361385d1-364c-4596-8119-e624dc2bc8a1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5619-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03216-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 3.21 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas G. K. su skundu (t. I, b. l. 1), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 19, 186–191), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2012-11-23 sprendimÄ Nr. 2S-5550, įpareigoti Kalėjimų departamentÄ priimti teisės aktus, reglamentuojančius garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių naudojimo tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kalėjimų departamentas nepriima teisės aktų, kuriais Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose būtų užtikrintas vaizdo ir garso įrašų darymas. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, jam esant minėtose, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nėra užtikrintas jo saugumas nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų: šmeižimo, įžeidinėjimo, terorizavimo, bauginimo, grasinsimo ir pan. Nedarant garso ir vaizdo įrašų apsunkinamas įrodinėjimas teismuose ir ikiteisminio tyrimo įstaigose.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė ir patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , baimę, iÅ¡gÄ stį, panikÄ , nesaugumÄ , fizinius skausmus, kančias, reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo sunkumus, jam apsunkinamas įrodinėjimas teismuose.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Kalėjimų departamentas, kartu atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 27–29), atsiliepime į patikslintÄ skundÄ (t. II, b. l. 8–11) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Norminiai teisės aktai neįpareigoja, jog pareigÅ«nams bendraujant su asmenimis, laikomais tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose bÅ«tų atliekamas garso ir vaizdo fiksavimas, kaip ir neįpareigoja Kalėjimų departamento patvirtinti garso ir vaizdo fiksavimo laisvės atėmimo vietose tvarkÄ . PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti abstraktÅ«s teiginiai ir subjektyvÅ«s samprotavimai apie tai, kaip turėtų bÅ«ti atliekama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra.

Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo 2012-10-19 praÅ¡ymÄ -pareiÅ¡kimÄ -reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai ir 2012-11-23 sprendimÄ Nr. 2S-5550 pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarkÄ , todėl Å¡is sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo.Atsakovų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2012-11-23 sprendimo Nr. 2S-5550 teisėtumo ir pagrįstumo, dėl Kalėjimų departamento pareigos nustatyti garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių naudojimo tvarkÄ , bei pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. K. 2012-10-24 su praÅ¡ymu-pareiÅ¡kimu-reikalavimu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , praÅ¡ydamas, imtis priemonių, kad visose pavaldžiose įstaigose, pareigÅ«nams bendraujant su pareiÅ¡kėju, bÅ«tų naudojama garso/vaizdo įraÅ¡ymo įranga (t. I, b. l. 30, 31). Kalėjimų departamentas 2012-11-23 priėmė sprendimÄ Nr. 2S-5550, kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kaltinimai laisvės atėmimo įstaigų pareigÅ«nams nepasitvirtino, o sprendimÄ dėl garso ir vaizdo fiksavimo priemonių tikslingumo priima laisvės atėmimo įstaigos administracija, atsižvelgdama į konkretaus įvykio aplinkybes (t.

I, b. l. 5–7, 63–65).LR teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 pavirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiÅ¡kai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ . Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamÄ ir vienodÄ probacijos, bausmių (iÅ¡skyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ , iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ), auklėjamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ ) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 punktas).

Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų pagal kompetencijÄ rengia ir tvirtina LR įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų veiklÄ reglamentuojančius tvarkos apraÅ¡us ir normatyvus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (8.18 punktas). Siekdamas, inter alia, reglamentuoti ir tinkamai organizuoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , Kalėjimų departamento direktorius 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, vėliau 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtino Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijas, kurių atitinkamai 92 ir 95 punktas diskrecijos teisę priimti sprendimÄ (įsakymÄ ) dėl suimtųjų (nuteistųjų) apsaugos ir priežiÅ«ros paros laikotarpiu organizavimo suteikia Kalėjimų departamentui pavadžių įstaigų direktoriams.

IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad Kalėjimų departamentui teisės aktai suteikta teisę priimti jam pavaldžių įstaigų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ funkcijÄ Kalėjimų departamentas priėmė jau minėtas Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijas, kurių, atitinkamai 92 ir 95 punktais suteikė diskrecijos teisę priimti sprendimÄ (įsakymÄ ) dėl suimtųjų (nuteistųjų) apsaugos ir priežiÅ«ros paros laikotarpiu organizavimo Kalėjimų departamentui pavadžių įstaigų direktoriams.

Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja Kalėjimų departamento patvirtinti garso ir vaizdo fiksavimo laisvės atėmimo vietose tvarkÄ , taip pat nedraudžia suteikti diskrecijos teisę Å¡iÄ tvarkÄ nustatyti jam pavaldžių įstaigų direktoriams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Kalėjimų departamentas, tinkamai įvykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, nepažeidė jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, todėl Å¡ios institucijos 2012-11-23 sprendimas Nr. 2S-5550, kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo imtis priemonių, kad visose jam pavaldžiose įstaigose, pareigÅ«nams bendraujant su pareiÅ¡kėju, bÅ«tų naudojama garso / vaizdo įraÅ¡ymo įranga, yra teisėtas, ir naikinti jo nėra pagrindo.Pažymėtina ir tai, kad Kalėjimų departamentas iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme-pareiÅ¡kime-reikalavime iÅ¡dėstytus teiginius ir surinko informacijÄ apie jo nurodomus pareigÅ«nų galimai atliekamus neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu bei iÅ¡nagrinėjo G.

K. praÅ¡ymÄ , savo sprendimÄ motyvavo, todėl, teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ Ä¯pareigoti Kalėjimų departamentÄ priimti teisės aktus, reglamentuojančius garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių naudojimo tvarkÄ , kadangi, kaip jau buvo minėta, to daryti teisės aktai atsakovo neįpareigoja.

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, taigi Å¡ios valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.

Be to, pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindžia ir patirtos neturtinės žalos fakto. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :atmesti pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                      Marius Bajoras                                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                                  Violeta Petkevičienė