2021-10-21 Nr. AB-21845-4-52-3-00502-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4041-756/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00502-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei

dalyvaujant užsieniečiui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjui Mohammad Rauf Sakhizada,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (toliau – ir Užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo.

2. VSAT Teikime nurodė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas 2019 metais. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti. Užsienietis iš Centro išvyko 2020 m. liepos 17 d., nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, 2020 m. gruodžio 15 d. pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos grąžintas. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 2021 m. kovo 30 d. sprendimu skundas atmestas kaip nepagrįstas. Užsienietis nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 15 d. nutartimi skundą atmetė. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimui, Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi jis nepateikė naujos informacijos, kuri nebūtų išnagrinėta pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Sprendimas dar nėra priimtas. Centras teikimu prašė pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui, t. y. apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 16 d.

3. Užsienietis pateikė teismui prašymą dėl jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo (persvarstymo). Prašyme nurodė, kad jis turi galimybę apsigyventi pasirinktoje gyvenamoje vietoje, yra sudaręs buto panaudos sutartį, galės save išlaikyti ir apsirūpinti pragyvenimui. Užsienietis yra ilgą laiką sulaikytas, pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, iš Lietuvos išvykti neketina. Buvimo Lietuvos Respublikoje metu elgėsi pavyzdingai, nėra padaręs apgyvendinimo tvarkos pažeidimų. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, manė, jog tokia priemonė yra proporcinga ir teisingiausiai išlaiko principą, kad asmens laisvė turėtų būti varžoma kaip įmanoma mažiau.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimais Užsieniečio sulaikymo Centre terminai pratęsti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas. Pažymėjo, kad Užsienietis jau buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Centro tvarką, buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, ignoravo paskelbtą jam draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi ir nuvyko į Vokietiją. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog nepratęsus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, prieglobsčio prašytojas vėl bandys slėptis, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir vengti išsiuntimo į užsienio šalį.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors prieglobsčio prašytojas teismo posėdyje nurodė, kad turės iš ko gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau konkretaus ir oficialaus šaltinio nenurodė. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats Užsienietis, teikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, 2021 m. birželio 24 d. pažymoje Nr. 1T-63 deklaravo, jog Lietuvos Respublikoje jis neturi pinigų ir nekilnojamojo turto. Teismas akcentavo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. A-3710-261/2021 Užsieniečiui pritaikydamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nurodė, jog atsižvelgiant į ankstesnį Užsieniečio elgesį (trukdymą įvykdyti šeimos perdavimą į Lietuvą, anksčiau paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimą, išsakytus teiginius susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi) bei aplinkybę, kad Užsieniečio šeima vis dar yra Vokietijos Federacijoje, byloje nėra duomenų apie užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tinkamiausia.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog apeliantas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą ir leisti apeliantui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje.

9. Apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo metu jis jau ilgą laiką gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis. Jo judėjimo laisvė apribota tokiu mastu, kad jam nesuteikiama sąlygų normaliai pasivaikščioti, apgyvendinimo vietoje jau yra daug užsieniečių. Laikotarpiu, kai jam buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apeliantas nepadarė jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų, laikėsi nustatytų sąlygų, t. y. savo elgesiu parodė, jog suprato savo ankstesnį elgesį. Apeliantas mano, jog yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų apelianto buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog jis būtų pasiekiamas tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Šiuo metu nėra jokio objektyvaus būtinumo ir toliau tokiu mastu riboti apelianto judėjimo laisvę, kuris beveik prilygsta sulaikymui.

10. Nurodo, kad jis neketina pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Užsienietis susirado gyvenamąją vietą ir gali save išlaikyti, dėl to kreipėsi su prašymu pakeisti alternatyvią sulaikymui priemonę. Jis turi galimybę apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Toks būdas jam reikalingas, nes apeliantas ilgą laiką išbuvo sulaikytas, jam būtina atsigauti psichologiškai, pakeisti aplinką ir gyventi oriomis, daugiau privatumo suteikiančiomis, sąlygomis. Šiuo metu jis net negali nueiti į parduotuvę. Jo manymu, tokie ribojimai nėra pagrįsti.

11. Tai, kad apeliantas Lietuvoje neturi socialinių ryšių, nėra pagrindas neleisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje. Tai, kad Užsienietis šiuo metu neturi oficialaus pajamų šaltinio yra suprantama, nes jis negali išeiti iš Centro ribų, taigi, negali dirbti. Tačiau, jei apeliantas turi lėšų ir gali išsilaikyti iš kitų šaltinių, tai savaime neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo prašymą ir taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Užsienietis nurodo, jog teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu ankstesnėje byloje, tačiau tuo metu apeliantas nebuvo sudaręs sutarties dėl buto nuomos ir neturėjo gyvenamojo ploto. Šiuo metu ši aplinkybė yra pasikeitusi, todėl remtis anksčiau priimtais sprendimais nėra pagrindo.

13. Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras nurodo, kad 2019 m. ir 2020 m. liepos 17 d. Užsienietis neteisėtai pasišalino iš Centro ir pažeidė laikino išvykimo iš VSAT taisykles. Taip pat teigia, kad pakartotinai pateikęs prieglobsčio prašymą ir nenurodydamas naujų aplinkybių, Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Centro nuomone, Užsieniečiui leidus gyventi jo pasirinktoje vietoje, yra didelė tikimybė, kad jis bandys išvykti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (4 d. 1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (4 d. 2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų paminėtos aplinkybės, kai užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

18. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 st. 5 d.).

19. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje eA-3078-442/2021. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimui, Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka. Sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

20. Užsienietis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, jis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, 2020 m. liepos 17 d., nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, išvyko iš Centro. 2020 m. gruodžio 15 d. Užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacijos pagal Dublino III Reglamentą.

21. Pažymėtina, jog Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat byloje nėra duomenų, jog jis turi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis, siekdamas įrodyti, jog susirado gyvenamąją vietą, pateikė į bylą 2021 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį. Minėta panaudos sutartis sudaryta tarp Užsieniečio ir I. Y., pagal kurią Užsienietis turi panaudos teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. kovo 2 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatė, kad Užsieniečio panaudos sutartyje nurodytas butas nuosavybės teise priklauso visiškai kitiems asmenims, nei panaudos sutartyje nurodytam panaudos davėjui, kuris pagal panaudos sutarties 2 punktą užtikrina, jog butas jam priklauso nuosavybės teise, niekam nėra parduotas, neįkeistas, teisme dėl jo ginčų nėra. Taip pat pažymėtina, kad Užsieniečio apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytos panaudos sutarties sudarymo aplinkybės yra prieštaringos ir neįtikimos (iš pradžių teigė, kad jam pasirašyti sutartį į URC atvežė I. Y., vėliau, kad ją perdavė kažkoks kitas asmuo, kurio Užsienietis įvardinti negalėjo). Tad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus faktus, atmeta Užsieniečio argumentus, kad atsižvelgiant į tai, jog susirado gyvenamąją vietą, yra pagrindas pakeisti alternatyvią sulaikymui priemonę.

23. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad vien gyvenamosios vietos turėjimas Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo teigti, jog alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo pagrindai išnyko ar pasikeitė.

24. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti pirmosios instancijos teismo sprendime, kurio teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3710-261/2021, nėra išnykę, todėl yra pagrindas pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo terminą Užsieniečiui. Teisėjų kolegija sutinka su Užsieniečių registracijos centro pozicija, kad patenkinus Užsieniečio prašymą dėl švelnesnės alternatyvios priemonės taikymo jis gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

25. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę švelnesne, pažymi, jog atsižvelgus į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai galutinai dar nėra nustatyti, Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, nėra pagrindo taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė