36105d6077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-1534/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00911-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Iškauskui,

atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Įmonių bankroto valdymo departamentas, Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-26 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui, kaip bankroto administratoriui, paskirtą nuobaudą – įspėjimą.

Skunde (b. 1. 1-5) pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teisme pagal UAB „Murena“, UAB „Ulpas“ ir AB „Alytaus gelžbetonis“ prašymus UAB „Pramogų era“ buvo iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios bendrovės administratoriumi buvo paskirtas pareiškėjas. 2011 m. sausio 4 d. BUAB „Pramogų era“ kreditorius UAB „Buitmena“ Įmonių bankroto valdymo departamentui pateikė skundą dėl netinkamos bankroto administratoriaus veiklos, vykdant 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria bankroto administratorius buvo įpareigotas sušaukti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą. 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2010 m. gruodžio 1 d. BUAB „Pramogų era“ kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo bankroto administratorius buvo įpareigotas su UAB „Kalnėnų era“ sudaryti pastato bei žemės sklypo, esančių adresu Kalnėnų g. 1, Alytuje, pirkimo – pardavimo sutartį, sušaukė BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą spręsti dėl turto pardavimo tvarkos ir įpareigojo bankroto administratorių nustatyti BUAB Pramogų era“ kreditorių susirinkimo laiką ir vietą bei informuoti apie juos kreditorius. 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ruošiantis vykdyti veiksmus, kuriuos BUAB „Pramogų era“ bankroto administratorius buvo įpareigotas atlikti 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, K. S. buvo informuotas apie tai, kad UAB „Kalnėnų era“ 2010 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą atidėti 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nustatytą BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo sušaukimo terminą iki 2011 m. vasario 17 d. Šis prašymas buvo patenkintas. Pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, bankroto administratorius ėmėsi veiksmų, reikalingų sušaukti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą, įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka buvo išsiųsti pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nurodytas jo laikas, vieta bei nustatyta darbotvarkė.

Pareiškėjas pabrėžė, kad BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius buvo įpareigotas nustatyti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo laiką ir vietą bei informuoti apie tai kreditorius. Kauno apygardos teismui 2010 m. gegužės 31 d. sušaukus BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą klausimui dėl bankrutuojančios bendrovės turimo turto pardavimo tvarkos spręsti, bankroto administratorius negalėjo vykdyti Kauno apygardos teismo sprendimo kitaip nei jame nurodyta. Jis turėjo ir galėjo atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos buvo įpareigotas atlikti, tai yra nustatyti kreditorių susirinkimo datą, paskirti vietą, informuoti bankrutuojančios bendrovės kreditorius. Pareiškėjo nuomone, tik šių veiksmų neatlikimas galėtų būti vertinamas kaip teismo sprendimo nepaisymas. Atliekant administratoriaus veiklos tikrinimą, aplinkybės dėl aukščiau nurodytų veiksmų neatlikimo nebuvo nustatinėjamos.

Ginčijamame Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus įsakyme yra konstatuota, kad K. S. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą dėl to, kad nesušaukė bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo. Remiantis nurodytu, pareiškėjas daro išvadą, kad Departamentas teisėtumo aspektu netinkamai vertino bankroto administratoriaus veiksmus, atliktus vykdant 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Įmonių bankroto valdymo departamento įsakyme dėl poveikio priemonių pareiškėjui taikymo, taip pat 2011 m. kovo 15 d. Įmonių bankroto valdymo departamento rašte Nr. (6.14)A2-857 „Dėl nuobaudos skyrimo“ yra nurodyta, kad jis buvo priimtas, vadovaujantis 2011 m. sausio 24 d. Administratorių veiklos tikrinimo komisijos išvada. K. S. nurodo, kad šios administratorių veiklos tikrinimo komisijos išvados iki šiol nėra gavęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokiu būdu buvo apribota bankroto administratoriaus teisė į gynybą ir tinkamą bei sąžiningą nuobaudos skyrimo procedūrą, nes K. S. nuturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų dėl joje nurodytų aplinkybių, tapusių sprendimo dėl nuobaudos priėmimo pagrindu, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas, tinkamai neįvertinus visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių.

Atsakovas Įmonių bankroto ir valdymo departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. 1. 35-37) nurodė, kad Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo 2011 m. sausio 4 d. gautą UAB „Buitmena“ raštą „Dėl bankroto administratoriaus K. S. veiklos“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktu, minėtą raštą nagrinėjo Administratorių veiklos tikrinimo komisija ir bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Taisyklių 8.1 punktu t. y. nagrinėjant ir vertinant prašymą ir administratoriaus pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus. Departamento atliekamo bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bankroto administratorius K. S., atlikdamas BUAB „Pramogų era“ bankroto procedūras, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatas, nevykdydamas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuri įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 11 d., t. y. nesušaukė per nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo. Atsakovas pabrėžė, kad BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 12 d., o Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „Kalnėnų era“ pateikto prašymo atidėti kreditorių sušaukimo terminą buvo priimta tik 2010 m. gruodžio 27 d. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo išvados susipažinimui buvo nusiųstos pareiškėjui 2010 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu ir pareiškėjas Departamentui 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1102/01 pareiškė savo nuomonę bei teikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 129-133) pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas, 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikindamas 2010 m. gruodžio 1 d. BUAB „Pramogų era“ kreditorių komiteto nutarimą, priėmė sprendimą sušaukti per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą, pavedant BUAB „Pramogų era“ administratoriui nustatyti konkrečią susirinkimo vietą ir laiką bei informuoti kreditorius. 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. teismo nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarta atidėti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi numatyto nutarimo sušaukti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą vykdymą iki 2011 m. vasario 11 d.

Teismas analizavo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 14, 17, 20 punktų, Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 2 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad teismo sprendimas, įpareigojantis administratorių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą dėl BUAB „Pramogų era“ turto pardavimo tvarkos, įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 11 d. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga vykdyti teismo sprendimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas reiškia, kad įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių teismo nustatyto įpareigojimo nurodytu terminu įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis sušaukti visų BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą susijusi su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu, kas ypatingai yra reikšminga bankroto procese siekiant apsaugoti kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus. Nagrinėjamu atveju teismas inicijavo kreditorių susirinkimo sušaukimą siekiant išvengti galimo kreditorių komiteto narių šališkumo sprendžiant klausimus dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, šio pažeidimo padarymas atitinka teisės aktų pažeidimo, už kuriuos gali būti bankroto administratoriui skirtos nuobaudos, sąlygas.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs 2010 m. gruodžio 1 d. pateiktą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kalnėnų era“ prašymą 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi atidėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi numatyto nutarimo sušaukti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą vykdymą iki 2011 m. vasario 11 d. Taigi nutartis atidėti vykdymą buvo priimta pasibaigus Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytam terminui dėl kreditorių susirinkimo organizavimo. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio, todėl šių normų reikalavimai negali būti keičiami bei aiškinami paneigiant nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, kurią pareiškėjas prašė prijungti prie bylos, nėra įsiteisėjusi. Civilinėje byloje, kurioje priimta Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31d. nutartis, įrodinėjimo dalykas buvo BUAB „Pramogų era“ 2011 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo bei 2010 m. gruodžio 13 d. kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Pramogų era“ administratoriui nuobauda paskirta už nevykdymą Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31d. nutarties sušaukti teismo nustatytu terminu bendrovės kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės nebuvo minėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo argumentus, jog Kauno apygardos teismo nustatyti faktai turi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, pripažinti pagrįstais.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi pripažindamas tikslinga sušaukti visų BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą, nustatyti konkrečią susirinkimo vietą bei laiką, taip pat informuoti kreditorius pavedė BUAB „Pramogų era“ administratoriui. Veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuris atsižvelgus į apeliacinio teismo nutarties priėmimo datą turėjo įvykti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 12 d. Administratorių veiklos tikrinimo komisijos posėdžio 2011 m. sausio 24 d. protokole bei Įmonių bankroto valdymo departamento įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Drazdausko teikime dėl pareiškėjo veiklos konstatuojama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog administratorius būtų atlikęs veiksmus dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, jog, atliekant administratoriaus veiklos tikrinimą, šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamo ginčo aplinkybes, pagrįstai pripažino esant pagrindą skirti bankroto administratoriui nuobaudą, kuri paskirta laikantis Taisyklių reikalavimų.

Teismas nurodė, kad administratorių veiklos tikrinimą reglamentuoja Taisyklės, kurių 16 punkte nustatyta, kad administratorius iki Departamento direktoriaus sprendimo priėmimo dėl tikrinimo rezultatų turi teisę susipažinti su tikrinimo išvadomis, pareikšti savo nuomonę ir pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstos Įmonių bankroto valdymo departamento įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Drazdausko teikimas dėl pareiškėjo veiklos, kuris iš esmės atkartoja administratorių veiklos tikrinimo komisijos išvadas. Atsakovas prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ir pareiškėjas tokius paaiškinimus teikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų, dėl ko buvo apribota bankroto administratoriaus teisė į gynybą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad buvo ribojama pareiškėjo teisė susipažinti su tikrinimo išvadomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam ir jo teisės šiuo apsektu nebuvo pažeistos.

III. Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (b. 1. 144-149) grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi atidėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi inicijuoto kreditorių susirinkimo sušaukimą iki 2011 m. vasario 11 d. Pasibaigus šiam nutarties vykdymo atidėjimo terminui, laikydamasis bankroto bylą nagrinėjančio teismo numatyto trisdešimties kalendorinių dienų termino ir nepažeisdamas kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo šaukimo tvarkos, BUAB „Pramogų era“ bankroto administratorius K. S. sušaukė BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą: nustatė BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo datą, paskyrė susirinkimo vietą, apie paskirtą šaukiamo kreditorių susirinkimo vietą ir laiką, taip pat Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytą susirinkimo darbotvarkę informavo visus bankrutuojančios bendrovės kreditorius.

2. Pareiškėjas, kaip BUAB „Pramogų era“ bankroto administratorius, negali būti pripažintas kaltu ir jam negali būti taikomos Taisyklėse numatytos poveikio priemonės už pažeidimą, kuris BUAB „Pramogų era“ bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo (2011 m. gegužės 31 d. nutartis) vertinimu nebuvo padarytas.

3. UAB „Kalnėnų era“ prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties vykdymo termino atidėjimo BUAB „Pramogų era“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo paduotas dar nesibaigus pirminiam kreditorių susirinkimo sušaukimo terminui. Taigi pareiškėjas pagrįstai ir protingai tikėjosi, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas jo žinioje esantį klausimą dėl nutarties vykdymo terminų išspręs anksčiau, kad bankroto administratorius galėtų laiku įvykdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31d. nutartį ir sušaukti BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą.

4. Kol Kauno apygardos teismas nebuvo priėmęs jokio procesinio sprendimo dėl prašymo dėl ginčo nutarties vykdymo laikino sustabdymo, bankroto administratorius neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti teismo sprendimo.

5. BUAB „Pramogų era“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, dėl kurio įpareigojimų nevykdymo pareiškėjui įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus įsakymu buvo skirta nuobauda, bankroto administratoriaus veiksmų nevertino kaip įmonių bankroto įstatymo pažeidimo. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo nutartys, kuriose BUAB „Pramogų era“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylą nagrinėjančio teismo inicijuotas BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimo sušaukimas buvo atidėtas, siekiant sudaryti UAB „Kalnėnų era“ galimybę pasinaudoti visomis įstatymų numatytomis galimybėmis ginti savo teises, taip pat jog 2011 m. kovo 4 d. BUAB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai.

6. Taisyklių 17 punktas numato, kad Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tyrimą atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui Taisyklėse numatytas nuobaudas. Tačiau teismas minėtos sąlygos nevertino.

7. Net ir pripažinus, kad BAUB „Pramogų era“ bankroto administratorius tinkamai nesilaikė Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties įvykdymo terminų, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis leidžia pripažinti, kad padarytas pažeidimas nėra piktybiškas ir nagrinėjamos bylos kontekste turi būti vertintinas kaip mažareikšmis, t. y. nesudarantis pagrindo taikyti Taisyklėse numatytų sankcijų, ypač įvertinus aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi sprendimo BAUB „Pramogų era“ kreditorių susirinkimą sušaukti per nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą vykdymas buvo atidėtas iki 2011 m. vasario 11 d. ir dėl galimo bankroto administratoriaus neveikimo jokių neigiamų padarinių neatsirado, bankrutuojančios bendrovės kreditorių bei bankrutuojančios bendrovės interesai pažeisti nebuvo.

8. Sprendimas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas ne Įmonių bankroto valdymo departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto A. Drazdausko teikimo pagrindu. Šio teikimo ir Įmonių bankroto valdymo departamento administratorių veiklos tikrinimo komisijos išvada turėjo skirtumų.

9. Teismas netinkamai vertino į bylą pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Atsakovas Departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 160-162) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IV. Administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės bylą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkto teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčijo Įmonių bankroto ir valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą, kuriuo dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimų pažeidimo pareiškėjui, kaip bankroto administratoriui, paskirta nuobauda – įspėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 17 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4–377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje, t. y. nesant įstatyminio pagrindo.

Administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo nustatyta, kad Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu ir trečiuoju(1) skirsniu įstatymu (Žin., 2012, Nr. 4-112) buvo nustatyta administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybė už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Nuo 2012 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 „Dėl bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ Taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377) pripažintos netekusiomis galios (Žin., 2012, Nr. 41-2012). Taigi, nuo 2012 m. kovo 1 d. administratorių teisinės atsakomybės klausimai buvo sureguliuoti įstatymu. Tačiau atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui individualioje administracinėje byloje abejonė dėl Taisyklių 17 punkto teisėtumo kilo dėl teisinių santykių, atsiradusių iki administratorių teisinės atsakomybės sureguliavimo įstatyminiu lygmeniu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad išplėstinė teisėjų kolegija privalo išnagrinėti prašymą dėl Taisyklių atitikties Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą. Taisyklių 17 punkte įtvirtintos teisinės atsakomybės taikymas, t. y. nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Atsižvelgęs į tai ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais riboti žmogaus teises ir laisves bei inter alia nustatyti teisinę atsakomybę už atitinkamus teisės pažeidimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu. Konstatavo, kad tai, jog Įmonių bankroto įstatymas nekonkretizavo, kokiu būdu ir priemonėmis turi būti įgyvendinama administratorių veiklos kontrolė, dar nereiškia, kad Vyriausybės įgaliota institucija – Ūkio ministerija, turėjo absoliučią (nevaržomą) diskrecijos laisvę nustatydama administratorių veiklos kontrolės mechanizmą. Valdžios institucijų galias riboja aukščiausios galios teisės aktas – Konstitucija, bei iš jos išplaukiantis teisinės valstybės principas. Todėl valdžios institucijos, leisdamos teisės aktus, privalo savo veikloje vadovautis ne tik jų veiklą reglamentuojančiais, bet ir kitais aukštesnės teisinės galios aktais. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, jog, įgyvendinant valstybės valdžią, nebūtų pažeidžiami žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principai, ypač – susiję su galimais žmogaus teisių ir laisvių suvaržymais.

Taigi administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad Ūkio ministerija, ginčijamame Taisyklių 17 punkte nustatydama teisines sankcijas bankroto administratoriams, pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus bei nepaisė Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuri inter alia suponuoja, jog valdžios institucijos privalo veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, bei laikytis tam tikrų reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4–377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas buvo pripažintas neteisėtu, todėl jis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas (ABTĮ 116 str. 1 d.). Todėl atsižvelgus į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl Taisyklių konstitucingumo, konstatuojama, jog Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. V-26, kuriuo pareiškėjui K. S., kaip bankroto administratoriui, paskirta nuobauda – įspėjimas, laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas – Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjui, kaip bankroto administratoriui, paskirta nuobauda – įspėjimas, naikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. V-26, kuriuo pareiškėjui K. S., kaip bankroto administratoriui, paskirta nuobauda – įspėjimas, panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas