3611255f-1cfd-4cda-b68b-3cd6dd18370e · Utenos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-12-420/2018Proceso Nr. 1-06-2-00170-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.2; 1.2.4.3.3; 2.3.6.4.6.            ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui M.

V.,nukentėjusiajam H. S., jo atstovei advokatei K. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeD. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, nebaigto aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 137 straipsnio 3 dalį. Teismas, n u s t a t ė : D. V. 2015 m. gegužės 30 d., apie 15.40.val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymÄ â€žDėl Aplinkosaugos sÄ lygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“ (2014-04-08 įsakymo Nr.D1-338 redakcija) pažeisdamas II dalies „Aplinkosaugos sÄ lygas plaukioti vandens telkiniuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas“ 10.3 punkto reikalavimÄ â€žsavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 21AG (16 kW)-150 AG( 110 kW)-nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos -didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose“;

„Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisykles“, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“, t. y. pažeisdamas Å¡ių taisyklių 6.35 straipsnį „Vandens slidžių ir analogiÅ¡kų priemonių naudojimas“ 2 dalį „Velkančio laivo laivavedį turi lydėti asmuo, kuriam pavedama prižiÅ«rėti vilkikÄ bei stebėti slidininkÄ ir kuris geba atlikti šį darbÄ â€œ; 1.02 straipsnį „Laivavedys“ 4 dalį „laivavedys atsako už Å¡ių taisyklių nuostatų laikymÄ si savo laive ir vilkstinėje“; 1.04 straipsnį „Bendroji pareiga bÅ«ti budriems“ 1-Ä dalį „kiekvienas laivas turi plaukti saugiu greičiu“ ir 2-Ä dalį „Net jeigu Å¡iose taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos bÅ«ti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant iÅ¡vengti“- a) punktÄ â€ž grėsmės žmogaus gyvybei“ t. y. 2015 m. gegužės 30 d., apie 15:40 val., (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ežero, kurio plotas 1224,1 ha, nesaugomoje teritorijoje, vairuodamas motorinę pramoginę valtį „(duomenys neskelbtini)“, registro numeris (duomenys neskelbtini), valties variklio galingumas 110,00 kW, kai tuo metu plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas 110,00 kW buvo draudžiamas, ir su ja tempdamas ant vandens slidžių H.

S., prieÅ¡ iÅ¡plaukiant nuo kranto su vandens slidininku H. S., neparinkęs lydinčio asmens, kuris turėjo prižiÅ«rėti vilkikÄ bei stebėti vandens slidininkÄ bei kuris gebėtų atlikti šį darbÄ , o pats vairuodamas motorinę pramoginę valtį ir stebėdamas vandens slidininkÄ H. S., nepasirinko saugaus plaukimo greičio, darė staigų manevrÄ , dėl ko H. S. paleido tempimo virvę bei liko plÅ«duriuoti vandenyje, po to plaukė darydamas su motorine pramogine valtimi antrÄ ratÄ bei bandydamas prieÅ¡ pat H.

S. pasukti valtį, kad padaryti didelę bangÄ , nespėjo jos suvaldyti, ir su valties galine dalimi užplaukė ant H. S., ko pasėkoje motorinės valties sraigtu sužalojo H. S., padarydamas jam plėštinę-pjautinę žaizdÄ kairio rieÅ¡o sÄ nario-kairės plaÅ¡takos srityje su atvirais kairiųjų rieÅ¡akaulių didžiojo ir mažojo daugiakampio, I, II ir III delnakaulių pamatų skeveldriniais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, rieÅ¡o kapsulės pažeidimÄ , kairės plaÅ¡takos nykščio pakylos raumenų dalinį pažeidimÄ ; kairės plaÅ¡takos nugarinės dalies raiščių bei sausgyslių pažeidimus ir jų defektus; plėštines žaizdas kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos apatinėje dalyje, juosmens ir sėdmens srityse, stuburo juosmeninių II, III ir IV slankstelių deÅ¡inės pusės skersinių ataugų lūžius, plėštines-kirstines žaizdas kairės blauzdos - pėdos srityje su kairės pėdos Å¡okikaulio ir čiurnakaulio laivakaulio, II padikaulio, sezamoidinio kaulo ir kulnakaulio atvirais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, su kairės pėdos priekinio blauzdos raumens sausgyslės, deltinio raiščio, padinės fascijos ir pėdos pirÅ¡tų sausgyslių lenkėjų pažeidimus, kas komplikavosi sunkiu hemoraginiu Å¡oku, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam H.

S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 137 straipsnio 3 dalį Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. apie pietus pramogavo su kolektyvu prie ežero. H. S. paprašė patampyti jį ant slydžių su kateriu. Valtis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai vadovauja D. Å ., kuris ir atvežė valtį. Ä® katerį taip pat įlipo P. C. ir T. N.. Nuplaukus apie 3-4 km nusprendė padaryti paskutinį ratÄ ir grįžti atgal į krantÄ .

Tuomet H. neiÅ¡silaikė ant slidžių ir nukrito į vandenį. Jis priplaukė prie jo, numetė virvę, bet H. virvės nepagavo. Tada padarė dar vienÄ ratÄ , priartėjęs prie H., padidino greitį, nesuvaldė valties ir H. su slidėmis atsitrenkė į katerį, kliudė sraigtÄ . Tada užgesino variklį ir Å¡oko į vandenį traukti H. Jį iÅ¡traukti iÅ¡ vandens padėjo P. Nuplaukėme į krantÄ , iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Turi teises vairuoti vandens transporto priemones iki tam tikro galingumo.

PrieÅ¡ iÅ¡plaukiant nežinojo valties galingumo, techninio paso nematė. Tempiant slidininkÄ yra saugumo reikalavimai, turi bÅ«ti tam tikras greitis, virvės ilgumas, atstumas nuo kranto. Pas nukentėjusįjį buvo tinkama apranga, virvės ilgis buvo leistinas. Ä®vykis įvyko dėl jo (kaltinamojo) klaidos. Buvo per arti H. ir nespėjo iÅ¡sukti vairo. Pripažįsta kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, tame tarpe ir kad plaukdamas valtimi neparinko lydinčio slidininkÄ asmens, nepasirinko saugaus greičio, greičio nesumažino ir plaukė toliau, padarė bangÄ .

Su nukentėjusiu pažįstamas 15 metų, bendravo, plaukiojo su motociklais po jÅ«ras, Å¡ventė kartu Å¡ventes. Po įvykio parvežė jį iÅ¡ ligoninės, apmokėjo už jo palatÄ , skirtÄ vienam asmeniui. IÅ¡ karto po įvyko kiek turėjo pats, surinko per visus draugus, davė V. perduoti H. apie 950 Eur. Žino, kad yra ligonių kasos, Sodros ir nukentėjusiojo ieÅ¡kiniai, ieÅ¡kinius pripažįsta, sutinka pilnai atlyginti žalÄ ligonių kasai ir Sodrai. H. S. ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, jis teismo posėdyje sumokėjo jam 2500 Eur, sutinka jam atlyginti dar apie 5000 Eur.

Dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi, daugiau taip nebesielgs, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis H. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. buvo atvykęs į kaimo turizmo sodybÄ , esančiÄ Zarasų rajone, prie (duomenys neskelbtini) ežero. Nutarė paplaukioti su vandens slidėmis. Valtį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo D.

V.. Jis matė, kad valtyje buvo gelbėjimo liemenės, ar buvo gelbėjimo ratai, inkaras, gesintuvas, vaistinėle, metamoji virvė – nematė. D. V. jį anksčiau yra tampęs prieÅ¡ keletÄ metų po ežerÄ , po kitus vandens telkinius su pripučiama specialia padanga. PrieÅ¡ iÅ¡plaukiant nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto D. V. jokių plaukiojimo aspektų su juo neaptarė, tik prieÅ¡ iÅ¡plaukiant jis D. V. prašė, jog jis plauktų saugiu greičiu, t. y. nedideliu greičiu ir kad nedarytų staigių manevrų.

Jis pats plaukimo metu buvo blaivus, ar buvo blaivus D. V. - nežino. Valtyje kartu plaukė P. C. ir T. N., jie plaukė dėl pramogos, jokių kitų tikslų neturėjo. Jis negirdėjo, jog D. V. prieÅ¡ iÅ¡plaukiant nuo kranto, bÅ«tų prašęs, kuomet jį vilko vandens slidėmis, jį stebėti P. C. ir T. N., jį stebėjo pats D. V., kartas nuo karto atsisukdamas. Virvės ilgis, kuria buvo tempiamas su vandens slidėmis, buvo kaip įprasta - apie 20-30 metrų. Jį D. V. tempė su vandens slidėmis, darė staigų manevrÄ - posÅ«kį į kažkuriÄ pusę.

Nuo to manevro jis parvirto ant Å¡ono ir liko plÅ«duriuoti. Tai įvyko toli nuo kranto, mano, kad galėjo bÅ«ti apie 1 kilometras nuo kranto. Valtis jį paliko ir plaukė, kad apsisuktų ir priplaukę jam galėtų paduoti virvę, į kuriÄ jis įsikibęs galėtų atsistoti ant slidžių vandens pavirÅ¡iuje. Pamatė, kad valtis į jį atplaukia dideliu greičiu, už vairo stovėjo D. V.. PrieÅ¡ pat jį bandė užsukti valtį, kad padarytų bangÄ , bet D. V. nespėjo suvaldyti motorinės valties, tada valtis atsitrenkė į jį Å¡onu, valties galinė dalis užėjo ant jo, tada jį sužalojo motorinės valties variklio sraigtas.

SÄ monės praradęs nebuvo. Kai jis buvo sužalotas, tuo metu krante nieko nebuvo, mano, kad niekas nematė kaip jis buvo sužalotas. Jį iÅ¡ ežero iÅ¡traukė P. C. ir D. V.: įšoko į vandenį ir įkėlė jį į valtį, po to su valtimi plukdė į krantÄ . Po įvykio jis gydėsi Zarasų ligoninėje, po to Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Lazdynų mikrorajone, gydėsi ambulatoriÅ¡kai Kauno Dainavos poliklinikoje, po to buvo nusiųstas į Palangos reabilitacine ligoninę.

Mano, kad buvo sužalotas dėl netinkamo D. V. vairavimo, kadangi jis nesilaikė taisyklių. Dėl to jam padaryta fizinė, moralinė, turtinė ir neturtinė žala. Byloje neturtinei žalai atlyginti yra pareiÅ¡kęs 30 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį. D. V. jam asmeniÅ¡kai už patirtÄ sužalojimÄ jokių pinigų nedavė, vėliau iÅ¡ savo sutuoktinės sužinojo, jog buvo surinkta kažkokia pinigų suma iÅ¡ kaimo turizmo sodyboje buvusių svečių. Jam nėra niekas žinoma apie tai, kad D.

V. sumokėjo už palatÄ , kurioje jis gydėsi (1 t., b. l. 47, 61-62). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį iki 15000 Eur. Liudytojas P. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d., buvo kaimo turizmo sodyboje, (duomenys neskelbtini), viso apie 20 asmenų. Motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežęs vienas iÅ¡ pažįstamų vardu D. Jis plaukiojo minėta valtimi, jÄ vairavo D. V., kartu plaukė T.

N., o H. S. buvo tampomas su vandens slidėmis. D. V. buvo blaivus, jis taip pat buvo blaivus. Valtyje buvo dvi gelbėjimo liemenės, gelbėjimo ratai, inkaras, gesintuvas, vaistinėlė ir metamoji virvė. Virvė, už kurios laikėsi H. S., kai plaukiojo su vandens slidėmis iki sužalojimo, buvo maždaug apie 15 metrų ilgio. Matė kaip H., plaukdamas su vandens slidėmis ir laikydamasis už virvės, griūva, virvė jam išsprūsta iš rankų. Tuomet D. suka valtį dideliu ratu ir grįžta link H., kad šis pagautų virvę.

H. virvės nepagauna, tada D. suka antrÄ ratÄ , kuris buvo mažesnis, ir valtis atsisuka prieÅ¡ais vandenyje buvusį H. ir užplaukia tiesiai ant H. Lygtai D. bandė sukti vairÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau valties greitis buvo didelis. Tuomet sustabdęs valtį, pirmas į vandenį Å¡oko D., jis stovėdamas prie valties kraÅ¡to kartu su D. į valtį įkėlė H., ir iÅ¡karto nuplaukė į krantÄ . Kuomet buvo sužalotas H., nuo kranto buvo nutolę apie 300 metrų. Jis matė, kaip valties Å¡onas trenkėsi į H., ir jis pakliuvo po motorinės valties sraigtu.

PrieÅ¡ iÅ¡plaukiant jokio pokalbio apie tampymÄ valtimi po ežerÄ tarp H. ir D. negirdėjo ir negali pasakyti ar jie aptarė plaukimo aspektus. Jis (P. C.) plaukė grynai dėl pramogos, D. V. nei prieÅ¡ iÅ¡plaukiant, nei velkant vandens slidininkÄ H. S. (duomenys neskelbtini) ežeru, nei jo, nei T. N. neprašė stebėti H. S., jis H. S. nestebėjo. D. V. tiesiogiai ryšį palaikė su H. S., nes vienas kitÄ girdėjo. D. V. pats pastebėjo kuomet H. S. iÅ¡sprÅ«do virvė iÅ¡ rankų, nes jie tai pamatė visi vienu metu.

Prieš išplaukiant D. V. nei priminė nei aptarė saugaus plaukiojimo reikalavimų su juo, o ar juos aptarė su T. N. ir H. S., jis to tikrai negirdėjo (1 t., b. l. 146-148, 150-150).Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. su sutuoktine buvo (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje. Sodyboje taip pat buvo D. V., H. S., D. Š., P. C. ir daugiau žmonių. D. Š. buvo atsivežę motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)“. Apie 14.00 val. draugai sugalvojo paplaukioti motorine valtimi.

D. V. paėmė valtį, į valtį taip pat įsėdo jis ir P. C., su slidėmis norėjo plaukti H. S.. Valtį vairavo D. V.. Jo nuomone, vizualiai D. V. atrodė blaivus. Plaukiojimo metu visi asmenys, kurie sėdėjo valtyje, buvo užsidėję gelbėjimosi liemenes. Ar valtyje buvo gesintuvas, gelbėjimo ratas, inkaras, vaistinėlė ir metamoji virvė, nematė. Virvė, už kurios laikėsi H. S. galėjo būti apie 15-20 metrų ilgio (dėl ilgio tiksliai pasakyti negali, tačiau atstumas tarp valties ir H.

S. tikrai buvo didelis). Esant maždaug ežero viduryje, H. S. traukiamas nukrito į vandenį, paleido virvę. Dėl kokios priežasties jis nukrito, pasakyti negali. Tada D. V. apsukinėjo valtį, kad galėtų priplaukti prie H. S., o jis tuo metu vyniojo ir traukė į valtį virvę. Apiplaukus ratu, pirmÄ kartÄ plaukiant pro vandenyje esantį H. S., valtis plaukė per greitai ir H. S. nesugavo jo metamos virvės. H. S. suÅ¡uko, kad nepagavo virvės, kad dar kartÄ apsisuktų. Tada D. V. dideliu greičiu apsuko valtį, tačiau jos nesuvaldė ir su valties galu užplaukė tiesiai ant plÅ«duriuojančio H.

S., kuris pakliuvo po valties sraigtu. Pastebėję sužalotÄ H. S., D. V. su P. C. iÅ¡traukė H. S. iÅ¡ vandens į valtį, ir nuplaukė į krantÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . PrieÅ¡ jiems pradedant plaukti saugaus plaukiojimo reikalavimų niekas neaptarinėjo, kadangi prieÅ¡ tai visÄ dienÄ jie plaukiojo motorine valtimi. Vienintelis reikalavimas, kad prieÅ¡ iÅ¡plaukiant reikėjo užsidėti gelbėjimo liemenes. Jis (T. N.) užsidėjo liemenę. Ar D. V. su H. S. prieÅ¡ iÅ¡plaukiant aptarinėjo plaukimÄ , marÅ¡rutÄ , jis negirdėjo.

D. V. pats atsisukdavo ir pasižiÅ«rėdavo ar nenukrito H. S., jų jis tai daryti neprašė. Dėl kokių priežasčių D. V. priplaukė prie H. S. dideliu greičiu, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 155-156, 160-162).Liudytojas D. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje draugas D. V. kreipėsi į jį tikslu įsigyti motorinę pramoginę valtį „(duomenys neskelbtini)“ LT-(duomenys neskelbtini). Kadangi 2015-05-29 jie ruošėsi vykti į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone, D.

V. jo paprašė nutransportuoti valtį iki minėtos sodybos, tikslu jÄ ten iÅ¡bandyti. 2015-05-29 jis pats su priekaba nutransportavo valtį iki sodybos, kur jÄ perdavė D. Vandens slidžių, virvės, skirtos tempti asmenį, nevežė. Pati valtis buvo pilnai sukomplektuota, joje buvo gelbėjimosi liemenės, gelbėjimosi ratas, inkaras, gesintuvas, vaistinėlė, metamoji virvė. Sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime buvo daugiau draugų, buvo ir H. S.. Kai 2015-05-30 buvo sužalotas H. S., jo prie (duomenys neskelbtini) ežero nebuvo, apie sužinojo vėliau.

Kiek jis žino iÅ¡ kitų kalbų, D. V. vairavo valtį, kartu su juo valtyje buvo T. N. ir P. C.. Po H. S. sužalojimo jis apžiÅ«rėjo valtį, tačiau ant jos jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Kai iÅ¡kėlė valtį į krantÄ pamatė, kad yra sulenktas sraigtas. Sraigtas vėliau buvo suremontuotas. Motorinė valtis „(duomenys neskelbtini)“ LT-(duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vėliau buvo parduota ir iÅ¡vežta į užsienį. 2015 m. gegužės 27 ar 28 dienÄ , tiksliai nepamena, skambino pirmiausia į Kauno laivybÄ , pasiteirauti, dėl leidimo plaukti Å¡iuo metų laiku (duomenys neskelbtini) ežere, motorine valtimi, kurios galingumas 150 AG.

Kaune pasakė, kad galima, bet pasiÅ«lė pasiteirauti ir Vilniuje, aplinkos ministerijoje. Paskambinus į Aplinkos ministerijÄ , telefonu atsiliepęs pareigÅ«nas, kurio pavardės nežino, patvirtino, kad Å¡ia vandens transporto priemone, Å¡iuo metų laiku galima plaukti (duomenys neskelbtini) ežere. Taip pat nuvykus į sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime, sodybos savininkas taip pat patvirtino, kad galima plaukioti jų atsivežta valtimi. Å iame ežere tuo laiku panaÅ¡iomis valtimis plaukiojo ir kiti asmenys (1 t., b. l. 5, 12-14; 3 t., b. l. 88-89).Liudytojas D.

S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jam priklausančiÄ vilÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriÄ nuomoja. Pamena tokį atvejį, kad 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje, buvo atvejis, kad motorinės valties sraigtu buvo sužalotas vandens slidininkas ant (duomenys neskelbtini) ežero. Žino, kad valtį vairavęs asmuo ir nukentėjęs vandens slidininkas buvo jo vilos nuomininkai, jų vardų, pavardžių neatsimena. Pamena, kad prieÅ¡ įvykį vilÄ iÅ¡sinuomojo asmenys iÅ¡ Kauno.

Tokio dalyko, kad koks nors asmuo ar asmenys 2015 metų gegužės pabaigoje prieÅ¡ šį įvykį jo bÅ«tų teiravęsi, ar galima plaukti su motorine pramogine valtimi bei nurodę valties galingumÄ , o jis pasakęs, kad plaukioti galima, negalėjo bÅ«ti. Kadangi jis pats asmeniÅ¡kai turi motorinę valtį, vandens motociklÄ , todėl jam yra gerai žinomos aplinkosaugos taisyklės bei draudimai plaukioti Å¡iomis priemonėmis. Todėl jis negalėjo sakyti 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje asmeniui ar asmenims, kad galima ant (duomenys neskelbtini) ežero plaukioti su pramogine motorine valtimi, kurios galingumas yra 110 kw, kadangi jam buvo žinoma, kad tokiomis valtimis leidžiama plaukioti tik nuo liepos 1 dienos.

Ä®vykio metu jis viloje (duomenys neskelbtini) ežero nebuvo, įvykio aplinkybių nežino (3 t., b. l. 91-92). Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėju. Vairuojant motorinę valtį, kurios parametrai - maksimalus ilgis - 6,3 metrai; maksimalus plotis - 2,45 metrai; maksimali grimzlė - 0,45 metrai, variklio tipas - pakabinamas, variklio galingumas - 110 kW, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, laivavedžiui privaloma turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ ar tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ (LR VVTK 18 str. 2 p. ir 2015-09-15 raÅ¡te Nr. 13 (1.21)S-1035 nurodytas teisės aktas).

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikius nustatytos kompetencijos laivavedžio kvalifikacijos egzaminÄ , 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo suteikta laivavedžio kvalifikacija ir iÅ¡duotas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas Nr. 009060. Vidaus vandenų transporto priemonių saugų plaukiojimÄ Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių (toliau-EVVK) laivybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse bei kituose saugiÄ laivybÄ Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, koks turi bÅ«ti saugus vandens slidžių vilkimo lyno ilgis. Vadovaujantis kitų Å¡alių patirtimi ir laivybos praktika, rekomenduojamas vilkimo lyno ilgis turėtų bÅ«ti ne trumpesnis kaip 15 - 20 metrų.

Nei motorine valtimi tempiantis vandens slidininkÄ laivavedys, nei vandens slidininkas neprivalo papildomai iÅ¡klausyti specialių apmokymų. Vandens slidžių ir analogiÅ¡kų priemonių naudojimo tvarkÄ Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau-Laivybos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr.3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“.

Taisyklių 6.35 str. numato, kad Motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijÄ turintis laivavedys, iÅ¡klausęs laivavedžių rengimo kursus mokymo įstaigoje ir iÅ¡laikęs Administracijoje kvalifikacijos egzaminÄ , privalo gerai žinoti Laivybos taisykles bei saugaus plaukiojimo ir elgesio ypatingomis sÄ lygomis reikalavimus. Tempiantis pramoginiu laivu slidininkÄ ar kitÄ vilkstinę laivavedys neprivalo papildomai lankyti specialių mokymų. Vandens slidžių ir analogiÅ¡kų priemonių naudojimo tvarkÄ reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.35 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys.

Plaukime dalyvaujančios grandys pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ privalo laikytis kitų laivybos taisyklių straipsnių reikalavimų ir vadovautis protingumo kriterijais. Specialiųjų saugumo reikalavimų, motorine valtimi tempiant vandens slidininkus, teisės aktai nenumato. Jei laivavedį lydintis asmuo, kuriam pavedama stebėti vandens slidininkÄ , Å¡ias pareigas vykdo pirmÄ kartÄ , laivavedys, atsakingas už laivo ir vilkstinės saugumÄ , turi ji supažindinti su jo atliekamomis funkcijomis laive ir aptarti sutartinius paduodamus signalus tempiant vandens slidininkÄ .

Vadovaujantis Laivybos taisyklių 6.35 str. 2 d., velkančio laivo laivavedį turi lydėti asmuo, kuriam pavedama prižiÅ«rėti vilkikÄ ir stebėti slidininkÄ ir kuris geba atlikti šį darbÄ . Vadovaujantis Laivybos taisyklių 1.02 str. 4 d., laivavedys atsako už Å¡ių taisyklių nuostatų laikymÄ si savo laive ir vilkstinėje. Asmuo, stebintis ir prižiÅ«rintis abi plaukimo grandis, turi gebėti atlikti šį darbÄ , todėl kvalifikuotas laivavedys turėtų priminti jam ir slidininkui saugaus plaukiojimo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, tempiant vandens slidininkÄ H. S., jam iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ rankų tempimo lynas ir jis nukrito į vandenį. Stebintis slidininkÄ asmuo apie tai turėjo informuoti motorinės valties laivavedį. Laivavedys D. V., vadovaudamasis Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.35 str. 4 dalimi, privalėjo nutraukti valties eigÄ ir iÅ¡traukti iÅ¡ vandens vilkimo lynÄ , nes jam buvo negalima jo vilkti paskui laivÄ . Po to laivavedys D. V., vadovaudamasis EVVK laivybos taisyklių 1.04 str., atsižvelgdamas į vėjo stiprumÄ , kryptį ir bangavimÄ , turėjo saugiu greičiu bei atstumu priplaukti prie vandenyje esančio slidininko, nesukeliant grėsmės jo sveikatai ir gyvybei ir priklausomai nuo jo bÅ«klės, gelbėti ar paduoti jam virvę pakartotinam tempimui.

Saugus valties priplaukimo atstumas gelbėjant žmogų esantį vandenyje teisės aktuose nereglamentuojamas. Tempimo virvę vandenyje esančiam slidininkui galima iÅ¡mesti (perduoti) per pakankamai saugų atstumÄ . Motorinės valties greitis tempiant vandens slidininkus nereglamentuojamas ir neribojamas. Atsižvelgiant į gamtines ir kitas aplinkybes, jis turi bÅ«ti toks, kad motorinė valtis laisvai plauktų glisuojant, o tempiamas vandens slidininkas bÅ«tų lengvai iÅ¡keltas iÅ¡ vandens ir stabiliai slystų jo pavirÅ¡iumi.

Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau-Administracija) pagal kompetencijÄ teikia specialisto konsultacijas ir atsako į užduotyse suformuotus klausimus dėl įvykusių vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų. Nustatyta tvarka atlikęs vidaus vandenų transporto priemonių avarijos ar incidento tyrimÄ , paskirtas tyrimo vadovas tyrimo ataskaitoje pateikia galutines priežastinio ryÅ¡io iÅ¡vadas. Administracija, vien tik pagal pateiktÄ policijos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ galutinių specialisto iÅ¡vadų pateikti negali, nes Administracija savo ruožtu vykdo vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų tyrimus ir tyrimo iÅ¡vadas teikia saugios laivybos požiÅ«riu ir vadovaudamasi jos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Å iuo atveju apie įvykusiÄ avarijÄ Administracijai laiku nebuvo praneÅ¡ta ir tyrimas nebuvo vykdomas. Jeigu vandens slidininkas H. S. patvirtina laivavedžio D. V. nurodytus teiginius, kad pastarasis bÅ«damas budrus ir anksčiau prieÅ¡ tempiant pirmÄ kartÄ yra atlikęs jam saugos instruktaÅ¾Ä bei daug kartų plaukiojo ir tempė jį su vandens slidėmis, tuomet prieÅ¡ kiekvienÄ atrakcijÄ aptarinėti tarpusavio veiksmų nėra bÅ«tinybės. Å iuo konkrečiu atveju laivavedys D. V. EVVKL laivybos taisyklių reikalavimų ar nuostatų nepažeidė.

Laivavedys D. V. pažeidė EVVK laivybos taisyklių 6.35 straipsnio „Vandens slidžių ir analogiÅ¡kų priemonių naudojimas“ 2 dalį, kurioje nurodoma, kad velkančio laivo laivavedį turi lydėti asmuo, kuriam pavedama prižiÅ«rėti vilkikÄ bei stebėti slidininkÄ ir kuris geba atlikti šį darbÄ (supažindintas ar instruktuotas). TempiamÄ vandens slidininkÄ reikia stebėti nuo pat pradžios, kai jis yra tempiamas kilvaterio srove paskui laivÄ , kol vyksta grandžių įsibėgėjimas, kad sėkmingai jį iÅ¡kelti į vandens pavirÅ¡ių.

Laivavedys, užtikrindamas plaukimo saugumÄ vandens telkinyje, privalo gerai matyti pasitaikančias kliÅ«tys bei pavojus priekyje ir Å¡onuose iki traverso. Norint laivavedžiui stebėti laivagalyje ar nedideliu kampu į Å¡onus už kilvaterio bangų slystantį slidininkÄ , reikia atsigręžti atgal, nutraukiant pagrindinį dėmesį į priekį. Atsikabinus vandens slidininkui nuo tempimo lyno, vadovaujantis EVVK laivybos taisyklių 6.35 str. 4 dalimi, kai „vilkimo lyno negalima vilkti paskui laivÄ , jei už jo nesilaiko vandens slidininkas“, laivavedys nedelsiant turėjo sumažinti motorinės valties greitį ir sustoti.

Tik virvę iÅ¡traukus iÅ¡ vandens į laivÄ , laivavedys lėta eiga galėjo tęsti manevrÄ ir imantis visų atsargumo priemonių, atsižvelgiant į vėjo kryptį saugiai priplaukti prie vandenyje esančio žmogaus. Tolimesni jo veiksmai priklausė nuo žmogaus esančio vandenyje pageidavimų ir bÅ«senos, kurie iÅ¡samiau apraÅ¡yti protokolo 9 p. Kaip jis suprato, H. S. nukritus į vandenį, laivavedys D. V. motorinę valtį apsuko ir dideliu greičiu plaukė ratu aplink vandenyje esantį H.

S., kuriam buvo metama virvė, tačiau jos sugauti nepavyko. Tokiu pavojingu manevravimu motorinė valtis vandens telkinyje galėjo sukelti dideles kilvaterio bangas, kurios savo ruožtu kėlė pavojų vandenyje esančio žmogaus saugumui. Be to bangų veikiamam žmogui buvo sunkiau pagauti iÅ¡mestÄ virvę. Nepateisinama laivavedžio rizika, pavojingi ir bereikalingi jo manevrai ir veiksmai, įžvalgumo, budrumo, žinių, patirties ir atsakomybės stoka, privedė prie to, kad nesuvaldęs laivo tiesiog užplaukė ant vandenyje esančio žmogaus, sukeldamas jam sunkias pasekmes.

Šiuo atveju laivavedys D. V. pažeidė:

1. EVVK laivybos taisyklių 1.04 straipsnio „Bendroji pareiga būti budriems“ 1 d. ir 2 d.

a) p. reikalavimus ir Å¡ių taisyklių 1.05 straipsnio reikalavimÄ . Vidaus vandenų laivybÄ reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai ir Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės (toliau EVVKLT), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451, vandens slidininkui tempti nereglamentuoja atstumo (lyno ilgio) nuo jį tempiančio laivo (motorinės valties), tačiau atsižvelgiant į kitų Å¡alių patirtį ir gerÄ laivybos praktikÄ , rekomenduojamas slidininkÄ tempiamo lyno ilgis galėtų bÅ«ti 15-20 metrų.

Vandens slidininko pareigos, be EVVKLT, kituose laivybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra numatytos. Tačiau Lietuvos Respublikoje yra veikianti Lietuvos sporto federacija, kuri jungia vandens slidininkų sÄ jungÄ ir joje gali bÅ«ti patvirtintos vidaus taisyklės. Tempiamas slidininkas ir nukritęs į vandenį, tiesiog yra laikomas vandens slidininku įkritusiu į vandenį, tačiau nukritusio į vandenį padėtis (statusas) keičiasi ir asmuo pradeda mÄ styti apie iÅ¡sigelbėjimÄ ir negali dėl savo padėties laikytis ir vykdyti vandens slidininko pareigų.

Vandens slidininkas teoriÅ¡kai turi galimybę priplaukti prie laivo ir užsikabinti už jo, jei laivas ne eigoje (iÅ¡jungtas varantysis sraigtas ir laivas stovi ant inkaro), prieÅ¡ingu atveju, prie esančio vandenyje žmogaus saugiu atstumu gali priplaukti laivavedys ir sustabdęs laivÄ , iÅ¡mesti gelbėjimosi ratÄ ar kitaip iÅ¡gelbėti žmogų. Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriuje Kaune iki 2015 metų rugsėjo 23 d., vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi dirbo G. Č., 2015 m. rugsėjo 23 d. minėtas asmuo mirė, o jam (D.

P.), kaip skyriaus vedėjui, nėra žinoma, jog G. Č. suteikė informacijÄ asmenims dėl aplinkosaugos sÄ lygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (2 t., b. l. 27-32; 3 t., b. l. 96-98).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2015-11-07 buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta. (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto matomas pontoninis lieptas, Å¡alia jo už 10 metrų nuo kranto matoma baltos spalvos motorinė valtis. Valtis virve pritvirtinta prie krante esančio kuolelio.

Ant valties kairiojo Å¡ono pavaizduota Lietuvos vėliava, Didžiosios Britanijos vėliava bei užraÅ¡ytas numeris LT-(duomenys neskelbtini), užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“. Valties gale yra medžiaginė skiautė ir marlė bei raudonos spalvos skystis, panaÅ¡us į kraujÄ . Valties priekyje matoma viena mėlynos spalvos slidė (1 t., b. l. 31-35).IÅ¡ Vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad laivo tipas – motorinė, laivo paskirtis - pramoginis, laivo modelis - (duomenys neskelbtini), unikalus identifikavimo numeris - (duomenys neskelbtini), kilmės Å¡alis - Ukraina, korpuso medžiaga - PVC plastikas, korpuso spalva - balta, maksimalus ilgis - 6,30 metrų, maksimalus plotis - 2,45 metrų, maksimali grimzlė - 0,45 metrų, žmonių skaičius - 12, keliamoji galia - 1010 kilogramų, variklio galingumas -110,00 kW, pagaminimo metai - 2014, savininkas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 36).IÅ¡ Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiÅ«ros akto Nr. 020141 kopijos matyti, kad pramoginio laivo "(duomenys neskelbtini), registro Nr. LT-(duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra atlikta 2015-05-26 Kaune, kitos apžiÅ«ros data - 2017-05-26 (1 t., b. l. 37).IÅ¡ 2015-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3068/15(08) matyti, kad H.

S. sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimų pasėkoje išsivysčiusio sunkaus šoko, atskirai kiti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 105-106).Iš 2016-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 2040/2016(01) matyti, kad H. S. padaryta daugybinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos - riešo srityje, liemens - nugaros - sėdmenų srityse, kairės pėdos srityje, atviri kairės rankos delnakaulių ir riešakaulių lūžiai, atviri kairės pėdos kaulų lūžiai, II-IV juosmeninių slansktelių skersinių ataugų lūžiai, ko pasėkoje išsivystė šokas dėl nukraujavimo.

Sužalojimai padaryti bukabriauniais daiktais, galėjo bÅ«ti padaryti valties sraigtu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2015-05-30). Dėl sužalojimų pasėkoje iÅ¡sivysčiusio sunkaus hemoraginio Å¡oko sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 74).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės akto Nr. PEKG 24 (114)/2017 (01) matyti, kad H. S. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: plėštinė-pjautinė žaizda kairio rieÅ¡o sÄ nario-kairės plaÅ¡takos srityje su atvirais kairiųjų rieÅ¡akaulių didžiojo ir mažojo daugiakampio, I, II ir III delnakaulių pamatų skeveldriniais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, rieÅ¡o kapsulės pažeidimu, kairės plaÅ¡takos nykščio pakylos raumenų daliniu pažeidimu, kairės plaÅ¡takos nugarinės dalies raiščių bei sausgyslių pažeidimais ir jų defektais; plėštinės žaizdos kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos apatinėje dalyje, juosmens ir sėdmens srityse, stuburo juosmeninių II, III ir IV slankstelių deÅ¡inės pusės skersinių ataugų lūžiai, plėštinės - kirstinės žaizdos kairės blauzdos - pėdos srityje su kairės pėdos Å¡okikaulio ir čiurnakaulio laivakaulio, II padikaulio, sezamoidinio kaulo ir kulnakaulio atvirais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, su kairės pėdos priekinio blauzdos raumens sausgyslės, deltinio raiščio, padinės fascijos ir pėdos pirÅ¡tų sausgyslių lenkėjų pažeidimais.

Sužalojimai komplikavosi sunkiu hemoraginiu Å¡oku. H. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, aÅ¡triabriauniu, kirstinių bei pjautinių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galėjo bÅ«ti padaryti valties sraigtu, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku. H. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami tik visumoje, nes jų visuma sukėlė sunkiÄ , pavojingÄ gyvybei komplikacijÄ - hemoraginį Å¡okÄ dėl nukraujavimo, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas ir Å¡io punkto komentaras (VTMT prie LRTM direktoriaus 2011-08-26 įsakymas Nr. 233 dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, p. 16)).

H. S. nustatyti liekamieji padariniai - kairio rieÅ¡o sÄ nario judesių žymus apribojimas, kairio nykščio judesių nežymus sutrikimas, kairės čiurnos sÄ nario ryÅ¡kus judesių apribojimas (kontraktÅ«ra), kairės pėdos II-V pirÅ¡tų funkcijos sutrikimas - yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su patirtais kÅ«no sužalojimais. Medicininių duomenų apie buvusias ligas liekamųjų padarinių apimtose kÅ«no srityse nėra, todėl spręsti, ar liekamuosius padarinius galėjo įtakoti H.

S. buvusios ligos nėra objektyvaus pagrindo (4 t., b. l. 129-136).IÅ¡ 2015-11-26 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento raÅ¡to Nr. (1.1 00)-S-1861 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, esantis Zarasų rajone, yra nesaugojamoje teritorijoje, ežero kodas 50030300, plotas 1224,1 ha; 110 kW galingumo motorine plaukiojimo priemone leidžiama plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos (Aplinkosaugos sÄ lygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (Tar, 2014-04-09, 2014-04-24) redakcija, 10.3 p. reikalavimas (2 t., b. l. 25).Teismo manymu, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis D.

V., 2015 m. gegužės 30 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ežero, kurio plotas 1224,1 ha, nesaugomoje teritorijoje, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, vairavo motorinę pramoginę valtį „(duomenys neskelbtini)“, registro numeris LT-(duomenys neskelbtini), valties variklio galingumas 110,00 kW, kai tuo metu plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas 110,00 kW buvo draudžiamas, ir su ja tempdamas ant vandens slidžių H.

S., prieÅ¡ iÅ¡plaukiant nuo kranto su vandens slidininku neparinko lydinčio asmens, kuris turėjo prižiÅ«rėti vilkikÄ bei stebėti vandens slidininkÄ ir kuris gebėtų atlikti šį darbÄ , o pats vairuodamas motorinę pramoginę valtį ir stebėdamas vandens slidininkÄ , nepasirinko saugaus plaukimo greičio, darė staigų manevrÄ , dėl ko H. S. paleido tempimo virvę bei liko plÅ«duriuoti vandenyje, po to plaukė darydamas su motorine pramogine valtimi ratÄ bei bandydamas prieÅ¡ pat H. S. pasukti valtį, kad padaryti didelę bangÄ , nespėjo jos suvaldyti, ir su valties galine dalimi užplaukė ant H.

S., ko pasėkoje motorinės valties sraigtu jį sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, todėl jo veika pagal LR BK 137 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 d. 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo Kaltinamasis D. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojos A.

V. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamÄ jÄ byla nutraukti. Kaltinamojo gynėjas praÅ¡ymÄ palaikė. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė A. V.. Prokuroras siÅ«lė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 str. pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ byla nutraukti, perduodant laiduotojos A. V. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui, be užstato. Taip pat siÅ«lė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones dvejiems metams.

Nukentėjusysis šį klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sÄ lygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma.

Kaltinamasis D. V. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, po įvykio lankė nukentėjusįjį ligoninėje, teikė jam pagalbÄ , tame tarpe ir materialinę, atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, įsipareigoja atlyginti likusiÄ dalį žalos, anksčiau nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nuo 2010 m. nebuvo padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų, teigiamai charakterizuojamas, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįraÅ¡ytas.

Kaltinamasis dirba uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, yra bendrovės akcininkas, turi nemažai nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡ioje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos D. V. atžvilgiu. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

A. V. yra kaltinamojo motina, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojamÄ , nors ir pensininkė, tačiau papildomai verčiasi individualia veikla, turinti autoritetÄ . Todėl pripažintina, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ realiÄ Ä¯takÄ D. V.. Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ .

Kadangi A. V. visiÅ¡kai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina D. V. laiduotoja.Sprendžiant, ar D. V. skirtinas laidavimas su užstatu, ar be, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau jokių nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nusikalto pirmÄ kartÄ ir padarė neatsargų nusikaltimÄ , turės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Dėl nurodyto D. V. laidavimas skirtinas be užstato. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę bÅ«tina užtikrinti, jog atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslingumo atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (pvz., smurtinis ar nesmurtinis, susijęs su piktnaudžiavimais darbinėje ar profesinėje veikloje, ar ne), atsiradusius padarinius (pvz., ar buvo padaryta turtinio ar kitokio pobÅ«džio žala, ar ne), kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamÄ veikÄ bei kaltininko elgesį. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrÄ juridinį statusÄ , verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiÅ¡kai tinkamai moralės ir ypač teisės požiÅ«riu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų.

PrieÅ¡ingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besÄ lygiÅ¡kai privalo spręsti klausimÄ dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi Å¡i atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama.

Å ioje byloje nustatyta, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nesusijęs su kaltinamojo darbine ar profesine veikla. Tačiau kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti vandens transporto priemonę, pažeisdamas kelis teisės aktus, kuriuose nustatytos specialios elgesio nagrinėjamojoje situacijoje saugumo taisyklės, jo veiksmai pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu ir sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones dvejiems metams.

Dėl civilinių ieškinių Byloje yra pareikšti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 912,84 Eur gydymo išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 115-122) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 172,90 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130-137), nukentėjusiojo H. S. civilinis ieškinys dėl 1135,11 Eur turtinės žalos ir 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66, 74-80; 5 t., b. l. 173-177; 6 t., b. l. 14-18).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 912,84 Eur gydymo išlaidų priteisimo ir VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 172,90 Eur žalos atlyginimo tenkintini. Dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų H. S. 2015-05-30 buvo konsultuotas VšĮ Zarasų ligoninė gydytojų, nuo 2015-05-33 iki 2015-06-12 buvo gydomas, o 2015-07-24 ir 2015-09-18 konsultuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nuo 2015-08-06 iki 2015-08-26 buvo gydomas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje.

H. S. gydymas kainavo 1 912,84 Eur. VSDFV Kauno skyrius iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam H. S. 172,90 Eur dydžio netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2015-09-29 iki 2015-12-31.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, jog pagal CK nuostatas žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018 ir kt.) Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grÄ Å¾inimu, tarp jų ir iÅ¡laidos, iÅ¡mokėjus ligos paÅ¡alpÄ (socialinio draudimo iÅ¡mokÄ ) nukentėjusiajam dėl to, kad Å¡is tapo laikinai nedarbingas, taip pat ir netekto darbingumo iÅ¡moka, turi bÅ«ti atlyginamos (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir VSDFV Kauno skyrius žalÄ patyrė dėl kaltinamojo D. V. nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis H. S.. Kaltinamasis neginčijo ieÅ¡kinių dydžių, sutiko atlyginti žalÄ Å¡iems civiliniams ieÅ¡kovams. Dėl nurodyto iÅ¡ kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalos atlyginimui priteistina 1 912,84 Eur, o VSDFV Kauno skyriui – 172,90 Eur.Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusiojo H. S. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, pirko vaistus, medicinines priemones, sanatorines paslaugas, todėl patyrė turtinę žalÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo neginčijo ir kaltinamasis. Motorinė pramoginė valtis „(duomenys neskelbtini)“, registro numeris LT-(duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu (6 t., b. l. 3).

Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1135,11 Eur turtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Sprendžiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis H. S. ieÅ¡kinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl kaltinamojo D. V. prieÅ¡ingų teisei veiksmų buvo smarkiai sužalotas, patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , buvo iÅ¡kilęs pavojus gyvybei, jis ilgÄ laikÄ negalėjo judėti, kelis kartus gulėjo ligoninėse, patyrė ne vienÄ operacijÄ , dar operacinį gydymÄ reikės taikyti ir ateityje, bÅ«klė iki Å¡ios dienos nėra gera, jis nėra visiÅ¡kai pasveikęs, apriboti judesiai, neteko 45 procentus darbingumo. Patirti sužalojimai jam sukėlė daug nepatogumų, sumažėjo jo galimybės judėti, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, kas turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei, Å¡eiminiam gyvenimui, darbinei veiklai.

Ä®vykis paliko liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie tęsis visÄ jo gyvenimÄ . Dėl visų nurodytų aplinkybių jis labai pergyveno, tai sukėlė dideles emocines kančias. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 15 000 Eur. Kadangi kaltinamasis atlygino 2 500 Eur, prašė priteisti 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Todėl bÅ«tina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti siejamas su kaltininko nubaudimu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Kaltinamasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajam daug sužalojimų – plėštinę-pjautinę žaizdÄ kairio rieÅ¡o sÄ nario-kairės plaÅ¡takos srityje su atvirais kairiųjų rieÅ¡akaulių didžiojo ir mažojo daugiakampio, I, II ir III delnakaulių pamatų skeveldriniais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, rieÅ¡o kapsulės pažeidimÄ , kairės plaÅ¡takos nykščio pakylos raumenų dalinį pažeidimÄ ; kairės plaÅ¡takos nugarinės dalies raiščių bei sausgyslių pažeidimus ir jų defektus; plėštines žaizdas kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos apatinėje dalyje, juosmens ir sėdmens srityse, stuburo juosmeninių II, III ir IV slankstelių deÅ¡inės pusės skersinių ataugų lūžius, plėštines-kirstines žaizdas kairės blauzdos - pėdos srityje su kairės pėdos Å¡okikaulio ir čiurnakaulio laivakaulio, II padikaulio, sezamoidinio kaulo ir kulnakaulio atvirais lūžiais ir Å¡ių kaulų defektais, su kairės pėdos priekinio blauzdos raumens sausgyslės, deltinio raiščio, padinės fascijos ir pėdos pirÅ¡tų sausgyslių lenkėjų pažeidimus, kas komplikavosi sunkiu hemoraginiu Å¡oku.

Nukentėjusiajam buvo sukeltos sunkios pasekmės, pavojingos gyvybei, jis ilgai juto fizinį skausmÄ , daug kartų gydėsi ligoninėse, ne kartÄ buvo operuotas, ilgÄ laikÄ negalėjo vaikščioti, apsitarnauti, atlikti kitus įprastus kasdienius veiksmus. Jis iki Å¡iol jaučia nusikalstamos veikos padarinius, neteko 45 procentus darbingumo. Teismas pripažįsta, kad dėl nurodyto nukentėjusysis patyrė ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , sumažėjo bendravimo galimybės ir kita.

Kita vertus, vien neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai ir ilgas gydymas savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta labai didelė neturtinė žala, bÅ«tina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis), nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų, nenorėjo sukelti ir dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusiajam. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylÄ nagrinėjant teisme nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, prisipažino kaltu ir dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡ dalies atlygino žalÄ .

Jis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi turto, todėl realiai turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, Å¡iuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala sudaro 10 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajam atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes, taip pat formuojamÄ teismų praktikÄ Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 2 500 Eur neturinės žalos (5 t., b. l. 190), iÅ¡ kaltinamojo priteistina 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusysis H.

S. turėjo 1 660 Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Pripažinus D. V. kaltu, iÅ¡ jo Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos nukentėjusiajam (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str., n u s p r e n d ž i a : D. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimÄ A.

V. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. V. nutraukti. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 d., 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams.Panaikinti D. V. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Priteisti iÅ¡ D. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 912,84 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvylika eurų 84 ct) žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ D.

V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 172,90 (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du eurus 90 ct) žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ D. V. H. S. 1135,11 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus 11 ct) turtinės žalos ir 7 500 Eur (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ D. V. H. S. 1 660 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus. Teisėjas                                                                                     Vladimiras Kurasovas