3613312f-30da-4331-905a-cfca1accd23c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-439-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03116-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 93.2.17.; 116.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4190-845/2011 pagal ieÅ¡kovo J.

Č. ieÅ¡kinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. Č. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės I. Č. 1 100 Lt skolos. Nurodė, kad 2000 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi perleido butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savo sÅ«nui V. Č.. Kadangi sÅ«nus sunkiai sirgo ir gavo mažas pajamas, mokesčiai už UAB „Naujininkų Å«kis“ butui suteiktas paslaugas nebuvo mokami. 2004 m. birželio 25 d. buvo suraÅ¡ytas turto areÅ¡to aktas.

IeÅ¡kovas 2004 m. birželio 29 d. sumokėjo antstoliui 1 100 Lt skolÄ . Tuo metu ieÅ¡kovas bute negyveno, todėl neturėjo pareigos mokėti už butui teikiamus komunalinius patarnavimus, tačiau, norėdamas padėti sÅ«nui, skolÄ sumokėjo. 2005 m. gruodžio 19 d. sÅ«nus V. Č. mirė, po jo mirties bute liko gyventi jo žmona I. Č. su nepilnamečiu vaiku A. Č..            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo J.

Č. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , kuri buvo priteista Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimu iÅ¡ paties ieÅ¡kovo, kaip iÅ¡ skolininko. Teismo sprendimo ieÅ¡kovas neskundė, sprendimas 2002-12-18 įsiteisėjo ir 2003-04-15 iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas (civilinė byla Nr. 2-3974-06/02). Byloje esantis 2004-06-29 antstolio kvitas patvirtina, jog ieÅ¡kovas įvykdė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimÄ .

Teismas atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį į tai, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-12-03 sprendimas, kurio pagrindu buvo priteista skola iÅ¡ ieÅ¡kovo už komunalinius mokesčius, yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galiÄ , o tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata savybė yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Tuo tarpu iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-3974-06/02 medžiagos matyti, jog atsakovė nebuvo nei bylos Å¡alis, nei dalyvaujantis byloje asmuo.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės 1100 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo antstoliui, vykdydamas 2002-12-03 teismo sprendimÄ . Svarbu tai, kad ieÅ¡kovas nurodyto teismo sprendimo neginčijo, jį 2004-06-29 įvykdė, tokiu bÅ«du pripažindamas savo asmeninę prievolę UAB „Naujininkų Å«kis“. Juolab, kad ieÅ¡kovas tik 2005-11-21 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi teigti, jog jis 2002-12-03 teismo sprendimo priėmimo dienÄ negyveno bute (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįgijo teisės iÅ¡ kitų asmenų regreso tvarka reikalauti jo sumokėtÄ skolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Naujininkų Å«kis“ priteisti iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Pagal CK 6.111 str., regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui raÅ¡ytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Byloje nustatyta, jog Å¡alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų įgijęs reikalavimo teisę į atsakovę dėl 1100 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, teismas nenustatė ir reikalavimo perėjimo regreso tvarka pagal įstatymus pagrindų (CK 6.114 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas J. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad teismas nenustatė reikÅ¡mingų faktinių ginčo aplinkybių ir tinkamai nekvalifikavo ginčo santykių, o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. V. Č. su sutuoktine I. Č., gyvendami dovanotame bute, už komunalines paslaugas buvo skolingi 1 100 Lt. Šį reikalavimÄ pagal antstolio patvarkymÄ Ä¯vykdė apeliantas, sumokėdamas skolÄ už sutuoktinius, kurie tuo metu neturėjo lėšų skolai susimokėti. Teismas turėjo identifikuoti ginčo santykį tarp kreditoriaus ir skolininkų.

Nors tuo metu bute buvo registruoti 8 asmenys, už butÄ ir komunalinių paslaugų sumokėjimÄ turėjo atsakyti buto savininkas, tačiau apmokėti skolÄ galėjo ir kitas asmuo, kuris regreso tvarka gali pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ iÅ¡ skolininkų, t. y. sutuoktinių, kurie faktiÅ¡kai gyveno bute ir turėjo prievolę mokėti už butÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3974-06/02 iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te skolininku klaidingai nurodytas J. Č. vietoje V.

Č.. Teismas neturėjo remtis padarytomis klaidomis kitoje byloje ir aiÅ¡kinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė gerai žinojo apie pareigÄ mokėti už butÄ ir komunalines paslaugas ir vykdyti jas, tuomet neįvykdžiusi pareigos, turėjo geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti apeliantui už sutuoktinių sumokėtÄ bendrÄ skolÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kovo J. Č. apeliacinį skundÄ atsakovė I. Č. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Ä¯siskolinimas buvo iÅ¡ieÅ¡kotas bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas Å¡io teismo sprendimo neginčijo, t. y. pripažino 1 100 Lt skolÄ kaip savo asmeninę skolÄ UAB „Naujininkų Å«kis“. IeÅ¡kovas, kaip V. Č. kreditorius, pažeisdamas CK 5.63 straipsnį, per tris mėnesius nepareiÅ¡kė atsakovei ir jos sÅ«nui kaip įpėdiniams savo kreditorinių reikalavimų bei nepareiÅ¡kė per šį laikotarpį ieÅ¡kinio teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu toks praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundÄ bÅ«tų bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.            Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.             Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Å i norma įtvirtina bendrÄ principinę nuostatÄ , kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.           Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimu priteisė iš apelianto J. Č. UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 572,17 Lt skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas.

Kadangi apeliantas Å¡io teismo sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo ir jo pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 572,17 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J. Č. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Naujininkų Å«kis“ naudai. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vykdomajame raÅ¡te skolininku nurodytas tinkamas asmuo. Vykdydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ , apeliantas sumokėjo 1 100 Lt.           Savo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės apelianto sumokėtus 1 100 Lt, apeliantas grindžia tuo, kad ne jis, bet V.

Č. ir atsakovė turėjo prievolę mokėti komunalinius mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau taip teigdamas apeliantas iÅ¡ tikrųjų ginčija Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo ginčo skola buvo priteista iÅ¡ apelianto kaip iÅ¡ skolininko, o tai vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, yra imperatyviai draudžiama.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                            Vilija Mikuckienė