2019-02-26 Nr. BB-927-1-01-1-08390-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-511/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08390-18-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, S. Č. ir jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduotas laiduotojos J. Č. atsakomybei dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla S. Č. nutraukta.

S. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius bei 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šį automobilį paliekant S. Č. nuosavybei.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 18 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, S. Č. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. Č. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas už tai, kad 2018 m. vasario 18 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio, ir susidūrė su automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti S. Č. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas nuosprendžio ir nutarties dalis paliekant nepakeistas. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio – ir dėl to nepagrįstai nekonfiskuoto S. Č. priklausančio automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Prokurorė nesutinka su teismų argumentais, kad šiuo atveju turto konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, pažeidžianti teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti S. Č. aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatas, akcentuodamas proporcingumo tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės su savo nuosavybe elgtis nevaržomai svarbą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais buvo įvertinamos tokios aplinkybės kaip S. Č. asmenybė, jo šeiminės aplinkybės, jo sutuoktinės elgesys (pradėjo mokytis vairuoti automobilį), turtinė padėtis (kito automobilio neturi), o nusikalstamos veikos padarymo priemone tapęs automobilis laikytinas šeimos turtu. Taip pat akcentuojamas padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinis pobūdis, t. y. veiką nulėmusi įtampa dėl pablogėjusios S. Č. motinos sveikatos.

2.2. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. Č. taikytas nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o kelių baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Abiejų instancijų teismų argumentai, kad yra pagrindas manyti, jog S. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, įvertinus aplinkybes (jo asmenines savybes, šeimines aplinkybes, kitas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones), padaryta išvada, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, yra nepagrįsti. Skunde pažymima, kad visos šios aplinkybės buvo įvertintos taikant S. Č. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jam baudžiamojo poveikio priemonių rūšį ir jų dydžius, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimui išspręsti nėra reikšmingos.

2.3. Be to, S. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, ne tik vairavo automobilį neblaivus, bet, įvažiuodamas į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, dar atsitrenkė ir apgadino kito eismo dalyvio (Ž. M. J.) vairuojamą automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); po šio susidūrimo sankryžoje manevravo atbuline eiga, nelipo iš automobilio, liudytojai Ž. M. J. siūlė pinigus, kad nebūtų kviečiama policija. Anot kasatorės, tokie S. Č. veiksmai patvirtina jo abejingumą padarytai nusikalstamai veikai bei jos sukeltoms pasekmėms ir siekimą išvengti atsakomybės. Kartu tai patvirtina, kad tokiais veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių pasekmių.

2.4. Teismų praktikoje yra suformuotos pagrindinės teisinės taisyklės analogiškose bylose, sprendžiant klausimą dėl asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, priklausančios transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018, 2K-218-648/2018). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama privalomai kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) gali būti skiriama.

Teismas, įgyvendindamas šią jam suteiktą diskreciją, pirmiausia turėtų įvertinti aptariamos teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Taigi pagal aptartą teismų praktiką, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo.

Dėl to kasatorė teigia, kad, atsižvelgiant ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos ir apeliacinės instancijos teismo paliktos nepakeistos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas nuobaudas.

Be to, šiuo atveju S. Č., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Kasatorės nuomone, kartu tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio konfiskavimo) paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų minėtą teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

2.5. Skundžiamuose teismų sprendimuose įvertinta tai, kad S. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, darbe charakterizuojamas teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui neskirti tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nepagrįstai nesivadovavo minėta teismų praktika ir padarė nepagrįstas išvadas, kad konfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2013, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018). Juolab kad sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. Č. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018). Apibendrindama kasatorė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui S. Č. taikytas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir šios priemonės taikymas kartu su kitomis priemonėmis (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

4. Šioje byloje S. Č. pagal laidavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, esant apsvaigus nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.

5. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio – ir dėl to nepagrįstai nekonfiskuoto S. Č. priklausančio automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

6. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

8. Tuo tarpu pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.).

9. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi.

10. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę, derinant ją su turinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis).

12. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam motyvuotai paskyrė BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius bei 15 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. Nesutikdamas su baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo netaikymu, prokuroras apeliaciniame skunde pateikė iš esmės analogiškus motyvus, kurie buvo dėstomi kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus motyvuotai atsakė, dar kartą kompleksiškai įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes, susijusias su atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. Č. asmenybe bei jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos S. Č. prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis asmuo, nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gerai charakterizuojamas darbovietėje, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą, nesukėlė didelės žalos žmonių sveikatai ar turtui; jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė, susijusi su šeiminėmis aplinkybėmis, motinos sveikatos pablogėjimu; automobilis S. Č. šeimai yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė. Be to, įvertinęs ir S. Č. bei jo sutuoktinės gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad greta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo, pakankamą turtinio pobūdžio poveikį jam padarys atitinkamo dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu S. Č. pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas užtikrina veiką padariusio asmens proporcingą nubaudimą bei jo atgrasymą nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

14. Nagrinėjamoje byloje esminiai prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl automobilio konfiskavimo taikymo, grindžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumu padarytai veikai bei suderinamumu su kitomis poveikio priemonėmis, tačiau jie nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų dėl S. Č. paskirtų anksčiau minėtų baudžiamojo poveikio priemonių pakankamumo, įgyvendinant šių priemonių prevencinę paskirtį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės - turto (automobilio) konfiskavimo, baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis) pritaikytas netinkamai. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nesietinas su asmens nubaudimu, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės proporcingo nubaudimo yra pertekliniai, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti prokuroro skundą jame nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis