2019-05-29 Nr. AB-12007-3-62-3-02222-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-44-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02222-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų vandenys“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti:

1) Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V35-806 „Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), planų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V35-806);

2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Druskininkų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) (toliau – ir Aktas Nr. 50SS-3-(14.50.35.));

3) Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.) (toliau – ir Aktas Nr. 1SS-3182-(7.5.)).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos Įsakymą Nr. V35-806, Tarnybos Druskininkų skyriaus Aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) ir Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Įsakymo Nr. V35-806 priėmimas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymo būdas, o ne savarankiškas atsakovo sprendimas, kurį savivaldybių administravimo subjektai priima, vykdydami savo funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, todėl jis negali būti priskirtas sprendimų, kurie nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles kategorijai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-44-822/2018 pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 netenkino. Nurodė, jog ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo nutrauktas bylos nagrinėjimas vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu (kai tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai). Pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo teises pakartotinai kreipiantis į teismą su skundu, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis nelaikytina teismo sprendimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas (ABTĮ 156 str. 1 d.) ir negali būti proceso atnaujinimo objektu.

II. Pareiškėja D. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo.

Prašyme pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra neaiški, nes prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015, pagal kurią pareiškėjos keliamas ginčas yra nagrinėtinas administraciniuose teismuose. Todėl pareiškėjai neaišku, koks teismas – administracinis ar bendrosios kompetencijos – turėtų nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – administracinių bylų teisenos nuostatų dėl sprendimų išaiškinimo aiškinimas ir taikymas.

ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017 ir kt.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, dėl kurios išaiškinimo kreipėsi pareiškėja, konstatuota, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, kuria buvo nutrauktas administracinės bylos nagrinėjimas nustačius, kad byloje yra keliami su teismo sprendimo vykdymu, o ne su viešojo administravimo subjektų, vykdant funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, priimtais sprendimais susiję klausimai, yra procesinis sprendimas, o ne sprendimas, kuriuo yra užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi konstatavo, jog dėl 2018 m. balandžio 18 d. nutarties negali būti duodamas prašymas atnaujinti procesą byloje.

Taigi 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pasisakė tik dėl pačios pareiškėjos teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nenagrinėjo pareiškėjos pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, t. y. nesprendė ir nepasisakė dėl klausimų, susijusių su pareiškėjos teisme kelto ginčo rūšiniu teismingumu. Šiais klausimais pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis ir jos rezoliucinė dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, yra visiškai aiški, suprantama ir nedviprasmiška. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas išaiškinti minėtą nutartį ir šiame prašyme keliamas klausimas yra susijęs ne su šios nutarties rezoliucinės dalies neaiškumu, o su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtoje nutartyje nevertintais klausimais bei tuo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (2018 m. balandžio 18 d.) padaryta išvada, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Kaip minėta, naudojantis ABTĮ įtvirtintu sprendimo išaiškinimo institutu negali būti keičiamas aiškinamo sprendimo turinys, juo (institutu) negali būti naudojamasi siekiant išaiškinti tai, ko teismas toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, taip pat pernagrinėti teisme jau išspręstą klausimą. Todėl pareiškėjos prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo iš esmės siekiama, kad būtų išaiškinti teismo šioje nutartyje apskritai nevertinti klausimai, netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė