36134cd3-556d-4d21-9331-af6656a7cdeb · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-438-718/2016(Proceso Nr. 1-01-1-64720-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui A. S., nukentėjusiajam L. T., jo atstovei advokatei A. M.,kaltinamajam A.

B.,jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,n u s t a t ė:              Kaltinamasis A.

B. (A. B.) pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ L. T.:2015 m. lapkričio mėn. 23 d., apie 21 val. 40 min., vieÅ¡oje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, kilus konfliktui su taksi vairuotoju L. T. dėl suteiktos pervežimo paslaugos kainos, iÅ¡lipęs iÅ¡ taksi automobilio vienÄ kartÄ ranka sudavė L. T. į veido sritį, o jam nukritus ant žemės, dar kartÄ ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį bei vienÄ kartÄ koja spyrė į galvos sritį, taip padarydamas L.

T. muÅ¡tinę nosies žaizdÄ , nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ bei masyvias kraujosruvas akiduobių minkÅ¡tuosiuose audiniuose. L. T. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1.p.). Tokiu įžūliu elgesiu A. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis A. B. (A. B.) kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015-11-23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikvietė taksi. (duomenys neskelbtini) buvo pirtyje su bendradarbiais, ten iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius alaus.

Atvykus taksi, paklausė vairuotojo ar galima rūkyti automobilyje. Vairuotojas rūkyti neleido, todėl paprašė jo palaukti kol parūkys lauke. Kelionės metu telefonu kalbėjo su sutuoktine, o privažiavęs prie namų pastebėjo, kad taksometras neįjungtas. Atvažiavus taksi vairuotojas pareikalavo sumokėti 10 Eur. Jis, kaltinamasis, sėdėjo prie vairuotojo, pasakė, kad suma per didelė, ketino iš automobilio išlipti. Jam lipant iš automobilio nukentėjusysis griebė jam už rankos.

Jis, kaltinamasis, pasiÅ«lė sumokėti 5 Eur. Vairuotojas nesutiko, pareikalavo sumokėti bent 7 Eur. Jis, kaltinamasis, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o vairuotojas pasakė jo atžvilgiu kelis necenzÅ«rinius žodžius. Tada jis, kaltinamasis, atsisuko, priėjo prie automobilio ir tarp jų su vairuotoju įvyko grumtynės. IÅ¡ pirmos laiptinės kažkas Å¡aukė apsiraminti arba kvies policijÄ . Tuo metu suprato, kad juos stebi aplinkiniai, bet nukentėjusysis jį trankė toliau. Nukentėjusysis spyrė jam į tarpukojį.

Nukentėjusysis jį, kaltinamÄ jį, pastÅ«mė, dėl ko jis nuvirto ant žemės, taksi vairuotojas krito kartu su juo. Atsistojęs jis ranka trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Atsistojęs nukentėjusysis koja spyrė jam, kaltinamajam, į lytinius organus. Kelis kartus liepė nukentėjusiajam liautis, sakė, kad bus blogai jei nesiliaus, tačiau L. T. spyrė dar kartÄ . Jis, kaltinamasis, susinervino ir trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Tuo metu pribėgo jo sutuoktinė, bandė juos iÅ¡skirti.

Nukentėjusysis vėl jį, kaltinamÄ jį, užpuolė, todėl dar kartÄ L. T. trenkė į veidÄ , nuo smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Po to koja spyrė nukentėjusiajam į veidÄ . Po to priėjo kaimynai ir juos iÅ¡skyrė. Su sutuoktine nuėjo namo, o L. T. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Matė, kad nukentėjusysis yra sužalotas, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jam, kaltinamajai, buvo sužaloti lytiniai organai, savaitę jautė skausmÄ . Nepamena, kas iÅ¡ jų pradėjo muÅ¡tynes.

Jis, A. B., įvykio metu buvo blaivus. Vėliau per žinias iÅ¡girdo apie šį įvykį, sužinojo, kad taksi vairuotojui padaryti labai sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai. IÅ¡ karto paskambino policijai, nurodė savo duomenis, pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Gailisi dėl savo veiksmų. Buvo atvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiojo, tačiau buvo iÅ¡ ten iÅ¡praÅ¡ytas. Ketino atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tačiau susiginčijo su jo sutuoktine. Norėjo atlyginti bent dalį žalos, prašė banko sÄ skaitos duomenų, tačiau nukentėjusysis jų nedavė.

Sutinka su Sodros ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniais, tačiau neturi galimybės žalos atlyginti dabar, nes areÅ¡tuota banko sÄ skaita. Neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. IÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ ir sutuoktinę, moka bÅ«sto nuomÄ , paskolÄ bankui. Nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur neturtinės žalos. Mano, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos neturtinės žalos suma yra per didelė, sutinka atlyginti 5 000 - 6 000 Eur. Pilnai pripažįsta kaltę, teigia, kad taip pasielgė paveiktas emocijų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Civilinį ieÅ¡kinį sumažino, Å¡iuo metu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu A. B. jam atlygino 1000 Eur, liko neatlyginta 9000 Eur neturtinės žalos. Parodė, kad po įvykio buvo praradęs sÄ monę, tokios bÅ«klės jį aptiko policijos pareigÅ«nai ir pristatė į ligoninę.

Ilgai gydėsi ligoninėje, negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti. PrieÅ¡ porÄ dienų buvo padaryta nosies operacija. Po įvykio suprastėjo regėjimas, jam buvo sulaužyta nosis, nosies pertvara, akiduobė, kaukolės pamatas. Gydymas truko 1,5 mėn. ligoninėje ir 1 mėn. reabilitacijoje. Å iuo metu po kelias valandas per dienÄ dirba taksi vairuotoju. IlgÄ laikÄ nedirbo, gydėsi ligoninėje, buvo reabilitacijoje. PaaiÅ¡kino, kad ateityje deÅ¡inę akį gali tekti operuoti, nes tamsiu paros metu blogiau mato.

Dabar greičiau pavargsta, nebegali sportuoti, naktimis galvÄ skauda, kankina nemiga. Jaučia traumos pasekmes, kurios gali likti ir visÄ gyvenimÄ . Vartoja vaistus nuo galvos skausmų. Sutinka, kad kaltinamasis neturtinę žalÄ mokėtų periodinėmis iÅ¡mokomis.              Nukentėjusysis L. T., kurio parodymai pagarsinti, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-23 apie 21.00 val. dirbdamas taksistu gavo praneÅ¡imÄ apie iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Ten į automobilį įsėdo vienas vyriÅ¡kis.

Jis įjungė taksometrÄ , o vyriÅ¡kis nurodė vežti į (duomenys neskelbtini). VyriÅ¡kis buvo neblaivus. Jam važiuojant klientas nurodinėjo kuria eismo juosta važiuoti, priekaiÅ¡tavo, kad taksistai nori iÅ¡ klientų pasipelnyti ir paaiÅ¡kino, kad nemokės daugiau nei 5 Eur, o tik 4 Eur. Privažiavęs prie reikiamo adreso jis sustojo, iÅ¡jungė taksometrÄ ir pasakė, kad sumokėtų tuos 4 Eur ir liptų iÅ¡ automobilio. Jie pradėjo konfliktuoti, automobilyje stumdytis. Klientas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo jį daužyti, o jis, vengdamas konflikto, norėjo nuvažiuoti, bet pajudėjęs atbulas lyg atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Todėl iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti. Tada vyriÅ¡kis jam kumščiu sudavė apie 3 kartus į veidÄ , dėl ko jam nukrito akiniai, o jis pats nukrito ant žemės. Krisdamas jis sugriebė vyriÅ¡kiui už kojų ir jie nukrito kartu bei susigrÅ«mė. VyriÅ¡kis pakilęs kažkur ėjo. Tuo metu jis, nukentėjusysis, bÅ«damas ant kelių, ieÅ¡kojo akinių, o pribėgęs vyriÅ¡kis spyrė jam į galvÄ . Nuo smÅ«gio jis trumpam neteko sÄ monės. Atsigavus Å¡alia jau buvo žmonių. Iki atvykstant greitajai ir policijai automobiliu jis pavažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur sustojo.

Medikai jį pristatė į ligoninę. Gydantis ligoninėje buvo atvykęs kaltinamasis su žmona, prašė atleisti. Tada vyriÅ¡kis jam pasakė, kad jis pats kaltas, nes reikalavo 10 Eur. Papildomos apklausos metu patikslino, kad jam buvo suduoti du smÅ«giai į veidÄ kumščiu ir vienas koja (1 t., b.l. 15-17, 18-19).IÅ¡ 2015-11-24 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad L. T. kreipiasi į policijÄ dėl to, kad 2015-11-23 apie 22.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo jį sumušė klientas (1 t., b.l. 1).Liudytoja G.

B., kurios parodymai pagarsinti, parodė, kad bÅ«dama namuose, (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo lyg automobilių susidÅ«rimÄ ir pažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė taksi automobilį, prie kurio vairuotojo durelių stovėjo du vyriÅ¡kiai. VyriÅ¡kiai pokalbio metu mosikavo rankomis, netrukus pradėjo muÅ¡tis, spardytis. Sportinio sudėjimo vyriÅ¡kis po kiekvieno suduoto smÅ«gio klausdavo "dar?". Taksi vairuotojo balso negirdėjo. Taksi vairuotojui nukritus, sportiÅ¡ko sudėjimo vyriÅ¡kis spyrė Å¡iam į galvÄ nemažiau 3 kartų, neleisdamas atsikelti.

Atidariusi langÄ ji Å¡aukė, kad vyriÅ¡kiai ramintųsi ir iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgusi moteris Å¡aukė „A., baik“ ir link savęs tempė sportinio sudėjimo vyriÅ¡kį. Moteris vyriÅ¡kį nusivedė į laiptinę, o taksi vairuotojas jau važiavo, bet atvykusi policija juos sustabdė (1 t., b.l. 54-56).Liudytoja I. B., kurios parodymai pagarsinti, parodė, kad 2013-11-23 apie 22 val. jai paskambino vyras A. B. ir pasakė, kad taksi automobiliu grįžta namo. Pro virtuvės langÄ pamatė, kaip taksi automobilis sustoja atokiau jų namo.

Gan ilgÄ laikÄ iÅ¡ jo niekas neiÅ¡lipo. Po kiek laiko iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipo jos vyras, bet jį įtraukė atgal. Supratusi, kad vyksta konfliktas, ji bėgo į laukÄ . Prie taksi stovėjo du vaikinai ir juokėsi, o už automobilio pamatė ant žemės gulintį savo vyrÄ ir taksi vairuotojÄ . Kaimynas juos iÅ¡skyrė, tačiau jie vėl susikibo. Matė kaip jos vyras kartÄ sudavė vairuotojui į veidÄ , o Å¡is bandė suduoti, bet jam nepavyko. Ji juos skyrė. Jos vyras sudavė dar vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo kurio vairuotojas nukrito.

Ji vyrÄ tempė namo, o vairuotojas sėdo į automobilį. Jos vyras taip pat buvo sužalotas: buvo nubraižyta krÅ«tinė, padaryta žaizda deÅ¡inėje kirkÅ¡nyje. TÄ vakarÄ jos vyras buvo blaivus (1 t., b.l. 60-61).Liudytojas S. Z., kurio parodymai pagarsinti, parodė, kad 2015-11-23 vakare, jau sutemus, lipant laiptais iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), laiptinėje sutiko kaimynę. Išėjęs į laukÄ pamatė taksi automobilį ir Å¡alia kaimynÄ , kurio žmonÄ sutiko laiptinėje. Taksi automobilis judėjo atbulas ir atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz.

Taksi vairuotojo durelės buvo pravertos ir Å¡alia stovėjęs kaimynas kažkÄ su taksistu aiÅ¡kinosi, vienas kitÄ stumdė, tampė už drabužių. Moteris juos ramino. Netrukus atėjo ir Mercedes Benz savininkas. Pamatė, kad kaimynas vėl stumdosi su taksi vairuotoju, tik jau ant žemės. Jis vyrus iÅ¡skyrė ir nuėjo. Po kokių 15 min. pamatė atvykusius policijos pareigÅ«nus (1 t. 1, b.l. 49-50).Liudytoja S. K., kurios parodymai pagarsinti, parodė, kad 2015-11-23 apie 21.40 val. pro buto langÄ matė kaip prie (duomenys neskelbtini) namo atbulas važiuodamas taksi automobilis atsirėmė į jos vyro L.

K. automobilį. Dėl to ji skambino į 112, o vyras ėjo į laukÄ . PažiÅ«rėjusi prie langÄ pamatė, kad prie taksi automobilio stovėdami muÅ¡asi du vyrai, kurių vieno veidas buvo kruvinas. MuÅ¡tynių ji nestebėjo (t.1 , b.l. 66-67).            Liudytojas L. K. parodė, kad žmona jam pasakė, kad per langÄ pamatė, jog taksi atsirėmė į jo automobilį, todėl jis išėjo į laukÄ . Å alia taksi automobilio stovėjo vairuotojas kruvinu veidu. Kartu apžiÅ«rėjo, kad automobilio apgadinimų nėra.

Å alia buvo dar keli žmonės, bet jokių muÅ¡tynių jis nematė (1 t., b.l. 72-73).            Liudytojas M. O., kurio parodymai pagarsinti, parodė, kad įvykio vakarÄ kartu su darbo kolektyvu ir A. B. leido vakarÄ pirtyje (duomenys neskelbtini). A. B. stiprių gėrimų nevartojo, matė, kad buvo atsidaręs vienÄ alaus butelį. Jo manymu A. B. buvo visiÅ¡kai blaivas ( 1 t. b.l. 78-79). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 176/2016 matyti, kad L. T. nustatyti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė nosies žaizda, nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, masyvios kraujosruvos akiduobių minkÅ¡tuose audiniuose. Sužalojimai galėjo gautis į veidÄ spiriant vienÄ ar du kartus.

Dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. L. T. kraujyje alkoholio nerasta (1 t., b.l. 90-91).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imo ir pateikto garso įraÅ¡o turinio matyti, kad telefonu dėl muÅ¡tynių prie (duomenys neskelbtini) buvo praneÅ¡ta 2015-11-23 21.41 val. (pranešė S. K.), 21.43 val. ir 21.47 val. (praneÅ¡a G. B.) (1 t., b.l. 94-97).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė L.

T. sveikatÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2012).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai.Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. 2016-01-28 specialisto iÅ¡vada Nr. G 176/2016(03) konstatuota, kad L.

T. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 90-91).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog A. B. vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo, kilus konfliktui su taksi vairuotoju L. T. dėl suteiktos pervežimo paslaugos kainos, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam L. T.. Pažymėtina, kad muÅ¡tynes matė paÅ¡aliniai asmenys, to neneigė ir pats kaltinamasis, todėl toks A. B. elgesys laikytinas įžūliu, moralės požiÅ«riu nepriimtinu.

Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, t.y. A. B. sukėlė pasekmes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Darytina išvada, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrikdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutrikdytai visuomenės tvarkai atkurti buvo kviečiami policijos pareigūnai.

Akivaizdu, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius L. T., suvokė, kad elgiasi priešingai visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms viešoje vietoje, ir to norėjo, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atitinkantys BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl atsiskaitymo už taksi paslaugas. Dėl suduotų kaltinamojo smūgių L. T. patyrė sužalojimus, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neiÅ¡vengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, nenori konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, tai asmuo veikia netiesiogine tyčia.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nors kaltinamasis A. B. ir nesiekė nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau savo tyčiniu veiksmu – smÅ«giais nukentėjusiajam į galvos sritį – leido tokiems padariniams atsirasti, veikė numatydamas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuodamas ir leisdamas jiems atsirasti. Teismo nuomone, L. T. padaryto kÅ«no sužalojimo pobÅ«dis, sunkumo laipsnis – padarytas sunkus sužalojimas, padaryto sužalojimo lokalizacija – galva, vienareikÅ¡miai suponuoja, kad kaltinamasis A.

B., suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbų žmogui organÄ galvÄ , ne tik turėjo suprasti, bet neabejotinai ir suprato savo veiksmų pavojingumÄ , tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Taigi A. B. veikė netiesiogine tyčia. Å i kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam L. T..A. B. nusikalstamos veikos padariniai nagrinėjamu atveju yra ne tik L. T. sveikatos sutrikdymas, bet ir vieÅ¡osios tvarkos ir rimties sutrikdymas.

Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.Kaltinamajam A. B. pareikÅ¡tame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neigė buvęs neblaivus įvykio metu, parodė, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo paveiktas emocijų, nesutikdamas su nukentėjusiojo nurodyta taksi paslaugos kaina. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad yra Å«maus bÅ«do, anksčiau dažnai provokuodavo muÅ¡tynes.

Pažymėtina, kad jokia kita bylos medžiaga, apart nukentėjusiojo parodymų, nepatvirtina kaltinamojo girtumo fakto. A. B. girtumo laipsnis nebuvo tikrinamas ir alkotesterio pagalba. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2015-11-23, apie 21.40 val., pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ L. T. bÅ«damas neblaivus, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina.Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

Jis anksčiau nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmÄ kartÄ . Jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo iniciatyva atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dalį. Å ios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. ankščiau baustas už administracinės teisės pažeidimus, tačiau po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas darbe kaip kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningas darbuotojas ( t.1, b.l.134). Jis yra vedęs, iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ . Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, dalį jam padarytos neturtinės žalos atlygino, pripažįsta Sodros ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, žada juos atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijose numatyta arešto bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, kaltinamajam A. B. paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo A. B. gyvenimo bÅ«das, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgÅ«džiai yra integruoti į visuomenės gyvenimÄ ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymÄ si, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobÅ«džio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas kaltinamajam A.

B. atidėtinas, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p.,6p., numatytus įpareigojimus ir draudimus. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1259,44 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo L. T. gydymo išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (1 t., b.l. 35-37).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalÄ sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiÅ¡kė 268,94 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo L.

T. laikinojo nedarbingumo laikotarpį iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ ir mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (2 t., b.l. 97-99). IÅ¡laidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalÄ sveikatai, privalo atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.Nukentėjusysis L. T. ikiteisminio tyrimo pareiÅ¡kė 30000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 27-28).

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nukentėjusysis L. T. civilinį ieÅ¡kinį sumažino, prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, parodė, kad kaltinamasis jam, atlygino 1000 Eur, liko neatlyginta 9000 Eur. Civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti jis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis buvo gydomas ligoninėje nuo 2015-11-23 iki 2015-01-08. Pasibaigus stacionariam gydymui, buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui. Atlikus teismo medicininę ekspertizę jam nustatytas sunkus kÅ«no sužalojimas.

Teigia praradęs dalį darbingumo, dėl pablogėjusio regėjimo negali naktimis dirbti taksi vairuotoju, kamuoja stiprÅ«s galvos skausmai, nemiga. Turi reguliariai lankytis pas neurochirurgÄ , jam reikalingas tolimesnis gydymas, neseniai buvo operuota nosis. Be to, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iÅ¡ labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo L. T. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiajam L. T. nustatyti sužalojimai galvos srityje: muÅ¡tinė nosies žaizda, nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, masyvios kraujosruvos akiduobių minkÅ¡tuosiuose audiniuose.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis L. T. teigė, kad dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ dalies neteko darbingumo, dėl suprastėjusio regėjimo negali dirbti naktimis, ateityje teks operuoti akį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika sunkiai sutrikdžius sveikatÄ , dažniausiai priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 8688 Eur iki 17377 Eur (30 000 Lt iki 60 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-459/2011, 2K-479/2011; 2A-7-3/2011, 2K-227/2011).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jam buvo atlikta nosies operacija, ateityje bus reikalinga ir akies operacija, po patirtų sužalojimų yra išlikę liekamieji reiškiniai : galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, nemiga, galvos skausmai, dėl ko šiuo metu yra dalinai darbingas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė. Iš byloje esančios VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ gydymo stacionare istorijos Nr. A-1976702 matyti, kad L.

T. stacionariai gydėsi nuo 2015-11-23 iki 2015-12-08 (1 t., b.l. 86), nuo 2015-12-08 tęsė reabilitacinį gydymÄ sveikatos centre „Energetikas“ (1 t., b.l. 87). Nors nukentėjusysis praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti tik jam padarytÄ neturtinę žalÄ , neabejotinai dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis taip patyrė ir turtinę žalÄ â€“ nukentėjusysis pirko medikamentus, vyko į gydymo įstaigas ir pan. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis dirba, iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , nurodė, kad turi paskolÄ .

Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pasekmes, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, medicininiais duomenimis, specialisto iÅ¡vadomis apie padaryto sužalojimo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, vertindamas Å¡ių sužalojimo pasekmes, nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusiajam L. T. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 9000 Eur. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur neturtinės žalos (2 t., b.l. 114), iÅ¡ kaltinamojo A.

B. priteistinas 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimas L. T.. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo praktikÄ . Kita nukentėjusiojo ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kadangi kaltinamasis yra darbingas, jis, teismo nuomone, turi visas galimybes ateityje dirbti ir atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ .          2016-03-31 prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A.

B. pinigines lėšas bankų sÄ skaitose: AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti 30000 Eur piniginėmis lėšomis ( t.1, b.l. 182-185). Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. pinigines lėšas bankų sÄ skaitose pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo, nukreipiant Å¡iuos pinigus L.

T. ieÅ¡kinio atlyginimui.Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-05-27 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 202,65 Eur, priteisimo iÅ¡ kaltinamojo A. B.. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-23 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-533-4374 nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui L. T. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatė A.

M.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Esant tokioms aplinkybėms, teismas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam L. T. pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, tačiau priteistinÄ iÅ¡laidų sumÄ mažina. Pažymėtina, kad nagrinėtina baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, A.

B. savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į priteistinus nukentėjusiojo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieÅ¡kinius, ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo A.

B. tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo priteistina 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajam L. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymas atmestinas. Daiktai, dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismasn u s p r e n d ž i a :A.

B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams,- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę A.

B. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 6p.,  subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 1259,44 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡Â kaltinamojo A. B. 1259,44 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tÄ 268,94 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡Â kaltinamojo A.

B. 268,94 Eur Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.Nukentėjusiojo L. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. B. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ L. T.. KitÄ L. T. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.            LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Â Ä¯ A. B. pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose: AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo, ir nukreipti Å¡iuos pinigus nukentėjusiojo L. T. civilinio ieÅ¡kinio atlyginimui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ Â tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. B. 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajam L.

T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , įpareigojant A. B. nurodytÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Kitoje dalyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ Â atmesti. Elektroninę laikmenÄ su Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Laimutė Venckuvienė