2022-01-13 Nr. AB-1155-4-13-3-00228-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1089-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00228-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui A. A. S., jo atstovei advokatei Ingridai Botyrienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Remigijui Baltrušaičiui,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl A. A. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis), kol bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, mikroautobusu Renault Master su vokiškais registracijos numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo užsienietis vyko kaip keleivis 22 asmenų grupėje, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams užsienietis A. A. S. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. 013476673. A. A. S. buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. VSAT informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra. Į Lietuvos Respubliką užsienietis neteisėtai atvyko esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6 ir 8 punktais, užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje yra neteisėtai. Užsienietis neturi dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, įrodančios, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra teisėtai. Taip pat asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas sulaikymo ir galimo išsiuntimo.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad negali pasakyti savo nuomonės dėl Teikimo, t. y. ar sutinka, ar nesutinka su teikimu. Jis vyko ne į Lietuvą, o į Olandiją pas seserį, Baltarusijos pareigūnai juos apgavo, nuvežė į mišką, pasakė, kad tai Lenkija ir liepė eiti. Jis jokių ryšių su Lietuvos Respublika neturi, jo kiti šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini).

4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 6 mėnesiai yra maksimalus terminas asmens statuso išsiaiškinimui. 6 mėnesių šiuo atveju nereikia, valstybės pareigūnams pakaktų 2-3 mėnesių reikiamiems veiksmams atlikti.

5. VSAT atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė Teikimą tenkinti.

II. 6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo Teikimą tenkino iš dalies ir sulaikė užsienietį VSAT 3 mėnesiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 116 straipsnio 4 dalimi, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai 2021 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val., perdavė užsienietį VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, kuris buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio užkardoje, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

8. Teismas pažymėjo, kad užsienietis artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, dėl to jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

9. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas užsienietį sulaikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies kontekste prašomas terminas trumpintinas.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nesvarstė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybių. Teismas nevertino konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių: užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatyta; jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, teikė detalius paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje; jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Būtent šios aplinkybės rodo, kad užsienietis atitinka sąlygas, numatytas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje, kas sudaro pagrindą jam taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Užsieniečiui paskirta griežčiausia priemonė – sulaikymas yra neproporcinga ir varžo asmenį labiau negu reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų teisinga ir proporcinga bei užtikrintų pusiausvyros principo taikymą.

12. Pareiškėjas VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas, pakartodamas Teikime nurodytas faktines užsieniečio sulaikymo aplinkybes ir motyvus, papildomai nurodo, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas įvertino ir pateikė atsakymą raštu Nr. 10K- 39904, jog prašymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant, pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, todėl yra grąžintinas.

14. Pareiškėjo teigimu, užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu, kadangi atvykęs iš nesaugios šalies į saugią, t. y. į Lietuvą, jis nesikreipė į Lietuvos įstaigas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o toliau tęsė kelionę po Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas. Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra Olandija, kur gyvena jo sesuo, užsienietis iš anksto planavo šią kelionę, susisiekė su agentu Minske, kuris organizavo šią kelionę. Jeigu užsienietis nebūtų sulaikytas Lenkijoje, tai savo tikslą būtų pasiekęs. Tai įrodo, kad asmuo linkęs ignoruoti įstatymus, taikomus trečiųjų šalių piliečių atvykimui ir judėjimui Europos Sąjungoje, kas leidžia teigti jog asmuo, turėdamas laisvą judėjimą, kels grėsmę kompetentingoms institucijoms dėl galimybės tinkamai įvykdyti priimtus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra linkęs laikytis taisyklių, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti.

15. Pareiškėjas pažymi, kad užsienietis apklausos metu aiškiai nurodė, jog jis vyko į Olandiją, Lietuva nebuvo ir nėra jo tikslas, todėl netinkamai įvertinus užsieniečio bendradarbiavimo faktą ir pritaikius jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, didelė tikimybė, kad jis pažeis minėtos priemonės sąlygas ir pasišalins iš savo gyvenamosios vietos nenustačius jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Be to, užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą nustatęs, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pagrindas skirti trumpesnį, nei Teikime prašoma, sulaikymo terminą. Pagrindų skirti užsieniečiui alternatyvias sulaikymui priemones teismas nenustatė.

18. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog, atsižvelgiant į tai, kad jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Užsienietis yra sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad užsienietis, neturintis prieglobsčio prašytojo statuso bei nesantis Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Dėl aplinkybių, kad užsienietis nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neturėjo prieglobsčio prašytojo statuso, kad atvyko į Lietuvą neteisėtai, ginčo nėra. Vadinasi, vien šiuo pagrindu užsienietis galėjo būti sulaikytas: tai pripažino ir užsieniečio atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad valstybės pareigūnams pakaktų 2-3 mėnesių reikiamiems veiksmams atlikti (prieštaravo 6 mėnesių sulaikymo terminui).

21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad, esą, pirmosios instancijos teismo pritaikytas 3 mėnesių sulaikymo terminas yra neproporcingas, kad užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT, teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis nepagrindė, kodėl pirmosios instancijos teisme pritaikytas sulaikymo terminas yra neproporcingas; juolab, kad, kaip minėta, užsieniečio atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad valstybės pareigūnams pakaktų 2-3 mėnesių reikiamiems veiksmams atlikti, taigi iš esmės neprieštaravo sulaikymui, o prieštaravo 6 mėnesių sulaikymo terminui. Pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);

2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);

3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;

4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais;

11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;

12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;

13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;

14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, nėra pagrįstas: užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu, kadangi atvykęs iš nesaugios šalies į saugią, t. y.

į Lietuvą, jis nesikreipė į Lietuvos įstaigas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o toliau tęsė kelionę po Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas. Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra Olandija, kur gyvena jo sesuo. Jeigu užsienietis nebūtų sulaikytas Lenkijoje, tai savo tikslą būtų pasiekęs. Tai įrodo, kad asmuo linkęs ignoruoti įstatymus, taikomus trečiųjų šalių piliečių atvykimui ir judėjimui Europos Sąjungoje, kas leidžia teigti, jog asmuo, turėdamas laisvą judėjimą, kels grėsmę kompetentingoms institucijoms dėl galimybės tinkamai įvykdyti priimtus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Užsienietis nėra linkęs laikytis taisyklių, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

22. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino ir pareiškėjo, ir užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o A. A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Užsieniečio A. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytės-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė