2024-01-22 Nr. CB-542-2-48-3-00136-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-101

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 9 d. paduotu pareiškėjo (ieškovo) S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį atmesti pareiškėjo S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Užbaigtoje civilinėje byloje priimti įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę įvykdyti prievolę natūra, t. y. suremontuoti ieškovo automobilį, atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą; ieškovas S. B. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi DOK-1881 atsisakė priimti.

Kasaciniu skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą byloje.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

2. Kasaciniame skunde keliamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo klausimas, nurodoma, kad svarbiausia proceso atnaujinimo prielaida (pagrindas) yra įrodymų dėl esminės klaidos pakankamumas bei pareiškėjo veikimo sąžiningumas ir aktyvumas. Ne tiek svarbu, ar sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) buvo peržiūrėti instancine (apeliacine) tvarka, nes klaida dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti padaryta ir peržiūrint bylą instancine (apeliacine) tvarka. Kitoks vertinimas, pareiškėjo nuomone, būtų pernelyg formalus ir ribojantis pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą pasinaudojant proceso atnaujinimo galimybe. Todėl teismai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą aiškino pernelyg siauriai ir taikė netinkamai. Tuo labiau, kad pareiškėjas visą laiką veikė sąžiningai, aktyviai ir nepažeisdamas procesinių terminų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

3. Ieškovas (pareiškėjas) pasinaudojo savo procesine teise paduoti kasacinį skundą ir to negalima vertinti, kaip nerūpestingumą ar apsileidimą. Tik paaiškėjus, kad skundas nebus nagrinėjamas kasacine tvarka, ieškovas (pareiškėjas) kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą, nepraleisdamas trijų mėnesių termino po kasacinės instancijos teismo nutarties, kuri buvo priimta 2023 m. balandžio 20 d., bet jau pasibaigus trijų mėnesių terminui po apeliacinės instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties priėmimo. Pareiškėjas savo teisėms ginti teisme turėjo galimybę alternatyviai pasinaudoti vienu iš dviejų proceso teisės institutų – kasacijos arba proceso atnaujinimo. Vien tas faktas, kad pareiškėjas pirmiau siekė pasinaudoti teismo nutarties peržiūros kasacine tvarka teise, taip aktyviai įgyvendindamas savo teisę į teisminę gynybą, ir tik dėl to praleido terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą, o teisinis susidariusios padėties reglamentavimas nėra tiesiogiai nustatytas, teismų praktikoje nėra aptartas, pareiškėjo praleistas procesinis terminas turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

4. Kasaciniame skunde nurodoma kaip teisės taikymo klaida tai, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl automobilio remonto darbų ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes buvo susitarta dėl sutarties dalyko – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Ieškovas įrodinėjo, kad tarp šalių sudaryta sutartis dėl remonto darbų yra vartojimo sutartis, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai (neteisingai vertindami pateiktus įrodymus) sprendė, kad tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta sutartis, todėl atitinkamai teismas ex officio neturėjo atlikti nesąžiningų sąlygų kontrolės. Teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų teikęs atsakovei konkretų prašymą dėl remonto darbų atlikimo, ar kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią aptartus darbus atlikti, kad nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais buvo sutarę dėl konkrečių remonto darbų, t. y. susitarę dėl esminių sutarties sąlygų. Dėl to įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta silpnesnei šaliai, t. y. ieškovui (pareiškėjui). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo automobilio remonto – konkrečių remonto darbų atlikimo, ir nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl esminės tokios sutarties sąlygos – sutarties objekto, konkrečių remonto darbų atlikimo. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė be aiškios priežasties atsisakė suremontuoti automobilį. Pagal CK 6.22815 straipsnio nuostatas, verslininkui neįvykdžius savo prievolių pagal vartojimo sutartį, nuostolių atlyginimas ar netesybų sumokėjimas neatleidžia verslininko nuo prievolės įvykdymo natūra.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė