362c0598-c09a-4159-95b8-372fc95ff215 · Lietuvos apeliacinis teismas

(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB bankas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1831-253/2011 pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ bei akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus prašė iÅ¡kelti atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. įvykusiame visuotiniame AB „Klaipėdos kranai“ akcininkų susirikime vienbalsiai priimtas sprendimas įpareigoti administracijos vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, bylos tikslas atkurti įmonės mokumÄ bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais parengiant restruktÅ«rizavimo planÄ bei susitariant dėl galimų nuolaidų įmonei dydžio.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė teismo atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , nes įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobÅ«džio. Nurodė, kad iÅ¡ esmės įmonės finansinė padėtis atitinka bankroto bÅ«senÄ .Kreditorius AB SEB lizingas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad AB „Klaipėdos kranai“ keltina bankroto, o ne restruktÅ«rizavimo byla, nes iÅ¡ esmės įmonė yra nemoki. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teismas nurodė, kad Å¡i byla yra ketvirtoji byla, kurioje nuo 2009 m. yra sprendžiamas klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo AB „Klaipėdos kranai“. 2011 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , konstatavęs, kad įmonė yra nemoki, Å¡i nutartis patikrinta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2011 m. gegužės 19 d. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino duomenis, pasikeitusius po 2011 m. kovo 18 d. ir konstatavo, kad atsakovui restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama, nes atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog jis yra mokus bei turi savo darbuotojams atlyginimo įsiskolinimÄ , t. y. atsakovui gali bÅ«ti keliama bankroto byla Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atsisakė kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas netenkino trečiojo asmens AB SEB banko praÅ¡ymo skirti AB „Klaipėdos kranai“ vadovui ir atsakovės atstovo praÅ¡ymo skirti AB SEB bankui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du atskiri atsakomybės taikymo pagrindai:

1) nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio (skundo) pareiÅ¡kimas ir 2) sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . NesÄ Å¾iningumu negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio (skundo) padavimas, jei ieÅ¡kovas yra įsitikinęs savo teisių pažeidimu ir nuoÅ¡irdžiai siekia jas apginti. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas ar AB SEB bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai ar sÄ moningai veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Nuo 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties atsisakyti tenkinti atskirÄ jį skundÄ iki skundžiamos nutarties praėjo daugiau nei 4 mėnesiai ir atsirado naujų aplinkybių, kurioms esant įmonė negalėtų bÅ«ti laikoma nemokia taip, kaip apibrėžiama Ä®BÄ®. Ä®monė Å¡iuo metu nebeatitinka nemokios įmonė kriterijų, kaip tai apibrėžta Ä®BÄ®. Teismas turėjo vadovautis ir Konstitucijos 46 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigoja valstybę remti privačias Å«kines pastangas ir iniciatyvÄ .

Be to, teismui buvo pateikta informacija apie trečiojo asmens ir jo dukterinės įmonės SEB lizingas neteisėtus veiksmus paimant iÅ¡ įmonės gamybos priemones (transporto priemones ir kranus), nors įmonė už juos didesne dalimi atsiskaičiusi. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kreditorių sÄ Å¾iningumo bei bendradarbiavimo pareigų principų, o tai yra pagrindas panaikinti nutartį.2. Teismas subjektyviai vertino kreditorių pagalbÄ bendrovei, atidedant įsipareigojimų vykdymÄ 13 mėnesių, kas AB „Klaipėdos kranai“ situacijoje gali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintina kaip kreditorių pagalba, nepaisant to, kad bendrovė už įmokų atidėjimo laikotarpį įsipareigojo mokėti įstatymines palÅ«kanas.

3. Dėl susitarimų su kreditoriais, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma ženkliai sumažėjo (nuo 11 693 288 Lt iki 9 321 578 Lt. Remiantis balansiniais duomenimis ieÅ¡kovo įsipareigojimai 637 500 Lt mažesni už pusę įmonės turto. Pagal Å¡iuos duomenis įmonė negalėtų bÅ«ti vertinama kaip nemoki, tačiau teisme teisingai buvo atkreiptas dėmesys, jog dalies debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡koti vargu ar įmanoma, todėl jos laikytinos beviltiÅ¡komis, o kadangi jos yra įtrauktos į bendrÄ turto masę kaip gautinos sumos, jų beviltiÅ¡kumas natÅ«raliai turto dydį sumažina.

Daliai teismo beviltiÅ¡komis pripažintų skolų toks statusas negali bÅ«ti taikomas, nes tie įsiskolinimai yra restruktÅ«rizuojamų įmonių, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų negalima laikyti neįmanomu. RestruktÅ«rizuojamų įmonių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos kaip grÄ Å¾inamos, todėl beviltiÅ¡komis debitorinėmis skolomis galėjo bÅ«ti pripažinti tik 568 000 Lt skolų dalis, o ne 727 000 Lt. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis banko atstovės teiginiu, jog ieÅ¡kovo skola bankui Å¡iuo metu yra 100 000 Lt didesnė, nes toks teiginys nepagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas nepaneigė 100 000 Lt skolos bankui. Dėl to teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dirbtinai iÅ¡kreipė turto ir įsipareigojimų santykį. Pažymi, kad AB „Klaipėdos kranai“ vadovaujantis Ä®BÄ® nemokumo apibrėžimu negali bÅ«ti pripažinta nemokia įmonė ir remiantis tuo pagrindu jai negali bÅ«ti atsisakyta kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

4. Per 2011 m. pirmÄ pusmetį bendrovė sumažino nuostolius iki 121 521 Lt, o per 2011 m. preliminariai bendrovė gali sumažinti nuostolį iki nulio ar net uždirbti pelnÄ , jei bus leista tęsti veiklÄ . Teismas klaidingai nurodo įmonės uždirbtas pajamas, nes iÅ¡ pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad įmonė per 9 mėnesius uždirbo 2 653 655 Lt. Teismas nevertino fakto, kad įmonė sugebėjo sumažinti savo nuostolius daugiau negu 10 kartų per vienerius metus. Nors įmonės veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo Å¡alies ekonomikos, niekas vykusios ekonominės krizės nevertina kaip ilgalaikio pobÅ«džio reiÅ¡kinį, todėl ir AB „Klaipėdos kranai“ finansinių sunkumų trukmės negalima laikyti kaip trunkančios keletÄ metų, nes jie prasidėjo 2009 m. ir sutapo su ekonominės krizės pradžia.

Ä®monės finansiniai sunkumai yra laikino pobÅ«džio.5. Teismas teisingai pažymėjo, kad per 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. kreditinės skolos padidėjo 497 065 Lt, tačiau darbų apmokėjimas statybos sektoriuje nėra vykdomas tÄ pačiÄ dienÄ po atliktų darbų. Pagal sudarytas rangos bei paslaugų sutartis bei Å¡iuo metu dominuojančiÄ praktikÄ , apmokėjimams nustatomi 2-3 mėnesių terminai, todėl net ir faktiÅ¡kai atlikus darbus, pinigai įmonę pasiekia po kelių mėnesių.

Nors įmonės padėtis ženkliai pagerėjo, tačiau įmonė patiria finansinius sunkumus dėl atidėtų apmokėjimų ir, neturėdama išorinio finansavimo, privalo atsižvelgti į realius finansinius srautus. Todėl negali laiku vykdyti visų mokėjimų, nes jai nebeliktų apyvartinių lėšų.

6. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytas pagrindinis lėšų Å¡altinis atsiskaitymui su kreditoriais – nereikalingo turto pardavimas – yra neįgyvendinamas, nes visas parduotinas turtas yra įkeistas bankui. Byloje yra duomenys apie įmonei priklausantį ilgalaikį bei trumpalaikį turtÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog didesnė dalis turto nėra įkeista bankui. IÅ¡ metmenyse nurodyto turto bankui yra įkeista tik administracinis pastatas, kurio vertė 4 130 000 Lt, visas kitas turtas, kurio planuojama pardavimo vertė 7 486 509, nėra apsunkintas hipoteka. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – skirti ieÅ¡kovui AB „Klaipėdos kranai“ vadovui 20 000 Lt baudÄ .

Nurodo, kad bankas sutinka su nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria atsisakyta ieÅ¡kovo vadovui skirti baudÄ . Ä® teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ kreipiamasi jau 4 kartÄ . Bankas, kaip kreditorius, kuriam nesÄ Å¾iningu savo procesinių teisių realizavimu AB „Klaipėdos kranai“ užkerta keliÄ gauti savo įsiskolinimo dengimÄ mano, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovas yra atsakovo vadovas, dėl to turi galimybę susipažinti tiek su atsakovo finansine padėtimi, tiek su einamaisiais jos pakitimais. AB „Klaipėdos kranai“ vadovas vėl kreipdamasis su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ nepateikė jokių naujų įrodymų ar duomenų, kad įmonės finansinė padėtis yra pagerėjusi. Atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB banko atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kėlimo arba grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; skirti trečiajam asmeniui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Apelianto teiginiai, kad ieÅ¡kovo veiksmai užkerta keliÄ jam operatyviai ir efektyviai ginti savo interesus pagrįsti tik abstrakčiomis prielaidomis. Bankas gali susirasti pirkėjÄ ir įkeistÄ turtÄ parduoti bei taip dengti skolÄ tiek Å¡iuo metu, tiek ir tokiu atveju, jei bÅ«tų iÅ¡kelta įmonei restruktÅ«rizavimo byla, nes įmonės restruktÅ«rizavimo metmenyse yra nurodyta, jog kreditorių reikalavimai bus dengiami ir iÅ¡ parduoto nekilnojamojo turto 2011 – 2014 metais. Banko siekis įkeistÄ turtÄ perimti kuo greičiau, yra nesÄ Å¾iningas, nes nekilnojamojo turto kainos 2009 – 2011 metais dėl pasaulinės krizės padarinių, yra stipriai kritusios.

Jeigu įmonės turtas bÅ«tų buvęs parduotas 2009 – 2010 metais per bankroto procedÅ«rÄ , ko ir siekia Å¡is kreditorius, tokiu atveju bankas ne tik pusvelčiui perimtų įmonės turtÄ , bet ir bÅ«tų įtrauktas į įmonės bankroto bylÄ kaip kreditorius su nauju reikalavimu, taip padarydamas didelę žalÄ kitiems kreditoriams, taip pat darbuotojams bei valstybei. Pažymi, kad banko reikalavimai yra užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl jo teisės negali bÅ«ti niekaip pažeistos.

Banko trukdymas atkurti įmonės mokumÄ bei atsiskaityti su visais kreditoriais vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys procese, todėl ne ieÅ¡kovui, o trečiajam asmeniui turi bÅ«ti skirtina 20 000 Lt bauda. Bankas trukdo laiku pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ ir nevykdo bendradarbiavimo pareigos bei elgiasi nesÄ Å¾iningai per visÄ restruktÅ«rizavimo bylos inicijavimo laikotarpį nuo pat 2009 metų. Tai, kad ieÅ¡kovas bando ketvirtÄ kartÄ inicijuoti restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯takos turėjo ir paties banko veiksmai.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , paliko galioti 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis teismas leido AB „Klaipėdos kranai“ mokėti visus įmonės Å«kinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas iÅ¡ AB SEB banko sÄ skaitos (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB Å iaulių banko sÄ skaitos (LTL).

Nurodė, kad Å¡iuo metu AB „Klaipėdos kranai“ turi didelį finansinių lėšų stygių, minėtų bankų sÄ skaitose nepakanka lėšų bÅ«tiniems mokėjimams atlikti, todėl AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡o pakeisti 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti atsakovui mokėti visus įmonės Å«kinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomas įmokas iÅ¡ atsakovo AB SEB banko sÄ skaitų LTL, EUR, USD, RUB ir AB Å iaulių banko sÄ skaitų LTL, USD, EUR.Atsiliepime į AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones trečiasis asmuo AB SEB bankas praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netapatina su teismo pareiga numatyti sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios mokamos einamosios įmokos, t. y. teismo pareiga nurodyti einamųjų įmokų sÄ skaitÄ nėra laikinoji apsaugos priemonė. Tai yra savarankiÅ¡kas klausimas, kurį įstatymo leidėjas įpareigoja teismÄ iÅ¡spręsti priimant pareikÅ¡imÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Dėl to pareiÅ¡kėjas netinkamai nurodo savo reikalavimo teisinį pagrindÄ .

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad sÄ skaitų, iÅ¡ kurių galimi einamieji mokėjimai, nurodymas laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti praÅ¡ymo, nes nenurodytos jokios aplinkybės, kurios pagrįstų, kodėl per 3 mėnesius veiklos sÄ naudų prognozės pasikeitė jas didinant beveik 1 000 000 Lt suma. Be to, nepateikta duomenų, kas sudaro einamÄ sias ir bÅ«tinas veiklos iÅ¡laidas bei einamuosius privalomuosius mokėjimus. Vien tik AB SEB banke esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d.

įmonė iÅ¡leido beveik pusę milijono litų. Å ios piniginės lėšos galėjo bÅ«ti nukreipiamos įmonės skolinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau kaip patvirtina kai kurių atliktų operacijų iÅ¡raÅ¡ai, piniginės lėšos buvo pervedamos tretiesiems asmenims, tačiau nenurodoma tiksliai už kÄ ir už kokias paslaugas. DidžiÄ jÄ dalį pervedamų lėšų sudaro ne pervedimai darbo užmokesčiui ar pavedimai į biudžetÄ , bet pervedimai tretiesiems asmenims abstrakčiai nurodant pavedimo paskirtį.

Patenkinus praÅ¡ymÄ , bus pažeisti protingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens AB SEB banko atskirÄ jį skundÄ nutrauktinas, ieÅ¡kovo AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas.

Dėl trečiojo asmens AB SEB bankas atskirojo skundo Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – skirti ieÅ¡kovui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Å¡io Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nutarties, kuria iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Taigi Å¡iuo klausimu priimta teismo nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti AB SEB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti baudÄ ieÅ¡kovui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Å¡iam trÅ«kumui paaiÅ¡kėjus nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.IeÅ¡kovas atsiliepime į trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti trečiajam asmeniui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog trečiasis asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Dėl restruktÅ«rizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kėlimo Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ remdamasis Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. teismas atsisakymÄ kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ grindė įmonės nemokumu bei tuo, kad ji turi savo darbuotojams atlyginimo įsiskolinimÄ , t. y. nurodė, kad jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Nesutikdamas su Å¡ia teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis Ä®BÄ® nemokumo apibrėžimu įmonė negalėjo bÅ«ti pripažinta nemokia ir remiantis Å¡iuo pagrindu teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, ar egzistuoja sÄ lygos atsisakyti iÅ¡kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , iÅ¡samiai neanalizavo atsakovo finansiniuose dokumentuose esančių duomenų, nenustatė turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių ir tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad AB „Klaipėdos kranai“ padėtis po Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties (nutartyje neteisingai nurodyta minėtos nutarties data) priėmimo nepakito, įmonė yra nemoki, jos įsipareigojimai yra pradelsti ir ji negalės jų vykdyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo finansinius duomenis, nurodė, kad atsakovo turtas sudaro          19 918 156 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 9 321 578 Lt, o iÅ¡ viso įsipareigojimai sudaro 14 938 830 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad apie 700 000 Lt debetinių skolų, kurios įeina į bendrÄ bendrovės turto masę, yra beviltiÅ¡kos, atsakovas nepaneigė trečiojo asmens AB SEB banko teiginio, kad bendrovės skola Å¡iam bankui yra apie 100 000 Lt didesnė negu nurodyta kreditorių sÄ raÅ¡e. Teismas konstatavo, kad į balansÄ Ä¯traukus gautinas sumas, kurios yra beviltiÅ¡kos, ir sumažintas mokėtinas sumas, buvo pakeistas pradelstų skolų ir įmonės turimo turto santykis, iÅ¡kreipta reali įmonės turtinė padėtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktÅ«ros nustatymas. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tik tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 321 578 Lt, o iÅ¡ viso įmonės įsipareigojimai sudaro 14 938 830 Lt, nenustatė kiek iÅ¡ Å¡ių įsipareigojimų yra pradelsti įsipareigojimai. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslus pradelstų įsipareigojimų nustatymas Å¡iuo atveju yra esminis vertinant įmonės nemokumo bÅ«senÄ .

Be to, teismas, nurodydamas, kad bendrovės skola AB SEB bankui yra 100 000 Lt didesnė negu nurodyta kreditorių sÄ raÅ¡e, rėmėsi tik banko atstovės teiginiu, kuriam pagrįsti jokių raÅ¡ytinių įrodymų nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik kaip papildomÄ , t. y. įstatymo numatytÄ dar vienÄ sÄ lygÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ nurodė AB „Klaipėdos kranai“ vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ , tačiau nurodytos aplinkybės visapusiÅ¡kai neaiÅ¡kino dėl jos reikÅ¡mės restruktÅ«rizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iÅ¡kėlimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, paminėta aplinkybė visapusiÅ¡kai neatskleista ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi kartu su įmonės mokumu ar nemokumu, įmonės darbuotojų ir vieÅ¡uoju interesais. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡aiÅ¡kino ir nenustatė visų aplinkybių, reikÅ¡mingų nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 13 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , negali priimti nutarties jÄ iÅ¡kelti, tačiau gali grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir Å¡is klausimas perduotinas teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str., Ä®RÄ® 7 str. 13 d., 337 str. 3 p.).      Dėl AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. bei rugsėjo 12 d. nutartimis iki nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ arba atsisakyti jÄ kelti taikytos laikinosios apsaugos priemonės –sustabdytas turto bei pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ AB „Klaipėdos kranai“ pagal vykdomuosius dokumentus ir iÅ¡ AB „Klaipėdos kranai“ sÄ skaitų, esančių kredito įstaigose bei areÅ¡tuotas turtas ar lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, leidžiant lėšas, esančias AB SEB banko sÄ skaitoje (LTL, EUR, USD, RUB) bei AB Å iaulių banko sÄ skaitoje (LTL) naudoti visiems įmonės Å«kinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams ir įmokoms, įskaitant ir privalomas įmokas.

PraÅ¡yme pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones AB „Klaipėdos kranai“ nurodo, kad ji turi didelį finansinių lėšų stygių, tačiau bÅ«tiniems mokėjimams atlikti negali disponuoti lėšomis, esančiomis AB Å iaulių banke atidarytose eurų, JAV dolerių, rublių sÄ skaitose, nes teismo leidimas duotas tik Å¡io banko litų sÄ skaitai bei AB SEB banko sÄ skaitoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡yme nenurodyta jokių duomenų, kas sudaro bÅ«tinuosius mokėjimus ir atsiskaitymus, nepateikta einamųjų iÅ¡laidų sÄ matos, įrodymų, kokias bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas įmonei reikia apmokėti.

Kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens AB SEB banko kartu su atsiliepimu į praÅ¡ymÄ pateiktu banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d., per šį laikotarpį į sÄ skaitÄ Ä¯plaukė 443 204,71 Lt, o iÅ¡leista 447 526,64 Lt, tačiau didelę dalį pervedamų piniginių lėšų sudaro ne pervedimai darbo užmokesčiui ar pavedimai į biudžetÄ , tačiau pervedimai tretiesiems asmenims abstrakčiai nurodant pavedimo paskirtį „už paslaugas Å«kinės komercinės veiklos vykdymui“ (4 t., b. l. 53-106 b. l.).

Be to, pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalį įmonei, siekiančiai restruktÅ«rizavimo, taikytinas teisinis reglamentavimas stabdo priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimus tokios įmonės atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateikto įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, dalis piniginių lėšų buvo pervesta antstoliams, vadinasi, kai kuriems kreditoriams yra suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus kreditorius vykdant įsiskolinimus vykdomosiose bylose. Kolegijos nuomone, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 148 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį procesÄ pagal trečiojo asmens AB SEB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties nutraukti.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atmesti AB „Klaipėdos kranai“ praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjai                                                                              Audronė Jarackaitė                                                                              Kazys KailiÅ«nas                                                                              Martytė Mitkuvienė