36178fa9-605f-452a-97db-e27692c66b65 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-39-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21716-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei L.

M.,kaltinamajam I. G. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiajam E. T. ir jo atstovei pagal įstatymÄ L. M., teismo psichologei Vaidai Å arauskienei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei R. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas pradinis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajone, anksčiau teistas 2016-07-18 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              I. G. 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.33 val., vieÅ¡oje vietoje – autobusų sustojime, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, A. K., K. K. ir M. J. akivaizdoje, priėjęs prie sėdinčio E. T., be jokios aiÅ¡kios priežasties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę, padarė E. T. kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ , poodinę kraujosruvÄ kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kuriÄ Ä¯eina kairės akiduobės virÅ¡utinė sienelė, lūžio padarė E. T. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .1.

Kaltinamasis I. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad       2016-05-08 su patėviu V. A. buvo pas motinÄ . Buvo iÅ¡gėręs stiklinę alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė. Å alia motinos namų yra autobusų stotis, maždaug už 200, gal 300 metrų. Ten susitiko su drauge V. B., kuri jau buvo praėjusi stotį. Draugė pasakė, kad jÄ užkabinėja autobusų stotelėje sėdintys du vaikinai. Ji nurodė, kokius jie jai sakė necenzÅ«rinius žodžius, tačiau dabar nepamena konkrečiai kokius žodžius pasakė.

Anksčiau draugė taip pat yra sakiusi, kad M. J. jÄ užkabinėdavo. M. J. jis pažinojo, o E. T. žinojo tik iÅ¡ matymo. PrieÅ¡ metus iki Å¡io įvykio, jis yra kalbėjęs su M. J. ta tema dėl draugės užkabinėjimo. IÅ¡girdęs apie tai, jog M. J. užkabinėja draugę, nuėjo į stotelę, o jam iÅ¡ paskos atėjo patėvis. Paklausė ten buvusių E. T. ir M. J., kodėl užkabinėja jo draugę. Kai jie nieko neatsakė, o tik Å¡ypsojosi, trenkė E. T. į veidÄ deÅ¡ine ranka.

Rankoje tuo metu nieko neturėjo. Po smÅ«gio nukentėjęs liko sėdėti, nuo smÅ«gio nenugriuvo. Po to E. T. atsistojo ir nuėjo už stotelės. Tada M. J. sudavė smÅ«gį ranka į veidÄ . M. J. po smÅ«gio jį pastÅ«mė. Jo patėvis visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia stotelės, pasakė jam, kad eitų iÅ¡ čia. Patėvis matė viskÄ kas vyksta, tik buvo daugiau iÅ¡gėręs ir niekur nesikiÅ¡o. Kai išėjo, M. J. liko stotelėje. TÄ vakarÄ nukentėjusiuosius dar matė (duomenys neskelbtini) centre, bet su jais nebendravo, priėjęs nebuvo.

Ä®vykio metu autobusų stotelėje buvo dvi merginos su nukentėjusiuoju ir M. J.. PaÅ¡alinių asmenų nebuvo. Nežino, ar iÅ¡gerta stiklinė alaus turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau galvoja, kad neturėjo. Jis labai supyko dėl to, kad įžeidinėjo jo draugę. Po įvykio jis ir jo draugas nuėjo pas M. J. pasikalbėti, atsiprašė jo. M. J. jam atleido. Tada atėjo jo draugė, M. J. jos atsiprašė. Su M. J. susitaikė ir tyrėja bylÄ nutraukė. Sutinka nukentėjusiesiems atlyginti žalÄ , tik reikia laiko.

Å iuo metu yra susiradęs darbÄ , bet darbdavys žadėjo jį įdarbinti tik po to, kai baigsis teismai. Sutinka atlyginti žalÄ ligonių kasai. Savo elgesį blogai vertina. Atsiprašė nukentėjusiojo ir jo motinos. Gyvena su drauge V. B., turi sÅ«nų, kuriam treji metai. IÅ¡laiko vaikÄ iÅ¡ paÅ¡alpos, dar uždirba dirbdamas atsitiktinius darbus. 1.1. Nukentėjusysis E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-05-08, apie pusę devintos vakaro, (duomenys neskelbtini) miestelio, kuriame gyvena, autobusų stotyje, sėdėjo su A.

K., K. K. ir M. J.. Autobusų stotelėje buvo keturiese, laukė autobuso, nes A. K. turėjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). Daugiau paÅ¡alinių asmenų nei pačioje stotelėje, nei praeinančių, jis nematė. Netikėtai iÅ¡ deÅ¡inės stotelės pusės iÅ¡lindo I. G., kartu su juo buvo ir vyresnis vyras, kurio jis nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Jie visi tuo metu sėdėjo stotelėje, pačiame kampe. I. G. kažkÄ sakė, bet jis nesuprato kÄ ir iÅ¡ karto po pasakymo sudavė jam į galvÄ vienÄ smÅ«gį, į kairę veido pusę.

Po smÅ«gio jis atsirėmė į sienÄ , tačiau nepamena kaip. Atsirėmė neskaudžiai, nuo atsirėmimo traumų negalėjo atsirasti. Toliau kaltinamasis puolė M. J., jam pasakė: „KÄ tu, sportininkas“ ir sudavė. Matė, kad užsimojo ant M. J., tačiau nematė, kur pataikė. K. K. ir A. K. atsistojo atsitraukė kelis metrus ir žiÅ«rėjo, kas vyksta. KÄ tuo metu veikė tas kitas vyriÅ¡kis, nematė. Nesuprato, už kÄ kaltinamasis jam sudavė, nes jų kompanija nesityčiojo iÅ¡ kaltinamojo draugės, iÅ¡ viso jos nepažįsta.

Kaltinamojo iki Å¡io įvykio taip pat nepažinojo. Daugiau smÅ«gių jam kaltinamasis suduoti nesikėsino. Nematė, ar jis kÄ turėjo rankoje tuo metu kai sudavė smÅ«gius. Kaltinamasis buvo neblaivus, apie tai jis sprendžia iÅ¡ agresyvumo ir to, jog nesuprato kÄ sakė, tačiau ar buvo alkoholio kvapas, neatkreipė dėmesio. Motinos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Dėl sužalojimo pablogėjo regėjimas, atsirado skausmas, reikalingas gydymas, yra likę padariniai po sužalojimo. PrieÅ¡ įvykį buvo puikus regėjimas, o dabar dar jaučia galvos skausmÄ , buvo operuojamas.

Visas tas įvykis stipriai apsunkino jo gyvenimÄ , todėl praÅ¡o kaltinamÄ jį bausti griežčiau, nes I. G. jo neatsiprašė, tačiau skambindamas siÅ«lė mamai atsilyginti. 1.2. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, liudytoja L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjęs E. T. yra jos sÅ«nus, gyvena kartu. SÅ«nus jai paskambino tuoj po įvykio iÅ¡ greitosios pagalbos punkto. Pasakė, kad nežino, kas jį sumušė. Jo draugas M. J. sakė, jog žino, kad tai I. G.. Jai nėra žinoma, kad anksčiau bÅ«tų buvę konfliktų tarp sÅ«naus ir I.

G.. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, kurį sudaro iÅ¡laidos už važinėjimÄ , gydymÄ , jog tai patvirtina kvitai, receptai. Iki Å¡iol sÅ«nus konsultuojasi su gydytojais, važiuoja dėl gydymosi į (duomenys neskelbtini) klinikas. Dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo sÅ«nus iki Å¡iol gydosi. Iki sužalojimo, sÅ«nus buvo visiÅ¡kai sveikas. PraÅ¡o priteisti 3280 Eur dėl sÅ«naus patirto sveikatos sutrikdymo. SÅ«nui buvo pažeistos smegenys, pažeistas regos nervas. Jos iÅ¡gyvenimai yra motiniÅ¡ki, tai jai „kainavo sveikatos ir nervų“.

SÅ«nui padaryti labai rimti sužalojimai. Kaltinamasis neatsiprašė nei jos, nei jos sÅ«naus. Kaltinamasis per draugus jiems skambino, norėjo pasiderėti dėl žalos atlyginimo, kad galėtų jÄ atlyginti dalimis. Taip pat žadėjo atsipraÅ¡yti sÅ«naus. Iki Å¡iol kaltinamasis sÅ«naus nei jos neatsiprašė ir neatlygino žalos. 1.3. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės pradžioje, (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje buvo kartu su E. T., M. J., A. K.

– visi laukė autobuso, nes turėjo iÅ¡važiuoti A. K.. Jie sėdėdami kalbėjosi tarpusavyje. Buvo 7–8 val. vakaro, dar buvo Å¡viesu. Tuo metu paÅ¡alinių žmonių ji nematė. Kaltinamasis atėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir kažkÄ sakydamas trenkė E. T. kumščiu. Ar kaltinamasis kÄ nors tuo metu turėjo rankoje, nematė. Tuo metu E. T. sėdėjo. Nepamena, ar I. G. jam sudavė vienÄ smÅ«gį, praÅ¡o vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminiame tyrime, nes tada sakė tiesÄ ir geriau viskÄ prisiminė.

Nuo smÅ«gio E. T. nenugriuvo, liko sėdėti, užsidengė veidÄ , o ji atsistojo. Tada kaltinamasis priėjo prie M. J. ir jam trenkė vienÄ kartÄ ranka į veidÄ . Kai trenkė E. T., M. J. atsistojo. E. T. arčiau kaltinamojo buvo, o M. J. – toliau. Nepamena, ar kaltinamasis kÄ nors sakė eidamas prie M. J.. Kodėl buvo sumuÅ¡ti M. J. ir E. T. ji nesuprato, kaip ir nesuprato to, kÄ sakė kaltinamasis prieÅ¡ suduodamas smÅ«gius. Dėl kaltinamojo elgesio ir jo neriÅ¡lios kalbos, mano, kad jis buvo iÅ¡gėręs, tačiau alkoholio kvapo nejuto.

Po smÅ«gių kaltinamasis vėl kažkÄ pasakė ir išėjo į tÄ pačiÄ pusę, iÅ¡ kur atėjo. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, nepažįsta, kas su juo draugauja. TÄ dienÄ nei ji, nei kartu su ja buvę iÅ¡ nieko nesityčiojo, užgaulių žodžių nesakė, nesiÅ¡aipė, nieko garsiai neaptarinėjo. Kaltinamojo draugės nepažįsta, akistatoje jÄ matė pirmÄ kartÄ , su ja jokių piktumų neturi. 1.4. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje buvo keturiese – E. T., M.

J., K. K. ir ji. Tuo metu stotelėje kitų paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Visi jie laukė autobuso, kuriuo ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi pas savo draugÄ M. J., su kuriuo tuo metu draugavo, o dabar santykių nebepalaiko. Po kiek laiko prie jų priėjo du vyrai, vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Jaunesnis vyras yra kaltinamasis. Jaunesnis kažkÄ rėkdamas trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ E. T., po to – M. J.. SmÅ«gio sudavimo metu E. T. sėdėjo.

Nuo smÅ«gio E. T. nenugriuvo, liko sėdėti. SmÅ«gio sudavimo metu ji sėdėjo tarp E. T. ir M. J., todėl aiÅ¡kiai matė kaip kitas smÅ«gis buvo suduotas M. J. į galvÄ . Jos tikslesni parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes tada ji geriau prisiminė įvykį ir viskÄ teisingai pasakojo. Antrasis vyras tuo metu nieko nedarė, stovėjo prie stotelės. TÄ dienÄ jie nebuvo sukonfliktavę su jokia mergina. Dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini), bet nei kaltinamojo, nei jo draugės nepažįsta.

Po smÅ«gių sudavimo kaltinamasis išėjo kartu su tuo kitu vyriÅ¡kiu. Jai įvykio metu jokie smÅ«giai suduoti nebuvo ir ji nenukentėjo. Mano, kad kaltinamasis Å¡io įvykio metu buvo neblaivus, nes tai matėsi iÅ¡ pikto veido, tačiau ar jautėsi alkoholio kvapas, nepamena.              1.5. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, bet jo vardÄ , pavardę žino. Iki įvykio nebuvo draugai, bet tekdavo susitikti. Kaltinamojo draugės, kai vyko įvykis, taip pat nepažinojo. 2016-05-08, apie aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro, sėdėjo, Å¡nekėjosi tarpusavyje su A.

K., K. K. ir E. T. (duomenys neskelbtini)miestelio autobusų stotyje. Stotelėje E. T. sėdėjo deÅ¡inėje pusėje prie pat kampo, Å¡alia jo K., po to jis ir jam iÅ¡ kairės A.. Po kiek laiko atėjo I. G.. IÅ¡ pradžių nekreipė į jį dėmesio, manė, kad prieina pasisveikinti ar autobuso laukti. Tada kaltinamasis kažkÄ pasakė E. T. ir trenkė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo Å¡io smÅ«gio E. T. nenugriuvo, susiėmė rankomis galvÄ ir nuėjo į deÅ¡inę stotelės pusę. Po to I.

G. atsisuko į jį, kažkÄ pasakė ir trenkė jam kumščiu į veidÄ , pataikė į nosį. Jis nesudavė I. G. nei vieno smÅ«gio, tik atsistojo ir susistumdė su kaltinamuoju. Tiksliau jis kaltinamÄ jį atstÅ«mė nuo savęs, apsižodžiavo. Dabar jau gerai visko nepamena, nes seniai viskas vyko. Viskas vyko apie deÅ¡imt sekundžių Po to jie nuėjo link greitosios pagalbos, o kaltinamasis su kitu vyriÅ¡kiu nuėjo į kitÄ pusę. TÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį, I. G. nebuvo sutikęs. Iki to įvykio su I.

G. nebuvo konfliktų. Ä®vykio metu I. G. buvo su kitu vyru, vyresniu, jo nepažįsta, atpažinti negalėtų. Å is vyriÅ¡kis jiems nieko nedarė. Nesuprato, kÄ kaltinamasis jam sakė, nesiklausė ir nesuprato kokias nesÄ mones daro. Nesuprato, apie kÄ kaltinamasis Å¡neka, pasakė, kad nenusiÅ¡nekėtų, ir nuėjo pas E. T.. Jie nesijuokė iÅ¡ jokios merginos, jei ir ėjo kas pro stotelę, kai joje sėdėjo jie, tai nekreipė dėmesio, nes jie kalbėjo tarpusavyje, niekam nieko nesakė. I.

G. iÅ¡ jo veiksmų atrodė neblaivus, kalbėjo neriÅ¡liai, tačiau alkoholio kvapo jis nejautė. Jis kreipėsi į gydymo įstaigÄ , buvo nustatytas nosies sumuÅ¡imas. Nerašė policijai pareiÅ¡kimo, nes suprato, kad viskas ilgai užsitęs, o jam nebuvo padaryta didelė žala. I. G. paskambino ir jo atsiprašė, susitaikė. Jokių pretenzijų kaltinamajam daugiau neturi. Tik po įvykio suprato, kad I. G. mergina pasisakė, kad jie jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Jis I. G. panelės nepažinojo ir nėra užgauliojęs jokios panelės. 1.6.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju I. G. yra sugyventiniai. Labai gerai sutaria. Su I. G. augina sÅ«nų, kuriam jau treji metukai. Gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos. Kaltinamasis dirba pavienius darbus, ieÅ¡kosi darbo. Iki įvykio E. T. ir kitų su juo buvusių asmenų nepažinojo. 2016 m. gegužės 8 d. apie 7 val. vakaro ėjo pas anytÄ â€“ I. G. motinÄ . Tuo metu dar nebuvo tamsu. Autobusų stotelėje sėdėjo dvi panelės ir du vaikinai. Jai einant pro stotį kažkuris iÅ¡ vaikinų pavadino jÄ Å¾iurkyte ar žiurke.

Kadangi tuo metu aplink daugiau žmonių nebuvo, suprato, kad jÄ taip pavadino. Šie asmenys ne vienÄ kartÄ anksčiau yra jÄ užkabinę, bet ji jų nepažinojo. Anksčiau tie patys vaikinai buvo, todėl įsidėmėjo juos. Anksčiau kartu su jais merginų nebÅ«davo. Dėl ankstesnių įžeidinėjimų ji pasakė I. G.. Jis sakė, kad pakalbės su tais vaikinas, nes juos pažįsta. Ä®vykio vakarÄ , paėjus apie 10–20 metrų nuo stoties, susitiko einančius I. G. ir jo patėvį V.

A.. Kaltinamajam pasakė, kiek tie patys vaikinai vėl jÄ užkabino ir tada I. G. nubėgo su patėviu į stoties pusę. TÄ dienÄ I. G. ir jo patėvis buvo blaivÅ«s, nes, kiek ji žino, buvo nusipirkę po buteliukÄ alaus, bet tik atsidarę. Vėliau ir pats I. G. sakė, kad nebuvo vartojęs alkoholio. Kas vyko toliau, ji nematė, nes nuėjo pas I. G. motinÄ . I. G. grįžo labai greitai, gal už trijų–keturių minučių. Kas konkrečiai vyko autobusų stotelėje, jie nieko nesakė.

Tik pasakė, kad išsiaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad I. G. buvo išgėręs, nes buvo atsidaręs alaus, tačiau nedaug jo gėręs, todėl nebuvo girtas. Neprašė, kad I. G. tuos vaikinus muštų, prašė pasikalbėti. I. G. sakė, kad prieš tai buvo susipykęs su M. J.. Po įvykio I. G. norėjo atsiprašyti, jautėsi blogai. M. J. pats jos atsiprašė už tai, kad įžeidinėjo stotelėje. 1.7. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su I. G. yra ne giminės. Jis yra I.

G. motinos sugyventinis. Ä®vykio dienÄ â€“ 2016-05-08 – susitikęs su I. G. kalbėjosi netoli autobusų stoties – maždaug per 100-200 metrų, kai atėjusi V. B. pasakė, jog jÄ užkabino. V. B. buvo susinervinusi, sakė, kad jÄ užgaulioja. Jos veidas iÅ¡ pykčio buvo pasikeitęs, tačiau ji neprašė muÅ¡ti nukentėjusiųjų. Tuo metu jis nebuvo apsvaigęs. Su I. G. buvo iÅ¡gėrę tik po alaus buteliukÄ 0,5 l talpos iÅ¡gėrė – 6 ar 4,6 laipsnių stiprumo. V. pasakė, kad jÄ užkabino du vaikinai, kurie yra autobusų stotyje, tačiau jų vardų neminėjo.

Nuėjo kartu su I. G. link autobusų stotelės pažiÅ«rėti, kas čia jÄ užkabinėja. V. ir anksčiau yra sakiusi, kad jÄ užkabinėja, tačiau jis nesidomėjo kas jÄ užkabinėja, t. y. nekreipė į tai dėmesio. Stotelėje sėdėjo du jam nepažįstami vaikinai ir dvi merginos. Girdėjo kaip I. G. pasakė jiems, ko jie lenda prie jo draugės. Matė, kaip I. G. sudavė vaikinams po smÅ«gį. Jis tuo metu nieko nedarė, tik stovėjo. Vaikinai prieÅ¡ I. G. jokių veiksmų nedarė, tik kažkÄ pasakė.

Viskas labai greitai įvyko, jis net nespėjo įsikiÅ¡ti. Po smÅ«gių sudavimo I. pasakė, kad baigtų, eitų namo. Grįžę namo alkoholinių gėrimų nebegėrė. Blogai vertina I. G. poelgį. I. G. yra normalus žmogus, jei jo neužkabina. Jau ne pirmÄ kartÄ užkabina I. G. sugyventinę, tai kÄ tada jam daryti.              1.8. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. G. pažįsta iÅ¡ matymo, nėra su juo piktuoju. Nukentėjusįjį E. T. pažįsta, jis yra jo klasiokas, su juo taip pat nesusipykę.

Dabar jau tiksliai to įvykio detalių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viskÄ prisiminė ir tada davė teisingus parodymus, kuriais ir praÅ¡o vadovautis. TÄ dienÄ su M. J., E. T., A. K. ir K. K. laukė autobuso iÅ¡lydėti A. K.. Po kiek laiko jis išėjo pas draugÄ , o visi kiti liko toliau laukti autobuso. Maždaug po 15–20 minučių grįžęs, jų jau neberado. Kol buvo stotelėje, ten kokių nors kitų paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Su kaltinamuoju tÄ dienÄ neteko bendrauti.

TÄ pačiÄ dienÄ , kiek vėliau, jam paskambino M. J. ir pasakė, kad jie greitosios pagalbos ambulatorijoje. Kas jam nutiko, nepasakė. Jis nuėjo į ambulatorijÄ . Tada M. J. papasakojo, jog I. G. kažkÄ jiems padarė, dabar jau nepamena kÄ konkrečiai sakė. Matė, kad M. J. iÅ¡ nosies kraujas bėgo. Su I. G. drauge kalbėjosi M. J. namuose, po to, kai paskambino I. G. draugė ir sakė, kad raÅ¡ys policijai skundÄ , kad jÄ užkabinėja. Jis tiki, kad I. G. draugę galėjo užkabinti, nes M. J. prie daug merginų kabinėjasi, tačiau, kad prie I.

G. draugės bÅ«tų kibęs, nieko konkrečiai nėra girdėjęs. I. G. draugę jis pažįsta, tačiau įvykio dienÄ jos nematė. Miestelio centre eidamas maždaug po valandos, matė I. G., bet su juo nekalbėjo, todėl nežino, ar jis buvo girtas. Vėliau M. J. jam sakė, kad atsiprašė I. draugės.

2. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:2.1. iÅ¡ 2016-05-08 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-21716-16 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2016-05-08, apie 20.30 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) autobusų sustojime buvo sumuÅ¡ti E. T. ir M. J. (1 t. 19–21 b. l.);2.2. iÅ¡ 2015-05-08 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje.

ApžiÅ«ros metu daiktų ar objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui nerasta. ApžiÅ«ros metu nieko nesurasta ir nepaimta (1 t. 19–21 b. l.);2.3. iÅ¡ 2016-06-29 tarnybinio raÅ¡to turinio matyti, kad I. G. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kadangi nustatyta, kad E. T. smÅ«giai suduoti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t. 11 b. l.);2.4. iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2016-05-26 specialisto iÅ¡vados Nr. G 706/2016(04) matyti, kad E. T. padaryti sužalojimai: kaktikaulio ir kairės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kairės akies srityje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, paveikus kairę veido pusę. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. E. T. dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kuriÄ Ä¯eina kairės akiduobės virÅ¡utinė sienelė, lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 110–111 b. l.);2.5. iÅ¡ 2016-05-20 savanoriÅ¡ko daikto pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ A.

K. paimta USB jungtis, su vaizdo įraÅ¡u, iÅ¡ kurios vaizdo įraÅ¡as perkeltas į kompaktinę plokÅ¡telę (1 t. 131 b. l.);             2.6. iÅ¡ 2016-07-20 daikto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu peržiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as ir nustatyta, jog įraÅ¡e yra užfiksuota, kaip vyras (I. G.) atėjęs į autobusų sustojimÄ ranka suduoda sėdintiems ant suoliuko asmenims (E. T. ir M. J.) po smÅ«gį. Pagal (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos informacijÄ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas laikas realiame laike yra 1 valanda vėlesnis (1 t. 10, 55–60, 132–133 b. l.);             2.7. iÅ¡ tarp nukentėjusiojo E. T. ir liudytojos V.

B. atliktos akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjęs E. T. nurodė, jog 2016-05-08 V. B. neįžeidinėjo ir nesikabinėjo, tiesiog sėdėdami su draugais stotelėje tarpusavyje kalbėjosi ir juokavo, o V. B. nurodė, kad išgirdusi žodžius „Viens du, viens du“ galvojo, kad jie yra skirti jai dėl jos greito ėjimo (1 t. 151–152 b. l.);2.8. iš tarp liudytojų K. K., A. K., M. J. ir liudytojos V. B. atliktų akistatų protokolų matyti, kad akistatų metu liudytojai (K.

K., A. K., M. J.) vienodai nurodė, kad 2016-05-08 iÅ¡ V. B. nesityčiojo, jie su draugais stotelėje juokavo, kadangi M. J. buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje, jam juokaudami draugai sakė, kad jis turės žygiuoti „Viens du, viens du...“, gal tai mergina ir girdėjo, bet nei M. J., nei E. T. jokios merginos neužkabinėjo ir necenzÅ«riniais žodžiais nevadino, o liudytoja V. B. akistatose nurodė, kad girdėjo žodį „žiurkytė“ ar kažkÄ panaÅ¡aus, todėl I. G. ir skundėsi. (1 t. 154–155, 157, 159 b. l.).

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 3. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .4.

Kaltinamasis I. G. savo parodymais dėl jam reiÅ¡kiamo kaltinimo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, nurodydamas, kad sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam E. T. į kairę veido pusę. Be kaltinamojo Å¡ios faktinės aplinkybės pripažinimo, ji taip pat patvirtinama ir nukentėjusiojo E. T. bei liudytojų M. J., A. K., K. K., V. A. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog minėtais teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, kurie atitinka ir specialisto iÅ¡vadoje, paminėtoje nuosprendžio 2.4. p., nurodytus kÅ«no sužalojimus bei jų padarymo mechanizmÄ , duomenis, visiÅ¡kai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajam E. T. nustatytas sunkus kÅ«no sužalojimas, buvo padarytas bÅ«tent dėl kaltų kaltinamojo I.

G. veiksmų – vieno smūgio kumščiu sudavimo nukentėjusiajam E. T. į kairę veido pusę.

5. Tačiau kaltinamasis I. G. pripažindamas vieno smÅ«gio sudavimo faktÄ , neigia, jog tai jis padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes, pasak jo, smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam sÄ lygojo tai, kad įvykio dienÄ netoli (duomenys neskelbtini) stotelės sutikta jo sugyventinė V. B., jam pasakė, jog stotelėje sėdintys vaikinai, tie patys kaip ir anksčiau, jÄ , praeinančiÄ pro Å¡alį, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi taip yra buvę ir anksčiau, tai jis labai supyko ir nuėjo pasiaiÅ¡kinti, o kai jam stotelėje paklausus ten buvusio nukentėjusiojo ir liudytojo M.

J., ko jie tyčiojasi iÅ¡ jo draugės, pastarieji nieko neatsakė, o tik Å¡ypsojosi, jis sudavė jiems po vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį. Taigi kaltinamasis savo parodymais deklaruoja, jog smÅ«gį nukentėjusiajam jis sudavė ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų – jo sugyventinės V. B. įžeidinėjimo. 5.1. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais duotais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. T. jokių iÅ¡ankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje nekonfliktavo tiek, kad tai galėtų peraugti į fizinės jėgos panaudojimÄ , kaltinamasis ir nukentėjęs buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamojo kumščiu į veidÄ smÅ«gio sudavimas nukentėjusiajam, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, negali bÅ«ti vertinamas.

Tai, kad kaltinamasis nurodė, jog šį smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad jo draugė V. B. pasakė, jog iš jos buvo šaipomasi ir tai padarė autobusų stotelėje esantys asmenys, teismo nuomone, negali būti laikomas suduotu dėl asmeniškų paskatų, nes kaltinamasis nesiaiškino, kas iš įvykio vietoje buvusių asmenų galimai įžeidė jo draugę, o iš karto sudavė smūgius ten buvusiems nukentėjusiajam ir liudytojui M. J.. Taip pat vertinant nukentėjusiojo, liudytojų M.

J., A. K., K. K. bei liudytojos V. B. parodymus dėl galimo įžeidimo tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojais, tiek akistatų metu, tiek teisiamajame posėdyje, teismo nuomone, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad koks nors įžeidimas V. B. atžvilgiu iš viso buvo ir jeigu buvo, tai koks, nes nukentėjęs ir liudytojai nuosekliai visų apklausų metu tvirtino, jog jokių įžeidžiančių žodžių, skirtų tiesiogiai V. B. nenaudojo, o jeigu jie tarpusavyje garsiai kalbėjo ir juokavo, tai nebuvo skirta jai, nes jie net nepastebėjo jos praeinančios pro šalį.

Tai, teismo nuomone, patvirtina, jog skubiai nuėjęs į įvykio vietÄ , kaltinamasis nieko nesiaiÅ¡kinęs ir nesakęs, nors realiai tokiÄ galimybę turėjo, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes tarp kaltinamojo be jokios pagrįstos dingsties vieÅ¡oje vietoje suduoto nukentėjusiajam smÅ«gio į galvos sritį ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. 5.2.

IÅ¡ iÅ¡tirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad kaltinamasis smÅ«gį sudavė tyčia, tikslingai. SmÅ«giuodamas nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ , jis, pagal savo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir suvokimÄ , turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jis to bÅ«tų norėję, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nes po smÅ«gio sudavimo iÅ¡ įvykio vietos išėjo, greitosios pagalbos patys nekvietė, o tai aiÅ¡kiai rodo, kad jis suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Bausmių skyrimas 6. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pripažindamas faktinę aplinkybę – smÅ«gio kumščiu nukentėjusiajam sudavimÄ , savaip interpretuoja Å¡io smÅ«gio sudavimo priežastis, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis iÅ¡ esmės pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ bei nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tokiÄ jo pozicijÄ teismas vertina kaip kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors kaltinimo buvo inkriminuota, jog nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis I. G. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – pagal kaltinamojo ir liudytojų V. B. ir V. A. parodymus, kaltinamasis iki įvykio buvo iÅ¡gėręs ne daugiau nei 0,5 litro alaus, neadekvačiai reagavo į tariamÄ jo draugės įžeidimÄ , tačiau, teismo nuomone, neabejotinos iÅ¡vados, kad nusikalstamos veikos padarymÄ galėjo įtakoti jo pavartotas alkoholis, padaryti negalima.

Tuo labiau, kad pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iki įvykio ir po jo kaltinamasis normaliai bendravo, buvo visiÅ¡kai koordinuotas, niekas nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, o liudytojų iÅ¡sakytas manymas, kad taip gali elgtis tik neblaivus asmuo, nėra pakankamas pagrindas atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintina aplinkybė, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė „bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“.

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs (2 t. 33–35, 148 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 36–40 b. l.), (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos dėl netinkamo elgesio svarstytas ar baustas nebuvo (2 t. 48 b. l.), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos skyriuje negydytas ir įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t. 44 b. l .), turi mažametį sunų, kurį iÅ¡laiko (2 t. 48 b. l.), todėl įvertinus aukščiau nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į ankstesnį teistumÄ ir baustumÄ administracine tvarka, negali bÅ«ti priskirta atsitiktiniai veikai, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. 8.1.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).8.2. Nors kaltinamajam I. G. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti – jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. 8.3.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.8.4. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis iki Å¡io nusikaltimo padarymo jau buvo teistas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tai jo padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti laikoma atsitiktine, o laikytina dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio pasekme, taip pat teismui nenustačius kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių 9. Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 1019,84 eurų civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiojo E. T. gydymÄ (1 t. 38–42 b. l.) tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo iÅ¡laidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.9.1. Su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamojo I. G. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1019,84 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

10. Nukentėjusiojo E. T. įstatyminė atstovė L. M. ikiteisminio tyrimo metu yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ kaltinamojo I. G. praÅ¡o priteisti padarytÄ Å¾alÄ â€“ 280 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t. 94–101 b. l.). BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė praÅ¡o papildomai priteisti 63,64 eurus, iÅ¡leistus sÅ«naus gydymo iÅ¡laidoms padengti (2 t. 126, 137–139). 10.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo E. T. įstatyminės atstovės L. M. pareikÅ¡tas turtinės žalos atlyginimas dėl 343,64 eurus yra pagrindžiamas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pridėtais prie civilinio ieÅ¡kinio. Taip pat praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nurodant, kad dėl patirtų kÅ«no sužalojimų E. T. ilgÄ laikotarpį buvo gydomas ligoninėje, gydymas tęsiamas ir dabar, jam gresia regėjimo viena akimi praradimas, nukentėjęs patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, tiek jis pats, tiek ir jo įstatyminė atstovė patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, nervinę įtampÄ .

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik civilinės ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes bei prieÅ¡ nukentėjusįjį padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumÄ , tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, įvertina tai, kad kaltinamasis nors ir yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau legalaus darbo neturi, neturi savo turto, turi mažametį vaikÄ , kurį, kaip pats nurodė, iÅ¡laiko iÅ¡ gaunamų paÅ¡alpų ir atsitiktinių darbų. Å iame kontekste pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktikÄ atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis bÅ«tų praÅ¡oma 3000 eurų suma. Dėl proceso iÅ¡laidų 11. Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam I. G. buvo skirta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė.

Byloje gauta 2017-01-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-259 iÅ¡ kurios matyti, kad už I. G. suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 264,87 eurus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).12. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad nukentėjusiojo E. T. ir jo įstatyminės atstovės L. M. vykimo į teismo posėdžius išlaidos sudaro 13,16 eurų.

Kadangi Å¡i suma yra iÅ¡mokėta, tai jÄ pripažinus proceso iÅ¡laidomis (BPK 105 straipsnis) priteistina iÅ¡ kaltinamojo I. G.. Dėl daiktinių įrodymų 13. Kompaktinės plokÅ¡telės su nepilnamečių liudytojų apklausų įraÅ¡ais (3 vnt.) ir kompaktinė plokÅ¡telė su 2016-05-08 (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡ais (1 vnt.) prisegtos prie bylos 2 tomo virÅ¡elio, paliktinos saugoti byloje. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2016-07-18 RadviliÅ¡kio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo bÅ«du, įskaityti į bausmės laikÄ atliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo I.

G. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (vienÄ parÄ ).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ I. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – byloje saugomÄ I. G. asmens dokumentÄ perduoti pataisos įstaigai, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo I. G. nukentėjusiojo E. T. įstatyminei atstovei L. M. 343,64 eurus (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 64 centus) turtinės žalos ir 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo I. G. Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1019,84 eurų (vienÄ tÅ«kstantį devyniolika eurų 84 centus) E. T. gydymo iÅ¡laidų atlyginimui. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo I. G. 13,16 eurų (trylika eurų 16 centų) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų patirtų ginant kaltinamÄ jį I. G. iÅ¡ jo nepriteisti. Kaltinamajam I. G. taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ â€“ uždraudimÄ disponuoti esančiomis ir į jį patenkančiomis piniginėmis lėšomis jo vardu registruotose sÄ skaitose AB (duomenys neskelbtini) bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio sumÄ â€“ palikti galioti iki visiÅ¡ko priteistų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.

Kompaktines plokÅ¡teles su nepilnamečių liudytojų apklausų įraÅ¡ais (3 vnt.) ir kompaktinę plokÅ¡telę su 2016-05-08 (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡ais (1 vnt.) prisegtas prie bylos 2 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gražvydas PoÅ¡kus