2020-12-02 Nr. AB-22673-3-64-3-01574-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2866-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01574-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. gruodžio 26 d. metais buvo kalinamas Šiaulių TI, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykus etapu į Šiaulių TI, asmens patikra vykdoma nešildomoje patalpoje, išrengiant žmogų, nors patalpoje tik keli laipsniai šilumos, vėliau visi patalpinami į karantino kameras, kurios yra rūsyje, šaltos, drėgnos, pilnos dūmų nuo rūkančių asmenų, nėra ventiliacijos. Gyvenamosios kameros žiemą šaltos, vasarą tvankios, didelė drėgmė, veisiasi pelėsis, ypač 21, 91 kamerose, per mažai natūralios šviesos, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, nesaugūs lempų gaubtai, kurie bet kada gali nukristi, netvarkinga elektros instaliacija, byra tinkas.

1.2. Kamerose nėra iškvietimo skambučio, pakopų, lipant į antro aukšto lovą, trūko būtinų baldų, kaip taburetė ar suoliukas. Ilgalaikių pasimatymų kambarys be lango, nėra ventiliacijos, smarvė iš kanalizacijos. Dėl to atsirado nugaros skausmai, atsirado odos bėrimas, nusilpo regėjimas, buvo netolygus kraujospūdis, silpnumas, belsdamas į duris, ne kartą susižalojo pirštus, atsirado kojos skausmai, jis tapo irzlus, nervingas, atsirado fobijos.

2. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 20,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kamerose Nr. 92, 96 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, apšvietimas atitinka reikalavimus, kameras vėdinti per langą galima, kameroje Nr. 96 šviestuvai be gaubtų, kameroje Nr. 92 yra pelėsio, 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 21 šviestuvai be gaubtų. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo.

2.2. Pagalbos iškvietimo mygtukai dėl teisinio reguliavimo Šiaulių TI negali būti įrengti. Pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų lovų. Laikino sulaikymo kamerose asmenys būna ne ilgiau kaip 2 valandas, šioms kameroms reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, netaikomi, šiose kamerose rūkyti draudžiama. Pasimatymo kambariai įrengti pagal reikalavimus. Galimybės vėdinti šiuos kambarius yra per langą arba yra mechaninė ventiliacija. Blogo kvapo iš tualetinio mazgo būti negalėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą jis grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. yra iš dalies patvirtintas. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 93, kur pareiškėjas buvo 3 dienas, per žema oro temperatūra, kamerose Nr. 92, 93, kur pareiškėjas buvo 4 dienas, yra pelėsio. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 93, 96, 21 nesaugūs šviestuvai, nėra gaubtų, per juos teka vanduo, tačiau šiais argumentais pareiškėjas skundo negrindžia, jis nurodo, kad nesaugūs buvo šviestuvų gaubtai. Kamerose Nr. 92, 96, kur pareiškėjas buvo 146 dienas, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, apšvietimas atitinka reikalavimus. Nesant duomenų apie sąlygų užtikrinimą kitose kamerose, abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Pastebėtina, jog kamerose Nr. 96, 38, 21, 91 pareiškėjas buvo po remonto atlikimo, kamerose Nr. 92, 93 (viso 4 dienas) iki remonto atlikimo. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nekonstatavo.

5. Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (žema temperatūra, pelėsis) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos, nustačius, jog kamerose galėjo būti pelėsis, žema temperatūra, esant abejonėms, kurios traktuojamos pareiškėjo naudai dėl sąlygų kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Tačiau įvertinęs aplinkybes – ilgą buvimo laikotarpį Šiaulių TI, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas pareiškėjui priteisė 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 6. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priteisti visą neturtinės žalos kompensaciją. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribas, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų, pateikė neracionalius argumentus, paliko neišspręstas dviprasmybes, nepakankamai tiksliai įvertino pažeidimo sunkumą (mastą), nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis, neišsireikalavo iš atsakovo atstovo reikiamų duomenų, taigi pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

6.2. Įrodinėjimo pareiga tenka laisvės atėmimo įstaigai. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, t. y. netinkamai jį apskaičiavo. Teismas neatkreipė dėmesio į kalinamųjų perkėlimus, vykdomus dienos metu. Sanitarinio mazgo plotas buvo per mažas ir atsakovo atstovas nepaneigė jo dydžio atitikimo teisės normoms, taip pat nepaaiškino, ar yra tinkama garso izoliacija ir tinkamai įrengta oro vėdinimo sistema. Visose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo atskira patalpa.

6.3. Teismas padarė netinkamas išvadas dėl neįrengto aliarminio skambučio. Visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai ir jam nėra pareigos įrodinėti netinkamai gyvenimo sąlygas kalinimo įstaigoje, kurių aiškinimas išskirtinai susijęs su kitų asmenų asmens duomenimis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatytas pažeidimas yra menkavertis ir priteisė tik 30 Eur kompensaciją.

7. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl netinkamo kamerų ar sanitarinio mazgo ploto neturėjo ir pirmosios instancijos teismui neskundė. Kadangi apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, dėl minėtų aplinkybių atsakovas nepasisako.

7.2. Pareiškėjas galimai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes šablonišku skundu visiškai neindividualizuoja būtent savo kalinimo sąlygų ir išgyvenimų, bando gauti turtinės naudos, t. y. prisiteisti didesnę neturtinę žalą. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kokios atsakovo teiktos pažymos yra klaidinančios. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjo skundas niekuo nepagrįstas ir neindividualizuotas, o nusiskundimai abstraktaus pobūdžio.

7.3. Nesutinka, kad teismas buvo šališkas. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o pareiškėjo teiginys, jog priteista suma nėra adekvati, niekuo nepagrindžiama. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d., atlyginimo.

9. Teismas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 30 Eur neturtinės žalos už jo netinkamą laikymą Šiaulių TI (dėl žemos temperatūros, pelėsio buvimo).

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistos žalos dydžiu.

11. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

12. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

13. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigtos minėtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. kamerose Nr. 38, 21, 47, 92, 93, 91, 96. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 20,69 kv. m kameros ploto, t. y. daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Taigi, visas 307 dienas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Padarytą išvadą apie ploto pakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų ar kitų pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d., atsakovo atstovo argumentus, konstatavo, kad kameroje Nr. 93, kurioje pareiškėjas buvo 3 dienas, buvo per žema oro temperatūra, kamerose Nr. 92, 93, kuriose pareiškėjas buvo 4 dienas, yra pelėsio, kamerose Nr. 93, 96, 21 yra nesaugūs šviestuvai, nėra gaubtų, o nesant duomenų apie sąlygų užtikrinimą kitose kamerose, abejones vertino pareiškėjo naudai. Taigi teismas į šį pažeidimą bei jo trukmę, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė.

16. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytus teiginius, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo motyvus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo nebekartoja.

17. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo iš esmės šališkas (išnagrinėjo bylą neobjektyviai), pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas ir sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus, dėl blogo kvapo iš kanalizacijos ir dėl vėdinimo neužtikrinimo ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, jog sanitarinio mazgo plotas buvo per mažas, buvo netinkami garso izoliacija ir oro vėdinimas, taip pat kad teismas padarė netinkamas išvadas dėl neįrengto aliarminio skambučio, nes bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiose kamerose pažeidimų minėtais aspektais nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų (kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir paneigtais bylos medžiaga), t. y. nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.

19. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant tinkamų higienos sąlygų kamerose (dėl žemos temperatūros, pelėsio buvimo, nesaugių šviestuvų, nėra gaubtų), kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas vertinti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti 30 Eur suma yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė, kad priteista neturtinės žalos suma nėra adekvati jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti.

21. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgta į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Šiaulių TI neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Taigi nors pareiškėjas prašo priteisti jam 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė