Legislator Case Law & Legislation
361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290 AI generated

361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kimo reikalavimai.P. S. Å . praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas J. P., iki 1940-07-22 nacionalizacijos, asmeninės nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios (buvusios) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Å is jos praÅ¡ymas (reikalavimas) susijęs su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.

Legislator headnote

AI generated

361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas pareiÅ¡kimÄ pilnai palaikė.Suinteresuoto asmens atstovas su pareiÅ¡kimu nesutiko. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Keywords

AI generated
agricultural censuses earth sciences rural land rights use of outer space soil protection previous legal status
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1480-860/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00706-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 22.6; 23; 2.3.2.1; 2.3.2.4.1; 2.4.1.1; 3.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.2.6.1; 3.4.4.1; 3.4.4.2; 3.4.4.19.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas S. J.,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui adv. padėjėjui Marek PaÅ¡kevič, suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, atstovui Justui Vaitiekaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,             n u s t a t ė :

P. S. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P. žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22) asmeninės nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje (b.l. 3 - 5). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. P. valdytÄ 6 ha žemės, esančios buvusiame Kalesnikų kaime, Rukainių valsčiuje, Vilniaus apskrityje.

Lietuvos valstybinio archyvo 1993-06-09 pažymėjime nurodyta, kad V. P. (pareiÅ¡kėjos senelis) turėjo 6 deÅ¡imtines žemės. V. P. ir K. P. (iki santuokos Burinskos) Å¡eimoje 1912-08-01 Kalesnikų kaime gimė sÅ«nus Ivan (Janas) P. – pareiÅ¡kėjos tėvas. PareiÅ¡kėjos senelis V. P., Juzefo, mirė 1926-11-10; jis paliko žmonÄ KrystynÄ ir sÅ«nus: BronislavÄ (27 m.), MichalÄ (24 m.), FeliksÄ (16 m.), JanÄ (pareiÅ¡kėjos tėvÄ ) (14 m.), StanislavÄ (12 m.). PareiÅ¡kėjos senelė Krystyna mirė 1942-10-14.

PareiÅ¡kėja teigia, kad apie jos tėvo kitos brolius ir jų Å¡eimas jai nėra nieko žinoma. Pasak pareiÅ¡kėjos tėvų, kiti broliai susikÅ«rė Å¡eimas ir iÅ¡vyko gyventi į kitas apylinkes. Tuo tarpu senelio V. P. namuose liko gyventi tik pareiÅ¡kėjos senelė Krystyna ir tėvas Janas, kuris ir piėmė palikimÄ po savo tėvo V. P. mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas palikimÄ valdyti. PareiÅ¡kėjos tėvas Janas 1933-02-16 įregistravo santuokÄ su pareiÅ¡kėjos mama V. P.. PareiÅ¡kėja teigia, kadangi jos tėvas J.

P. po savo tėvo V. P. palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, tad ir nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų nėra arba jie nėra iÅ¡likę. Teigia, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog jos tėvas J. P. buvo Å«kininkas ir po nacionalizacijos naudojo Å¡alimai esančius du sklypus 3.88 ha ir 2.11 ha, iÅ¡ viso 5.99 ha, kas pilnai atitinka žemės kiekį – 6 deÅ¡imtines, kurias iki nacionalizacijos turėjo pareiÅ¡kėjos senelis V. P.. Kad pareiÅ¡kėjos tėvas Janas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, pareiÅ¡kėjos nuomone, patvirtina dar ir ta aplinkybė, jog visa J.

P. Å¡eima, tuo pačiu ir pati pareiÅ¡kėja gyveno senelio namuose ir liko ten gyventi po jo mirties. Nurodė, kad jos motina V. P. dar 1991-12-05 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu dėl žemės grÄ Å¾inimo. Jos tėvas J. P. mirė 1992-09-22, mama V. P. – 1993-10-18. Po V. P. mirties palikimÄ priėmė dvi dukros, tai ji S. Å . ir jos sesuo S. S., kuri mirė 2010-03-10. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimu jai buvo atnaujintas terminas nuosavybės teisę ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinančių dokumentų padavimui.

Jos sesers Sofijos įpėdiniai nėra įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, kadangi Sofija ir jos įpėdiniai yra praleidę įstatymo nustatytÄ terminÄ dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir jiems terminas, prieÅ¡ingai negu jai, teismo sprendimo nėra atnaujintas. 2013-11-11 įvyko komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių dokumentų posėdis, kuriame buvo nutarta pripažinti, jog esamų dokumentų dėl buvusio savininko J. P. turėtos žemės Kalesninkų kaime nepakanka nuosavybės teisėms atkurti ir pasiÅ«lė jai kreiptis į teismÄ dėl žemės valdymo fakto nuosavybės teisėmis nustatymo arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų.

Kadangi dokumentai archyvuose nėra iÅ¡likę, tad ji yra priversta kreiptis į teismÄ dėl minėto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teigia, kad į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktame atsiliepime (b.l. 54 - 56) su pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog J.

P. iki 1940-07-22nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios buvusiame Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai – Vilniaus apskrities Å umsko valsčiaus Žemaitėlių apylinkės Kolesniki kaimo 1947 m. rugpjūčio mėn. žemės apskaitos žiniaraÅ¡tis ir Vilniaus apskrities Å umsko valsčiaus Žemaitėlių apylinkės Kurčiki kaimo 1947 m. rugsėjo 10 d. žemės apskaitos žiniaraÅ¡tis nepatvirtina praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kadangi vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“ minėti dokumentai laikytini tik papildomais dokumentais.

Pažymėjo, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki nacionalizacijos (1940-07-22), o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos. Atkreipė dėmesį, kad minėtuose 1947 m. žemės apskaitos žiniaraščiuose yra nurodyti žemės naudotojai, o ne savininkai. Todėl byloje nesant nė vieno pagrindinio buvusių savininkų žemės valdymÄ nuosavybės teisėmis (o ne žemės naudojimÄ po nacionalizacijos) patvirtinančio dokumento, - negali bÅ«ti konstatuojamas praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nes, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu negalim teigti, kad labiau tikėtina, jog praÅ¡omas nustatyti faktas egzistavo, negu, kad neegzistavo.

Teigia, kad tokio pobÅ«džio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui nepakanka liudytojų parodymų; praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose iÅ¡vardintus dokumentus bei įvertinant Å¡ių įrodymų visetÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog J. P., kaip teigiama pareiÅ¡kime, priėmė palikimÄ po savo tėvo V. P. mirties. Atkreipė dėmesį, kad ir tariamai paveldėto gyvenamojo namo techniniame pase nurodyti statybos metai – 1941 metai, taigi nekilnojamasis turtas yra atsiradęs po V.

P. mirties ir negali patvirtinti, kad J. P. paveldėjo V. P. turtÄ . Be to, pareiÅ¡kėjos senelė K. P. mirė 1942-10-14, t.y. po nacionalizacijos (1940-07-22); tad darant prielaidÄ , kad po V. P. mirties 1926 m. jo turtÄ paveldėjo J. P., taip pat turėjo paveldėti dalį V. P. turto ir jo sutuoktinė K. P.; tokiu bÅ«du J. P. negalėjo bÅ«ti 6 ha žemės savininkas 1940-07-22 nacionalizacijos metu.                Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime (b.l.

49) neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas pareiÅ¡kimÄ pilnai palaikė.Suinteresuoto asmens atstovas su pareiÅ¡kimu nesutiko. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.

1. PareiÅ¡kimo reikalavimai.P. S. Å . praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas J. P., iki 1940-07-22 nacionalizacijos, asmeninės nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios (buvusios) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Å is jos praÅ¡ymas (reikalavimas) susijęs su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.

2. Dėl kai kurių bylos aplinkybių.Byloje nustatyta, kad Ivan (Jan) P. (gimęs 1912-08-01; miręs 1992-09-22) yra pareiÅ¡kėjos tėvas (b.l. 7, 12, 29, 42 – 45, ir kt.).Visų pirma svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėja S. Å . nėra praleidusi termino nuosavybės teisių ir giminystės ryÅ¡io patvirtinantiems dokumentams pateikti į tėvo J. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo yra pridėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimÄ , administracinėje byloje Nr. I-2179-189/2013 (b.l. 33 - 37), kuriuo jai atnaujintas terminas pateikti atitinkamiems dokumentams, kurie reikalingi atkuriant nuosavybės teises ne į J.

P., bet į jos senelio V. P. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjos senelis V. P. mirė 1926-11-10 (b.l. 8), t.y. dar neprasidėjus turto nacionalizacijai. Pažymėtina, kad nors minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendime, jo rezoliucinėje dalyje, yra nurodyta, jog S. Å . atnaujinamas terminas nuosavybės teisę ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinantiems dokumentams pateikti į V. P. (o ne į J. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, tačiau Å¡io sprendimo turinys neabejotinai patvirtina, kad jis yra tiesiogiai susijęs su J.

P. iki nacionalizacijos turėtos žemės atkÅ«rimu. Tad Å¡is neaiÅ¡kumas laikytinas formaliu; pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai yra (buvo) atnaujintas terminas (per penkis mėnesius nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimo įsiteisėjimo dienos) pateikti reikalingiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybės teises, į J. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. BÅ«tent tokios pozicijos laikosi ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, kuris yra atsakingas už Å¡io proceso įgyvendinimÄ (b.l. 118).

Taigi, pareiÅ¡kėja per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendime nurodytÄ penkių mėnesių terminÄ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su atitinkamais dokumentais. Tačiau pastarosios institucijos sudaryta komisija, nagrinėjusi buvusio savininko J. P. nuosavybės faktÄ Ä¯rodančių dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui į Vilniaus apylinkės, Rukainių valsčiaus, Kolesninkų kaime (pagal dabartinį iÅ¡skirstymÄ â€“ Vilniaus rajono, Rukainių seniÅ«nijos Kolesninkų kaimo), nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę pakankamumo, 2013-11-11 priėmė sprendimÄ , kuriuo nutarė pripažinti, jog esamų dokumentų dėl buvusio savininko J.

P. turėtos žemės nepakanka nuosavybės teisių atkÅ«rimui; taip pat nutarė dėl žemės valdymo fakto nuosavybės teisėmis nustatymo pretendentei S. Å . pasiÅ«lyti kreiptis į teismÄ arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų (b.l. 156 - 161). PareiÅ¡kėja S. Å ., atsižvelgdama į šį siÅ«lymÄ , kreipėsi į teismÄ dėl jos tėvo J. P. iki nacionalizacijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo.Antra, minėta, kad pareiÅ¡kėjos tėvas J. P. mirė 1992-09-22.

Jo palikimÄ priėmė sutuoktinė V. P., gim. 1911 m. (b.l. 164). V. P. mirė 1993-10-18 (b.l. 30). Jos palikimÄ priėmė dukros, t.y. S. Å . (Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja) ir S. S. (b.l. 31). Pastaroji mirė 2010-03-10 (b.l. 32). N. S. S., kartu su S. Å ., priėmė palikimÄ po savo motinos V. P. mirties, tačiau S. S. įpėdiniai į Å¡iÄ bylÄ nebuvo įtraukti, nes terminas atitinkamiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti buvo atnaujintas tik S. Å .. Tad Å¡ioje byloje priimamas teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos S. S. įpėdinių teisėms ir pareigoms.

Tuo tarpu S. Å . yra tinkamas asmuo, pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ J. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.Trečia, Lietuvos valstybinio archyvo 1993-06-09 pažymėjime Nr. 21-547-T (b.l.

6) nurodyta, kad Vilniaus – Trakų seniÅ«nijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Rukainių valsčiaus žemės sklypų savininkų 1923 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas savininkas Vincenty P. K. kaime turėjęs 6 deÅ¡imtines žemės. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-04-02 archyvo pažymoje Nr. (P1-2401) P2-2754 (b.l.

8) tvirtinama, kad V. P. mirė 1926-11-10; pastaboje pažymėta, kad: paliko žmonÄ KrystynÄ ir sÅ«nus BronislavÄ (27 m.), MichalÄ (24 m.), FeliksÄ (16 m.), JanÄ (14 m.) bei StanislavÄ (12 m.). Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2012-06-21 archyvo pažymoje Nr. P5-554/P10-1258 (b.l.

13) nurodyta, kad Šumsko valsčiaus civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad Vilniaus apskrities Kalesnikų kaime 1942 m. spalio 14 d. mirė K. P..

3. D. J. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytos žemės.Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinimo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas, kuris gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tiek valdymo nuosavybės teise faktÄ (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-06-17 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2009-08-24 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; ir kt).

Lietuvos A. T. taip pat yra pažymėjęs, kad nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki jos nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡iÄ Å¾emę valdė ir dirbo po to (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; ir kt.).Nagrinėjamu atveju, visų pirma, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina apie pareiÅ¡kėjos tėvo J.

P. iki žemės nacionalizacijos (t.y. iki 1940-07-22) valdytÄ Å¾emę.Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-12-07 raÅ¡te Nr. R4-2008 (b.l.

14) nurodyta, kad duomenų apie V. P. ir I. P., g. 1911 m., Vilniaus – Trakų apskrities Å umsko valsčiaus Kolesnikų kaime turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ archyve saugomuose fonduose nerasta; taip pat pažymėta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų suraÅ¡ymo 1942-05-27 žiniose, Vilniaus apskrities Å umsko valsčiaus Kalesnikų kaimo gyventojo P. J. buto – Å«kio lape įraÅ¡yti: P. J., Å¡eimos galva, g. 1912 m., žemdirbys, Å«kininkas be samdinių;

žmona Veronika, g. 1912 m., dirbanti Å¡eimos narė; duktė Zofija, g. 1933 m. Taigi, Å¡iame raÅ¡te nėra pateikta jokių duomenų, kad J. P. iki 1940 m. bÅ«tų turėjęs žemės Kalesnikų kaime. Vien tai, kad 1942 m. duomenyse be kita ko yra pažymėta, jog J. P. yra žemdirbys, Å«kininkas be samdinių ir pan., nepatvirtina to fakto, kad J. P. iki žemės nacionalizacijos valdė žemės, dargi 6 ha.; juo labiau, kad pagal minėtÄ Lietuvos A. T. praktikÄ , nustatant nuosavybės teisės valdymo faktÄ iki žemės nacionalizacijos, aplinkybė, kas Å¡iÄ Å¾emę valdė ir dirbo po nacionalizacijos,- nėra svarbi.IÅ¡ esmės tie patys argumentai pasakyti ir apie Vilniaus apskrities archyvo 2013-12-06 pažymoje Nr. (8.12)V5-2319 „D.

I. P. turėtos žemės Kalesninkų ir Jurčiukų kaimuose“ (b.l.

15) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-12-20 raÅ¡te Nr. R4-1791 (b.l. 162) pateiktus duomenis.Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-06-09 pažymoje Nr. R4-741 „Apie B., M., F., S. P. nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ (b.l. 86 - 91) be kita ko nurodyta, kad M. P. kilmės ir gyvenamosios vietos nustatymo 1927-12-14 protokole pažymėta, jog M. P., Vincento ir Krystynos iÅ¡ Bužinskių, 24 – 25 m. amžiaus, kartu su 4 broliais turi paveldėtos po motinos 6 deÅ¡. žemės Å umsko valsčiaus Kolesniki k.; pastaboje be kita ko nurodyta, kad Vilniaus – Trakų apskrities Å umsko valsčiaus Kolesniki kaimo žemės matavimo 1936 m. sÄ raÅ¡e, patvirtintame 1936-03-19, įraÅ¡yti: eil.

Nr. 9 – broliai Pakulnevičiai: Michal, Feliks, Jan, Stanislav ir motina Krystyna sklypuose Nr. 11, 78, 42 turėję 11 ha 6350 m žemės; eil. Nr. 10 – P. B. sklypuose Nr. 79 ir Nr. 38 turėjęs 2 ha 5573 m žemės. Taigi, Å¡is dokumentas indikuoja apie J. P. iki nacionalizacijos galimai turėtÄ Å¾emę (paveldėtÄ ), tačiau jokiu bÅ«du ne tokio dydžio (6 ha), kokį nurodo pareiÅ¡kėja; taip pat pastebėtina, kad minėtame dokumente nurodant „turi paveldėtos po motinos 6 deÅ¡. žemės“ galimai padaryta klaida, nes tuo metu – 1927 m., Pakulnievičių mama dar buvo gyva (galimai turėtų bÅ«ti nurodyta:

„turi paveldėtos po tėvo 6 deÅ¡. žemės“, nes jų tėvas V. P. mirė 1926 m.). Daugiau byloje nėra jokių raÅ¡tinių įrodymų, kurie tvirtintų, kad J. P. žemės nacionalizacijos metu nuosavybės teisėmis valdė žemę. Teismas ne kartÄ pareiÅ¡kėjai (jo atstovui) siÅ«lė pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Taip pat teismas savo iniciatyva iÅ¡ atitinkamų institucijų pareikalavo (iÅ¡reikalavo) duomenis nagrinėjamu klausimu.

Tad laikytina, kad išnaudotos visos galimybės gauti daugiau duomenų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.  Antra, pareiškėja (jos atstovas) teigia, kad J. P. 6 ha žemės, esančios Kalesninkų kaime, buvo paveldėjęs faktiniu valdymu iš savo tėvo V. P., kuris mirė 1926 m.; taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma apie tėvo J. P. kitus brolius, teigia, kad jie sukūrę šeimas išvyko gyventi į kitas apylinkes ir V. P. palikimo nepriėmė; mirus V.

P., jo namuose liko gyventi tik jos tėvas J. P. su savo motina Kristina. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, minėta, pareiÅ¡kėjos senelis V. P. turėjo 6 deÅ¡. žemės, esančios (buvusios) Kalesnikų kaime; jis mirė 1926 m. Tačiau teismas nesutinka, kad bÅ«tent vienas pareiÅ¡kėjos tėvas J. P. paveldėjo visÄ Å¾emę po V. P. mirties.   Teismas pažymi, kad Vilniaus kraÅ¡te palikimo atsiradimo momentu (1926 m.) galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis (M.

M. ,,Lietuvos teisės Å¡altiniai 1918-1940 metais, Justitia, Vilnius, 2001 m., psl. 135-140). Todėl kas po V. P. mirties (1926 m.) paveldėjo jo turtÄ , turi bÅ«ti nustatoma pagal Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po V. P. mirties liko penki jo vaikai – sÅ«nÅ«s Bronislavas (27 m.), Michalas (24 m.), Feliksas (16 m.), Janas (14 m.) bei Stanislavas (12 m.), taip pat pergyvenusi sutuoktinė - Krystyna. Civilinių įstatymų sÄ vado 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryÅ¡iais, o 1127 straipsnis nustatė, kad ,,artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams”.

Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo ypatinga. Civilinių įstatymų sÄ vado 1148 straipsnis nustatė, kad ,,žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe”. Taigi, žmona, nors ir nebÅ«dama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties paveldėdavo ¼ dalį vyro turto. Tai, kad minėtas 1148 straipsnis nustatė žmonos teisę bÅ«tent paveldėti po vyro mirties ¼ dalį jo turto, pabrėžė ir Lietuvos V.

T. 1928 m. vasario 8 d. sprendime, priimtame S. G. byloje, konstatuodamas, kad ,,naÅ¡lės teisė gauti savo dalį iÅ¡ mirusio vyro turto yra paveldėjimas”. Civilinių įstatymų sÄ vado 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavo 1261 straipsnis: ,,palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsiÅ¡aukimo apie skolų nemokėjimÄ nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui”. Tai reiÅ¡kia, kad palikimas galėjo bÅ«ti priimtas pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti.Pati pareiÅ¡kėja nurodo, kad mirus V.

P., jo namuose liko gyventi tik J. P. ir jo motina K. P.. Tad tai rodytų, kad V. P. sutuoktinė Kristina rÅ«pinosi jo turtu, t.y. priėmė palikimÄ . Be to, byloje yra ir kiti duomenys (b.l. 86 - 87), kurie tvirtina, kad K. P. turėjo žemės. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad ji nieko nežino apie kitus J. P. brolius, jie neva sudarė Å¡eimas ir iÅ¡vyko gyventi į kitas apylinkes bei V. P. palikimo nepriėmė, tačiau Å¡ie teiginiai iÅ¡ esmės yra paneigiami byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienas iÅ¡ brolių B. P. turėjo žemės Kalesnikų k., beje, į jo turėtÄ Å¾emę Å¡iuo metu yra atkurtos nuosavybės teisės paveldėtojams (b.l. 77 - 85). Be to, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-06-09 pažyma Nr. R4-741 (b.l. 86 - 91) indikuoja, kad M. P. (t.y. kitas J. P. brolis) turi paveldėtos 6 deÅ¡. žemės Kalesnikų k., Å¡iÄ Å¾emę turi paveldėjęs su kitais 4 broliais. Å is dokumentas (kartu su jo priedais) taip pat tvirtina, kad:

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Å umsko valsčiaus gyventojų, turinčių karves, sÄ raÅ¡e (be datos; lydraščio data 1941-11-04) įraÅ¡yti Kalesninkų vietovės gyventojai - P. M. ir P. B., jie atitinkamai naudoja 8 ir 3 ha žemės sklypų plotus; Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų suraÅ¡ymo 1942-05-27 žiniose yra Vilniaus apskrities Å umsko valsčiaus Kalesnikų kaimo gyventojo P. M. buto – Å«kio lapas, kuriame įraÅ¡yta – P. M., g. 1902 m., Å¡eimos galva, Å«kininkas be samdinių, motina P. K., g. 1870 m., dirbanti Å¡eimos narė, brolis P. S., g. 1915 m., žmona P. H., g. 1913 m.;

Vilniaus – Trakų apskrities Å umsko valsčiaus Kolesniki kaimo žemės matavimo 1936 m. sÄ raÅ¡e, patvirtinatame 1936-03-19, įraÅ¡yti, eil. Nr. 9 – broliai P.: Michal, Feliks, Jan, Stanislav ir motina Krystyna sklypuose Nr. 11, 78, 42 turėję 11 ha 6350 m žemės, eil. Nr. 10 – P. B. sklypuose Nr. 79 ir Nr. 38 turėjęs 2 ha 5573 m žemės. Akivaizdu, kad visa P. Å¡eima (5 broliai ir motina) iki žemės nacionalizacijos iÅ¡ esmės gyveno Kalesninkų kaime, vertėsi žemdirbyste, turėjo žemės, jÄ valdė ir naudojo kaip savo.

Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad po V. P. mirties, mirusio 1926 m., jo palikimÄ priėmė tik vienintelis brolis J. P., kuris, beje, tuo metu turėjo tik 14 metų (net trys broliai buvo vyresni už J. P.). Taigi, sutuoktinei Kristinai teko 1 / 4 dalis V. P. turto, tuo tarpu visiems broliams likusi dalis po lygiai. Tad J. P. paveldėjo ne daugiau negu 0,9 ha savo tėvo V. P. žemės. Trečia, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. A., gim. 1934 m., parodė, kad jos mama po karo dirbo pas J. P., tačiau iki karo neprisimena.

Liudytoja G. S., gim. 1941 m., parodė, kad ji atsimena nuo 9 – 10 metų, t.y. apie 1950 m.; su J. P. gyveno mama, jis turėjo žemės. L. V. Zenon, gim. 1961 m., atsimena nuo 10 metų; kaimynas J. P. turėjo žemės dviejose vietose ir pan. Teismas pažymi, kad šiuos liudytojų parodymus vertina ribotai: visi liudytojai yra pakviesti pareiškėjos iniciatyva, jie vienaip ar kitaip yra suinteresuoti bylos baigtimi; liudytojai kalbėjo iš esmės apie aplinkybes, kurios atsirado jau po žemės nacionalizacijos, tuo tarpu jokių svarbių aplinkybių, kurios būtų susijusios su žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos ar paveldėjimu po V.

P. nepateikė; du liudytojai apskritai yra gimę jau po žemės nacionalizacijos, pvz., V. Z. yra gimęs 1961 m., t.y. praėjus daugiau negu 20 metų po žemės nacionalizacijos ir net 35 metams po V. P. paveldėjimo atsiradimo. Nors liudytoja B. A. yra gimusi 1934 m., tačiau ji iš esmės kalbėjo apie aplinkybes, kurios taip pat yra susijusios su vėlesniu laikotarpiu (pokariniu laikotarpiu). Antra vertus, bylai aktualiu laikotarpiu ši liudytoja buvo mažametė, tad ji natūraliai negalėjo suprasti šiai bylai reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog J. P. po žemės nacionalizacijos valdė žemę iÅ¡ esmės yra nereikÅ¡minga. Juo labiau ji nepaneigia anksčiau byloje nustatytų bylai svarbių aplinkybių.4. Dėl įrodinėjimo apimties.Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2006-03-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; ir kt.).

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Å ių ypatumų reikÅ¡mę yra konstatavęs Lietuvos A. T., pavyzdžiui, 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ ((duomenys neskelbtini) str.).

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; ir kt.5.

Apibendrinančios iÅ¡vados.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadas, kad yra didesnė tikimybė, jog J. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė bÅ«tent 0,9 ha žemės sklypÄ , esantį (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje, negu jo nevaldė. PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad jos tėvas J. P. iki žemės nacionalizacijos valdė 6 ha žemės Kalesnikų kaime nepasitvirtino; jie neįrodyti.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad J.

P. (gimęs 1912-08-01; miręs 1992-09-22) iki žemės nacionalizacijos, t.y. jos vykdymo metu - 1940-07-22, nuosavybės teisėmis valdė 0,9 ha žemės, esančios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.). Tad pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje tenkintinas.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 444 - 448 straipsniais, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P. (gimęs 1912-08-01; miręs 1992-09-22) žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22) asmeninės nuosavybės teise valdė 0,9 ha žemės, esančios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                       S. J.