2021-06-02 Nr. AB-12010-3-61-3-03804-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1031-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (15.5.13.)-2848, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. csprl-263 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidingą įrašą dėl buto apšildymo būdo pagal faktinę padėtį.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama koreguoti įrašą: „šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pareiškėjos teigimu, Bute įrengtas elektrinis šildymas ir Butas nėra UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos ir karšto vandens vartotojas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes nepateikta atnaujinta šio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei deklaracija apie statybos užbaigimą, kuria skelbiama apie Bute atliktą remontą, ir kurios pagrindu galima būtų pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėja nurodė, kad VĮ Registrų centro reikalaujami duomenys buvo slepiami VĮ Registrų centro Švenčionių skyriuje, taigi, jos nuomone, visus reikalavimus ji įvykdė.

3. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama koreguoti klaidingą įrašą, kuriame išdėstė visas aplinkybes dėl klaidingo įrašo atsiradimo. VĮ Registrų centras 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme rėmėsi klaidingais Švenčionių skyriaus duomenimis, šiame sprendime klaidingai nurodė, kad pareiškėjos Butas buvo šildomas kieto kuro katilu, įrengtu pastato, kuriame yra Butas, rūsyje. Pareiškėja jau 2018 m. liepos 25 d. teikdama prašymą buvo išaiškinusi, kad jokio kieto kuro katilo rūsyje nėra, pastato išorėje nėra kamino. Dėl šių aplinkybių, nesutiko su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu ir kreipėsi į Komisiją.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą įregistruota 2016 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, Buto kadastro duomenys nustatyti 2013 m. balandžio 30 d., buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (Švenčionių skyriui) pateikė 2018 m. birželio 25 d. rašytinį prašymą pakeisti Buto šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į šildymą elektra. Kartu su prašymu pateikė UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2018 m. birželio 16 d. pažymą Nr. 307. VĮ registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė 2018 m. liepos 3 d. sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas, kad pareiškėja nepateikė atnaujintos Buto kadastrinių matavimų bylos bei deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu būtų galima pakeisti Buto duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Šio sprendimo pareiškėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė. Vėliau pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2018 m. liepos 25 d. rašytinį prašymą su priedais ir 2018 m. liepos 26 d. prašymą pakeisti Buto šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į šildymą elektra. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus, 2018 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, kadangi Bute atliktiems paprastojo remonto statybos darbams privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, kuris nepateiktas, nepateikta atnaujinta Buto kadastrinių matavimų byla, nepateikta statinio kadastro duomenų byla ir statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

6. Atsakovo teigimu, Nekilnojamojo turto registre įrašytų Buto kadastro duomenų teisingumą ir atitikimą dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti, patvirtina pareiškėjai priklausančio Buto kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti 2013 m. balandžio 30 d. Šie duomenys nėra atnaujinti – nepateikta Buto kadastro duomenų byla, kurioje būtų užfiksuotas pareiškėjos prašomas pakeisti elektrinis šildymo būdas ir nepateikti kiti tokių duomenų pakeitimui būtini dokumentai (rašytiniai pritarimai ar leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą bei deklaracija apie statybos darbų užbaigimą). Kiti pareiškėjos teikti ir skunde nurodomi dokumentai, atsakovo manymu, negali būti teisiniu pagrindu pakeisti Buto kadastro duomenis (šildymo būdo), nes neatitinka statybos darbų atlikimą (daugiabučio namo inžinerinės sistemos pertvarkymą keičiant šildymo būdą), taip pat kadastro ir registro duomenų keitimą ir taisymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos G. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2018 m. birželio 25 d. pateikė prašymą koreguoti Buto nuosavybės dokumentus, paaiškino, kad ji nėra miesto šilumos ūkio klientė, Butą pirko su elektroniniu šildymu, pridėjo UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2018 m. birželio 18 d. pažymą, kad pareiškėja nėra UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos ir karšto vandens vartotoja. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. VILKS-2424 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Buto kadastrinių matavimų byloje, iš kurios kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, Buto šildymo būdas nurodytas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, pareiškėja atnaujintos kadastrinių matavimų duomenų bylos nepateikė, taip pat nepateikė deklaracijos apie statybos užbaigimą. Pareiškėja su 2018 m. liepos 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama panaikinti klaidingą įrašą jos nuosavybės dokumente, 2.1 punkte „Šildymas“, paaiškino, kad šis įrašas yra klaidingas, Butą pareiškėja pirko jau įrengus šildymą elektra. VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 15 d. raštu pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė atnaujintos kadastrinių matavimų duomenų bylos, kurioje būtų užfiksuotas faktas apie pakeistą buto šildymo būdą bei deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuria skelbiama apie bute atliktą remontą. Pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro atsakymu, kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą koreguoti pareiškėjos nuosavybės teisės dokumentus pagal nustatytus faktus. Komisija 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. esprl-263 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, įformintą 2018 m. rugpjūčio 15 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-2848, nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Buto duomenys apie patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo, t. y. kad duomenys yra neteisingi ar klaidingi.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniu bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 841 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėja, kreipdamasi į VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių, siekdama, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie Buto šildymo sistemą būtų pakeisti, turėjo pateikti prašymą pakeisti duomenis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismas nustatė, kad pareiškėja, prašydama pakeisti Buto Nekilnojamo turto registro duomenis pateikė 2016 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią matyti, kad Buto statybos metai yra 1970 m., taip pat UAB „Fortum Švenčionių energija“ pažymą, kad Butas nėra ir nebuvo šios bendrovės šilumos ir karšto vandens naudotojas, taip pat kitus dokumentus. Teismo vertinimu, prie pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų atitinkančių dokumentų, t. y. pareiškėja teritoriniam registratoriui nepateikė nei deklaracijos apie statybos užbaigimą, nei atnaujintos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos. Pagal Buto kadastro duomenis, kurie nustatyti 2013 m. balandžio 30 d. matyti, kad Buto šildymas yra centrinis, duomenų, kad Butas būtų šildomas kitu būdu byloje nėra, pareiškėja jų nei teismui, nei teritoriniam registratoriui nepateikė. Teismas pažymėjo, jog prašymo dėl Buto centrinio šildymo būdo pakeitimo į kitą šildymo būdą pateikimo metu nepakako būtinų dokumentų įregistruoti pareiškėjos prašomą šildymo būdą, nes prašymo pateikimo metu nebuvo pateikta atnaujinta nekilnojamojo daikto (buto) kadastro duomenų byla ir kadastro duomenų pateikimui nekilnojamojo turto kadastre reikalingi dokumentai.

10. Vertindamas pareiškėjos skundo teiginius, jog ji į teritorinį registratorių kreipėsi, prašydama ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registre, teismas nurodė, jog registre įrašyti duomenys apie Buto šildymą, buvo pagrįsti ir atitiko duomenis, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl techninių klaidų nebuvo padaryta (Registro įstatymo 15 str. ir 33 str.). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir kadastro duomenų bylos kopija, kurioje buvo nurodytas įregistruotas šildymo būdas – vietinis centrinis, kurio kadastro duomenų nustatymo data yra 2013 m. balandžio 30 d.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjos ginčijami VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13)-2848, Komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. cspr1-263 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų panaikinti nėra pagrindo. Kadangi teismas nenustatė pagrindo, kuriuo vadovaujantis teritoriniam registratoriui kiltų pareiga ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Butą, netenkino ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (Švenčionių skyrių) ištaisyti klaidingą įrašą pagal faktinę padėtį.

III. 12. Pareiškėja G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centro Švenčionių skyrių ištaisyti klaidingą įrašą nuosavybės dokumente pagal faktinę padėtį: apšildymas elektra.

13. Pareiškėja teigia, kad reikalavimas pateikti kadastro duomenų bylą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šie duomenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriui buvo pateikti, t. y. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį; ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui. Buvusi savininkė pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriui šiuo dokumentus forminant naujus nuosavybės dokumentus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyrių pateiktų dokumentų neišanalizavo. Pareiškėja pažymi, kad dar 2001 m. Butas buvo atjungtas nuo miesto šiluminių tinklų. Be to, pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylą, kuri galioja 2018 m. vasario 16 d. jokios katilinės rūsyje nėra. Dėl to visiškai suprantama, kodėl ankstesnis Buto savininkas kreipėsi padidinti tiekiamos elektros energijos kiekį.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėja teigia įvykdžiusi reikalavimą pateikti Buto kadastro duomenų bylą ir deklaraciją, tačiau apeliaciniame skunde nurodo kitus dokumentus - Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. pažymą Nr. 3 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-04-130412-00020, kuriuos teritoriniam registratoriui buvo pateikusi ankstesnė Buto savininkė - I. M. Be to, pareiškėjai priklausančio Buto Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/1600756 10.3 punkte nurodyti dokumentai – 2013 m. balandžio 30 d. parengta Buto kadastro duomenų byla ir 2013 m. birželio 4 d. Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 3 nepatvirtina Buto šildymo būdo pakeitimo, nes būtent 2013 m. balandžio 30 d. užfiksuoti Buto kadastro duomenys (į bylą pateiktos bylos 1D FORMA) patvirtina, kad Buto šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisiniai pagrindai yra šioje dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą turi sutapti su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Atsižvelgus į tai, atsakovo manymu, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nėra pateikusi teisės aktų nustatytų dokumentų, patvirtinančių Buto šildymo būdo pakeitimą. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu galimas prašomų Buto kadastro duomenų pakeitimas, o jos pateikti dokumentai – 2016 m. liepos 18 d. Buto pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. SN43-2964 ir UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2018 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 307 nėra dokumentai, kurių pagrindu gali būti pakeistas Buto šildymo būdas.

16. Pareiškėjos su apeliaciniu skundu teikiami papildomi dokumentai, atsakovo vertinimu, negali būti tinkami įrodymai nagrinėjant apeliacinį skundą, nes jie nebuvo vertinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir teismo. Be to, net šių įrodymų vertinimo atveju akivaizdu, kad jie nėra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje numatyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti pakeisti Buto kadastro duomenys - šildymo būdas.

17. Aplinkybę, kad gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis, kuriame yra Butas, šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (įrašo Nr. 10/316964) išrašo duomenys, tiek šio namo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenys (1A FORMA), kurie užfiksuoti 2016 m. gegužės 26 d. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja klaidingai nurodo, kad nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla Nr. 28838/36926 galioja nuo 2018 m. vasario 16 d., nes ši data yra jai išduoto namo, kuriame yra Butas, rūsio plano nuorašo patvirtinimo data.

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos nurodomi faktiniai (pasikeitę) Buto duomenys turi būti užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka parengiant naują Buto kadastrinių matavimų bylą, atnaujinant namo, kuriame yra Butas, kadastro duomenų bylą bei pateikiant statybos darbų užbaigimą patvirtinantį dokumentą. Jokių kitų dokumentų, kuriuos pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateikimas nesudaro teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti Buto šildymo būdą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pakeisti Buto šildymo būdą, o jos pateikti dokumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti tokius duomenis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. VILIN (15.5.13.)-2848, kuriuo pareiškėjai G. P. atsisakyta pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. pakeisti duomenis apie Buto šildymo būdą. Pareiškėja taip pat skundu prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. csprl-263 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidingą įrašą dėl buto apšildymo būdo pagal faktinę padėtį.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2018 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pakeisti Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre – pakeisti duomenis apie Buto šildymo būdą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. VILKS-2424 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Buto kadastrinių matavimų byloje, iš kurios kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, Buto šildymo būdas nurodytas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, pareiškėja atnaujintos kadastrinių matavimų duomenų bylos nepateikė, taip pat nepateikė deklaracijos apie statybos užbaigimą. Pareiškėja su 2018 m. liepos 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama panaikinti klaidingą įrašą jos nuosavybės dokumente. VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 15 d. raštu pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė atnaujintos kadastrinių matavimų duomenų bylos, kurioje būtų užfiksuotas faktas apie pakeistą buto šildymo būdą bei deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuria skelbiama apie bute atliktą remontą. Pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro atsakymu, kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą koreguoti pareiškėjos nuosavybės teisės dokumentus pagal nustatytus faktus. Komisija 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. esprl-263 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, įformintą 2018 m. rugpjūčio 15 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-2848, nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Buto duomenys apie patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo, t. y. kad duomenys yra neteisingi ar klaidingi.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, Nekilnojamojo turto registro įrašus apie pareiškėjai priklausantį Butą ir dokumentus, kuriais remiantis yra įregistruotos duomenys Nekilnojamojo turto registre, padarė išvadą, kad pareiškėjos ginčijami aktai yra pagrįsti ir teisėti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

24. Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.).

26. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

27. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.1. ir 841.2.2. papunkčiuose detalizuota, jog įrašyti statinio, suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kadastro duomenis, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama kadastro duomenų byla ir vienas iš nurodytų dokumentų: statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas, ar deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos arba surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

29. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį) reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

30. Aptartos teisės aktų nuostatos ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad pareiškėja, siekdama pakeisti duomenis apie Buto šildymo būdą Nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro Vilniau filialui turėjo pateikti prašymą pakeisti duomenis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kartus su 2018 m. birželio 25 d. prašymu pateikta UAB „Fortum Švenčionių energija“ pažyma, kad Butas nėra ir nebuvo šios bendrovės šilumos ir karšto vandens naudotojas, nelaikytina dokumentu, sudarančiu pagrindą registro tavrkytojui pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre.

31. Nors VĮ registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-2848 nurodyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčių skyriaus darbuotojams 2018 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrėjus pareiškėjai priklausantį Butą, nustatyta, jog centrinio šildymo radiatorių nėra, Bute įrengti elektrinio šildymo radiatoriai, tačiau šis raštas taip pat nelaikytinas dokumentu, kuris turi būti pateikiamas registro tvarkytojui siekiant pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto Registre.

32. Pažymėtina, jog pagal Buto kadastrinius duomenis, kurie nustatyti 2013 m. balandžio 30 d., Buto šildymas yra centrinis. Pareiškėja teritoriniam registratoriui nepateikė atnaujintos Buto kadastrinių matavimų bylos, kurioje būtų užfiksuotas faktas apie pakeistą Buto apšildymo būdą (šildymą elektra) bei deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuria skelbiame apie Bute atliktą remontą, kaip to reikalauja teisės aktų (Nuostatų 841.2 ir 841.2.2 papunkčių) nuostatos. Taigi pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Buto duomenys apie patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo, t. y. kad duomenys yra neteisingi ar klaidingi, todėl atsakovas, spręsdamas klausimą dėl duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjos argumentai, susiję su Buto šildymo būdu ar jo pakeitimu, nes registro tvarkytojas neturi teisės nei vertinti, nei priimti administracinių sprendimų dėl to, ar konkretaus buto šildymas yra centrinis ar ne. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre kaupiami duomenys (ginčo atveju – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto naudojimo sąlygą – šildymo būdą) atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Registro tvarkytojo funkcija yra susijusi su šildymo būdo, nurodyto nekilnojamojo turto kadastro byloje, įrašymu į registrą, tačiau nėra susijusi su šildymo būdo nustatymu ar keitimu.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė