2018-02-21 Nr. AB-3645-3-61-3-03350-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1049-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03350-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 339,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. pareiškėjo sutuoktinė D. L. automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Leistinoje vietoje priparkavus automobilį ir išlipus iš jo, ant automobilio ir jos pačios netikėtai užkrito medžio dalis. Krintanti medžio dalis kliudė pareiškėjo žmoną bei apgadino jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Automobilis įvykio metu nebuvo draustas Kasko draudimu, žalą padaręs medis augo ne privačioje žemėje, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Užregistravusi kreipimąsi Vilniaus miesto savivaldybės administracija į jį neatsakė, padarytos žalos neatlygino. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto nuostatas, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia „Genio“ pradinės mokyklos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Kaip matyti iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, medis, nuo kurio atlūžusi dalis apgadino priklausantį automobilį, buvo senas, senokai skilęs, paveiktas drėgmės, apimtas puvimo proceso, todėl akivaizdu, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, nes privalėjo tokį medį ar bent jau pažeistą jo dalį, pašalinti. Atsakovui teisės aktais nustatytų pareigų netinkamas vykdymas suponuoja jo veiksmų neteisėtumą. Įvykio vietos fotonuotraukos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį.

Dėl automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo pareiškėjui buvo padaryta 1 339,15 Eur turtinė žala, kurią sudaro: išlaidos automobilio transportavimui iš įvykio vietos į jo saugojimo vietą (30 Eur); išlaidos turto vertintojo paslaugoms (100 Eur); išlaidos automobilio transportavimui iš saugojimo vietos į automobilių remonto įmonę (30 Eur); išlaidos automobilio remontui (1 179,15 Eur).

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad, pareiškėjo teigimu, medis stovėjo prie „Genio“ pradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš pateikiamo žemėlapio matyti, kad šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nesuformuoti valstybinės žemės plotai bei žemės sklypai. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtina želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų pareiga išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Iš pateikiamų duomenų nėra aišku, kurioje vietoje tiksliai augo medis ir, ar jis iš tiesų buvo sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už atsiradusią žalą.

Kadangi pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kur augo medis, ar jis augo ne privačioje teritorijoje, todėl teiginiai, jog savivaldybė turėjo Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse nustatytą pareigą prižiūrėti nuvirtusį medį, neturi faktinio pagrindo. Pareiškėjo pateikiami įrodymai dėl žalos kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Pareiškėjas teigia, kad medis ant automobilio užvirto 2016 m. balandžio 20 d., tačiau transporto priemonės apžiūrėjimo aktas yra surašytas 2016 m. balandžio 25 d., jis buvo surašytas praėjus 5 dienoms, taigi abejotina, ar atsiradusi žala atsirado dėl nuvirtusio medžio.

Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl būtent 1 339,15 Eur sumą jis laiko patirtais nuostoliais, nes remiantis PVM sąskaita-faktūra (serija DR Nr. 0723) už automobilio remonto darbus buvo paskaičiuota 1 179,15 Eur ir tokia suma kvitu Nr. 176 buvo pervesta UAB „DTR GROUP“ už remontą, taip pat pateikia sąskaitą faktūrą, kuria UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ buvo sumokėta 100 Eur už transporto priemonės vertinimą. Šios išlaidos nelaikytinos patirta žala, nes CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Galima manyti, kad pareiškėjas UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėtus 100 Eur laiko patirta žala, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsniu, šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ automobilio vertę nustato remdamasis skelbimų portalo www.autoplius.lt skelbimuose pateiktomis kainomis, todėl nesutinka su nustatyta automobilio rinkos verte, kadangi toks vertės nustatymo būdas nėra objektyvus, vertė buvo nustatyta netinkamai.

Kadangi nėra policijos protokolų, kuriuose būtų užfiksuota, apgadinto automobilio valstybinis numeris, todėl atsakovas abejoja, ar žala, padaryta dėl nuvirtusio medžio, atsirado tam pačiam automobiliui, t. y. ar nuvirtęs medis apgadino apdraustąjį automobilį. Žalos padarymo faktas ir dydis buvo nustatytas praėjus 5 dienoms nuo įvykio. Nesant šių įrodymų, negalima nustatyti, ar visa techniniuose protokoluose užfiksuota žala buvo padaryta būtent dėl medžio (šakos), ypač, kai žala nustatyta praėjus nemažam laiko tarpui ir kitoje nei įvykio vietoje.

Todėl yra pagrindas teigti, kad žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan. Atsakovas nurodo, kad bet koks protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti turto, jeigu turtui gali būti padaryta žala. 2016 m. balandžio 20 d., apie 14.13 val., kuomet ant automobilio užkrito medžio šaka, vyravo stiprus vėjas. Vairuotoja šiais savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, elgėsi nepakankamai dėmesingai ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu (b. l. 90–95) nusprendė pareiškėjo A. L. skundą patenkinti, priteisė pareiškėjui A. L. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 339,15 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 339,15 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė pareiškėjui A. L. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 423,50 Eur teismo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. 2016 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo registruotas pareiškėjo sutuoktinės D. L. pranešimas, kad ant jai priklausančio automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito medžio šaka, kuri jį apgadino. 2016 m. gegužės 2 d. komisariate gautame skunde D. L. paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė parkavimo vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 14.13 val. ant automobilio ir jos pačios užvirto medžio dalis, sulanksčiusi automobilio stogą, kėbulą, sudaužiusi priekinį automobilio langą ir kliudžiusi ją. Nuvirtusi medžio šaka išdaužė priekinį automobilio stiklą, dalis šakos praėjo skersai ir pateko į automobilio vidų, įlenkta dalis stogo, lūžusios kelios apdailos detalės. Tuo metu, kai lipo iš automobilio švietė saulė ir vėjo nebuvo (2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). 2016 m. balandžio 22 d. D. L. raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos kompensavimo, pranešdama apie įvykį bei prašė informuoti, ar Savivaldybės atstovas pageidaus dalyvauti automobilio žalos vertinimo metu, kuris vyks 2016 m. balandžio 25 d., pateikė apgadinto automobilio fotonuotraukas.

7. Teismas nurodė, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

9. Teismas nurodė, kad Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas); Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, <....> (3 punktas). Remiantis Taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

10. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015), konstatavo, kad Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

11. Teismas nurodė, kad nekyla abejonių, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsakovo teiginiai, kad nėra aišku, kurioje vietoje tiksliai augo medis ir ar jis iš tiesų buvo sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne privačioje teritorijoje, yra visiškai nepagrįsti. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Vilniaus „Genio“ progimnazijos vienas iš buveinės adresų yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žr. http://www.genio.vilnius.lm.lt/kontaktai/). 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad D. L. 2016 m. balandžio 20 d. atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė parkavimo vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o apie 14.13 val. ant automobilio ir jos pačios užvirto medžio dalis. Į bylą pateiktos fotonuotraukos taip pat aiškiai patvirtina, kad nulūžęs medis augo mokyklos teritorijoje. Atsakovas, neigdamas pareiškėjo argumentus, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

12. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti naujienų portalo „Delfi“ straipsniai nėra oficialūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad medis lūžo dėl meteorologinių sąlygų, o ne dėl netinkamos priežiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 p. apibrėžta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pateiktuose straipsniuose nėra oficialiai nurodytas vėjo greitis ir pan. Taigi, byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure).

13. Teismo vertino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl nulūžusios medžio dalies buvo apgadintas būtent automobilis Toyota Avensis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai užfiksuota 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukose, Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2160425. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nėra duomenų, jog medis apgadino minėtą automobilį. Atsakovas, abejodamas dėl žalos kilimo ir jos atsiradimo šaltinio galėjo dalyvauti vertinant automobilį, nes apie žalos vertinimo laiką ir vietą buvo informuotas, tačiau šia teise nepasinaudojo.

14. Teismas konstatavo, kad Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo pateikti įrodymai, atsiliepime ir teismo posėdyje išsakyti argumentai nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovas neįrodė, jog tinkamai vykdė jos teritorijoje (Blindžių gatvėje) esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjo paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą: D. L. automobiliu Toyota Avensis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykus prie Vilniaus „Genio“ progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant automobilio ir jos pačios užkrito medžio dalis, kuri apgadino automobilį.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomą priteisti 1 339,15 Eur žalos dydį patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už automobilio transportavimą iš įvykio vietos į jo saugojimo vietą (30 Eur); turto vertintojo paslaugas (100 Eur); automobilio transportavimą iš saugojimo vietos į automobilių remonto įmonę (30 Eur); automobilio remontą (1 179,15 Eur). Šių sumų sumokėjimą patvirtina kasos pajamų orderių kvitai. Išlaidos už automobilio transportavimą, turto vertintojo paslaugas buvo patirtos dėl automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką ir nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip teigia atsakovas. Nors atsakovas nesutinka su pareiškėjo nurodytu automobilio nustatyta rinkos verte, tačiau nepateikia įrodymų dėl kitokios rinkos vertės nustatymo. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 1 339,15 Eur turtinės žalos atlyginimas.

16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 339,15 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-2195/2010, Nr. A756-1578/2012, Nr. A602-2714/2012).

17. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40, 41 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 423,50 Eur suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, yra adekvati suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdžiui, todėl priteistina iš atsakovės.

III. 18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą (b. l. 98–102), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra šie:

19.1. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Teismo sprendime yra teigiama, kad savivaldybė organizuoja visoje savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, vykdo jų būklės stebėseną ir kt., tačiau nėra argumentuota, kokie įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė šios pareigos nevykdė. Remiantis ŽĮ, želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviai valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių aplinkos būklę. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. VSĮ 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte numatyta, jog seniūnija organizuoja želdinių priežiūrą. Minėtos teisės aktų normos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnis nenumato Vilniaus miesto savivaldybės pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu, jeigu nėra žmonių nusiskundimų ir pan.

19.2. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Tai reiškia, kad pagal šį aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui.

Savivaldybė nebuvo gavusi prašymo išduoti leidimą nukirsti medį arba nugenėti medžius, augančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisės aktai įtraukia gyventojus į medžių priežiūros procesą, ir suteikia jiems galimybę pastebėjus medžio keliamą grėsmę asmenų ar daiktų saugumui, kreiptis į Savivaldybę su prašymu, jog būtų išduotas leidimas tokius medžius genėti ar kirsti. Medis augo mokyklos teritorijoje, todėl, jei mokyklos darbuotojai būtų pastebėję nors minimalią medžio keliamą grėsmę vaikams, jie būtų kreipęsi į Savivaldybę su prašymu išduoti leidimą nukirsti medį.

Prašymų iki įvykio nagrinėjamoje byloje nebuvimas įrodo, jog pagrįstos, akivaizdžios grėsmės kilti žalai nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, jog medis buvo senas ir ligotas, nuotraukos patvirtina, kad jo būklė buvo pakankamai gera, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę atsakovui nukirsti ginčo medį, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) buvimą nebuvo pagrindo.

19.3. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė meteorologinis reiškinys. Faktas, kad apie įvykio dieną siautusią vėtrą buvo rašoma žiniasklaidoje (naujienų portale Delfi.lt), patvirtina, kad tai buvo ne eilinis, išskirtinio stiprumo vėjas (vėtra). Iki įvykio dėl minėto medžio nebuvo jokių pranešimų apie prastą ar pavojų keliančią medžio būklę, nebuvo įmanoma numatyti, nuspėti, kontroliuoti ar pasiruošti neįprastai stipriam ir staigiam vėjui, todėl aplinkybės, kurioms esant nukrito medžio dalis turėtų būti pripažintos fore majeure aplinkybėmis, šalinančiomis atsakovo civilinę atsakomybę. Nesant nustatytos aplinkybės, kad ginčo medis buvo nesveikas, pažeistas ar pan., labiau tikėtina, kad medžiui sušlapus ir taip įgijus papildomo svorio, nuo stipraus vėjo gūsio jis buvo nulaužtas visiškai sveikas. Be to, gūsiai tarp pastatų gali sudaryti daug stipresnį vėjo gūsį ir gerokai viršyti didžiausią vėjo greitį, nustatytą hidrometeorologinių tarnybų. Nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, todėl atsakovas turėjo būti visiškai atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.

19.4. Asmuo, palikdamas automobilį nesaugiu atstumu nuo medžio (tikslių duomenų kur stovėjo automobilis nėra), turėjo numatyti, kad medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasis, kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti automobilio šalia medžio. Atsižvelgiant į tai, vairuotoja šiais savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, elgėsi nepakankamai dėmesingai ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui (CK 6.248 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.).

19.5. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymas yra tiesiogiai susijęs su neteisėtų veiksmų bei žalos konstatavimu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad medis buvo nesveikas ir ligotas, todėl nėra jokių įrodymų, kad žala padaryta dėl nuvirtusio medžio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan.

20. Pareiškėjas A. L. atsiliepimu (b. l. 108–111) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdynų ir želdinių priežiūros organizavimą bei vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, o šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė šias pareigas vykdė, t. y. stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad medis nulūžo ne dėl blogos jo fiziologinės būklės, o dėl vėjo ir būtent veikiamas tokios vėjo jėgos, kuri galėtų nuversti sveikus medžius. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad medis būtų nuvirtęs dėl kitų asmenų vykdomos veiklos. Atsakovo teiginiai apie žalą patyrusio asmens didelį neatsargumą arba tai, jog žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan., nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios Vilniaus miesto savivaldybei tinkamai nevykdant savarankiškosios funkcijos, susijusios su želdinių priežiūra, atlyginimo.

23. Pareiškėjui kreipusis į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 1 339,15 Eur žalai, atsiradusiai 2016 m. balandžio 20 d. ant jam (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausančio automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvirtus medžio, augusio prie „Genio“ pradinės mokyklos, šakai, dėl ko šis automobilis buvo apgadintas, atlyginti ir procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jo skundą tenkino visiškai. Atsakovas paduotame apeliaciniame skunde, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir skundą atmesti, teigia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų, taip pat, kad prašoma atlyginti žala atsirado dėl nuvirtusio medžio, teismas neįvertino aplinkybių, šalinančių atsakovo atsakomybę arba sudarančių pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės, t. y. nenugalimos jėgos ir nukentėjusios asmens didelio neatsargumo.

24. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad teisės normos nenumato savivaldybės pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu, jeigu nėra žmonių nusiskundimų ar pan., taip pat, kad prašoma atlyginti žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan., nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su būtinų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti buvimu, pagrįstumu: teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45, nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o atsakovas apeliaciniame skunde ir nebeginčija, medis, kurio nulūžusi šaka apgadino pareiškėjo automobilį, augo ne privačioje, o savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, nesant duomenų, kad želdynų priežiūros funkcijas šioje teritorijoje savivaldybė buvo perdavusi kitiems subjektams, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Savivaldybę netinkamai vykdžius teisės aktuose nustatytą pareigą prižiūrėti ir tvarkyti želdinius šioje teritorijoje. Be to, kiek galima spręsti iš byloje pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų, net ir neturint specialių žinių (b. l. 10–14), medžio, kurio nulūžusi šaka apgadino pareiškėjo automobilį, kamienas ties lūžio šaka atrodo pažeistas ligos ar mechaniškai; atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjo prašoma atlyginti žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan., yra itin abstraktus, jokie argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje turėtų būti pakartotinai arba papildomai tiriami šuo aspektu, nėra nurodyti.

26. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat dėl automobilį valdžiusio asmens didelio neatsargumo, nėra įrodyti: CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kuriam ir tenka pareiga nepateikti įrodymus, patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę, to nepadarė: nepateikė, pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas ir pavojingus meteorologinius reiškinius, iš kurios būtų galima spręsti apie vėjo greitį, kritulių kiekį ir pan., buvusius 2016 m. balandžio 20 d., Vilniuje, o iš pateiktų pranešimų internetiniame naujienų portale Delfi.lt nėra galima spręsti, ar pagrįstai stiprus vėjas čia įvardytas vėtra, be to, čia minimi tik trys atvejai apie jo (vėjo) padarinius; atsakovo teiginiai, susiję automobilį valdžiusio asmens nepakankamu atsargumu parenkant automobilio stovėjimo vietą, nesant pateiktų juos pagrindžiančių įrodymų, laikytini deklaratyviais, grindžiamais vien prielaidomis: atsakovas nenurodo įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad automobilis buvo pastatytas vietoje, kurioje būtų draudžiama tai daryti ar kad buvo sąlygos įvertinti galimą medžio šakos kritimo riziką.

27. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

28. Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo pareiškėjui priteisiamos 181,50 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 113–114) ir kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamų dydžių už tokio pobūdžio paslaugas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius