36223c99-abc2-4776-95b1-e70ea2245f12 · Vilniaus apygardos teismas

                                                   NUORAÅ ASAdministracinė byla Nr. ATP-763-190/2014 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01627-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo D. B., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 4 d. ir jai skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt (trys tÅ«kstančiai litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. n u s t a t ė: D. B. (toliau – apeliantė) nubausta už tai, kad 2013-11-24, apie 19.30 val., Å altkalvių g. 20, Vilniuje, vairuodama automobilį Mitsubishi Lancer, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir paliko stovėti automobilį ant Å¡aligatvio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Å iais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekse (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 4 d.D.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, vadovaujantis ATPK 248, 257str. ir 284 str. nuostatomis turėjo nutarime bÅ«ti iÅ¡dėstyti ir motyvuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nesutinka, kad teismas pripažino jÄ kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 2 d., kur nustatyta atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto muitinės pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Teismas, subendrindamas pažeidimus ir skirdamas galutinę nuobaudÄ , nenurodo kokiu galutinai teisės aktu vadovaujasi. Tokiu bÅ«du, teismas skirdamas nuobaudÄ pagal ATPK 33 str., vadovavosi ATPK 130 str. 2 d., o sankcijÄ parinko neatitinkančiÄ minėtÄ normÄ ir taip nepagrįstai pripažino jÄ padarius teisės pažeidimÄ , kurio ji nepadariusi. Taipogi, nesutinka, kad teismas sunkinančia aplinkybe pripažino, kad ji buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas praplėtė Å¡ios normos, sunkinančios asmens padėtį, taikymo ribas, nes ATPK 32 str. nustatytų sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nustato sunkinančia aplinkybe asmeniui, kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau iki 2013-11-24 dienos tokių teisės pažeidimų nėra padariusi.Taip pat teismas, nurodo, kad apeliantės atžvilgiu priimdamas nutarimÄ , vadovavosi ATPK 301 str. nuostatomis, tačiau mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda nebuvo taikyta. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai byloje nukentėjusiuoju pripažino ne automobilio savininkÄ â€“ A.

Č., o automobilio vairuotojÄ â€“ R. Č.. Mano, kad teismas, nepraneÅ¡damas apie bylos nagrinėjimÄ ir neįtraukdamas į bylÄ A. Č. nukentėjusiuoju pažeidė jo teises, numatytas ATPK 273 str. Taipogi, nesutinka, kad teismas apraÅ¡omojoje dalyje inkriminavo jai pažeidimus, padarytus ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 130 str. 1 d. teigia, kad eismo įvykio faktas nėra įrodytas, nėra liudytojų, nepajuto jokių kontaktų tarp automobilių, todėl teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo metu buvo apklausta policijos pareigÅ«nė, tačiau teismo nutarime apie jos duotus parodymus net neužsimenama. Apeliantės manymu, policijos pareigÅ«nai nesurinko neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos dalyvavimÄ eismo įvykyje, nurodė, kad ant automobilių buvo nežymÅ«s apgadinimas, t.y. tik įbrėžimai, tokiu atveju ji galėjo ir nepajusti kontakto tarp automobilių. Tvirtina, kad byloje esančios fotonuotraukos yra nekokybiÅ¡kos, nespalvotos ir neinformatyvios, nuotraukose nėra pažymėta, kurioje vietoje ir aukÅ¡tyje buvo ant automobilių aptiktų kitos skirtingos spalvos nei padažytas automobilis dažų dalelių.

Nuotraukose nėra matyti žemiausio matavimo ruletės rodmens „O“, nuo kurio pagrindo prasideda matavimo pradžia, kadangi automobiliai stovėjo skirtingame aukÅ¡tyje, vienas ant Å¡aligatvio, kitas ant asfalto, galėjo skirtis aukščių iÅ¡matavimai. Be to, teismas vadovavosi tik policijos pareigÅ«nu nuomone dėl nustatytų automobilio dažų, jog ant automobilio Mitsubishi rasti Opel dažai ir atvirkščiai. Apeliantė neturėjo tikslo slapstytis, nes turi neįgalumÄ , serga diabetu, Å¡irdies nepakankamumu, patyrusi infarktÄ ir tai, kad policijos pareigÅ«nas jos nerado namie, bet girdėjo, kad kažkas yra namuose, tai namuose nieko nebuvo, iÅ¡skyrus jos Å¡unį.

Mano, kad tiek jos automobilį Mitsubishi, tiek ir Opel galėjo apgadinti ir kiti automobiliai, tačiau Å¡i versija nebuvo patikrinta.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo dėl D. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ . Pažymėtina, kad apylinkės teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodant, jog D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 2 d., nors iÅ¡ nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, kad ji pripažinta kalta padariusi administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl asmuo nutarė pasiÅ¡alinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju remiantis pačios D. B. paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme, kur ji pripažino, kad galbÅ«t užkabino kieme stovėjusį automobilį Opel Vectra, tačiau nepastebėjusi, t.y. nepajutusi, jog kliudė kitÄ automobilį, nukentėjusiojo raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, Kelių policijos patrulių paaiÅ¡kinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio E. PapuÅ¡kos tarnybiniu praneÅ¡imu, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu bei kita byloje surinkta medžiaga nustatyta ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

B. vairuotas automobilis Mitsubishi Lancer kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, t.y. ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Paskui paliko stovėti automobilį ant Å¡aligatvio, t.y. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d. Tačiau įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo priimtu spendimu dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, dėl ko Å¡ioje dalyje skundžiamas nutarimas naikintinas.

IÅ¡ pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, jog ji nuo pat pradžių teigė, kad nepajuto, kad kliudė kitÄ automobilį, jokio garso neiÅ¡girdo, apie tai, kad buvo kliudytas kitas automobilis, ji sužinojo tik tada, kai 2013-11-29 vakare pas jÄ atėjo kaimynas ir pranešė, kad jos automobilį Mitsubishi Lancer apžiÅ«rinėjo policijos pareigÅ«nai ir, išėjusi į kiemÄ bei apžiÅ«rėjusi savo automobilį, pamatė, kad įbrėžtas keleivio pusės Å¡onas, tačiau iÅ¡ kur atsirado Å¡ie įbrėžimai nurodyti negalinti. IÅ¡ byloje pateiktos fotolentelės matyti, kad automobilių apgadinimai nėra žymÅ«s. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D.

B. pastatė automobilį tame pačiame kieme ir netoli R. Č. automobilio, kÄ patvirtina eismo įvykio vietos schema bei nukentėjusiojo, policijos pareigÅ«nų ir teisės pažeidėjos paaiÅ¡kinimai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad D. B. galėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį ir iÅ¡ eismo įvykio nepasiÅ¡alino tyčia, taip siekdama iÅ¡vengti atsakomybės. Vis tik D. B. neatliko aktyvių, sÄ moningų veiksmų, neiÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nepastatė automobilio kitame kieme ar kitoje vietoje, toliau nuo avarijos.

Å iuo atveju nebuvo sudaryta papildomų kliūčių pastebėti pažeidėjos automobilį ir tuo pačiu nustatyti kaltininkÄ . Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nepagrįstas, todėl naikintinas, nenustačius patikimų įrodymų dėl D. B. tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, bylos teisena D. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai D.

B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog ji buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinė instancija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 2 p. yra numatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimÄ sunkinanti aplinkybė – asmuo pakartotinai per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykiu registro 2014-02-07 Pažymos apie D.

B. baustumÄ matyti, jog ji administracine tvarka paskutinį kartÄ buvo nubausta 2012 m. rugsėjo 6 d., dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 2 p. Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog D. B. už administracinius pažeidimus buvo paskirtos minimalios nuobaudos, todėl dar labiau jas mažinti nėra teisinio pagrindo.Skunde apeliantė pažymi, teismas nurodė, kad jos atžvilgiu priimdamas nutarimÄ , vadovavosi ATPK 301 str. nuostatomis, tačiau mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda jai nebuvo taikyta.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog skundžiamame nutartyje prieÅ¡ rezoliucinę dalį įraÅ¡ytas ATPK 301 str., kuriuo neva vadovavosi teismas priimdamas sprendimÄ , yra techninė raÅ¡ymo klaida. IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog Å¡io straipsnio nuostatos D. B. taikytos nebuvo, tokios nuomonės yra ir Vilniaus apygardos teismas.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p., n u t a r ė:              D.

B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimÄ pakeisti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo dalį, kuria D. B. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. ir nubausta 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (trejiems) metams, panaikinti ir administracinę teisenÄ D. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti nuobaudas, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d. bei paskirti galutinę nuobaudÄ â€“100 Lt (vieno Å¡imto litų) baudÄ .             KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                             Vladislvas Lenčikas Nuorašas tikras