2016-02-10 Nr. AB-3121-3-65-3-00462-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-50-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00462-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Remil” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Remil” skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) “Remil” 2015 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą atsisakyti perskaičiuoti pareiškėjui priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus ir įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės administraciją perskaičiuoti UAB „Remil“ priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus bei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti UAB „Remil“ patikslintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2014 metus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Išanalizavęs UAB „Remil“ skundą teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kaip individualų administracinį aktą skundžia Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (6.28E)3-2582 „Dėl UAB „Remil“ prašymo perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus“ (toliau – ir 2015-11-04 raštas Nr. (6.28E)3-2582).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui teisiškai reikšmingas teisines pasekmes sukėlė Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-186 „Dėl UAB „Remil“ valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo už 2014 metus“. Teismo vertinimu, šiame administraciniame sprendime yra nurodyta įgalioto vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto valia jo kompetencijai priskirtu klausimu. Pareiškėjui nurodytas sprendimas buvo išsiųstas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. lydraščiu Nr. (20.31)-F2-77. Pareiškėjas pripažino, kad nurodytą sprendimą gavo 2015 m. spalio 5 d. UAB „Remil“ pateikti duomenys leidžia teigti, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-186 „Dėl UAB „Remil“ valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo už 2014 metus“ per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo apskųstas. Įvertinęs Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. (6.28E)3-2582 turinį teismas sprendė, kad šis dokumentas yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikti duomenys apie 2014 m. lapkričio mėn. – 2015 m. gegužės mėn. laikotarpiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos parengtus ir UAB „Remil“ pateiktus raštus valstybinės žemės nuomos mokesčio ir jo sumažinimo klausimais. Teismo vertinimu, šiame dokumente teisiškai reikšmingų valinių sprendimų nėra suformuluota. Nustačius, kad skundas paduotas ne dėl individualaus administracinio akto, UAB „Remil“ skundo reikalavimą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo atsisakyta priimti. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus. UAB „Remil“ sumokėto žyminio mokesčio gražinimo klausimas nespręstas, kadangi pateikto 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 3147 duomenimis, 21 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas už Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotą skundą.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundė teismui tęstinius atsakovo veiksmus (neveikimą), kurių pasekmė – galutinis atsisakymas perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį išdėstytas tik 2015 m. lapkričio 4 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas teigia sąmoningai skundo dalyku pasirinkęs ne atsakovo atsisakymą suteikti žemės nuomos mokesčio lengvatą, o valstybinės žemės nuomos mokesčio administratoriaus atsisakymą perskaičiuoti nuomos mokestį. Mano, kad ginčijamame rašte aiškiai nurodyta viešojo administravimo subjekto valia neperskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokesčio, šis aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti didesnį, klaidingai apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.

Pareiškėjas pateikė prašymą prijungti prie bylos Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 7 d. raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjo skundo dalykas nėra mokesčio lengvatos nesuteikimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti perskaičiuoti UAB „Remil“ priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus ir įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės administraciją perskaičiuoti UAB „Remil“ priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus bei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti UAB „Remil“ patikslintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2014 metus.

Pareiškėjas savo skunde nurodė visą seką veiksmų, kuriais šalys siekė išspręsti kilusį konfliktą neteisminiu keliu (rašytus prašymus, atsakovo atsakymus ir kt.). Paaiškino, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė neperskaičiuoti pareiškėjui priskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, po šio sprendimo priėmimo pareiškėjas raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydamas perskaičiuoti nuomos mokestį. Administracija 2014 m. lapkričio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad žemės nuomos mokestis nebus perskaičiuojamas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo dalykas yra būtent Administracijos 2014 m. lapkričio 4 d. raštas. Teismas vertino, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje objektu ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.

Pažymėtina, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Ši teismo pareiga gali būti įgyvendinama ABTĮ įtvirtinto procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto pagalba.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį yra akivaizdu, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui priskaičiuoto žemės nuomos mokesčio dydžio. Pareiškėjas mano, kad nuomos mokestis paskaičiuotas pritaikius ne tą tarifą, kuris, jo manymu, turėjo būti taikomas ir jis siekia, kad atsakovas žemės nuomos mokestį perskaičiuotų. Pareiškėjas nurodė visus ginčui aktualiu klausimu priimtus viešojo administravimo subjektų aktus ir pridėjo juos prie skundo, be to prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jei teismas manytų, kad šis yra praleistas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad siekdamas, jog asmens teisės būtų ginamos realiai, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjo skundas turi trūkumų, turėjo pareigą nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą absoliučiai formaliu pagrindu.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis T-125/2015, priimta byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir kt.). Atsakovas – savivaldybė, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas – veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikоs Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 7 ir 8 punktai). Taigi pirmosios instancijos teismui siūlytina apsvarstyti, ar ginčas šioje byloje nėra kilęs iš civilinių teisinių santykių.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Remil” atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti teismui iš naujo spręsti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Remil” skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė