Legislator Case Law & Legislation
3613018b-cbbb-4e55-910f-173fb0a6b14c AI generated

3613018b-cbbb-4e55-910f-173fb0a6b14c · Kauno apygardos teismas

Case Number 3613018b-cbbb-4e55-910f-173fb0a6b14c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį dėl teisės gauti statybos leidimÄ be bendraturčių sutikimo atsakovams V. J., V. J., J. J., A. I. V., ir atsakovų V. J., J. J., A. I. V. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. J. dėl bendraturčių teisių apsaugos, savavaliÅ¡kos statybos akto ir reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti statybos leidimÄ ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-06 statybos ir rekonstrukcijos projektÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

3613018b-cbbb-4e55-910f-173fb0a6b14c · Kauno apygardos teismas: Teismo nuomone byloje nėra duomenų, kad dėl ieÅ¡kovės atliekamų priestato rekonstrukcijos darbų bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas. Byloje atsakovų pateiktas 2012-02-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (t. 1, b.l. 133), negali bÅ«ti pripažįstamas dokumentu, nustatančiu savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybių dėl atsakovės vykdomos savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-520-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12190-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9., 121.18.; 121.14.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų V. J., G. J., A. I. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1661-454/2013 pagal ieÅ¡kovės R.

J. ieÅ¡kinį dėl teisės gauti statybos leidimÄ be bendraturčių sutikimo atsakovams V. J., V. J., J. J., A. I. V., ir atsakovų V. J., J. J., A. I. V. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. J. dėl bendraturčių teisių apsaugos, savavaliÅ¡kos statybos akto ir reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti statybos leidimÄ ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-06 statybos ir rekonstrukcijos projektÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys yra pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2006-05-31 ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 pastato dalies rekonstravimui ir buvo leista statyti priestatÄ pagal architekto projektÄ , kuriame numatytas verandos padidinimas 20,65 kv. m. RÅ«sys projekte nebuvo suprojektuotas, todėl tais pačiais metais projekto korektÅ«rai iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/1. 2009-04-15 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/2 projektÄ papildžius vandentiekiu ir nuotekų Å¡alinimu.

Å iam projektui taip pat buvo parengtas pakeitimas, numatant rÅ«sį po anksčiau suprojektuotu priestatu, tačiau Å¡iam pakeitimui statybos leidimas neiÅ¡duotas, nes nepateikti bendraturčių sutikimai. 2012-06-25 ieÅ¡kovė registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo vandentiekiui, nuotekų Å¡alinimui ir Å¡ildymo katilui priestate įsirengti, tačiau atsakymų iÅ¡ bendraturčių negavo, dėl ko yra priversta kreiptis į teismÄ .Atsakovai V. J., J. J. ir A. I. V. byloje pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti valdoje (duomenys neskelbtini), priestato ir rÅ«sio statybos rekonstrukcijos darbus, vykdomus ieÅ¡kovės, neteisėtais ir savavaliÅ¡kais bei įpareigoti ieÅ¡kovę per 30 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pertvarkyti statinį pagal matmenis rekonstrukcijos darbams, kuriems yra bendraturčių sutikimas ir kurį patvirtino 1997-02-18 Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendimu; panaikinti statybos leidimus Nr. 38-3 GR 814/285, Nr. 38-3 GR 814-285/1 ir Nr. 38-3 GR 814-285/2; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b. l. 118-123).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino ieÅ¡kovei R. J. teisę gauti statybos leidimÄ ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. kovo 6 d. statybos ir rekonstrukcijos projektÄ be atsakovų V. J., V. J., J. J., A. I. V. sutikimo. Priteisė iÅ¡ atsakovų 71,50 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovės R. J. naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovų 61,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.

Priteisė iÅ¡ atsakovų 1320,00 Lt valstybei už ieÅ¡kovei suteitÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.Teismas nustatė, kad atsakovai neduoda ieÅ¡kovei sutikimo statybai (rekonstrukcijai), kadangi jų teigimu dėl rÅ«sio statybos pablogėjo namo bÅ«klė, jis pasviro. Kaip Å¡iuos argumentus patvirtinantį įrodymÄ pateikė antstolio 2013-04-04 suraÅ¡yta faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 0085/13/16 (t, 2, b.l. 66-91). Teismas konstatavo, kad antstolio atlikti matavimai ir protokole fiksuotos aplinkybės negali bÅ«ti pripažįstami tinkamais įrodymais, apibÅ«dinančiais statinio bÅ«klę.

Tinkamai nustatyti statinio bÅ«klę (jos pablogėjimÄ ), įvertinti bÅ«klės pokyčius, Å¡ių pokyčių priežastis turi teisę tik tam tikrÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys. Antstolis nėra specialistas, turintis teisę atlikti pastatų bÅ«klės vertinimus. Teismo posėdžių metu atsakovams buvo pasiÅ«lyta kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau atsakovai Å¡iuo teismo pasiÅ«lymu nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė savo argumentų dėl atsisakymo duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ Ä¯sirengti rÅ«sį, jų nurodyti argumentai vertintini kaip subjektyvi nuomonė nepagrįsta specialistų iÅ¡vadomis.Teismas konstatavo, kad atsakovų kaip bendraturčių nesutikimas leisti ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį po pastatytu priestatu, užkerta keliÄ ieÅ¡kovei įsirengti vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , ieÅ¡kovė, senyvo amžiaus moteris, yra priversta naudotis lauko tualetu, kÄ patvirtina 2013-01-31 Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktas Nr. 11-8-23 (t. 2, b. l. 28–29), tuo atsakovai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus susitvarkyti buitį ir pasigerinti gyvenimo sÄ lygas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl patenkino.Dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 gyvenamojo namo dalies rekonstravimui statant priestatÄ (t. 1, b.l. 142). Å iam leidimui gauti buvo reikalingas namo bendraturčių sutikimas. Dėl tokio sutikimo kilęs ginčas nagrinėtas teisme ir Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimu R.

J. ieÅ¡kinys tenkintas, gyvenamojo namo Taurakiemio g. 2, Kaune, tuometiniai bendraturčiai įpareigoti netrukdyti ieÅ¡kovei statyti priestatÄ (t. 1, b.l. 35, 81). Kaip matyti iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3179/97, byloje dalyvavę atsakovai sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, sutiko, kad ieÅ¡kinys bÅ«tu tenkintas (civilinės bylos Nr. 2-3179/97, l. 16). IeÅ¡kovai nurodo, kad ieÅ¡kovės pastatytas priestatas yra didesnis nei turėjo bÅ«ti pagal dokumentus, kuriais vadovaujantis ieÅ¡kovė turėjo vykdyti statybos darbus, t.y. bendras pastatytas priestato plotas po rekonstrukcijos turėjo bÅ«ti 15,37 kv.m.

Teismas nesutiko su tokiais atsakovų argumentais, kadangi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytoje civilinėje byloje esančių prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų, juose buvo numatoma praplėsti verandÄ 15,3 kv.m., t.y. 15,3 kv.m. jÄ padidinti, tokiems darbams ir buvo iÅ¡duotas ginčijamas statybos leidimas. 2006 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/1, kadangi ieÅ¡kovė atliko pirminio projekto korektÅ«rÄ (t. 2, b.l. 143). Pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamentÄ STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, pakoregavus projekto sprendinius (gabaritus), buvo perraÅ¡ytas statybos leidimas ir Å¡iuo atveju naujas bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas. 2009 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-2 (t. 2, b. l. 144), papildžius projektÄ vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų dalimi.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡duodant šį statybos leidimÄ bendraturčių sutikimai buvo gauti (t. 1, b. l. 31, 32, 33, 34).Pagrindinis atsakovų nesutiko argumentas nurodomas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra tai, kad ieÅ¡kovės pastatytas priestatas yra didesnis nei numatyta statybos dokumentuose. Tačiau Å¡is argumentas teismo nuomone neturi nieko bendro su iÅ¡duotų statybos leidimų teisėtumu ir nėra pagrindas juos naikinti. Teismas, iÅ¡klausęs Å¡alis bei iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , nenustatė, kad iÅ¡duodant ginčijamus statybos leidimus bÅ«tų pažeistos tuo metu galiojusios teisės normos, todėl pripažino, jog statybos leidimai yra teisėti ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Be to, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Reikalavimams dėl individualių administracinių aktų panaikinimo taikomas vieno mėnesių senaties terminas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.). Todėl vadovaujantis Å¡ia teisės norma, teismas konstatavo, kad atsakovai yra praleidę senaties terminÄ nurodytiems statybos leidimams panaikinti. Senaties termino praleidimas, kai jį taikyti praÅ¡o prieÅ¡inga Å¡alis, taip pat yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, nagrinėjamų atveju – patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo panaikini statybos leidimus.Atsakovai patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, taip pat prašė pripažinti ieÅ¡kovės atliekamus priestato ir rÅ«sio statybos rekonstrukcijos darbus savavaliÅ¡kais.

Teismo nuomone byloje nėra duomenų, kad dėl ieÅ¡kovės atliekamų priestato rekonstrukcijos darbų bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas. Byloje atsakovų pateiktas 2012-02-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (t. 1, b.l. 133), negali bÅ«ti pripažįstamas dokumentu, nustatančiu savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybių dėl atsakovės vykdomos savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai V.

J., G. J., A. I. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovų patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Kauno apylinkės teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, turėjusius esminės reikÅ¡mės netinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, o bÅ«tent: netinkamai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus (LR CPK 185 str.); netinkamai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus (LR CPK 235 str. 1 d., 250 str.).

Statybos leidimų skyriaus ir Savivaldybės atstovės pozicija dėl statybos leidimų atitikimo 1997 m. teismo sprendimui iÅ¡siskyrė. Teismas byloje nepaÅ¡alino tos pačios institucijos (Savivaldybės) nuomonių prieÅ¡taravimo, tokiu bÅ«du laikytina, kad teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių (LR CPK 250 str.), o pirmas statybos leidimas iÅ¡duotas ne 1997 m teismo sprendimo pagrindu, o visiÅ¡kai be pagrindo. Pirmojo statybos leidimo pagrindu iÅ¡duoti vėlesni statybos leidimai tik atkartojo pirmojo leidimo, iÅ¡duoto suklastojus nurodytÄ rekonstrukcijos kvadratÅ«rÄ , pagrindu;2006-05-31 iÅ¡duotas leidimas yra su aiÅ¡kiais taisymais, kuriuos padarė ne šį leidimÄ iÅ¡davusi institucija - Savivaldybės Statybos leidimų skyrius, o visiÅ¡kai su Å¡iuo skyriumi nesusijęs asmuo ir netgi ne savivaldybės darbuotojas, o rekonstrukcijos projektÄ rengusi projektuotoja projekto vadovė I.

J.. Statybos inspekcija nenustatė savavališkos statybos, nes statiniai su mažom leistinom paklaidom atitinka išduotiems statybos leidimams su ištaisymais bet esmė tame, kad leidimai neatitinka nei 1997 m. teismo sprendimo, nei kitų norminių aktų. Pirmos instancijos teismas niekaip nesureagavo į projekto vadovės I. J. atliktus šio dokumento ištaisymus, nors šiuose projektuotojos veiksmuose yra net baudžiamojo nusikaltimo - dokumentų klastojimo požymių. Teismas netgi sprendime pasirėmė šiuo ištaisytu dokumentu kaip teisėtu ir pagrįstu;Senaties terminas turi būti taikoma tik leidimo užsakovei, t. y.

Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovei. Atsakovai neturėjo galimybės sužinoti, kada ieÅ¡kovė gavo pirmÄ ir sekančius statybos leidimus. Pirmos instancijos teismas apie tai niekaip nepasisakė. Teismas taip pat niekaip nereagavo į kitÄ aplinkybę, kad 1997-02-18 užbaigtoje ir įsiteisėjusio teismo sprendimu civ. bylos Nr. 2-3179/97-1 medžiagoje kažkokiu bÅ«du atsirado atskirai registruotu 2013-03-12 įraÅ¡u papildoma medžiaga -nepasiraÅ¡yti, nepatvirtinti projekto planai, fasadai ir t.t. su jau visai kitokiais rekonstruojamos namo dalies (priestato) matmenimis.

Ir teismas jais rėmėsi;IeÅ¡kovės rekonstruojamas bendraturčių bendro naudojimo priestatas (veranda) užstato bendro naudojimo žemę apie 12 kv. m. ir priskiriamas ieÅ¡kovei kitų bendraturčių turimų sklypo dalių sÄ skaita, todėl jie nebeturi galimybės įvažiuoti į bendro naudojimo kiemÄ . Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu apeliantai nesiekė įrodinėti pastato bÅ«klę, jie įrodinėjo tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė 1997 metais teismo sprendimu duoto leidimo rekonstruoti verandÄ .

Be to, pablogėjo gyvenamojo namo techninis stovis, namas tapo netgi avaringas. NeaiÅ¡ku, kokiais teisiniais aktais ar faktinėmis aplinkybėmis teismas rėmėsi, savo sprendime teigdamas, kad ieÅ¡kovei, norint įsirengti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimÄ , bÅ«tina įsirengti ir rÅ«sį;Priestatas statomas ne toje vietoje, kurioje buvo pateikti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai. Todėl atsakovai mano, kad pirmoje eilėje ieÅ¡kovė turėjo pateikti atsakovams ir su jais suderinti naujÄ bendraturčių žemės sklypo naudojimosi dalių bei statinio naudojimosi dalių planus, o tik paskui, gavus atitinkamus statybos leidimus, vykdyti statinio priestato (verandos) rekonstrukcijÄ Nors, nagrinėjant bylÄ , atsakovai buvo iÅ¡kėlę šį klausimÄ , teismas savo sprendime apie tai nepasisakė; pirmos instancijos teismas, neaiÅ¡ku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis, nustatė, kad verandos praplėtimo padidinimas leidžiamas 20,65 kv. m.

Joks projektas bendraturčiams derinimui nebuvo pateiktas, iÅ¡skyrus pateiktÄ prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ lapuose L-1 ir L-1a, pridėtuose prie 1997 m. pateikto ieÅ¡kinio teismui;Priestatas statomas ne toje vietoje, kurioje buvo pateikti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai. Todėl atsakovai mano, kad pirmoje eilėje ieÅ¡kovė turėjo pateikti atsakovams ir su jais suderinti naujÄ bendraturčių žemės sklypo naudojimosi dalių bei statinio naudojimosi dalių planus, o tik paskui, gavus atitinkamus statybos leidimus, vykdyti statinio priestato (verandos) rekonstrukcijÄ Nors, nagrinėjant bylÄ , atsakovai buvo iÅ¡kėlę šį klausimÄ , teismas savo sprendime apie tai nepasisakė;

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. J. praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius, kad teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių (CPK 250 str.); kad pirmas statybos leidimas iÅ¡duotas ne 1997-02-18 sprendimo pagrindu, o visiÅ¡kai be pagrindo; kad pirmojo statybos leidimo pagrindu iÅ¡duoti vėlesni statybos leidimai tik atkartojo pirmojo leidimo, iÅ¡duoto suklastojus nurodytÄ rekonstrukcijos kvadratÅ«rÄ (ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime savavaliÅ¡kai paraÅ¡ytu iki 30 kv. m.) pagrindu (CPK 178 str.).

Teismas nustatė prieÅ¡ingas aplinkybes;Atsakovai teigia, kad bylos nagrinėjimo eigoje jie kreipėsi į specialistÄ - architektÄ iÅ¡vados pateikimui dėl 1997 m. sprendimu leisto verandos (priestato) rekonstrukcijos ploto pagal 1997 m. teismui pateiktų ieÅ¡kinio priedų L1 ir L1a prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. PrieÅ¡ingai - teismas sprendime nurodo, kad teismo posėdžių metu atsakovams buvo pasiÅ«lyta kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau atsakovai Å¡iuo teismo pasiÅ«lymu nepasinaudojo.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai bÅ«tų pareiÅ¡kę, kad įrodymai yra suklastoti (CPK 184 str.);Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovų atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡sakyti argumentai apie pastatytÄ per didelį priestatÄ , dėl Å¡io statinio negalėjimo naudotis žemės sklypu, įvažiuoti į kiemÄ , yra nesusiję su klausimo dėl leidimo įsirengti rÅ«sį sprendimu, kadangi rÅ«sį ieÅ¡kovė nori įsirengti po pastatytu priestatu, o priestato statybai ji turi leidimus ir visÄ reikalingÄ dokumentacijÄ (t. 1, b. l. 20-48).

Be to, kaip pripažino patys atsakovai, į savo kiemÄ jie turi patekimÄ iÅ¡ gretimo sklypo. Todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų argumentai nelaikytini įrodančiais jų nurodytas aplinkybes, kad leidus ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį jų teisės ir teisėti interesai bus pažeisti;Teismas, remdamasis 2013-01-31 Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktu Nr. l 1-8-23 (t. 2, b. l. 28-29), teisingai konstatavo, kad atsakovų kaip bendraturčių nesutikimas leisti ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį po pastatytu priestatu užkerta keliÄ ieÅ¡kovei įsirengti vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , ieÅ¡kovė, senyvo amžiaus moteris, yra priversta naudotis lauko tualetu, o tuo atsakovai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesu susitvarkyti buitį ir pasigerinti gyvenimo sÄ lygas.Teismas teisingai nustatė aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad dėl ieÅ¡kovės atliekamų priestato rekonstrukcijos darbų bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, o iÅ¡ byloje esančių atsakymų, valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius nurodė atsakovams, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimÄ savavaliÅ¡ka statyba nenustatyta (t. 1, b. l. 132, 136, t. 2, b. l. 37-38); kad tokiÄ pačiÄ pozicijÄ teismo posėdyje iÅ¡sakė ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovė;IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas nustatė, kad vien atsakovų subjektyvÅ«s argumentai nelaikytini įrodančiais jų nurodytas aplinkybes, kad leidus ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį jų teisės ir teisėti interesai bus pažeisti.

Be to, kaip minėta, patys atsakovai nesidomėjo teismui pateikta visa gyvenamojo namo rekonstrukcijai reikalinga dokumentacija, tai atmestini jų apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nenurodyta, kokiems konkretiems statybos darbams teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę gauti statybos leidimÄ ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus adresu Taurakiemio g. 2-2, Kaune, pagal 2012 n, kovo 6 d. statybos ir rekonstrukcijos projektÄ be atsakovų sutikimo (CPK 178 str.). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad:Kauno miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovei R. J. 2006 m. gegužės 31d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 38-3 GR 814-285 gyvenamojo namo dalies rekonstravimui, statant priestatÄ . Å iam leidimui gauti buvo reikalingas gyvenamojo namo bendraturčių sutikimas (statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 15.3 p.). Ginčas dėl tokio sutikimo buvo nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3179/97.

Teismas 1997 m. vasario 18 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį ir įpareigojo tuometinius gyvenamojo namo Taurakiemio g. 2 bendraturčius E. V. ir K. J. netrukdyti ieÅ¡kovei statyti priestatÄ pagal sudarytÄ architekto projektÄ , įėjimÄ Ä¯ priestatÄ Ä¯sirengiant ieÅ¡kovės lėšomis iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Pateiktuose prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose buvo nurodyta, kad verandÄ numatoma praplėsti 15,3 kv. m. Laikytina, kad esamÄ verandos plotÄ numatyta padidinti, papildomai pristatant 15,3 kv. m.;Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog 9,11 kv. m ploto veranda yra bendro naudojimo patalpa.

Byloje pateiktoje 1978 m. gegužės 22 d. sutartyje, kuria buvo nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, II d. 1 p. nustatyta, kad ieÅ¡kovė, be kitų patalpų, naudosis priestatu (2al/m); tuo tarpu visiems bendraturčiams suteikiama teisė naudotis tik praėjimu per verandÄ (2al/m). Todėl galima visiÅ¡kai pagrįstai teigti, jog Å¡is statybos leidimas buvo iÅ¡duotas tos patalpos rekonstravimui, kuri pagal sutartį buvo priskirta naudotis ieÅ¡kovei, juo labiau, kad pagal parengtÄ projektÄ jokių rekonstrukcijos darbų verandos dalyje, skirtoje praėjimui, nebuvo numatyta;Apeliaciniame skunde nurodyti matmenys yra paremti tik apeliantų prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ pateikė specialistas - architektas, tačiau tai yra tik specialisto nuomonė, kuri teismui nėra privaloma. Projekto ekspertizės apeliantai byloje neteikė;PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija ir argumentai visiÅ¡kai atitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus 2013 m. balandžio 11d. raÅ¡te Nr. 38-2-204 iÅ¡sakytÄ nuomonę. Tiek Å¡iame raÅ¡te, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikomasi tos pačios nuomonės, jog bendraturčių sutikimas buvo duotas priestato praplėtimui 15,37 kv. m, o visi ginčijami statybos leidimai buvo iÅ¡duoti teisėtai;Apeliacinio skundo teiginiai dėl taisymų ginčijamuose statybos leidimuose ir dokumentų klastojimo taip pat paremti vien Apeliantų prielaidomis, nes tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė tinkamai patvirtintas ginčijamų statybos leidimų kopijas (I t., b. 1. 142-144), Å¡ie įrodymai patvirtina, kad iÅ¡duotuose statybos leidimuose jokie pataisymai nebuvo daryti. Apeliantai galimai kalba apie projekto vadovės I. J. padarytus pataisymus statybos leidimo kopijoje, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija statybos leidimas su tokiais techniniais rodikliais, kokie nurodyti pataisymuose, nebuvo iÅ¡davusi, Å¡iuo dokumentu vadovautis nėra jokio pagrindo, ir dėl to ne kartÄ buvo pasisakyta tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos nagrinėjamoje byloje pateiktuose atsiliepimuose, tiek Statybos leidimų skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. raÅ¡te Nr. 38-2-204.Apeliantų keliami reikalavimai panaikinti statybos leidimus neabejotinai yra administracinio pobÅ«džio - praÅ¡oma panaikinti individualius administracinius aktus, priimtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Kauno miesto savivaldybės administracijos, jai vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. 2011 m. gruodžio 30 d. apeliantų raÅ¡tas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patvirtina, jog jau tada jiems buvo žinoma apie iÅ¡duotus statybos leidimus, tai patvirtina ir jų 2012 m. liepos 25 d. patikslintas ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-15608-192/2012, tačiau dėl jų teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė.

Reikalavimas panaikinti statybos leidimus teismui pateiktas tik 2013 m. balandžio 23 d., t. y. žymiai praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , o bylos nagrinėjimo metu apeliantai jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, termino atnaujinti neprašė. Apeliantų motyvas, kad įstatymo nustatytas terminas gali bÅ«ti taikomas tik ieÅ¡kovės atžvilgiu, nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, todėl akivaizdžiai klaidingas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai konstatavo, jog LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas statybos leidimams ginčyti buvo praleistas;PrieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose, kuriems bendraturčiai pritarė civilinės bylos Nr. 2-3179/97 nagrinėjimo metu, buvo numatyta iÅ¡plėsti priestatÄ 15,37 kv. m ir pažymėta preliminari priestato iÅ¡plėtimo vieta.

Tai patvirtina, kad priestato iÅ¡plėtimas buvo numatytas bÅ«tent bendram naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, o bendraturčiai pritarė, kad priestatas bÅ«tų padidintas 15,37 kv. m. Atitinkamai laikytina, kad 12 kv. m žemės sklypo dalies užstatymui ieÅ¡kovė turėjo bendraturčių pritarimÄ . Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo užstatytas bendrojo naudojimo įvažiavimas ir Apeliantams apsunkintas patekimas į žemės sklypÄ . Antstolio faktinių aplinkybių protokole tokios aplinkybės tai pat nebuvo nustatytos;Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai įvertinti visi įrodymai, turintys reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui - statybos leidimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tai ir kt.

Mano, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iÅ¡ esmės susisiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepalankiai apeliantams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantų pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantai konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantai nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog pageidauja, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu.

Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantai neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra bÅ«tinybės atsakovų apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl Å¡io praÅ¡ymo netenkina. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–17).

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus.

Ä®statyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č.

V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.).Byloje nustatyta, kad ieškovei 2006 m. gegužės 31 d. buvo išduotas leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 ginčo pastato dalies rekonstravimui (2 t., b. l. 142). Šiam leidimui gauti buvo reikalingas gyvenamojo namo bendraturčių sutikimas.

Sutikimo kai kurie bendraturčiai nebuvo davę, todėl ginčas buvo iÅ¡spręstas teisme. Kauno miesto apylinkės teismas 1997 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3179/97 įpareigojo V. E. ir J. K. netrukdyti J. R. statyti priestatÄ (duomenys neskelbtini), pagal sudarytÄ architekto projektÄ , išėjimÄ Ä¯ priestatÄ Ä¯sirengiant J. R. lėšomis iÅ¡ Å¡iaurinės pusės (1 t., b. l. 35). Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi dokumentais, kurie neaiÅ¡kiu bÅ«du buvo atsiradę prie iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3179/97, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantų ginčijami statybos leidimai yra iÅ¡duoti teisėtai ir atitinkantys 1997 metų teismo sprendimÄ .

Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantai teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog dėl naujų dokumentų išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3179/97 atsiradimo aplinkybių buvo atliktas patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos dokumentus tikslinga prijungti prie civilinės bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).

IÅ¡ 2014 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos raÅ¡to matyti, jog teismas nenustatė, kad po bylos iÅ¡nagrinėjimo joje atsirado naujų raÅ¡ytinių įrodymų, nes prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai teismui buvo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu 1996 m. gruodžio 23 d., o nauju registracijos įraÅ¡u 2013 m. kovo 12 d. atsiradusių dokumentų civilinėje byloje Nr. 2-3179/97 nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime turėjo pagrindÄ remtis civilinėje byloje Nr. 2- 3179/97 esančiais prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymais.

IÅ¡ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kiai matyti, jog projektuojamos verandos plotas buvo numatytas 15.3 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad esamÄ verandos plotÄ buvo numatyta padidinti, papildomai pristatant 15,3 kv. m., todėl apeliantų argumentai, jog naujai pristatytos verandos plotas turėjo bÅ«ti 5.3 kv. m., atmestini, kaip nepagrįsti, nes jie pateikti kaip apeliantų prielaidos, tačiau nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Apeliantai ginčija 2006 m. gegužės 31 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ priestato statybai, teigdami kad jis yra iÅ¡duotas su aiÅ¡kiais taisymais, kuriuos padarė projekto vadovė I.

J.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vertino trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos į bylÄ pateiktus tinkamai patvirtintus statybos leidimus, esančius 2 t., b. l. 142–144, kuriuose jokių taisymų nėra. Pagrindinis apeliantų argumentas ginčijant iÅ¡duotus statybos leidimus yra tai, kad ieÅ¡kovės pastatytas priestatas yra didesnis nei numatyta statybos dokumentuose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is argumentas neturi nieko bendro su iÅ¡duotų statybos leidimų teisėtumu ir nėra pagrindas juos naikinti.

Trečiasis asmuo prašė reikalavimui dėl statybos leidimų panaikinimo taikyti senatį. Apeliantai nurodo, jog apie ginčijamus statybos leidimus jie nežinojo, tačiau šiuos apeliantų argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Reikalavimams dėl individualių administracinių aktų panaikinimo taikomas vieno mėnesio senaties terminas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-298/2010 ir kt.).

Apeliantų keliami reikalavimai panaikinti statybos leidimus yra administracinio pobÅ«džio, kadangi praÅ¡oma panaikinti individualius administracinius aktus, priimtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės administracijos, jai vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Byloje esantis 2011 m. gruodžio 30 d. apeliantų praÅ¡ymas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (1 t., b. l. 137) patvirtina, jog jau tada jiems buvo žinoma apie iÅ¡duotus statybos leidimus. Be to, 2012 m. rugpjūčio 30 d. kreipdamiesi į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-15608-192/2012 dėl jų teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė.

Reikalavimas panaikinti statybos leidimus teismui pateiktas tik patikslintame priešieškinyje 2013 m. balandžio 24 d. (2 t., b. l. 118–123). Tai reiškia, kad įstatymu nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas yra žymiai praleistas, o apeliantai jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, termino atnaujinti neprašė. Apeliantų motyvas, kad įstatymo nustatytas terminas gali būti taikomas tik ieškovės atžvilgiu, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas statybos leidimams ginčyti buvo praleistas, todėl pritaikius senatį toks reikalavimas pagrįstai atmestas.Apeliantai savo pastato dalies bÅ«klės pablogėjimÄ sieja su aplinkybe, jog ieÅ¡kovė įsirengė rÅ«sio patalpas, nors tokiai statybai Kauno miesto savivaldybės administracija statybos leidimo nėra iÅ¡davusi. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovei 2006 m. gegužės 31d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, statant priestatÄ .

Tuo pagrindu ieÅ¡kovė pradėjo pastato rekonstrukcijÄ â€“ priestato prie gyvenamojo namo pristatymui. Tais pačiais metais ieÅ¡kovei iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/1 projekto korektÅ«rai (priestato patalpų perplanavimui). 2009 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/2 projektÄ papildžius vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo dalimi (1 t., b. l. 138). Tam pačiam projektui buvo parengtas pakeitimas, numatant rÅ«sį po anksčiau suprojektuotu priestatu. Projektiniai sprendiniai buvo suderinti 2008 m. gruodžio 18 d. su Urbanistikos skyriaus vyriausiuoju specialistu A.

K.. Å ias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus raÅ¡tai (1 t., b. l. 138–139). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2012 m. vasario 13 d. raÅ¡tu informavo apeliantus, kad 2012 m. vasario 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimÄ (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog ieÅ¡kovė vykdo gyvenamojo namo dalies rekonstravimÄ , pristatant priestatÄ pagal parengtÄ projektÄ bei 2006 m. gegužės 31 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 38-3 GR 814-285/1.

Taip pat nustatė, kad po priestatu įrenginėjamas rÅ«sys, kurio įrengimui 2008 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K.. Esminių nukrypimų nuo minėto projekto ir savavaliÅ¡kos statybos faktų nenustatė (1 t., b. l. 136, 133). Po Å¡io raÅ¡to gavimo apeliantų atstovė 2012 m. birželio 4 d. kreipėsi su pretenzija į ieÅ¡kovę, kurioje nurodė, jog projekto pakeitimui, kuriuo ieÅ¡kovė nori įsirengti rÅ«sį, privalu yra gauti bendraturčių sutikimÄ (1 t., b. l. 133–134).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrius 2012 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad projekto pakeitimui, numatant rÅ«sį po anksčiau suprojektuotu priestatu, reikalingas naujas statybos leidimas, kuriam iÅ¡duoti reikia gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo (1 t., b. l. 15). Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo pradėjusi įsirenginėti rÅ«sį po priestatu, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, nes nežinojo, jog tokiam projekto pakeitimui taip pat reikalingas naujas leidimas, tačiau paaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei, ieÅ¡kovė kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo gavimo, kurie tokio sutikimo nedavė.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir buvo pradėtas įsirenginėti rÅ«sys, bet Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius nukrypimų nuo minėto projekto ir savavaliÅ¡kos statybos faktų nenustatė. Taip pat byloje nėra aktų, kuriais bÅ«tų konstatuota, jog ieÅ¡kovės vykdomos rekonstrukcijos yra savavaliÅ¡kos. Apeliantai atsisako duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį po priestatų, motyvuodami tuo, jog jiems priklausančio pastato bÅ«klė pablogėjo ir tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. balandžio 4 d. protokolas (2 t., b. l. 70–91).

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, antstolio atlikti matavimai ir protokole fiksuotos aplinkybės negali bÅ«ti pripažįstami tinkamais įrodymais, apibÅ«dinančiais statinio bÅ«klę, nes tÄ padaryti gali tik atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys, galintys įvertinti pastato techninę bÅ«klę. Taip pat apeliantai nurodo, kad rekonstravus priestatÄ , buvo užstatyta apie 12 kv. m. bendros žemės sklypo dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose, kuriems bendraturčiai pritarė civilinės bylos Nr. 2-3179/97 nagrinėjimo metu, buvo numatyta iÅ¡plėsti priestatÄ 15,37 kv. m ir pažymėta preliminari priestato iÅ¡plėtimo vieta. Tai patvirtina, kad priestato iÅ¡plėtimas buvo numatytas bÅ«tent bendram naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, o bendraturčiai pritarė, kad priestatas bÅ«tų padidintas 15,37 kv. m.

Atitinkamai laikytina, kad 12 kv. m žemės sklypo dalies užstatymui ieÅ¡kovė turėjo bendraturčių pritarimÄ . Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo užstatytas bendrojo naudojimo įvažiavimas ir apeliantams apsunkintas patekimas į žemės sklypÄ . Antstolio faktinių aplinkybių protokole tokios aplinkybės tai pat nebuvo nustatytos.Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, turinčius reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui – statybos leidimus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tus, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pozicija nesutikti su projekto pakeitimu, leidžiant ieÅ¡kovei įsirengti rÅ«sį po priestatu, yra nepakankamai pagrįsta.

Atsižvelgtina į praėjusį laikotarpį nuo darbų pradžios, kai bendrasavininkai nedavė sutikimo dėl pastato rekonstrukcijos – priestato statybos. Å i aplinkybė patvirtina, kad tarp bendrasavininkų konfliktas tęsiasi ilgÄ laikÄ , Å¡alys tarpusavyje nebendradarbiauja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantai savo argumentus dėl nesutikimo su ieÅ¡kovės rekonstrukcijos projektu iÅ¡ esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bet nurodydami, kad rekonstrukcija neatitinka teisės normų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas paÅ¡alinti, o to nepadarius – neiÅ¡duoda statybÄ leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Nagrinėjamu atveju, byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės vykdomos statybos yra savavaliÅ¡kos ar neatitinka patvirtintiems projektams, nėra.Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Raimondas Buzelis                                                                               Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas