2016-10-27 Nr. AB-20699-3-61-3-01820-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1019-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01820-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), jo naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 19 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 8 m2, kartu su 2 asmenimis. Kameros neatitinka sanitarinių sąlygų, jose drėgna, yra pelėsių, tualetas nuo gyvenamųjų patalpų atitvertas tik žema sienele. Iš po medinių grindų kyla dulkės, o jų išvalyti negali. Vizualiai matyti, kad remontas kamerose darytas labai senai. Gyvenimas minėtomis sąlygomis pažemino jo garbę ir orumą, sukėlė didelius dvasinius ir fizinius skausmus, depresiją. Dėl kalinimo minėtomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjo skundžiamuoju buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K dalis šio nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo Ž. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 19 d.), atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjas iš viso buvo kalinamas 895 paras. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui per visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. 895 paras, iš jų net 850 parų, buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgė į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamą laiką jų nebūna kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjo taip pat nebūdavo kameroje. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su tuo, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį (895 paros) kalėjo perpildytose kamerose.

Lukiškių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, iš esmės nėra.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius Ž. V. kalinimo sąlygas, darė išvadą, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija (Lukiškių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos buvo pagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad kamerose drėgna, yra pelėsis, sanitarinis mazgas atitvertas maža sienele, iš grindų kyla dulkės, kurių jie negali išvalyti, akivaizdžiai matomo remonto trūkumo, teismas pabrėžė, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K, jų kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, kamerose yra sanitarinis mazgas, kuris atitvertas nuo likusio kameros ploto pertvara, ir iš esmės tai atitinka HN 76:2000 reikalavimus, tai patvirtina ir byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose nėra duomenų apie kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, nustatytus pažeidimus. Aplinkybė, jog Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ (anksčiau su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos gyvenimo sąlygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių teismas laikė neįrodytais ir nepagrįstais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu ar kitomis jo laikymo sąlygomis. Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K 2015 m. balandžio 7 d. pažyma apie Ž. V. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų.

III. Pareiškėjas Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodo, kad jis ir kiti nuteistieji tik labai išskirtiniais atvejais yra etapuojami į teismus, todėl nesupranta, kodėl teismas konstatavo, jog kalinių skaičius kinta kamerose. Teigia, kad pats buvo etapuojamas į teismą dėl tėvystės nustatymo tik keletą kartų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 17 d. bei nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Šiomis datomis nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymi, kad jo skaičiavimais iš 895 parų, kurių metu buvo kalinamas Lukiškių TI-K, 881 parą nebuvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, jo naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo Ž. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad nustatytos visos sąlygos, būtinos viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas tik dėl konkretaus parų, kuriomis pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, skaičiaus ir priteistino neturtinės žalos dydžio.

Kaip jau minėta, pareiškėjas kaip žalos atsiradimo pagrindą, be kita ko, nurodė vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatytą vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m kameros ploto normą ir, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas konkrečiomis dienomis, dydžius ir asmenų, su kuriais jis buvo laikomas, skaičius, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 19 d. iš viso buvo 895 paras, iš kurių jis 850 paras buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui turinčios tekti kameros ploto normos, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta.

Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas yra nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis reikalavimu, nustatytu Įsakyme, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo dienų, kada minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitiko minėto reikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog iš 895 dienų, kada pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, minimalus jam tenkantis plotas reikalavimų neatitiko 127 paras. Atitinkamai keistinas ir pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos dydis.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (127 paros), neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, į tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga (atitinkamai 231,70 Eur) (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt minimali mėnesinė alga (atitinkamai 246,18 Eur) (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718), nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (atitinkamai 289,62 Eur) (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543), nuo 2014 m. spalio 1 d. ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 dienos – 1 035 Lt minimali mėnesinė alga (atitinkamai 299,76 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur minimali mėnesinė alga (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972), į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Eur. Nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai apskaičiavo parų, kada pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui turinčios tekti kameros ploto normą. Be kita ko, svarbiausias faktorius, į kurį šiuo atveju yra atsižvelgiama, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, yra kalinimo nepriimtinomis sąlygomis trukmė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, 93 p., 155 p.).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nurodyta neturtinė žala pareiškėjui yra priteisiama atsižvelgus į tai, kad aukštas nusikalstamumo lygis, finansinių išteklių trūkumas ir kitos struktūrinės problemos negali panaikinti ar atleisti valstybės atsakomybės dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo. Valstybės prerogatyvai priklauso organizuoti kalinimo sistemą, kad būtų laikomasi Konvencijos numatyto reguliavimo, nepaisant finansinių ar logistinių sunkumų (žr. EŽTT 2003 m. balandžio 29 d. sprendimą Nazarenko prieš Ukrainą, 2006 m. birželio 1 d. sprendimą Mamedova prieš Rusiją, 2011 m. sausio 27 d. sprendimą Yevgeniy Alekseyenko prieš Rusiją). Teisėjų kolegija pastebi, jog nurodyti šioje teismo nutartyje išaiškinimai dera ir su naujausia EŽTT praktika ir išreikšta pozicija (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Mironovas ir kiti prieš Lietuvą).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė