÅ¡kovo procesinių teisių kitu bylos proceso metu (dėl to, kad ieÅ¡kovas atitinkamais laikotarpiais buvo suimtas, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi teismas ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo terminÄ pratęsė iki 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį dėl atsisakymo priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovo patikslintus reikalavimus Nr.1–Nr.5 kaip nenagrinėtinus teisme, Å¡iuos reikalavimus priėmė ir perdavė juos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojo ieÅ¡kovÄ iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3600 Lt žyminį mokestį; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo dėl bylos dalies priėmimo). 2013 m. balandžio 29 d. buvo priimtas sprendimas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, įsiteisėjęs 2014 m. balandžio 22 d. bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka.

Å ie teismo procesiniai sprendimai patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti dėl neįrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (CPK 18 straipsnis). Teismas taip pat įvertina, kad bylos procesas buvo užvilkintas trylika mėnesių dėl teismo visiÅ¡kai nepateisinamo neveikimo, tačiau kitu bylos eigos metu procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai, bendra bylos trukmė – Å¡eÅ¡eri metai, kad vyraujanti iÅ¡tęsto proceso priežastis yra paties ieÅ¡kovo veiksmai (ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimas), vadovaujasi kasacinio teismo praktika atsižvelgiant į sÄ lygiÅ¡kai panaÅ¡ias EŽTT nagrinėtas bylas prieÅ¡ LietuvÄ dėl civilinio proceso trukmės ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pvz., Padalevičius v.

Lithuania, no. 12278/03, 7 July 2009, kuomet dėl 7 metų ir 8 mėnesių bylos trukmės buvo priteista 2500 Eur neturtinė žala), (Igarienė and Petrauskienė v. Lithuania, no. 26892/05, 21 July 2009, kuomet visas bylos procesas truko 9 metus 7 mėnesiu ir buvo priteistas 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas), taip pat į tai, kad nacionaliniu lygiu priteisiama suma gali bÅ«ti mažesnė, tačiau ne pernelyg. EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad Å¡iam teismui priimtina situacija, kai valstybė, įtvirtinusi tam tikrÄ skaičių teisinių gynybos priemonių, kurių viena skirta paspartinti bylos nagrinėjimÄ , kita – suteikti kompensacijÄ , priteis pinigų sumÄ , nors ir mažesnę negu priteisiama EŽTT, tačiau kuri nėra nepagrįsta, bei su sÄ lyga, kad atitinkamas sprendimas, kuris turi derėti su valstybės teisinėmis tradicijomis ir gyvenimo lygiu, yra priimamas greitai, motyvuotai ir labai greitai įvykdomas (žr.

Cocchiarella v. Italy [GC], no. 64886/01, 29 March 2006, § 97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-4/2014 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A.G. ir R.G. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Visa tai apibendrinus nustatytinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui, jÄ patyrusiam dėl trylika mėnesių nepateisinamai užvilkintos (per ilgos) civilinio proceso trukmės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004. Å i suma iÅ¡ valstybės priteistina, remiantis CK 6.246, 6.247 straipsniais, 6.248 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, 6.272 straipsnio 3 dalimi. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl minėtų neteisėtų veiksmų patyrė ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, įrodo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 medžiaga ir pagrindžia ieÅ¡kinys.

Pažymėtina, jog analogiÅ¡ko dydžio turtinę žalÄ jis prašė priteisti civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, kuriame buvo praÅ¡oma:

1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ;

2) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės apsaugÄ ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

3) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

4) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo lygias teises prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ ir vykdė ieÅ¡kovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminacijÄ civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

5) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai;

6) priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir V. V. solidariai 309 269 Lt turėtai turtinei ir 1 000 000 patirtai neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro 1500 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, 250 000 Lt – 1/3 nuosavybės dalis bute, 18414 Lt – automaÅ¡inos neteisėtas naudojimas be jo sutikimo, 4000 Lt – ikisantuokinio televizoriaus „Šilelis“ pasisavinimas ir naudojimas, 11175 Lt – pasisavinti jo asmeniniai drabužiai ir daiktai. 2013 m. balandžio 29 d. priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apelianto ieÅ¡kinyje reikalaujama turtinė žala apeliantui galėjo atsirasti pačiu buto perleidimu, tačiau ne dėl to, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nagrinėjamoje byloje teismas daro analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp turtinės žalos, kuri ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti padaryta 1994 m. rugsėjo 16 d. V. V. pirkimo pardavimo sutartimi pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), taip pat dėl kitų žalos sudėties elementų ir pirmiau nurodytų neteisėtų teismo veiksmų, po 13 mėnesių iÅ¡sprendus atskirojo skundo, paduoto dėl teismo nutarties dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, priėmimo klausimÄ .

Buto pardavimu, automaÅ¡inos naudojimu be ieÅ¡kovo sutikimo, ikisantuokinio turto bei asmeninių drabužių ir daiktų pasisavinimu galimai padaryta žala, kaip ir kitoje byloje patirtos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra Å¡ių neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti teismo veiksmai atlikti vėliau. Aptariamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėjai nevykdė kitų savo funkcijų, nesivadovavo pagal kompetencijÄ tik įstatymais, Å¡aliÅ¡kai su kitomis institucijomis vykdė nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu.

Deklaratyvaus pobÅ«džio ieÅ¡kovo teiginiai apie teisėjų ir kitų institucijų siekį sistemingai sutrikdyti sveikatÄ , sudaryti tokias sÄ lygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areÅ¡tuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyÅ¡ininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais yra nepagrįsti, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos padarymo nagrinėjant civilinę bylÄ Nr.2-3658-392/2013 atmestinas nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr.2-1066/2004 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo Å i bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, esant įsiteisėjusiam 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004. Pagrindinės abiejų bylų Å¡alys yra tos pačios – ieÅ¡kovas A. B. ir Lietuvos valstybė. Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė tÄ pačiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ir tuos pačius reikalavimo pagrindus, ieÅ¡kinio apraÅ¡omosios dalies 9 pastraipoje savo reikalavimus bei jų pagrindimÄ nukreipdamas į civilinėje byloje Nr.2-3658-329/2013 pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Dėl rašytiniame ieškovo paaiškinime nurodytų neteisėtų veiksmų – civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr.20510/08, kuriuo pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-581-/2005 pagal ieškovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovėms A. N. ir V. V. dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančia atsakovų 1994 m. rugsėjo 16 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį remdamasis tuo, kad butas yra bendroji jo ir V. B. (V. V.) nuosavybė, bei kad butas parduotas galiojant areÅ¡tui, pritaikytam 1991 m. sausio 2 d. Kauno miesto teismo nutartimi. Byla buvo iÅ¡kelta 1995 m. kovo 3 d., 1995 m. balandžio 3 d., gegužės 1 d ir birželio 7 d. paskirti teismo posėdžiai. 1995 m. balandžio 3 d.

į teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko dėl nežinomų priežasčių, nors apie posėdį jam buvo praneÅ¡ta pasiraÅ¡ytinai (b.l. 2), 1995 m. gegužės 1 d. bylos nagrinėjimas atidėtas įrodymų iÅ¡reikalavimui, 1995 m. birželio 7 d nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.2-432/1994 Vilniaus 1-ajame teisme (dėl ieÅ¡kovo, V. B. ir E. S. turto padalijimo). IeÅ¡kovui Å¡iÄ nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 1995 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tik iÅ¡sprendus bylÄ dėl turto padalijimo bus nustatytas ginčo buto statusas (V. B. nurodė, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. sausio 22 d. nutartimi, konstatavus pagrįstai nustatytÄ bylų prejudicinį ryšį, dėl Å¡ių nutarčių buvo atsisakyta iÅ¡kelti kasacinę bylÄ (t. 1 b.l. 106-107). Sustabdytos bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2002 m. sausio 4 d. nutartimi. 2002 m. vasario 11 d. teismo posėdyje jos nagrinėjimas sustabdytas paaiÅ¡kėjus, kad Kauno miesto teisme nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2496-48/2002 dėl A.

B. ir V. B. santuokoje įgyto turto padalijimo. Å i nutartis apeliacine tvarka neapskųsta. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2004 m. kovo 2 d. nutartimi. 2004 m. kovo 12 d. teismo posėdyje buvo patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl teisėjos V. J. nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo. 2004 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki Kauno m. apylinkės teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1066/204 dėl turto padalijimo. 2004 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl Å¡ios nutarties panaikinimo.

Konstatavo, kad tarp nurodytų bylų yra prejudicinis ryÅ¡ys. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi, iÅ¡nykus aplinkybei, dėl kurios byla buvo sustabdyta (t. 2 b.l. 51), ji paskirta nagrinėti 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas teismo Å¡aukimÄ priimti atsisakė (t. 2 b.l. 52). Byla buvo baigta 2005 m. gegužės 4 d. nutartimi ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdį, į jį neatvyko (atsisakymÄ priimti teismo Å¡aukimÄ patvirtina teismo Å¡aukimo įteikimo pažyma t. 2 b.l. 52), nepateikė neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų, neprašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovės neprašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, todėl buvo pritaikytos 1964 m. redakcijos CPK 245 straipsnio 5 punkto nuostatos dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto. IeÅ¡kovas A. B. 2008 m. birželio 9 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atnaujinti terminÄ paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties (civilinė byla Nr.2-11342-615/2008). Nurodė, kad apie 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Â jam nebuvo praneÅ¡ta, taip pat nebuvo žinoma apie civilinės bylos atnaujinimÄ 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi po to, kai 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi Å¡i byla buvo sustabdyta, o Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties sustabdyti bylÄ .

Skundžiama 2005 m gegužės 4 d. nutartis per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovui nebuvo pasiraÅ¡ytinai įteikta. Å i nutartis ieÅ¡kovui atsiųsta iÅ¡ teismo faksu 2008 m. gegužės 30 d., o pasiraÅ¡ytinai jam įteikta 2008 m. birželio 5 d., todėl terminas atskirajam skundui paduoti turi bÅ«ti atnaujintas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė A. B. praÅ¡ymÄ atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminÄ , atsisakė priimti A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005 ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas taikė Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad apeliaciniam procesui dėl 2005 m. gegužės 4 d. nutarties taikytinos nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio CPK normos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atskirÄ jį skundÄ padavė 2008 m. birželio 9 d., t.y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo.

Remiantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi praÅ¡ymas atnaujinti praleisto apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į A. B. teiginį atskirajame skunde, kad jam nebuvo žinoma apie sustabdytos bylos atnaujinimÄ . Konstatavo, kad iÅ¡ prijungtoje apžiÅ«rai civilinėje byloje Nr. 2-581/2005 esančios Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. nutarties (2 t. b.l. 49-50) darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada.

Å ia nutartimi buvo atmestas A. B. atskirasis skundas dėl apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 GNSK, A. N. dėl pajaus ir turto padalinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-1066/2004). Tai reiÅ¡kia, kad A. B. buvo žinoma apie užbaigtÄ civilinę bylÄ dėl turto padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, o bÅ«tent Å¡i aplinkybė buvo pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2-581/2005), kuri buvo sustabdyta paties A.

B. praÅ¡ymu (A. B. patikslintas ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-581/2005, t.2 b.l. 11, 33). Žinodamas apie iÅ¡nykusį bylos sustabdymo pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalėjo domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pats informuoti teismÄ apie užbaigtÄ civilinę bylÄ . A. B. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo suimtas nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. gegužės 5 d. ir kad skundžiama nutartis jam įteikta tik 2008 m. birželio 5 d., nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ apskundimo terminÄ , nes jis ne tik turėjo galimybę sužinoti apie galimÄ civilinės bylos atnaujinimÄ , bet ir privalėjo pats domėtis jo iniciatyva iÅ¡keltos bylos nagrinėjimu ir jos eiga, tačiau, pats bÅ«damas ieÅ¡kovu, daugiau kaip tris metus visiÅ¡kai nesidomėjo bylos eiga (CPK 7 straipsnis).Nurodyti faktai paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie neteisėtus teismo veiksmus, nevykdant savo funkcijų, nesivadovaujant įstatymais, su kitomis institucijomis vykdant neteisėtÄ ir nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu, nusikalstamais tikslais siekiant sutrikdyti sveikatÄ , kuri sÄ lygotų mirtį, persekioti dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikyti, areÅ¡tuoti ar kitaip neteisėtai atimti laisvę, plėšti ieÅ¡kovo ir jo artimųjų turtÄ , prievartauti, kyÅ¡ininkauti, sukčiauti.

Tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas teisėjos nusiÅ¡alinimo klausimas tokių aplinkybių neįrodo. 2004 m. kovo 12 d. nutartyje teisėja V. J. nurodė nesanti Å¡aliÅ¡ka, nepažįsta nei vienos iÅ¡ Å¡alių, tačiau siekiant, kad esant nepagrįstam, prasimanymų pilnam ieÅ¡kovo praÅ¡ymui dėl nuÅ¡alinimo, iÅ¡liktų objektyvi tiesos ir proceso dalyvių atžvilgiu, nors pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo nepagrįstas, nuo bylos nagrinėjimo tikslinga nusiÅ¡alinti. Bylos proceso eiga paneigia ir raÅ¡ytiniame ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinime konkretizuotus neteisėtus veiksmus – nepateisinamai ilgÄ civilinio proceso trukmę.

Byloje apeliacine ir kasacine nėra panaikinti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl pagrįsto bylos sustabdymo, nėra konstatuoti neteisėti teisėjų procesiniai veiksmai, prieÅ¡ingai – apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad A. B. buvo žinoma apie užbaigtÄ civilinę bylÄ dėl turto padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, o bÅ«tent Å¡i aplinkybė buvo pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuri buvo sustabdyta paties A.

B. praÅ¡ymu. Žinodamas apie iÅ¡nykusį bylos sustabdymo pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalėjo domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pats informuoti teismÄ apie užbaigtÄ civilinę bylÄ . IeÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , toje byloje joks nuosavybės teisės klausimas nebuvo iÅ¡spręstas nei teigiamai, nei neigiamai, Å¡io klausimo vienokiam ar kitokiam sprendimui keliÄ užkirto paties apelianto veiksmai (neatvykimas į teismo posėdį), todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai apie neteisėtus teismo veiksmus ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ ir tuo ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

RaÅ¡ytiniame ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinime konkretizuoti neteisėti veiksmai dėl bylos palikimo nenagrinėtos tyčia, vilkintos slepiant įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ jo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamo persekiojimo senatis ir kad visose civilinėse bylose buvo padarytos ir po to slepiamos nusikalstamos veikos jo ir jo artimųjų atžvilgiu (pažymėtina, kad ieÅ¡kovo artimieji nagrinėjamoje byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų nėra pareiÅ¡kę), atmestini kaip nepagrįsti.IeÅ¡kinio reikalavimas priteisti Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui padarytÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atmestinas, neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 IÅ¡ ieÅ¡kinio priedų nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje gautas A. B. skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl siųstų procesinių dokumentų sunaikinimo Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ pradėti buvo atsisakyta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi A. B. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pastaroji nutartis palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi. (b.l. 23-26). 2013 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. B. skundas dėl minėto atskirojo skundo dingimo aplinkybių išaiškinimo,kad jam būtų atlyginta žala sistemingai trukdant ir neleidžiant susirašinėti su Lietuvos teismais.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi A. B. skundas dėl Å¡io nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis palikta galioti (b.l. 18-22). 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje buvo gautas A.

B. skundas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo ir jo teisėjų nusikalstamos veiklos iÅ¡aiÅ¡kinimo. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atmestas A. B. skundas dėl Å¡io nutarimo panaikinimo. To paties teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti A.

B. skundÄ dėl 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, konstatavus skundo padavimÄ pasibaigus BPK numatytam terminui. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis buvo panaikinta ir skundo priėmimo klausimas perduotas spręsti iÅ¡ naujo (b.l. 9, 13-17). Du pastarieji teismų procesiniai sprendimai neįrodo ieÅ¡kovo teiginių apie tyčinį jo teisių paduoti skundÄ suvaržymÄ . Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nurodyta, jog aplinkės teismas teisingai konstatavo, kad paskutinė diena pareiÅ¡kėjo skundui paduoti laikytina 2014 m gegužės 22 d., tačiau vėliau padarė bylos medžiaga nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundas teisme gautas ik 2014 m. gegužės 25 d.

PastarÄ jÄ dienÄ buvo gautas paÅ¡tu siųstas skundas, tuo tarpu A. B. faksu siųstas analogiÅ¡ko turinio skundas teisme gautas 2014 m gegužės 22 d. 22.15 val., t.y. nepažeidžiant BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra iÅ¡vados apie tyčinį neteisingÄ Ä¯statymo pritaikymÄ ar tyčia neįvertintÄ skundo padavimo faksu aplinkybę. Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi netinkamai nustatyta skundo padavimo data savaime nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo nurodytų neteisėtų veiksmų – organizuoto dengimo nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės Lietuvos pareigÅ«nų ir piliečių, įvykdžiusių nusikaltimus ieÅ¡kovo atžvilgiu bei tikslo neatlyginti ieÅ¡kovui padarytos didelės žalos.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kinyje minimų pareigÅ«nų ir piliečių jam padarytus nusikaltimus. Tai paneigia pirmiau nurodyti prokuratÅ«ros ir teismų procesiniai sprendimai. 10-me bylos lape esanti iÅ¡trauka iÅ¡, ieÅ¡kovo teigimu, „Laisvo laikraščio“ su nagrinėjama byla nėra susijusi (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Netinkamai nustatyta skundo padavimo data, atsižvelgiant į skundo padavimo bÅ«dÄ ir paros laikÄ , nelaikytina akivaizdžia ir Å¡iurkščia teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Padarytų klaidų paÅ¡alinimas instancine tvarka nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti, kad žemės instancijos teismo teisėjas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. IeÅ¡kovo teiginiai apie prokuratÅ«ros ir teismų kriminalinę veiklÄ nepagrįsti įrodymais.

Nagrinėjamos bylos ieškinyje nurodyta turtinė žala nėra atsiradusi dėl to, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo netinkamai nustatyta A. B. skundo padavimo data. Tuo padarytos neturtinės žalos ieškovas neįrodė (CPK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, neturtinė žala jam buvo padaryta ne Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi, o pirmiau aprašytu Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 nagrinėjimo užvilkinimu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio virÅ¡ininko J. Å . veiksmų IeÅ¡kinyje nurodytose civilinėse bylose nėra įrodymų apie buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio virÅ¡ininko J. Å . neteisėtus veiksmus, naudojusis ieÅ¡kovui priklausančiu automobiliu uždėjus suklastotus valstybinius numerius, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti su tuo susijusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti A. B. skundÄ , kuriame, be kitų aplinkybių, neteisėtu automobilio naudojimu jis kaltino buvusiÄ sutuoktinę ir J. Å . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio Lietuvos prezidento institucijai dėl buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo J. Å . paskyrimo teisėtumo, todėl su tuo susiję ieÅ¡kinio argumentai neanalizuotini. Dėl praÅ¡ymo priimti atskirÄ jÄ nutartį Atskiroji nutartis dėl sprendimu konstatuotų neteisėtų veiksmų 2011 m. balandžio 7 d. yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo, todėl Å¡ioje byloje nekartotina. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nutrauktina bylos dalis dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylÄ Nr.2-1066/2004, atlyginimo, kiti ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini.Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955), 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti ieÅ¡kovui A.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).Nutraukti bylos dalį pagal A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo. Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja             Virginija Gudynienė