360a4300-088f-4851-9a48-e0b92ec7c170 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-309/2012Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.5., 21.4.2.7., 32.5.1., 36.2., 63.2., 75.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-253/2011 pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. K., akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarei A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Delteka“ dėl laidavimo sutarties dalies ir hipotekos lakÅ¡to dalies pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams S. K., AB Ūkio bankui, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarei A.

K., UAB „Delteka“, prašydama CK 1.91 straipsnio 5 dalies, 1.93 straipsnio, 3.92 straipsnio 4 dalies, 6.186 straipsnio pagrindu pripažinti iš dalies, t. y. dėl 461 500 Lt sumos, negaliojančia 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti S. K. kreditinius įsipareigojimus AB Ūkio bankui pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523; pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakšto, patvirtinto Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A.

K., dalį dėl 461 500 Lt skolos. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. ji pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo laiduoti už sutuoktinio S. K. kreditinius įsipareigojimus Ūkio bankui pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523. Pažymėjo, kad Å¡ios laidavimo sutarties pagrindu 2005 m. lapkričio 14 d. ji pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K., kuriuo užtikrino S. K. įsipareigojimų pagal minėtÄ kredito sutartį įvykdymÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad įkeistas daiktas yra ieÅ¡kovei ir atsakovui S. K. nuosavybės teise priklausantis 0,1425 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, esantys Zanavykų g. 10, Palangoje. IeÅ¡kovės teigimu, laidavimo sutarties ir hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu apie kredito sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovę informavo atsakovas S. K., kuris informavo, kad kredito sutartis su AB Ūkio banku sudaroma tam, kad refinansuotų kreditÄ pagal 2003 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 03-015632-FA, sudarytÄ su AB banku „Hansabankas“.

IeÅ¡kovės teigimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo S. K. buvo susitarimas dėl kredito tikslinio panaudojimo – bÅ«sto renovacijai, tačiau ieÅ¡kovė nebuvo suteikusi S. K. raÅ¡ytinio ar žodinio įgaliojimo imti kreditÄ trečiųjų asmenų (UAB „Delteka“) naudai, kadangi jai nebuvo suteikta visa informacija, o jos sutuoktinis su banko darbuotojų pagalba nuslėpė nuo jos sudaromų sandorių aplinkybes. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nurodytas kreditas buvo paimtas namui, kuris buvo įkeičiamas, įsigyti, Å¡is namas yra vienintelė Å¡eimos gyvenamoji vieta, ankstesnės kredito sutarties su AB banku „Hansabankas“ sÄ lygos jai buvo žinomos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį atsakovai jos nesupažindino ir nesuteikė jai galimybės susipažinti su kredito sutarties Nr. 2005/08-523 sÄ lygomis. Pažymėjo, kad turėdama informacijÄ apie Å¡ios sutarties paskirtį – refinansuoti skolÄ AB bankui „Hansabankas“ pagal 2003 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 03-015632-FA, ji pasirašė skundžiamÄ laidavimo sutartį, o paskui ir hipotekos lakÅ¡tÄ . Teigė, kad tik po to, kai AB Ūkio bankas pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, atsakovas S. K. suteikė jai galimybę susipažinti su kredito sutarties Nr. 2005/08-523 sÄ lygomis, su kuriomis susipažinusi sužinojo, kad Å¡is kreditas buvo suteiktas ne tik 434 811 Lt kreditui pagal bÅ«sto kredito sutartį refinansuoti ir S. K. 30 000 Lt vartojimo kredito sutarties įsipareigojimams dengti, bet Å¡ios kredito sutarties pagrindu taip pat buvo suteiktas kreditas juridiniam asmeniui UAB „Delteka“ 300 000 Lt overdrafto limitui dengti ir suteiktas 161 500 Lt kreditas UAB „Delteka“ skolai grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad sutiko laiduoti tik už bÅ«sto kredito refinansavimÄ ir S. K. vartojimo kredito grÄ Å¾inimÄ , t. y. už skolas, kurių pagrindu paimti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovės teigimu, sÄ lygos dėl įmonės skolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo ieÅ¡kovės laidavimu, įkeičiant jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , yra visiÅ¡kai netikėtos, t. y. tokios, kurių ieÅ¡kovė negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje dėl fizinio asmens S. K. kreditinių įsipareigojimų užtikrinimo, apie tokias sÄ lygas ji nebuvo informuota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad banko nesÄ Å¾iningais veiksmais laikytina tai, kad bankas iki laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovei neatskleidė kreditavimo sutarties sÄ lygų. Teismas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp AB Ūkio banko ir S. K., 13.7. punkte nustatyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį suteikiamas kreditas bus naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, ir sutartis, ir kredito paėmimas neprieÅ¡tarauja kredito gavėjo Å¡eimos interesams.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji su atsakovu S. K. buvo sutarę imti apie 1 000 000 Lt paskolÄ , kuri turėjo iÅ¡ dalies padengti anksčiau paimtas paskolas bÅ«stui įsigyti ir skoloms dengti, likusi apie 600 000 Lt suma turėjo bÅ«ti panaudota bÅ«stui renovuoti ir jos asmeniniam verslui įkurti, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ , ji Å¡ių dokumentų neskaitė, nors notarė jai pasiÅ«lė susipažinti su visais prie hipotekos lakÅ¡to pridėtais dokumentais, įskaitant kreditavimo sutartį, tačiau ji atsisakė su jais susipažinti, kadangi manė, jog nieko pakeisti negali.

Teismas konstatavo, kad posėdžio metu ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji anksčiau yra ėmusi kreditÄ iÅ¡ kitų bankų, yra laidavusi. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, sprendė, kad J. K., pasiraÅ¡ydama Å¡ioje byloje ginčijamus 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakÅ¡tÄ , jau turėjo kredito gavimo patirties, todėl galėjo ir privalėjo suprasti bei suprato tokio raÅ¡ytinio dokumento esmę. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovo AB Ūkio banko argumento, kad ji turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių pasekmių, jau turėdama patirties sudarant kreditavimo ir laidavimo sandorius, bÅ«dama kartu sÄ Å¾iningas, protingas ir apdairus asmuo, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė laidavimo sutartį pasirašė (pasirašė kiekviename sutarties lape), nesuteikdama reikiamos reikÅ¡mės galimoms pasekmėms, tokį ieÅ¡kovės elgesį laikė jos neapdairiu, neatsakingu elgesiu, už kurį bankas negali bÅ«ti atsakingas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos valia pasiraÅ¡yti laidavimo sandorį kokiu nors bÅ«du buvo paveikta atsakovo AB Ūkio banko. Teismo teigimu, Å¡alys sudarydamos sandorį nebuvo priklausomos viena nuo kitos, todėl galėjo laisvai veikti derindamos sutarties sÄ lygas.

Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovu byloje dėl sandorių nuginčijimo yra patrauktas ir ieÅ¡kovės sutuoktinis S. K., jis ieÅ¡kovės atžvilgiu nelaikytinas kita ginčijamų sandorių Å¡alimi, todėl jam CK 1.91 straipsnis netaikytinas.Teismas taip pat pažymėjo, kad verslo praktikoje yra įprasta naudoti įvairaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, kartu ir laidavimÄ , tačiau jų naudojimas nereiÅ¡kia kreditoriaus nesÄ Å¾iningumo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teigė, kad ji savo sutikimo atsakovui S. K. pasiraÅ¡yti 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. 2005/08-523 nėra iÅ¡davusi, todėl bankas, pažeisdamas CK 3.92 straipsnio 4 dalį ir suteikdamas S. K. beveik 1 000 000 Lt kreditÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesiaiÅ¡kino fakto, ar yra sutuoktinės sutikimas tokiam sandoriui sudaryti.

Teismo teigimu, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie kreditavimo sutartį žinojo dar iki jos sudarymo, Å¡iam sandoriui neprieÅ¡taravo, žinojo kredito sumos dydį, dabar jos taip pat neginčija, neginčijo Å¡io sandorio ir tada, kai jos sutuoktinis, gavęs kredito sumÄ , pinigų (apie 600 000 Lt) nepanaudojo sutartam tikslui – bÅ«sto renovacijai ir ieÅ¡kovės verslo įkÅ«rimui, todėl ieÅ¡kovė, ginčydama laidavimÄ , turėjo įrodyti kitos Å¡alies – atsakovo AB Ūkio banko – nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė atsakovo AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumo Å¡ioje byloje neįrodė.Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad ji nieko nežinojo apie UAB „Delteka“ 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutarties Nr. 2005/08-041 dengimÄ . Teismas nurodė, kad posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog 2003-2005 m. dirbo UAB „Delteka“, jai buvo žinoma Å¡ios įmonės veikla, ji sutiko, kad sutuoktinis į Å¡iÄ Ä¯monę investuotų Å¡eimos pinigus, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad Å¡is verslas neduoda jokios naudos Å¡eimai, pradėjo reikalauti iÅ¡ sutuoktinio, kad jis nutrauktų Å¡ios įmonės finansavimÄ .

Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti dokumentai rodo, jog ieÅ¡kovė jau 2004 m. spalio 18 d. asmeniÅ¡kai laidavo savo turtu 300 000 Lt įsiskolinimo grÄ Å¾inimÄ už UAB „Delteka“, Å¡i laidavimo sutartis galiojo iki perkeliant UAB „Delteka“ 300 000 Lt įsipareigojimus J. K. sutuoktiniui, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad jos sutuoktinio įsipareigojimai UAB „Delteka“ ieÅ¡kovės neliečia, nes prieÅ¡ingu atveju įsiskolinimo bankui grÄ Å¾inimas bÅ«tų buvęs nukreiptas į ieÅ¡kovės turtÄ pagal 2004 m. spalio 18 d. laidavimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. K. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus bei teismo posėdžių metu duotus paaiÅ¡kinimus. Apeliantės nuomone, minėti duomenys patvirtina sandorio Å¡alių apgaulę nutylint sutarčių sÄ lygas, nesilaikant kreditavimo santykius reguliuojančių aktų ir ankstesnių sutarčių, darant ekonominį spaudimÄ , pažeidžiant vaikų teises ir sukÅ«rus sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, privertusias apeliantę pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ .

Apeliantės įsitikinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos ir ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas AB Ūkio bankas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kokiu bÅ«du ir kas nesilaikė kreditavimo santykius reguliuojančių aktų, kaip ir kas jai darė ekonominį spaudimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais negali bÅ«ti tenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad bylÄ praÅ¡oma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobÅ«dį, jos apimtį, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinas.Byloje nustatyta, kad atsakovas AB Ūkio bankas 2005 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutartimi Nr. 2005/08-523 atsakovui S. K. suteikė 926 311 Lt kreditÄ , kurio grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas iki 2015 m. spalio 1 d.

Minėtos sutarties 10 punkte numatyta kredito paskirtis – ne daugiau kaip 434 811 Lt S. K. skolos AB banko „Hansabankas“ pagal 2003 m. gegužės 28 d. būsto kredito sutartį Nr. 03-015632-FA refinansavimui (10.1. p.); ne daugiau kaip 30 000 Lt S. K. skolos pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2005/08-407 dengimui (10.2. p.); ne daugiau kaip 300 000 Lt UAB „Delteka“ overdrafto limito pagal 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutartį Nr. 2005/08-041 dengimui (10.3. p.); ne daugiau kaip 161 500 Lt S. K. skolos UAB „Delteka“, susidariusios UAB „Delteka“ apmokėjus už S. K. skolas privatiems asmenims (A.

T. – 70 000 Lt; J. R. – 73 000 Lt; D. G. – 18 500 Lt), grÄ Å¾inimui (10.4. p.). Kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti AB Ūkio bankas ir J. K. 2005 m. lapkričio 11 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2005/08-525, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti bankui visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį su visais jos tolimesniais papildymais ir pakeitimais (sutarties 2.1 p.). 2005 m. lapkričio 14 d.

J. K. ir S. K. pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ , identifikavimo kodas 03/1/2005/0010495, kuriuo buvo įkeistas S. ir J. K. priklausantis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys Zanavykų g. 10, Palangoje.Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo į bylÄ pateiktų įrodymų bei byloje duotų paaiÅ¡kinimų vertinimo.Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir tinkamai bei teisingai įvertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, teisingai nustatė ir įvertino turinčias reikÅ¡mės byloje aplinkybes.Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo bÅ«du užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymÄ , užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Laidavimas yra vienas iÅ¡ tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.).

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kuriÄ laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedÅ«ra. Asmuo, įkeitęs nekilnojamÄ jį daiktÄ kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir, įvykdęs prievolę už skolininkÄ arba jeigu įkeistas turtas parduotas iÅ¡ varžytynių, įgyja į skolininkÄ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).

Apeliantės teigimu, laidavimo sutarties ir hipotekos lakÅ¡to dalys pripažintinos negaliojančiomis kaip pasiraÅ¡ytos dėl apgaulės (CK 1.91 str.), kadangi apeliantė nežinojo kredito sutarties sÄ lygų dėl ne daugiau kaip 300 000 Lt kredito dalies UAB „Delteka“ overdrafto limito pagal 2005 m. kovo 10 d. overdrafto sutartį Nr. 2005/08-041 dengimui suteikimo bei ne daugiau kaip 161 500 Lt kredito dalies S. K. skolos UAB „Delteka“ grÄ Å¾inimui suteikimo.Sutartis yra dviÅ¡alis arba daugiaÅ¡alis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau jÄ sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, iÅ¡raiÅ¡ka.

Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui (CK 6.156 str.). Sutartys gali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, ginčijamus sandorius (jų dalis) ir pagrįstai nekonstatavo pagrindo juos pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB Ūkio bankas nesiekė nuslėpti kreditavimo sutarties, kurios vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis bei pasiraÅ¡ytas hipotekos lakÅ¡tas, sÄ lygų, prieÅ¡ingai – bylos duomenys patvirtina, kad J. K. 2010 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ notarė jai pasiÅ«lė susipažinti su visais prie hipotekos lakÅ¡to pridėtais dokumentais, įskaitant kreditavimo sutartį, tačiau ji pati atsisakė su jais susipažinti.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji anksčiau yra ėmusi kreditÄ iÅ¡ kitų bankų, yra laidavusi, todėl laikytina, kad J. K., pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ 2005 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 14 d. hipotekos lakÅ¡tÄ , turėjo kredito gavimo patirties, todėl galėjo ir privalėjo suprasti bei suprato tokio raÅ¡ytinio dokumento esmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. K. turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti galimas laidavimo sutarties bei hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo pasekmes.

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijama laidavimo sutartis bei hipotekos lakÅ¡tas buvo sudaryti dėl atsakovo AB Ūkio banko tyčinių veiksmų nuslepiant kredito sutarties, kurios vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis bei pasiraÅ¡ytas hipotekos lakÅ¡tas, sÄ lygas, įskaitant ir sutarties sÄ lygÄ dėl ne daugiau kaip 300 000 Lt kredito dalies UAB „Delteka“ overdrafto limito dengimui, ir kad tai turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ J. K. valiai susiformuoti.

Nors, apeliantės teigimu, atsakovo AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningus veiksmus patvirtina aplinkybė, kad 300 000 Lt kredito dalis nebuvo pervesta, tačiau į bylÄ nepateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, be to, pinigų pervedimas yra susijęs su kredito sutarties vykdymu, bet ne su laidavimo sutarties bei hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymÄ lėmusiomis aplinkybėmis, kurias ieÅ¡kovė įvardina kaip atsakovo apgaulingus veiksmus. Kaip minėta, sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu klausimÄ taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į J. K. veiksmus atsisakant susipažinti su kredito sutarties sÄ lygomis, taip pat atsižvelgiant į J. K. ankstesnę patirtį laidavimo teisiniuose santykiuose, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsisakymo pripažinti ginčijamus sandorius CK 1.91 straipsnio pagrindu yra pagrįstos.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė neginčija 2005 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. 2005/08-523.Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kiniu ginčijamas laidavimo ir hipotekos lakÅ¡to dalis.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Kazys KailiÅ«nas