3610cd4e-8f5f-4fb8-ad6f-fa705aa3dd47 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5574-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00950-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. S., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas T. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 125).

Skunde (b. l. 1–4) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apÅ¡vietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rÅ«dimis, gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytÄ skylę, iÅ¡ kurios sklisdavo dvokas po visÄ patalpÄ .

Naktį iÅ¡ tos skylės lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepÅ¡ius. Å altame vandenyje praskalautus rÅ«bus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno. RÅ«bai nuo drėgmės ir Å¡alčio ilgai nedžiÅ«davo, pradėdavo pÅ«ti. Kameroje Nr. 93 grindys iÅ¡daužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna. Kameroje Nr. 89 nebuvo įrengti laipteliai į gulto antrÄ aukÅ¡tÄ , jis patyrė kojos pirÅ¡to traumÄ , koja buvo sugipsuota.

Koja sugijo nelygiai, nes jis pats nusiėmė gipsÄ , kad negautų dar vienos nuobaudos, nes į tualetÄ su sugipsuota koja ir ramentais ėjo per lėtai. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , jautė diskomforto jausmÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsikirtime (b. l. 129-131) pareiÅ¡kėjas nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 125). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 115–123) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (nauja redakcija nuo 2018-11-01). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-21 pažymos Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2018-10-18 iki 2019-01-21 Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 89 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 90 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 18,9 iki 3,79 m2, kameroje Nr. 91 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,15 iki 4,61 m2, kameroje Nr. 93 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,56 iki 3,65 m2.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Tai yra, į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016). Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,65 m2 iki 18,9 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia teigti, jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.

Be to, EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡skyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebÅ«tų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad vertinant kalinimÄ kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2 erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, be to, sklido nemalonus kvapas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra.

Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, mÅ«rinės sienelės ar OSB plokÅ¡tės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kameroje Nr.

91) iki 2,28 m (kameroje Nr. 90). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, visos kamerų duryse esančios akutės yra žemesniame lygyje nei sienelės aukÅ¡tis, todėl žiÅ«rint per akutę niekaip negalima matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

Visas pareiÅ¡kėjo pretenzijas paneigia kamerų nuotraukos (sanitarinis mazgas atitvertas, o pertvarų aukÅ¡tis atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas virÅ¡ija), todėl teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ . Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, o ventiliacija užtikrinama per langÄ . Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma taip pat netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kamerų aprÅ«pinimas baldais matomas ir pridedamosiose foto nuotraukose, iÅ¡ kurių matyti, kad visos kameros aprÅ«pintos inventoriumi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, kamerose yra taburetės. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Be to, iÅ¡ kamerų nuotraukų matyti, kad jos tvarkingos, suremontuotos. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr.

LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taip pat aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patirtų tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliÅ«tis, kurios bÅ«tų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017) – Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019-05-24 pažyma Nr. 61/04-1384.

Pažymėtina, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad kameroje Nr. 89 2018 m. vasario mėn. buvo atliktas remontas – kameroje iÅ¡lygintos, izoliuotos ir plytelėmis iÅ¡klotos grindys bei dalis sienų, įrengti nauji gultai, naujas apÅ¡vietimas, sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas kėdės. Tas pats 2016 m. gegužės–birželio mėn. padaryta ir kameroje Nr. 93, be to , joje demontuoti pertekliniai gultai.

Kamerose Nr. 90 ir Nr. 91 užtaisyti sienų ir lubų įtrÅ«kimai, pertinkuotos ir perdažytos lubos ir sienos, taip pat kameroje Nr. 90 papildomai sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė. Matyti, kad pareiÅ¡kėjas T. S. visose kamerose buvo laikomas po atliktų remontų, todėl tai paneigia jo skundus dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Dėl sÄ lygų asmens higienai Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Jokie teisės aktai nenumato privalomo karÅ¡to vandens buvimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose, tačiau įstaigoje pareiÅ¡kėjo laikymo metu buvo sudarytos visos galimybės už negrynus pinigus, esančius kalinamųjų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.

Tai yra, Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, o 2017-06-28 – įsakymas Nr. 1/01-162, kuriuo patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiÅ¡kėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).  Dėl minkÅ¡tojo inventoriaus (pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad visuomet čiužiniai ir kita patalynė bÅ«na drėgna ir smirdinti) atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomus nusiskundimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019-01-22 patikrinimo akte Nr. PA-170 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) iÅ¡duodamas Å¡varus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. 2019-02-12 patikrinimo akte Nr. PA-448 užfiksuota, kad Å TI laikomi asmenys, gavę minkÅ¡tÄ jį inventorių, turi teisę jį apžiÅ«rėti bei papraÅ¡yti pakeisti jį kitu.

Taip pat čiužinys, pagalvė, antklodė gali būti pakeičiami einant maudytis. Iš patikrinimo aktų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini. Dėl švaros ir tvarkos kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas:

WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m.

Akcentuotina, kad pirmiausia, kameros Å¡vara ir tvarka bei pelėsis priklauso nuo jose kalinčių asmenų, nuo jų poreikio kameras vėdinti ir prižiÅ«rėti. Dėl gultų įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dviejų aukÅ¡tų lovose neįrengtos kopėtėlės užlipimui į antrÄ aukÅ¡tÄ , dėl to jis naktį lipdamas iÅ¡krito iÅ¡ lovos ir keliose vietose susilaužė kojÄ . Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukÅ¡te jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas miegojo pirmame ar antrame gulto aukÅ¡te.

Taip pat pažymėjo, kad jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas. Teismui pateikti pareiškėjo T. S. Asmens sveikatos istorijos išrašai bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-05-23 pažyma Nr. 76/10-248. Pažymoje nurodyta, kad 2019-11-26 pareiškėjas T. S. iškrito iš lovos ir susilaužė dešinės pėdos III pėdikaulį.

Jam skirtas gydymas – pėdos langetė 4 savaitėms ir, esant reikalui, Analginum 500 mg. Sekantį kartÄ konsultuotas 2019-12-07, jokių skundų neiÅ¡sakė, tačiau buvo savavaliÅ¡kai nusiėmęs gipso langetę. Gydytojas pakartojo, kad koja turi bÅ«ti imobilizuota 4 savaites. Matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas visapusiÅ¡kas gydymas, iÅ¡raÅ¡yti skausmÄ malÅ¡inantys vaistai. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato pareigÄ pacientams patiems rÅ«pintis savo sveikata, sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti bei bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specialistais ir darbuotojais.

IÅ¡ teismui patiektos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas savavaliÅ¡kai vengia gydymo, neklauso gydytojų nurodymų, o vėliau dėl savo neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo T. S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-21 pažyma Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“ (b. l. 34-36), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-10-18 iki 2019-01-21 (94 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 94 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 94 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,78 m2) teko nuo 3,56 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,93 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,89 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,13 m2) teko nuo 3,63 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 m2 (kameroje 4 asmenys), 18,13 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,17 m2) teko nuo 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,72 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,17 m2) teko nuo 3,43 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys), Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 41–44) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje iki bylai aktualaus laikotarpio buvo įrengti ir perstatyti nauji gultai (kamera Nr. 89), demontuotos perteklinės lovos – gultai (kameros Nr. 91, Nr. 93), tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 103-114).

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apÅ¡vietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rÅ«dimis, kameroje Nr. 93 grindys iÅ¡daužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d.

Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita. PareiÅ¡kėjo kortelėje paraÅ¡ais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d.

įraÅ¡as), kad pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas minkÅ¡tu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir Å¡variais lovos skalbiniais. IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., b. l. 77-78) nustatyta, kad Å TI laikomi asmenys, gavę minkÅ¡tÄ jį inventorių, turi teisę apžiÅ«rėti bei papraÅ¡yti pakeisti jį kitu.

Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali bÅ«ti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių nėra registruojami. Nustatyta, kad Å TI iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama Å TI sanitarinėje Å¡varykloje įrengtose dezinfekavimo kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas (jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as).

Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. Å TI valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirais, valikliai) suimtiesiems / nuteistiesiems yra iÅ¡duodami aukÅ¡to prižiÅ«rėtojui pateikus praÅ¡ymÄ Å¾odžiu arba raÅ¡tu.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir silpna apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriuje galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės, pelėsio, silpno apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų ir kamera Nr. 89 –suremontuotos sienos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai), perdažytos lubos ir sienos, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, įrengti nauji gultai, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės (2018-02-19 – 2018-02-28); kamera Nr. 90 – nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, perdažytos lubos ir sienos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės (2018-05-09 – 2018-05-22); kamera Nr. 91 - nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, perdažytos lubos ir sienos, demontuotos perteklinės lovos – gultai (2018-05-11 – 2018-05-22); kamera Nr. 93 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, demontuotos perteklinės lovos – gultai (2018-05-23 – 2018-06-04).

Taigi, iki pareiÅ¡kėjui patenkant į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo suremontuotos visos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo ginčo metu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameroje Nr. 93 nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, buvo drėgna. Kaip paminėta aukščiau, nurodytos kameros buvo suremontuotos iki įkeliant į jas pareiÅ¡kėjÄ , tačiau iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos kameros Nr. 93 fotonuotraukų (b. l. 111, 113) akivaizdžiai matyti, kad kameroje Nr. 93 patiestas skuduras vandeniui sugerti, pastatytas viduryje kameros dubuo, į kurį galėtų subėgti vanduo, kameros lubos ir sienos kampuose sudrėkusios, todėl nurodyta pareiÅ¡kėjo aplinkybė vertintina jo naudai.

Drėgmė fotonuotraukose nefiksuojama. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, o kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 90, 91, 93 kriauklės senesnės, dažai vietomis nusilupę, tačiau kad būtų surūdijusios, nematyti. Kameros Nr. 93 grindys nėra išklijuotos plytelėmis, tačiau kad būtų išdaužytos, nematyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytÄ skylę, iÅ¡ kurios sklisdavo dvokas po visÄ patalpÄ Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 39-40) matyti, kad kamerose Nr. 91, 93 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,10 m, o kamerose Nr. 89, 90 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,12 m iki 2,28 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 103-114) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr.

91) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kameros Nr. 89, 90, 93) (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktÄ , tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose turintys bÅ«ti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindysi padarytÄ skylę, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad kameroje Nr. 89 – pakabintos naujos WC užuolaidos, iÅ¡ardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat iÅ¡ardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu (2018-02-19 – 2018-02-28); kamera Nr. 90 – iÅ¡ardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iÅ¡) kriauklės (2018-05-09 – 2018-05-22); kamera Nr. 93 – iÅ¡ardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iÅ¡) kriauklės, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 105,108, 112, 114).

Taigi, nei vienoje kameroje, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, nėra tupiamo klozeto. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad iÅ¡ grindyse padarytos skylės, į kuriÄ darydavo gamtinius reikalus, naktį lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepÅ¡ius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d. Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 56–58) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 59–63), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl galimybės skalbti drabužius, išduodamos patalynės Pareiškėjas skunde nurodė, kad šaltame vandenyje praskalautus rūbus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno.

RÅ«bai nuo drėgmės ir Å¡alčio ilgai nedžiÅ«davo, pradėdavo pÅ«ti, o patalynė pastoviai buvo drėgna. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktas numato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, higienos norma nenumato, kad karÅ¡tas vanduo bÅ«tų tiekiamas į kamerų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita. PareiÅ¡kėjo kortelėje paraÅ¡ais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įraÅ¡as), kad pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas minkÅ¡tu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir Å¡variais lovos skalbiniais. IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., b. l. 77-78) nustatyta, kad Å TI laikomi asmenys, gavę minkÅ¡tÄ jį inventorių, turi teisę apžiÅ«rėti bei papraÅ¡yti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali bÅ«ti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių nėra registruojami.

Nustatyta, kad Å TI iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama Å TI sanitarinėje Å¡varykloje įrengtose dezinfekavimo kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas (jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as). Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 b. l. 67–70), Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-162 ( b. l. 72-76) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 64-66) asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokamai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l.

71) patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, užtikrinamas nemokamas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti. Duomenų, jog bÅ«tų pateikti skundai dėl negalėjimo skalbti rÅ«bus ar netinkamos iÅ¡duodamos patalynės kokybės, nėra.

Juo labiau, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita.

Å TI laikomi asmenys, gavę minkÅ¡tÄ jį inventorių, turi teisę apžiÅ«rėti bei papraÅ¡yti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali bÅ«ti pakeičiami einant maudytis. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , jautė diskomforto jausmÄ .

Susipažinus su asmens sveikatos istorijų nuoraÅ¡ais (b. l. 5, 16, 82) nustatyta, jog atvykus pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo sveikata gera, nurodyta liga nuo vaikystės, žalingas įprotis. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl dantų ir galvos skausmo, todėl įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-05-23 pažymos Nr. 76/10-248 „Dėl T. S.“ (b. l.

38) ir asmens sveikatos istorijų nuorašų (b. l. 5, 16, 82) matyti, kad pareiškėjas 2018-11-26 iškrito iš lovos, konsultuotas traumatologo, diagnozuota dešinės pėdos III pėdikaulio lūžimas. Skirtas gydymas: pėdos langetė 4 savaites bei, esant reikalui, vaistai Analginum. 2018-12-07 konsultuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto, konsultacijos metu skundų neišsakė. Buvo savavališkai nusiėmęs gipso langetę, nors buvo informuotas, kad koja turi būti imobilizuota gipso langetėje 4 savaites.

Taigi, iÅ¡ raÅ¡ytinių objektyvių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė deÅ¡inės pėdos III pėdikaulio lūžimÄ , kaip iÅ¡ jo žodžių buvo įraÅ¡yta į asmens sveikatos istorijÄ â€“ iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos, o ne kaip teigia skunde pareiÅ¡kėjas, dėl neįrengtų laiptelių į gulto antrÄ aukÅ¡tÄ kameroje Nr. 89, kurių įrengimas Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės. Netgi savo skunde (b. l. 1-4) pareiÅ¡kėjas nenurodo, kaip jis susižalojo kojÄ , nes sakinį pradeda, jog jam bÅ«nant kameroje Nr. 89 2018 m. lapkričio mėn., kadangi nebuvo įrengti laipteliai į gulto antrÄ (baigiasi lapas ir naujas lapas pradedamas) vidurinis kojos pirÅ¡tas patyrė skausmÄ bei ilgai gyjančiÄ traumÄ .

Juo labiau, pats pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad koja turi bÅ«ti imobilizuota gipso langetėje 4 savaites, tačiau, kaip pats pripažino, savavaliÅ¡kai nusiėmė gipso langetę. PareiÅ¡kėjas nurodo subjektyvias gipso langetės nusiėmimo aplinkybes, kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos, neužtraukia Å iaulių tardymo izoliatoriui pareigos atlyginti dėl Å¡io atvejo neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io, jog jo neturtinę žalÄ lėmė bÅ«tent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiÅ¡kėjas įvardina kaip neteisėtus.

Pareiškėjas argumentus dėl traumos iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 61/04-1384 (b. l.

37) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-10-15 iki 2019-01-22 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 94 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 94 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo sanitariniame mazge ir akivaizdžiai kameroje Nr. 93 per lubas ir sienas bėgančio vandens pripažinti pagrįstais, tačiau kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo T. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du Å¡imtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė