361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290 · Vilniaus rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kimo reikalavimai.P. S. Å . praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos tÄvas J. P., iki 1940-07-22 nacionalizacijos, asmeninÄs nuosavybÄs teise valdÄ 6 ha žemÄs, esanÄios (buvusios) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje. Å is jos praÅ¡ymas (reikalavimas) susijÄs su nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.
Legislator headnote
AI generated361d3245-cc8b-4292-8a9f-3b63cb28d290 · Vilniaus rajono apylinkÄs teismas: neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovas pareiÅ¡kimÄ pilnai palaikÄ.Suinteresuoto asmens atstovas su pareiÅ¡kimu nesutiko. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-1480-860/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00706-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 22.6; 23; 2.3.2.1; 2.3.2.4.1; 2.4.1.1; 3.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.2.6.1; 3.4.4.1; 3.4.4.2; 3.4.4.19.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkÄs teismo teisÄjas S. J.,sekretoriaujant Kristinai RaÄkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos atstovui adv. padÄjÄjui Marek PaÅ¡keviÄ, suinteresuoto asmens â NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, atstovui Justui VaitiekaiÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo,             n u s t a t Ä :
P. S. Å . kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad J. P. žemÄs nacionalizacijos metu (1940-07-22) asmeninÄs nuosavybÄs teise valdÄ 6 ha žemÄs, esanÄios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje (b.l. 3 - 5). PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime nurodÄ, kad ji yra pretendentÄ atkurti nuosavybÄs teises į savo tÄvo J. P. valdytÄ 6 ha žemÄs, esanÄios buvusiame Kalesnikų kaime, Rukainių valsÄiuje, Vilniaus apskrityje.
Lietuvos valstybinio archyvo 1993-06-09 pažymÄjime nurodyta, kad V. P. (pareiÅ¡kÄjos senelis) turÄjo 6 deÅ¡imtines žemÄs. V. P. ir K. P. (iki santuokos Burinskos) Å¡eimoje 1912-08-01 Kalesnikų kaime gimÄ sÅ«nus Ivan (Janas) P. â pareiÅ¡kÄjos tÄvas. PareiÅ¡kÄjos senelis V. P., Juzefo, mirÄ 1926-11-10; jis paliko žmonÄ KrystynÄ ir sÅ«nus: BronislavÄ (27 m.), MichalÄ (24 m.), FeliksÄ (16 m.), JanÄ (pareiÅ¡kÄjos tÄvÄ ) (14 m.), StanislavÄ (12 m.). PareiÅ¡kÄjos senelÄ Krystyna mirÄ 1942-10-14.
PareiÅ¡kÄja teigia, kad apie jos tÄvo kitos brolius ir jų Å¡eimas jai nÄra nieko žinoma. Pasak pareiÅ¡kÄjos tÄvų, kiti broliai susikÅ«rÄ Å¡eimas ir iÅ¡vyko gyventi į kitas apylinkes. Tuo tarpu senelio V. P. namuose liko gyventi tik pareiÅ¡kÄjos senelÄ Krystyna ir tÄvas Janas, kuris ir piÄmÄ palikimÄ po savo tÄvo V. P. mirties, faktiÅ¡kai pradÄdamas palikimÄ valdyti. PareiÅ¡kÄjos tÄvas Janas 1933-02-16 įregistravo santuokÄ su pareiÅ¡kÄjos mama V. P.. PareiÅ¡kÄja teigia, kadangi jos tÄvas J.
P. po savo tÄvo V. P. palikimÄ priÄmÄ faktiniu valdymu, tad ir nuosavybÄs teisių patvirtinanÄių dokumentų nÄra arba jie nÄra iÅ¡likÄ. Teigia, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog jos tÄvas J. P. buvo Å«kininkas ir po nacionalizacijos naudojo Å¡alimai esanÄius du sklypus 3.88 ha ir 2.11 ha, iÅ¡ viso 5.99 ha, kas pilnai atitinka žemÄs kiekį â 6 deÅ¡imtines, kurias iki nacionalizacijos turÄjo pareiÅ¡kÄjos senelis V. P.. Kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas Janas priÄmÄ palikimÄ faktiniu valdymu, pareiÅ¡kÄjos nuomone, patvirtina dar ir ta aplinkybÄ, jog visa J.
P. Å¡eima, tuo paÄiu ir pati pareiÅ¡kÄja gyveno senelio namuose ir liko ten gyventi po jo mirties. NurodÄ, kad jos motina V. P. dar 1991-12-05 kreipÄsi į žemÄtvarkos skyrių su praÅ¡ymu dÄl žemÄs grÄ Å¾inimo. Jos tÄvas J. P. mirÄ 1992-09-22, mama V. P. â 1993-10-18. Po V. P. mirties palikimÄ priÄmÄ dvi dukros, tai ji S. Å . ir jos sesuo S. S., kuri mirÄ 2010-03-10. NurodÄ, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimu jai buvo atnaujintas terminas nuosavybÄs teisÄ ir giminystÄs ryÅ¡ius patvirtinanÄių dokumentų padavimui.
Jos sesers Sofijos įpÄdiniai nÄra įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, kadangi Sofija ir jos įpÄdiniai yra praleidÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ dokumentams pateikti dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo ir jiems terminas, prieÅ¡ingai negu jai, teismo sprendimo nÄra atnaujintas. 2013-11-11 įvyko komisijos dÄl žemÄs valdymo nuosavybÄs teisÄmis faktÄ Ä¯rodanÄių dokumentų posÄdis, kuriame buvo nutarta pripažinti, jog esamų dokumentų dÄl buvusio savininko J. P. turÄtos žemÄs Kalesninkų kaime nepakanka nuosavybÄs teisÄms atkurti ir pasiÅ«lÄ jai kreiptis į teismÄ dÄl žemÄs valdymo fakto nuosavybÄs teisÄmis nustatymo arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų.
Kadangi dokumentai archyvuose nÄra iÅ¡likÄ, tad ji yra priversta kreiptis į teismÄ dÄl minÄto juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teigia, kad į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktame atsiliepime (b.l. 54 - 56) su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ nÄ vieno dokumento, patvirtinanÄio, jog J.
P. iki 1940-07-22nacionalizacijos asmeninÄs nuosavybÄs teise valdÄ 6 ha žemÄs, esanÄios buvusiame Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjos pateikti dokumentai â Vilniaus apskrities Å umsko valsÄiaus ŽemaitÄlių apylinkÄs Kolesniki kaimo 1947 m. rugpjÅ«Äio mÄn. žemÄs apskaitos žiniaraÅ¡tis ir Vilniaus apskrities Å umsko valsÄiaus ŽemaitÄlių apylinkÄs KurÄiki kaimo 1947 m. rugsÄjo 10 d. žemÄs apskaitos žiniaraÅ¡tis nepatvirtina praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, kadangi vadovaujantis LR VyriausybÄs 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 âDÄl žemÄs valdymo nuosavybÄs teise faktÄ Ä¯rodanÄių papildomų dokumentųâ minÄti dokumentai laikytini tik papildomais dokumentais.
PažymÄjo, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, kas buvo nacionalizuotos žemÄs savininkas iki nacionalizacijos (1940-07-22), o ne aplinkybÄ, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemÄs nacionalizacijos. AtkreipÄ dÄmesį, kad minÄtuose 1947 m. žemÄs apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose yra nurodyti žemÄs naudotojai, o ne savininkai. TodÄl byloje nesant nÄ vieno pagrindinio buvusių savininkų žemÄs valdymÄ nuosavybÄs teisÄmis (o ne žemÄs naudojimÄ po nacionalizacijos) patvirtinanÄio dokumento, - negali bÅ«ti konstatuojamas praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, nes, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu negalim teigti, kad labiau tikÄtina, jog praÅ¡omas nustatyti faktas egzistavo, negu, kad neegzistavo.
Teigia, kad tokio pobÅ«džio juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymui nepakanka liudytojų parodymų; praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas gali bÅ«ti įrodinÄjamas tik pateikiant teisÄs aktuose iÅ¡vardintus dokumentus bei įvertinant Å¡ių įrodymų visetÄ . PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ nÄ vieno dokumento, patvirtinanÄio, jog J. P., kaip teigiama pareiÅ¡kime, priÄmÄ palikimÄ po savo tÄvo V. P. mirties. AtkreipÄ dÄmesį, kad ir tariamai paveldÄto gyvenamojo namo techniniame pase nurodyti statybos metai â 1941 metai, taigi nekilnojamasis turtas yra atsiradÄs po V.
P. mirties ir negali patvirtinti, kad J. P. paveldÄjo V. P. turtÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjos senelÄ K. P. mirÄ 1942-10-14, t.y. po nacionalizacijos (1940-07-22); tad darant prielaidÄ , kad po V. P. mirties 1926 m. jo turtÄ paveldÄjo J. P., taip pat turÄjo paveldÄti dalį V. P. turto ir jo sutuoktinÄ K. P.; tokiu bÅ«du J. P. negalÄjo bÅ«ti 6 ha žemÄs savininkas 1940-07-22 nacionalizacijos metu.                Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija pateiktame atsiliepime (b.l.
49) neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovas pareiÅ¡kimÄ pilnai palaikÄ.Suinteresuoto asmens atstovas su pareiÅ¡kimu nesutiko. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.
1. PareiÅ¡kimo reikalavimai.P. S. Å . praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos tÄvas J. P., iki 1940-07-22 nacionalizacijos, asmeninÄs nuosavybÄs teise valdÄ 6 ha žemÄs, esanÄios (buvusios) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje. Å is jos praÅ¡ymas (reikalavimas) susijÄs su nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.
2. DÄl kai kurių bylos aplinkybių.Byloje nustatyta, kad Ivan (Jan) P. (gimÄs 1912-08-01; mirÄs 1992-09-22) yra pareiÅ¡kÄjos tÄvas (b.l. 7, 12, 29, 42 â 45, ir kt.).Visų pirma svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kÄja S. Å . nÄra praleidusi termino nuosavybÄs teisių ir giminystÄs ryÅ¡io patvirtinantiems dokumentams pateikti į tÄvo J. P. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teisÄmis valdytÄ Å¾emÄ. PareiÅ¡kÄja prie pareiÅ¡kimo yra pridÄjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimÄ , administracinÄje byloje Nr. I-2179-189/2013 (b.l. 33 - 37), kuriuo jai atnaujintas terminas pateikti atitinkamiems dokumentams, kurie reikalingi atkuriant nuosavybÄs teises ne į J.
P., bet į jos senelio V. P. iki nacionalizacijos turÄtÄ Å¾emÄ. PareiÅ¡kÄjos senelis V. P. mirÄ 1926-11-10 (b.l. 8), t.y. dar neprasidÄjus turto nacionalizacijai. PažymÄtina, kad nors minÄtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendime, jo rezoliucinÄje dalyje, yra nurodyta, jog S. Å . atnaujinamas terminas nuosavybÄs teisÄ ir giminystÄs ryÅ¡ius patvirtinantiems dokumentams pateikti į V. P. (o ne į J. P.) iki nacionalizacijos nuosavybÄs teise valdytÄ Å¾emÄ, taÄiau Å¡io sprendimo turinys neabejotinai patvirtina, kad jis yra tiesiogiai susijÄs su J.
P. iki nacionalizacijos turÄtos žemÄs atkÅ«rimu. Tad Å¡is neaiÅ¡kumas laikytinas formaliu; pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjai yra (buvo) atnaujintas terminas (per penkis mÄnesius nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendimo įsiteisÄjimo dienos) pateikti reikalingiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybÄs teises, į J. P. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teise valdytÄ Å¾emÄ. BÅ«tent tokios pozicijos laikosi ir NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, kuris yra atsakingas už Å¡io proceso įgyvendinimÄ (b.l. 118).
Taigi, pareiÅ¡kÄja per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-30 sprendime nurodytÄ penkių mÄnesių terminÄ kreipÄsi į NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su atitinkamais dokumentais. TaÄiau pastarosios institucijos sudaryta komisija, nagrinÄjusi buvusio savininko J. P. nuosavybÄs faktÄ Ä¯rodanÄių dokumentų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui į Vilniaus apylinkÄs, Rukainių valsÄiaus, Kolesninkų kaime (pagal dabartinį iÅ¡skirstymÄ â Vilniaus rajono, Rukainių seniÅ«nijos Kolesninkų kaimo), nuosavybÄs teise valdytÄ Å¾emÄ pakankamumo, 2013-11-11 priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo nutarÄ pripažinti, jog esamų dokumentų dÄl buvusio savininko J.
P. turÄtos žemÄs nepakanka nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui; taip pat nutarÄ dÄl žemÄs valdymo fakto nuosavybÄs teisÄmis nustatymo pretendentei S. Å . pasiÅ«lyti kreiptis į teismÄ arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų (b.l. 156 - 161). PareiÅ¡kÄja S. Å ., atsižvelgdama į šį siÅ«lymÄ , kreipÄsi į teismÄ dÄl jos tÄvo J. P. iki nacionalizacijos žemÄs valdymo nuosavybÄs teisÄmis fakto nustatymo.Antra, minÄta, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas J. P. mirÄ 1992-09-22.
Jo palikimÄ priÄmÄ sutuoktinÄ V. P., gim. 1911 m. (b.l. 164). V. P. mirÄ 1993-10-18 (b.l. 30). Jos palikimÄ priÄmÄ dukros, t.y. S. Å . (Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄja) ir S. S. (b.l. 31). Pastaroji mirÄ 2010-03-10 (b.l. 32). N. S. S., kartu su S. Å ., priÄmÄ palikimÄ po savo motinos V. P. mirties, taÄiau S. S. įpÄdiniai į Å¡iÄ bylÄ nebuvo įtraukti, nes terminas atitinkamiems dokumentams dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo pateikti buvo atnaujintas tik S. Å .. Tad Å¡ioje byloje priimamas teismo sprendimas negali turÄti jokios įtakos S. S. įpÄdinių teisÄms ir pareigoms.
Tuo tarpu S. Å . yra tinkamas asmuo, pretenduoti į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ J. P. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teise valdytÄ Å¾emÄ.TreÄia, Lietuvos valstybinio archyvo 1993-06-09 pažymÄjime Nr. 21-547-T (b.l.
6) nurodyta, kad Vilniaus â Trakų seniÅ«nijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Rukainių valsÄiaus žemÄs sklypų savininkų 1923 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas savininkas Vincenty P. K. kaime turÄjÄs 6 deÅ¡imtines žemÄs. Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo 2012-04-02 archyvo pažymoje Nr. (P1-2401) P2-2754 (b.l.
8) tvirtinama, kad V. P. mirÄ 1926-11-10; pastaboje pažymÄta, kad: paliko žmonÄ KrystynÄ ir sÅ«nus BronislavÄ (27 m.), MichalÄ (24 m.), FeliksÄ (16 m.), JanÄ (14 m.) bei StanislavÄ (12 m.). Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo CivilinÄs metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2012-06-21 archyvo pažymoje Nr. P5-554/P10-1258 (b.l.
13) nurodyta, kad Å umsko valsÄiaus civilinÄs bÅ«klÄs aktų įrašų archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įraÅ¡yta, kad Vilniaus apskrities Kalesnikų kaime 1942 m. spalio 14 d. mirÄ K. P..
3. D. J. P. iki nacionalizacijos asmeninÄs nuosavybÄs teise valdytos žemÄs.Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprendžiant dÄl nuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinimo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybÄs teise nacionalizavimo momentu faktas, kuris gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindÄ , tiek valdymo nuosavybÄs teise faktÄ (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001-06-17 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2009-08-24 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2009; ir kt).
Lietuvos A. T. taip pat yra pažymÄjÄs, kad nustatant žemÄs valdymo nuosavybÄs teise faktÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo nacionalizuotos žemÄs savininkas iki jos nacionalizacijos, o ne aplinkybÄ, kas Å¡iÄ Å¾emÄ valdÄ ir dirbo po to (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006-03-06 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2006; ir kt.).NagrinÄjamu atveju, visų pirma, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina apie pareiÅ¡kÄjos tÄvo J.
P. iki žemÄs nacionalizacijos (t.y. iki 1940-07-22) valdytÄ Å¾emÄ.Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo 2011-12-07 raÅ¡te Nr. R4-2008 (b.l.
14) nurodyta, kad duomenų apie V. P. ir I. P., g. 1911 m., Vilniaus â Trakų apskrities Å umsko valsÄiaus Kolesnikų kaime turÄtÄ Å¾emÄ, miÅ¡kÄ archyve saugomuose fonduose nerasta; taip pat pažymÄta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinÄs srities gyventojų suraÅ¡ymo 1942-05-27 žiniose, Vilniaus apskrities Å umsko valsÄiaus Kalesnikų kaimo gyventojo P. J. buto â Å«kio lape įraÅ¡yti: P. J., Å¡eimos galva, g. 1912 m., žemdirbys, Å«kininkas be samdinių;
žmona Veronika, g. 1912 m., dirbanti Å¡eimos narÄ; duktÄ Zofija, g. 1933 m. Taigi, Å¡iame raÅ¡te nÄra pateikta jokių duomenų, kad J. P. iki 1940 m. bÅ«tų turÄjÄs žemÄs Kalesnikų kaime. Vien tai, kad 1942 m. duomenyse be kita ko yra pažymÄta, jog J. P. yra žemdirbys, Å«kininkas be samdinių ir pan., nepatvirtina to fakto, kad J. P. iki žemÄs nacionalizacijos valdÄ Å¾emÄs, dargi 6 ha.; juo labiau, kad pagal minÄtÄ Lietuvos A. T. praktikÄ , nustatant nuosavybÄs teisÄs valdymo faktÄ iki žemÄs nacionalizacijos, aplinkybÄ, kas Å¡iÄ Å¾emÄ valdÄ ir dirbo po nacionalizacijos,- nÄra svarbi.IÅ¡ esmÄs tie patys argumentai pasakyti ir apie Vilniaus apskrities archyvo 2013-12-06 pažymoje Nr. (8.12)V5-2319 âD.
I. P. turÄtos žemÄs Kalesninkų ir JurÄiukų kaimuoseâ (b.l.
15) bei Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo 2013-12-20 raÅ¡te Nr. R4-1791 (b.l. 162) pateiktus duomenis.Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo 2015-06-09 pažymoje Nr. R4-741 âApie B., M., F., S. P. nekilnojamÄ jį turtÄ â (b.l. 86 - 91) be kita ko nurodyta, kad M. P. kilmÄs ir gyvenamosios vietos nustatymo 1927-12-14 protokole pažymÄta, jog M. P., Vincento ir Krystynos iÅ¡ Bužinskių, 24 â 25 m. amžiaus, kartu su 4 broliais turi paveldÄtos po motinos 6 deÅ¡. žemÄs Å umsko valsÄiaus Kolesniki k.; pastaboje be kita ko nurodyta, kad Vilniaus â Trakų apskrities Å umsko valsÄiaus Kolesniki kaimo žemÄs matavimo 1936 m. sÄ raÅ¡e, patvirtintame 1936-03-19, įraÅ¡yti: eil.
Nr. 9 â broliai PakulneviÄiai: Michal, Feliks, Jan, Stanislav ir motina Krystyna sklypuose Nr. 11, 78, 42 turÄjÄ 11 ha 6350 m žemÄs; eil. Nr. 10 â P. B. sklypuose Nr. 79 ir Nr. 38 turÄjÄs 2 ha 5573 m žemÄs. Taigi, Å¡is dokumentas indikuoja apie J. P. iki nacionalizacijos galimai turÄtÄ Å¾emÄ (paveldÄtÄ ), taÄiau jokiu bÅ«du ne tokio dydžio (6 ha), kokį nurodo pareiÅ¡kÄja; taip pat pastebÄtina, kad minÄtame dokumente nurodant âturi paveldÄtos po motinos 6 deÅ¡. žemÄsâ galimai padaryta klaida, nes tuo metu â 1927 m., PakulnieviÄių mama dar buvo gyva (galimai turÄtų bÅ«ti nurodyta:
âturi paveldÄtos po tÄvo 6 deÅ¡. žemÄsâ, nes jų tÄvas V. P. mirÄ 1926 m.). Daugiau byloje nÄra jokių raÅ¡tinių įrodymų, kurie tvirtintų, kad J. P. žemÄs nacionalizacijos metu nuosavybÄs teisÄmis valdÄ Å¾emÄ. Teismas ne kartÄ pareiÅ¡kÄjai (jo atstovui) siÅ«lÄ pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžianÄius pareikÅ¡tus reikalavimus, taÄiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Taip pat teismas savo iniciatyva iÅ¡ atitinkamų institucijų pareikalavo (iÅ¡reikalavo) duomenis nagrinÄjamu klausimu.
Tad laikytina, kad iÅ¡naudotos visos galimybÄs gauti daugiau duomenų dÄl praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto.  Antra, pareiÅ¡kÄja (jos atstovas) teigia, kad J. P. 6 ha žemÄs, esanÄios Kalesninkų kaime, buvo paveldÄjÄs faktiniu valdymu iÅ¡ savo tÄvo V. P., kuris mirÄ 1926 m.; taip pat nurodÄ, kad jai nÄra žinoma apie tÄvo J. P. kitus brolius, teigia, kad jie sukÅ«rÄ Å¡eimas iÅ¡vyko gyventi į kitas apylinkes ir V. P. palikimo nepriÄmÄ; mirus V.
P., jo namuose liko gyventi tik jos tÄvas J. P. su savo motina Kristina. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad, minÄta, pareiÅ¡kÄjos senelis V. P. turÄjo 6 deÅ¡. žemÄs, esanÄios (buvusios) Kalesnikų kaime; jis mirÄ 1926 m. TaÄiau teismas nesutinka, kad bÅ«tent vienas pareiÅ¡kÄjos tÄvas J. P. paveldÄjo visÄ Å¾emÄ po V. P. mirties.   Teismas pažymi, kad Vilniaus kraÅ¡te palikimo atsiradimo momentu (1926 m.) galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis (M.
M. ,,Lietuvos teisÄs Å¡altiniai 1918-1940 metais, Justitia, Vilnius, 2001 m., psl. 135-140). TodÄl kas po V. P. mirties (1926 m.) paveldÄjo jo turtÄ , turi bÅ«ti nustatoma pagal Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad po V. P. mirties liko penki jo vaikai â sÅ«nÅ«s Bronislavas (27 m.), Michalas (24 m.), Feliksas (16 m.), Janas (14 m.) bei Stanislavas (12 m.), taip pat pergyvenusi sutuoktinÄ - Krystyna. Civilinių įstatymų sÄ vado 1105 straipsnis nustatÄ, kad paveldÄjimo teisÄ turi tik asmenys, susijÄ su mirusiuoju kraujo giminystÄs ryÅ¡iais, o 1127 straipsnis nustatÄ, kad ,,artimiausia teisÄ paveldÄti po tÄvo ar motinos priklauso jų teisÄtiems vaikamsâ.
Pergyvenusio sutuoktinio teisinÄ padÄtis paveldÄjimo santykiuose buvo ypatinga. Civilinių įstatymų sÄ vado 1148 straipsnis nustatÄ, kad ,,žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybeâ. Taigi, žmona, nors ir nebÅ«dama priskirta prie įpÄdinių pagal kraujo giminystÄ, po vyro mirties paveldÄdavo ¼ dalį vyro turto. Tai, kad minÄtas 1148 straipsnis nustatÄ Å¾monos teisÄ bÅ«tent paveldÄti po vyro mirties ¼ dalį jo turto, pabrÄÅ¾Ä ir Lietuvos V.
T. 1928 m. vasario 8 d. sprendime, priimtame S. G. byloje, konstatuodamas, kad ,,naÅ¡lÄs teisÄ gauti savo dalį iÅ¡ mirusio vyro turto yra paveldÄjimasâ. Civilinių įstatymų sÄ vado 1255 straipsnis nustatÄ, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priÄmimo tvarkÄ detalizavo 1261 straipsnis: ,,palikimo priÄmimu laikoma, kada paveldÄtojai nei atsiÅ¡aukimo apie skolų nemokÄjimÄ nepadarÄ, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupÄ, tik turÄjo ir naudojo savo asmens pelnuiâ. Tai reiÅ¡kia, kad palikimas galÄjo bÅ«ti priimtas pradÄjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti.Pati pareiÅ¡kÄja nurodo, kad mirus V.
P., jo namuose liko gyventi tik J. P. ir jo motina K. P.. Tad tai rodytų, kad V. P. sutuoktinÄ Kristina rÅ«pinosi jo turtu, t.y. priÄmÄ palikimÄ . Be to, byloje yra ir kiti duomenys (b.l. 86 - 87), kurie tvirtina, kad K. P. turÄjo žemÄs. Nors pareiÅ¡kÄja teigia, kad ji nieko nežino apie kitus J. P. brolius, jie neva sudarÄ Å¡eimas ir iÅ¡vyko gyventi į kitas apylinkes bei V. P. palikimo nepriÄmÄ, taÄiau Å¡ie teiginiai iÅ¡ esmÄs yra paneigiami byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienas iÅ¡ brolių B. P. turÄjo žemÄs Kalesnikų k., beje, į jo turÄtÄ Å¾emÄ Å¡iuo metu yra atkurtos nuosavybÄs teisÄs paveldÄtojams (b.l. 77 - 85). Be to, Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo 2015-06-09 pažyma Nr. R4-741 (b.l. 86 - 91) indikuoja, kad M. P. (t.y. kitas J. P. brolis) turi paveldÄtos 6 deÅ¡. žemÄs Kalesnikų k., Å¡iÄ Å¾emÄ turi paveldÄjÄs su kitais 4 broliais. Å is dokumentas (kartu su jo priedais) taip pat tvirtina, kad:
Vilniaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Å umsko valsÄiaus gyventojų, turinÄių karves, sÄ raÅ¡e (be datos; lydraÅ¡Äio data 1941-11-04) įraÅ¡yti Kalesninkų vietovÄs gyventojai - P. M. ir P. B., jie atitinkamai naudoja 8 ir 3 ha žemÄs sklypų plotus; Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinÄs srities gyventojų suraÅ¡ymo 1942-05-27 žiniose yra Vilniaus apskrities Å umsko valsÄiaus Kalesnikų kaimo gyventojo P. M. buto â Å«kio lapas, kuriame įraÅ¡yta â P. M., g. 1902 m., Å¡eimos galva, Å«kininkas be samdinių, motina P. K., g. 1870 m., dirbanti Å¡eimos narÄ, brolis P. S., g. 1915 m., žmona P. H., g. 1913 m.;
Vilniaus â Trakų apskrities Å umsko valsÄiaus Kolesniki kaimo žemÄs matavimo 1936 m. sÄ raÅ¡e, patvirtinatame 1936-03-19, įraÅ¡yti, eil. Nr. 9 â broliai P.: Michal, Feliks, Jan, Stanislav ir motina Krystyna sklypuose Nr. 11, 78, 42 turÄjÄ 11 ha 6350 m žemÄs, eil. Nr. 10 â P. B. sklypuose Nr. 79 ir Nr. 38 turÄjÄs 2 ha 5573 m žemÄs. Akivaizdu, kad visa P. Å¡eima (5 broliai ir motina) iki žemÄs nacionalizacijos iÅ¡ esmÄs gyveno Kalesninkų kaime, vertÄsi žemdirbyste, turÄjo žemÄs, jÄ valdÄ ir naudojo kaip savo.
Tad nÄra jokio pagrindo teigti, kad po V. P. mirties, mirusio 1926 m., jo palikimÄ priÄmÄ tik vienintelis brolis J. P., kuris, beje, tuo metu turÄjo tik 14 metų (net trys broliai buvo vyresni už J. P.). Taigi, sutuoktinei Kristinai teko 1 / 4 dalis V. P. turto, tuo tarpu visiems broliams likusi dalis po lygiai. Tad J. P. paveldÄjo ne daugiau negu 0,9 ha savo tÄvo V. P. žemÄs. TreÄia, teismo posÄdžio metu apklausta liudytoja B. A., gim. 1934 m., parodÄ, kad jos mama po karo dirbo pas J. P., taÄiau iki karo neprisimena.
Liudytoja G. S., gim. 1941 m., parodÄ, kad ji atsimena nuo 9 â 10 metų, t.y. apie 1950 m.; su J. P. gyveno mama, jis turÄjo žemÄs. L. V. Zenon, gim. 1961 m., atsimena nuo 10 metų; kaimynas J. P. turÄjo žemÄs dviejose vietose ir pan. Teismas pažymi, kad Å¡iuos liudytojų parodymus vertina ribotai: visi liudytojai yra pakviesti pareiÅ¡kÄjos iniciatyva, jie vienaip ar kitaip yra suinteresuoti bylos baigtimi; liudytojai kalbÄjo iÅ¡ esmÄs apie aplinkybes, kurios atsirado jau po žemÄs nacionalizacijos, tuo tarpu jokių svarbių aplinkybių, kurios bÅ«tų susijusios su žemÄs valdymo nuosavybÄs teisÄmis iki žemÄs nacionalizacijos ar paveldÄjimu po V.
P. nepateikÄ; du liudytojai apskritai yra gimÄ jau po žemÄs nacionalizacijos, pvz., V. Z. yra gimÄs 1961 m., t.y. praÄjus daugiau negu 20 metų po žemÄs nacionalizacijos ir net 35 metams po V. P. paveldÄjimo atsiradimo. Nors liudytoja B. A. yra gimusi 1934 m., taÄiau ji iÅ¡ esmÄs kalbÄjo apie aplinkybes, kurios taip pat yra susijusios su vÄlesniu laikotarpiu (pokariniu laikotarpiu). Antra vertus, bylai aktualiu laikotarpiu Å¡i liudytoja buvo mažametÄ, tad ji natÅ«raliai negalÄjo suprasti Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.
PažymÄtina ir tai, kad aplinkybÄ, jog J. P. po žemÄs nacionalizacijos valdÄ Å¾emÄ iÅ¡ esmÄs yra nereikÅ¡minga. Juo labiau ji nepaneigia anksÄiau byloje nustatytų bylai svarbių aplinkybių.4. DÄl įrodinÄjimo apimties.Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).
Tai reiÅ¡kia, jog nÄra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikÄti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos A. T. yra pažymÄjÄs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004-10-04 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2006-03-06 nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2006; ir kt.).
Bylose dÄl faktų, turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ, nustatymo yra tam tikri įrodinÄjimo ypatumai. Å ių ypatumų reikÅ¡mÄ yra konstatavÄs Lietuvos A. T., pavyzdžiui, 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005. TeisÄjų kolegija pabrÄžÄ, kad įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam apskritai nereikÄtų kreiptis į teismÄ ((duomenys neskelbtini) str.).
Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t.y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais, ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ yra mažesnÄ. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vÄliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužÄs 29 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2009; ir kt.5.
ApibendrinanÄios iÅ¡vados.Teismas, įvertinÄs byloje esanÄių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadas, kad yra didesnÄ tikimybÄ, jog J. P. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teisÄmis valdÄ bÅ«tent 0,9 ha žemÄs sklypÄ , esantį (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje, negu jo nevaldÄ. PareiÅ¡kÄjos teiginiai, kad jos tÄvas J. P. iki žemÄs nacionalizacijos valdÄ 6 ha žemÄs Kalesnikų kaime nepasitvirtino; jie neįrodyti.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad J.
P. (gimÄs 1912-08-01; mirÄs 1992-09-22) iki žemÄs nacionalizacijos, t.y. jos vykdymo metu - 1940-07-22, nuosavybÄs teisÄmis valdÄ 0,9 ha žemÄs, esanÄios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.). Tad pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje tenkintinas.JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytinas nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 444 - 448 straipsniais, n u s p r e n d Ä:
PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad J. P. (gimÄs 1912-08-01; mirÄs 1992-09-22) žemÄs nacionalizacijos metu (1940-07-22) asmeninÄs nuosavybÄs teise valdÄ 0,9 ha žemÄs, esanÄios (buvusiame) Kalesnikų kaime, Å umsko valsÄiuje, Vilniaus apskrityje.JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytas nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu.Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo priÄmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                                                       S. J.