2025-05-28 Nr. AB-9306-3-64-3-02224-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-40-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02224-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo I. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo I. H. (toliau – ir atsakovas) 143,69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, 2020 m. deklaravęs 143,22 ha, 2021 m. – 204,97 ha, 2022 m. – 204,97 ha žemės ūkio naudmenų plotą Radviliškio rajono savivaldybėje, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.

2.2. Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 143,69 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 (toliau – ir Nuostatai). Atsakovui nustatyta prievolė atlyginti vietinę rinkliavą, kurios jis neįvykdė.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos už nesuteiktas paslaugas pagal dvinarę vietinę rinkliavą ūkininkams, kurie deklaravę žemės ūkio naudmenų plotus nuo 20 iki 100 ha, taigi, rinkliava apskaičiuota ne pagal faktiškai susidariusias komunalines atliekas, o dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galinčių susidaryti atliekų. Atsakovas yra ūkininkas, kuris rinkliavą privalo mokėti pagal deklaruotą žemės naudmenų plotą, tačiau neaišku, kokios komunalinės atliekos turi ir gali susidaryti dirbant žemę (ariant, sėjant, nuimant derlių). Pakuotės, kurios lieka vykdant augalininkystės veiklą, t. y. trąšų įpakavimai, pesticidų tara ir pan., yra antrinės žaliavos ir surenkamos specializuotų įmonių įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui nebuvo suteikti atliekų konteineriai, be to, jeigu atsakovas ir turėtų komunalinių atliekų konteinerį, kurį aptarnautų Šiaulių RATC, į jį minėtų pakuočių negalėtų dėti, nes tokios atliekos nėra komunalinės ir jos Šiaulių RATC nėra surenkamos. Visos žaliosios atliekos, kurios teoriškai gali susidaryti dirbant žemę, yra įterpiamos atgal į žemę kaip organinė trąša, todėl net ir turėdamas atliekų konteinerius, atsakovas neturėtų ką į juos dėti. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos ir į jas turi būti atsižvelgta. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra visi būtini atliekų konteineriai ir už kurių naudojimą ir atliekų surinkimą jis sąžiningai moka.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad dėl netinkamai skaičiuojamos vietinės rinkliavos ne kartą kreipėsi į rinkliavos administratorių, prašydamas skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį, prašė konteinerių, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, skambindavo telefonu, raštu nesikreipė. Neginčijo, kad deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus, kokie ir buvo pateikti rinkliavos administratoriui, taip pat kad jo ūkyje dirbo 6 darbuotojai. Sutiko, kad būtų skaičiuojama pastovioji rinkliavos dalis, kadangi būtina prisidėti prie komunalinių atliekų centralizuoto tvarkymo išlaidų, taip pat kad kintamoji rinkliavos dalis gali būti skaičiuojama pagal darbuotojų skaičių, tačiau nesutiko, kad kintamoji dalis skaičiuojama pagal žemės ūkio naudmenų plotus. Duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytus vietinės rinkliavos skaičiavimo parametrus, nurodė neturintis.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 143,69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo teismas atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. buvo deklaravęs 143,22 ha, 2021 ir 2022 m. – 204,97 ha žemės ūkio naudmenų plotą Radviliškio rajono savivaldybėje, taigi, jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 4.12. punkto, 1 priedo 18 eilutės bei Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 (toliau – ir Metodika), 3.3.18 punkto pagrindu.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui skaičiuojama Nuostatų 12.4. ir Metodikos 3.3.12. papunkčio pagrindu. Metodikos 4.3.4. papunktis konkretizuoja, jog ūkininkai privalo mokėti pastoviąją rinkliavos dalį, Nuostatų 4.6. punkte nustatytas ir kintamasis vietinės rinkliavos parametras ūkininkams, t. y. darbuotojų skaičius, vienas fizinis asmuo, parametrai pateikti Nuostatų 1-ame priede (pastovioji dalis 11,64 Eur, kintamoji 5,04 Eur). Kintamoji dalis skaičiuojama už darbuotojų buitines atliekas, o ne susidarančias ūkyje. Atsakovui rinkliava skaičiuojama kaip naudojantis bendraisiais konteineriais. Taip pat iš patikslintos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą teismas nustatė, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą atsakovui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo taikomas apmokestinamasis parametras pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų kiekį, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – pagal darbuotojų skaičių. Iš pateiktos pažymos taip pat matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidarė 143,69 Eur įsiskolinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra ūkininkas, 2020–2022 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų plotus Radviliškio rajono savivaldybėje, taip pat kad nuo 2022 m. liepos 1 d. atsakovo ūkyje dirbo 6 darbuotojai. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų turėtojas, nors būtent jis turėjo įrodyti, kad jo valdomuose objektuose komunalinės atliekos nesusidarė, todėl Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Dėl atsakovo teiginių, kad jis neturėjo komunalinių atliekų konteinerių ir jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėjo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme.

10. Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai lemia, kad jis turi pareigą sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Be to, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, mokėtojas nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį negali būti atleistas vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Neatleidimas nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

11. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nevertino.

12. Teismas taip pat nepriteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgęs į Šiaulių RATC vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, taip pat bylos teisinę problematiką, pobūdį ir apimtį.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo prašymą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo įvertinti, ar 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-595 bei Radviliškio rajono savivaldybes tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. T-573 neprieštarauja konkrečioms: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 302 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 4, 6 straipsnių nuostatoms.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

14.1. Atsakovui rinkliava apskaičiuota ne pagal faktiškai susidariusias komunalines atliekas, o dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galinčiu susidaryti atliekų kiekiu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo taikomas apmokestinamasis parametras pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų kiekį, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – pagal darbuotojų skaičių. Tačiau Šiaulių RATC jokių atliekų nesurinko ir netvarkė. Pareiškėjas neatliko savo pareigų, neįgyvendino Atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytų minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik to, kad atsakovas nesinaudojo komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, nes neturėjo jokių atliekoms skirtų konteinerių ar talpų, tačiau ir aplinkybės, kad jis neturėjo ir negali turėti pačių atliekų (jos nesusidaro dėl atsakovo vykdomos ūkinės veiklos specifikos. Net ir turėdamas atliekų konteinerius, atsakovas neturėtų ką į juos dėti). Atsakovas taip pat teigia, kad jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje yra visi būtini atliekų konteineriai, už kurių naudojimą ir atliekų išvežimą jis sąžiningai moka, t. y. atsakovas komunalines atliekas išmeta kitur, todėl šiuo atveju, iš esmės, atsakovas yra verčiamas mokėti rinkliavą du kartus.

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, akcentavo tik atsakovo pateiktus / nepateiktus įrodymus ir paaiškinimus, papildomai nereikalaudamas iš pareiškėjo papildomų duomenų (pvz., ar komunalinės atliekos iš atsakovo buvo surinktos).

14.3. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2272-283/2022, kurioje atsakovu taip pat buvo apeliantas, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas neįrodė, kad pas atsakovą komunalinės atliekos susidarė / komunalinės atliekos iš atsakovo buvo surinktos. Nepaisant šios bylos (kurios rezultatas skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo šioje byloje), ir aktualaus teisinio reguliavimo, atsakovui toliau nepagrįstai siunčiamos ginčui aktualios sąskaitos.

14.4. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 punktą prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos. Taigi, atsakovas, būdamas ūkininku, negali sukurti atliekų. Teismas šių aplinkybių neįvertino.

14.5. Taip pat teismas ginčo situacijos nevertino per Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (toliau – Direktyva) 32 straipsnio turinį, kuriame nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 5 d. Tuo tarpu Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos tik 2021 m. birželio 30 d. Tai lemia, jog dėl valstybės neveikimo būtent atsakovas privalėjo toliau mokėti už komunalines atliekas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tai yra už laikotarpį, per kurį aktualios Direktyvos nuostatos laiku nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę.

14.6. Teismas taip pat neįvertino ginčui aktualių teisės aktų teisėtumo. Pareiškėjo manymu, jo prašyme aptartu aspektu pateikta pakankamai teisinių argumentų, kurie sudarytų abejonę dėl jo nurodomos legislatyvinės omisijos buvimo minėtuose norminiuose administraciniuose aktuose pripažinti teisiškai motyvuota, kaip to reikalauja administracinės teisenos taisyklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių RATC reikalavimo priteisti iš atsakovo 143,69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, 2020–2022 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų plotus Radviliškio rajono savivaldybėje, nuo 2022 m. liepos 1 d. jo ūkyje dirbo 6 darbuotojai. Atsakovas, teismo vertinimu, nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų turėtojas, nors būtent jis, ginčo kontekste, turėjo įrodyti, kad jo valdomuose objektuose komunalinės atliekos nesusidarė, todėl Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino pareiškėjo prašymą.

17. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad iš jo nepagrįstai reikalaujama mokėti vietinę rinkliavą, nes jo, kaip ūkininko veikloje, atliekos nesusidaro, o tas, kurios susidaro, jis nustatyta tvarka perduoda sutvarkyti specializuotoms įmonėms, be to, atliekų pareiškėjas iš ūkio niekada nevežė. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pradėti Nuostatų teisėtumo tyrimą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog jis neigia esantis atliekų turėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020).

20. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnis nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą (16 str. 2 d.). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

21. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką.

22. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) 4.12 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 16 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų grupės, jiems taikomi Vietinės rinkliavos dydžiai bei Apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede. Pagal Nuostatų 1 priedo „Vietinės rinkliavos mokėtojų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai“ 18 eilutę ūkininkai, kurių deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, ha: nuo 101 ha iki 500 ha privalo mokėti 26,22 Eur pastovaus vietinės rinkliavos dydžio ir 11,24 Eur kintamo vietinės rinkliavos dydžio.

23. Pagal Nuostatų (redakcija, galiojančią nuo 2022 m. liepos 1 d.) 12 punktą, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, tarp jų – ir ūkininkai (Nuostatų 12.4 p.); Nurodytos redakcijos Nuostatų 1 priedo „Vietinės rinkliavos mokėtojų grupių rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai“ 12 eilutėje nurodyti ūkininkai, kuriems vietinės rinkliavos apmokestinamasis parametras yra darbuotojų skaičius (vienas fizinis asmuo), pastovus vietinės rinkliavos dydis yra 11,64 Eur, kintamas – 5,04 Eur.

24. Byloje nustatyta ir nebuvo ginčo, kad atsakovas yra ūkininkas, 2020 m. deklaravęs 143,22 ha, 2021 m. – 204,97 ha, 2022 m. – 204,97 ha žemės ūkio naudmenų plotą Radviliškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių RATC patikslinta pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą atsakovui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo taikomas apmokestinamasis parametras pagal deklaruotų žemės ūkio naudmenų kiekį, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – pagal darbuotojų skaičių. Aptartoje pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidarė 143,69 Eur įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka Šiaulių RATC nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

26. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

27. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; ir kt.).

28. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aktualią ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu.

29. Šių išvadų nepaneigia atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo atliekas rinko specializuotos įmonės, kadangi šiuo aspektu pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų. Būtent ši aplinkybė skiria nagrinėjamą administracinę bylą ir pareiškėjo akcentuotą administracinę bylą Nr. eTA-744-502/2021, kurioje pareiškėjas buvo pateikęs šiuo aspektu aktualius įrodymus (atliekų tvarkymo sutartis-priėmimo aktus, atliekų pristatymo rūšiavimui / perdirbimui aktą, atliekų perdavimo-priėmimo pažymą), kuriais grindė aplinkybę, kad komunalinės atliekos objekte, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nesusidaro. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remtis pareiškėjo nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Nagrinėjamoje byloje nesant šių duomenų (t. y. objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo komunalinių atliekų), pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepaneigė, jog ginčo laikotarpiu buvo komunalinių atliekų turėtojas, pripažįstama pagrįsta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, kintamoji dalis buvo skaičiuojama už darbuotojų buitines atliekas, o ne ūkyje susidarančias. Aplinkybės, kad atsakovo ūkyje dirbo 6 darbuotojai, atsakovas neginčijo. Atsakovas taip pat neįrodė, kad pareiškėjo pateikti vietinės rinkliavos skaičiavimai yra nepagrįsti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

31. Atsakydama į apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nėra pagrįsti.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013), bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais asmuo grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Pasisakydama dėl apelianto pozicijos, kad būtina įvertinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos priimtų norminių aktų teisėtumą, teisėjų kolegija nurodo, kad šis prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl Nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Be to, atsakovo argumentai, kuriais nesutinkama su teisės aktuose nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nesudaro pagrindo prašyti inicijuoti konstitucinės justicijos bylą ar atlikti norminio teisės akto teisėtumo patikrą.

34. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo I. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė