360e789c-924f-4f8a-b539-fac3fc399bda · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-413-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00556-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.11; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rÅ«mų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento ieÅ¡kinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio projektas“, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinė žemės Å«kio tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 dalį dėl ypatingojo kitos paskirties statinio – estrados (su tribÅ«nomis) žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, adresu Parko g. 4A, Plungė, statybos. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento vyriausiasis specialistas T.

K. atliko Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) iÅ¡duoto statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 (toliau – StatybÄ leidžiantis dokumentas) statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingÄ jį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingÄ jį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingÄ inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uostamiesčio projektas“ 2016 m. parengtÄ statinio projektÄ â€žStadiono, esančio Plungės dvaro sodyboje, unikalus Nr. KVR kodas 988, rekonstravimo projekto koregavimas, sukuriant aktyvaus poilsio ir pramogų zonÄ (pagal projektÄ â€žAktyvaus poilsio ir pramogų zonos sukÅ«rimas Plungės m.

M. K. Oginskio dvaro teritorijoje, prie autobusų stoties“) Nr. 2015-12-03 / V1-TP“ (toliau – Statinio projektas) parengimo ir iÅ¡davimo procedÅ«rų bei dokumentų atitikties statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimÄ ir surašė 2017 m. kovo 31 d. StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. PS1-53 (toliau – Patikrinimo aktas). Å iuo aktu konstatuota, kad statinio projekte suprojektuotos estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rÅ«syje) aukÅ¡tis prieÅ¡tarauja Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2010 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. ĮV-28 (toliau – SP), sprendiniams. Specialiajame plane numatytas teritorijos Nr. 1.12 sprendinys – maksimalus statinių aukštis: 4,5 m. Tuo tarpu statinio projekte projektuojamo pastato – estrados tribūnų aukštis yra nurodomas 7,07 m (techninio projekto bendrųjų rodiklių lentelės IV dalis „Kiti statiniai“ 4.1.4 punktas ir statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai) ir 8,60 m (statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai).

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis (toliau – SÄ®)). Å iuo atveju pagal statinio projekto bendrosios dalies požeminio aukÅ¡to (alt. - 3.27) ir estrados planÄ matyti, jog projektuojama estrada yra pastatas, kadangi Å¡is statinys yra apdengtas stogu ir jos didžiausiÄ dalį sudaro patalpos. Pastatų aukÅ¡tis – aukÅ¡tis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės pavirÅ¡iaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taÅ¡ko (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPÄ®) 2 straipsnio 11 dalis).

Taigi Å¡iuo atveju statinio projekte nurodomas pastato – estrados aukÅ¡tis yra vienas – 8,60 m, kadangi pastato aukÅ¡tis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės pavirÅ¡iaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taÅ¡ko, t. y. iki 8,60 m, ir Å¡is rodiklis turėjo bÅ«ti nurodomas visame statinio projekte vienodai. Taigi projektuojamo pastato – estrados aukÅ¡tis, kuris yra 8,60 m, virÅ¡ija specialiojo plano ribojamÄ teritorijoje Nr. 1.12 statinių aukÅ¡tį (maksimalus – 4,5 m), todėl Administracijos iÅ¡duotas statybos leidimas pagal parengtÄ statinio projektÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡tarauja specialiojo teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, sprendiniui, iÅ¡duotas neteisėtai ir naikintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Plungės apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad vadovaujantis norminiais aktais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. naujai projektuojama estrada iÅ¡dėstoma ties iÅ¡orine parko riba, estradoje virÅ¡ 3,00 metrų suprojektuotos strypinės konstrukcijos, pasižyminčios ažūriÅ¡kumu, neturinčios sienų ir patalpų, numatyta sezoninė danga tentas, kuri bet kada gali bÅ«ti nuimama, suprojektuota estrada (tribÅ«nos) neprieÅ¡tarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui bei nenustelbs kultÅ«ros paveldo objekto ir netrukdys jo apžvelgti, todėl nėra pagrindo iÅ¡duotÄ leidimÄ naikinti ieÅ¡kovės nurodytais argumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė Inspekcija pateikė apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo statinį laikė ne pastatu, o inžineriniu statiniu. Ginčo estrada susideda ne tik iÅ¡ tribÅ«nų ir ažūrinių stogo konstrukcijų, bet ir iÅ¡ 551 kv. m bendro ploto požeminės ir antžeminės dalies patalpos.

DidžiausiÄ statinio dalį sudaro laikančiosios konstrukcijos, kuriomis apribotos suprojektuotų patalpų erdvės ir be kurių nebÅ«tų statinio patalpų, t. y. požeminio aukÅ¡to sienos, perdanga tarp požeminio ir antžeminio aukÅ¡to, antžeminio aukÅ¡to sienos ir perdanga – stogas, ant kurio kartu įrengtos sėdimos vietos žiÅ«rovams (tribÅ«na). Likusios ažūrinės stogo konstrukcijos ir tentas nesudaro vyraujančios statinio laikančiųjų konstrukcijų dalies vertinant jų ir visų statinio laikančiųjų konstrukcijų kiekio santykį.

Ažūrinė stogo dalis nėra nei dominuojanti, nei lemianti statinio funkcinę paskirtį. Todėl estrada yra pastatas, kaip tai numatyta SĮ 2 straipsnio 37 dalyje, 2 straipsnio 41 dalyje, 2 straipsnio 84 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.18 punkte. Nurodė, kad esminės reikšmės neturi, kaip yra įvardijama ginčo estrada. Statinio apibrėžimas nusako, jog statiniu gali būti tiek pastatas, tiek inžinerinis statinys.

Pagal SP teritorijos Nr. 1.12 sprendinį „statinių“ maksimalus aukÅ¡tis nurodytas 4,5 m ir jokių iÅ¡imčių nenumatyta. O Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad statinio projekte yra fiksuotas visas projektinis statinio aukÅ¡tis iki aukščiausios konstrukcijos taÅ¡ko – 8,60 m ir kad tai prieÅ¡tarauja SP sprendiniui, apibÅ«dinančiam teritorijos, į kuriÄ patenkÄ ginčo statinys, maksimalų leidžiamÄ aukÅ¡tį. Be to, kyla klausimas dėl aukščio skaičiavimo.

Vienur teismas nurodė, kad norminiuose aktuose nenumatyta, kaip turi bÅ«ti skaičiuojamas inžinerinių pastatų aukÅ¡tis, o kitoje vietoje jau remiasi VÄ® „Lietuvos paminklai“ aiÅ¡kinimu dėl aukščių skaičiavimo. Nurodė, kad neatsižvelgta į vieÅ¡Ä jį interesÄ . Specialusis planas savo sprendiniais bÅ«tent ir iÅ¡reiÅ¡kia valstybės, suinteresuotos visuomenės fizinių bei juridinių asmenų suderintÄ interesÄ dėl teritorijos naudojimo ir kaip norminis teisės aktas taikomas visiems subjektams, veikiantiems Å¡ioje teritorijoje vykdant teritorijų planavimo, tvarkymo ir statybos darbus.

Pakitę poreikiai ir lÅ«kesčiai dėl teritorijos panaudojimo galimybių galėtų bÅ«ti pagrindas peržiÅ«rėti teritorijų planavimo dokumento sprendinius juos koreguojant arba keičiant, tačiau tai negali bÅ«ti priežastis nesivadovauti galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikyti juos su nenumatytomis iÅ¡lygomis.Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nurodė, kad aplinkybę, jog StatybÄ leidžiantis dokumentas nepažeidžia specialiojo plano sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų, įrodo 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, 2016 m. rugsėjo 27 d. projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. PE16-256. Projektuojamos estrados architektÅ«riniai sprendiniai ir jų atitiktis SP sprendiniams buvo tikrinami 2014 m. birželio 16 d.

KultÅ«ros paveldo departamento TelÅ¡ių skyriuje ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. gavus pritarimÄ projekto sprendiniams buvo iÅ¡duotas StatybÄ leidžiantis dokumentas. UAB „Uostamiesčio projektas“ parengto statinio projekto Nr. 2015-12-03/V1-TP atitiktį specialiojo plano įtvirtintiems sprendiniams vertino aukščiausiÄ kvalifikacijÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo srityje turintys ekspertai, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavo, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo statinį laikė ne pastatu, o inžineriniu statiniu. Byloje nustatyta, jog planuojamo statinio didžiausiÄ dalį sudaro atviros tribÅ«nos (ne patalpos), kurių paskirtis – susodinti žiÅ«rovus, estrados uždaro kontÅ«ro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukÅ¡tis yra 3 metrai, kitÄ dalį sudaro atramos ir iÅ¡montuojama sezoninė danga – tentas, kurio paskirtis – apsaugoti tribÅ«nas nuo kritulių ar saulės. Patalpos, kurias mini apeliantė, yra pagalbinės, įleistos į žemę ir neturi jokios įtakos nagrinėjamam klausimui.

Nurodė, kad estrada kaip statinys yra reikÅ¡minga visai visuomenei, t. y. kultÅ«ros paveldo dalis. Å io statinio dalies statybos leidimo panaikinimas nebÅ«tų proporcingas siekiamam tikslui – sukurti aktyvaus poilsio ir pramogų zonÄ . Teismas pagrįstai nurodė, jog estrada nedaro įtakos teritorijos apžvelgiamumui.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 17 d. iÅ¡davė statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai leidimÄ Nr. LRS-82-161017-00020 statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingÄ jį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingÄ jį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingÄ inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtÄ statinio projektÄ Nr. 2015-12-03/V1-TP.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 17 d. statybos leidimas Nr. LRS-82-161017-00020 nepažeidžia Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 988) nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Ä®V-28, sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų. Taigi, statybos leidimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Apeliantė Inspekcija, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodė, jog netinkamai buvo aiÅ¡kinti norminiai aktai, reglamentuojantys estrados vertinimÄ ne kaip pastatÄ , o kaip inžinerinį statinį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, teisingai iÅ¡tyrė ir nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.StatybÄ leidžiančių dokumentų rÅ«Å¡is, jų iÅ¡davimo tvarkÄ , apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymÄ , galiojimo panaikinimÄ ir kitus klausimus reglamentuoja SÄ®. Å io įstatymo 2 straipsnio 87 dalis apibrėžia, kad statybÄ leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektÄ .

Å io straipsnio 61 dalis numato, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedÅ«roms atlikti, visuma. Plungės rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 17 d. iÅ¡davė statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai leidimÄ Nr. LRS-82-161017-00020 statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingÄ jį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingÄ jį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingÄ inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtÄ statinio projektÄ Nr. 2015-12-03/V1-TP.

Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento vyriausiasis specialistas T. K. 2017 m. kovo 31 d. surašė StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. PS1-53. Jame nurodė, kad statinio projekte suprojektuotas estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rÅ«syje) aukÅ¡tis prieÅ¡tarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui, kuriame nurodyta, jog maksimalus leistinas statinių aukÅ¡tis – 4,5 m, o statinio projekte nurodomas estrados (tribÅ«nos) aukÅ¡tis yra 8,60 m.Nagrinėjamoje byloje ginčo statybos objektas yra estrada su pagalbinėmis patalpomis po ja ir rÅ«syje.

Pirmosios instancijos teismas šį objektÄ laikė inžineriniu statiniu, o apeliantė prašė laikyti pastatu. SÄ® 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (SÄ® 2 straipsnio 84 dalis). Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (SÄ® 2 straipsnio 16 dalis).

Suprojektuotas statinys – estrada priskiriamas kitos paskirties inžineriniams statiniams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2003 m. birželio 11 d. Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ 13 punktas, galiojo nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo statinį laikė inžineriniu statiniu.

Apeliantė nurodė, kad net estradÄ Ä¯vardijus kaip inžinerinį statinį buvo neatsižvelgta į Specialaus plano Nr. 1.12 sprendinį, kuriame nurodytas „statinių“ maksimalus aukÅ¡tis 4,5 m ir jokių iÅ¡imčių nenumatyta. Statinio projekte yra fiksuotas visas projektinis statinio aukÅ¡tis iki aukščiausio konstrukcijos taÅ¡ko – 8,60 m ir tai prieÅ¡tarauja specialaus plano sprendiniui, apibÅ«dinančiam teritorijos, į kuriÄ patenkÄ ginčo statinys, maksimalų leidžiamÄ aukÅ¡tį.

Be to, kyla klausimas dėl aukščio skaičiavimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nėra atskirai išskirta inžinerinių statinių aukščio matavimo metodika. Byloje nustatyta, jog naujai projektuojama estrada išdėstoma šiaurinėje teritorijos dalyje, ties išorine parko riba kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje.

Suprojektuotos estrados tribÅ«nos uždaro kontÅ«ro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukÅ¡tis yra 3,00 m, tentinė stoginė (sezoninė danga) – 5,50–7,07 m, tentinės dangos atramų virÅ¡us – 8,60 m. Planuojamo statinio didžiausiÄ dalį sudaro atviros tribÅ«nos (ne patalpos) žiÅ«rovams susodinti, estrados uždaro kontÅ«ro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukÅ¡tis yra 3 metrai, kitÄ dalį sudaro atramos ir iÅ¡montuojamas tentas.

Suprojektuotas estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, o virš 3,00 m yra suprojektuotos ažūrinės konstrukcijos laikinai tento dangai įtvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suprojektuota estrada neprieštarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui.Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas inžinerinio pastato aukštį, pagrįstai rėmėsi VĮ „Lietuvos paminklai“ raštu. Ši įmonė organizuoja pagal Kultūros paveldo departamento ir paveldo objektų savininkų sprendimus numatytų kultūros vertybių tvarkybos (tyrinėjimo, projektavimo, konservavimo, restauravimo, remonto, pritaikymo, atkūrimo) darbus.

Pagrindiniai Å¡ios įmonės uždaviniai yra vykdyti kultÅ«ros paveldo objektų ir vietovių tvarkybos darbų valdytojo funkcijas, įgyvendinant paveldotvarkos programas bei atliekant kultÅ«ros paveldo objektų ir vietovių priežiÅ«rÄ ; organizuoti tvarkybos darbus, vykdyti Å¡ių darbų projektavimÄ , organizuoti projekto vykdymo priežiÅ«rÄ ; vykdyti užsakovo, statinio statybos valdytojo ir statinio projektavimo valdytojo funkcijas; organizuoti tvarkybos darbus, vykdyti Å¡ių darbų projektavimÄ , organizuoti projekto vykdymo priežiÅ«rÄ ; vykdyti užsakovo, statinio statybos valdytojo ir statinio projektavimo valdytojo funkcijas; organizuoti ir vykdyti statinio statybos priežiÅ«rÄ ; rengti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Ä®statų 10 ir 11 punktai).

VÄ® „Lietuvos paminklai“ 2017 m. birželio 16 d. raÅ¡te pažymėjo, jog aukščio reglamentas taikomas statiniams, t. y. tÅ«riniams objektams, kurie gali neigiamai paveikti saugomÄ kultÅ«ros paveldo vertybę bei jos vertingÄ sias savybes. O Å¡iuo atveju estrada yra laikoma ažūriÅ¡ka. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsižvelgta į vieÅ¡Ä jį interesÄ . Specialusis planas savo sprendiniais bÅ«tent ir iÅ¡reiÅ¡kia valstybės, suinteresuotos visuomenės fizinių bei juridinių asmenų suderintÄ interesÄ dėl teritorijos naudojimo ir kaip norminis teisės aktas taikomas visiems subjektams, veikiantiems Å¡ioje teritorijoje vykdant teritorijų planavimo, tvarkymo ir statybos darbus.

Pakitę poreikiai ir lÅ«kesčiai dėl teritorijos panaudojimo galimybių galėtų bÅ«ti pagrindas peržiÅ«rėti teritorijų planavimo dokumento sprendinius juos koreguojant arba keičiant, tačiau tai negali bÅ«ti priežastis nesivadovauti galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikyti juos su nenumatytomis iÅ¡lygomis. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebÅ«tų padaryta neigiamo poveikio, turi bÅ«ti gautas už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius.

Pagal KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Ä®-121, 6.8 punktÄ , KultÅ«ros departamento teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir iÅ¡duoda tvarkybos darbų projektavimo sÄ lygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir kitus nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojančius dokumentus. Å iuo atveju KultÅ«ros paveldo departamento TelÅ¡ių skyrius 2013 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡davė Plungės rajono savivaldybės administracijai specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14-Te)2Te-547 ir iÅ¡ esmės pritarė projektiniams pasiÅ«lymams, iÅ¡skyrus dėl teniso kortų įrengimo, kurie nebuvo numatyti SP.

KultÅ«ros paveldo departamento specialioji komisija 2014 m. birželio 19 d. protokolu Nr. 13P-8 pritarė stadiono rekonstrukcijos projektui ir nurodė, kad pateiktas projektas, kurio parametrai nevirÅ¡ija numatytų Specialiajame plane, t. y. statinio aukÅ¡tis 3 m, žemės sklypo užstatymo tankumas 0,79 procento, užstatymo intensyvumas 0,005 procento, o virÅ¡ statinio sumontuota stogo konstrukcija su tento danga neužgoÅ¡ kultÅ«ros vertybės. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistė M. R. atliko 2016 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizę ir surašė ekspertizės aktÄ .

Å is aktas patvirtina, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus, paveldosaugos reikalavimus ir projektÄ rekomenduojama teikti derinti (8 punktas). Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡duoto statybos leidimo dalis dėl naujai projektuojamos estrados, iÅ¡dėstomos Å¡iaurinėje teritorijos dalyje, ties iÅ¡orine parko riba kultÅ«ros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje, nurodant, kad estrados tribÅ«nos uždaro kontÅ«ro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukÅ¡tis yra 3,00 m, tentinė stoginė (sezoninė danga) – 5,50–7,07 m, tentinės dangos atramų virÅ¡us – 8,60 m, nedaro neigiamos įtakos saugomos vietovės vertingosioms savybėms, kas atitinka vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Å¡iuo atveju atsakovė leidimo statybai gavimo procese elgėsi sÄ Å¾iningai ir buvo įgijusi teisėtus lÅ«kesčius gauti leidimÄ jos poreikiams reikalingo objekto statybai, byloje nėra nustatytas leidimÄ gavusios Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ar neteisėti veiksmai, o iÅ¡duotas leidimas statybai nepažeidžia nei vieÅ¡ojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, atsakovė Å¡ioms aplinkybėms įvertinti pasinaudojo Å¡ios srities specialistų žiniomis, kurie pastabų dėl jo neatitikties Specialiojo plano sprendiniams nepateikė.

Nagrinėjamu atveju statybos leidimo panaikinimas pažeistų Å¡alies teisėtus lÅ«kesčius bei bÅ«tų neproporcinga priemonė vieÅ¡ajam interesui apginti. Dėl bylos procesinės baigtiesTeisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ ieÅ¡kovės nurodytais argumentais.

Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismeNetenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ji nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rÅ«mų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Marius Dobrovolskis                                                                                               Almantas Padvelskis                                                                                               Albina Pupeikienė