3609fc3e-eed8-435a-abdb-1a9d9012cb34 · Kauno apygardos teismas

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1S-412-397/2017    Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01099-2011-4    Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

D. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ Nr. 93-178 taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : M. D. nuteistas 2014 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. gruodžio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirta 45 parų areÅ¡to, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 iki 30 parų areÅ¡to. 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 26 d., pabaiga – 2019 m. birželio 26 d.Komisija 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 93-178 priėmė sprendimÄ nuteistajam M.

D. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ Nr. 93-178 taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis M. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis M.

D. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti komisijos 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ Nr. 93-178, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos M. D..5.1.Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, nes bausmę atlieka Å¡iuo metu neturėdamas nuobaudų, yra paskatintas, vadinasi yra motyvuotas elgtis tinkamai. Nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 45 iki 37 balų – aÅ¡tuoniais balais, tačiau teismas nutarė, kad mažėjimas yra neakivaizdus ir nepakankamas, nors rizika sumažėjo nuo vidutinės iki mažos.

Komisija taip pat nustatė, kad nuteistasis siekė prasmingo užimtumo – mokėsi ir siekė įgyti baldžiaus specialybę, prisideda prie bÅ«rio gerbÅ«vio gerinimo darbų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose užsiėmimuose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įvykdė Komisijos rekomendacijas. Tačiau teismui to nepakanka, jis vertina nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ , už kurį jau yra nubaustas, tad netaikant lygtinio paleidimo vėl baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .5.2.

Apeliantas pažymi, kad nusikaltimo sunkumas negali bÅ«ti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Teigia, kad įstatyme nenurodyta, kad lygtinis paleidimas – tai iÅ¡imtinė privilegija. Sutinka laikytis BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, jei bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino Komisijos darbÄ .6. Atsiliepimas į nuteistojo skundÄ negautas.7. Nuteistojo M. D. skundas atmestinas.8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .9. Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo M. D. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis M. D. yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ Â Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Å iuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (37 balai pagal OASys, 6 balai yra nekintantys), tačiau, vertinant nuteistojo pažangÄ bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant nuteistÄ jį pagal OASys metodikÄ bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, mažėjo ne visÄ laikÄ : 2014 m. gegužės 21 d. atliktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime buvo 40 balų, tačiau 2016 m. vasario 24 d. vertinimo metu – 45 balai (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika) (b.l.8).

Todėl teismo vertinimu, nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo rizikÄ , dar nėra pakankama, nes ji mažėjo ne viso bausmės atlikimo metu, o sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo - pažanga turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.10.2017 m. kovo 3 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (b.l.8).

Tačiau pastebėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimÄ , komisijos nariai nevienbalsiai priėmė sprendimÄ taikyti M. D. lygtinį paleidimÄ - komisijos pirmininkas pasisakė „prieš“ lygtinio paleidimo taikymÄ , tačiau kiti penki komisijos nariai pasisakė „už“(b.l. 4). Nuteistasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ skatintas du kartus už gerÄ elgesį bei dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, tačiau, nors galiojančių nuobaudų ir neturi, vis tik tris kartus yra baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimÄ , įsigijimÄ arba laikymÄ bei alkoholinių gėrimų vartojimÄ ir įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos nesilaikymÄ (b.l.11).

Todėl vien nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčių Å¡iuo metu nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kriminogeniniais veiksniais iÅ¡lieka mÄ stymas ir elgesys (nusikalstama veikla – netinkamos veikimo strategijos) bei gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininku) (b.l.8). Taip pat bÅ«tina pažymėti, jog nors nuteistasis yra du kartus skatintas, tačiau drausmine tvarka baustas daugiau kartų nei skatintas – tris kartus, ir nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai rodo, jog nuteistasis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai viso bausmės atlikimo metu, beje, po paskutinės nuobaudos yra skatintas tik vienÄ kartÄ , todėl to nepakanka teismo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga jau yra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti, daryti.

Todėl, nors M. D. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau kriminogeninių veiksnių buvimas bei skirtos drausminės nuobaudos (nors ir negaliojančios), kurių skaičius palyginus su paskatinimų skaičiumi yra didesnis, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį Å¡iuo metu jis jau yra pasiruošęs atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, dar nėra pakankamos. 11.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi ir siekė įgyti baldžiaus specialybę, prisideda prie bÅ«rio gerbÅ«vio gerinimo darbų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose užsiėmimuose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įvykdė Komisijos rekomendacijas.

Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl skunde nurodyti teigiami elgesio pokyčiai Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miai iÅ¡vadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ nuo likusios bausmės atlikimo.

Nesutiktina su skundo argumentu, jog netaikant apeliantui lygtinio paleidimo jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, ir manydamas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kas yra sÄ lygojama žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) pažangos jÄ mažinant, priima sprendimÄ .12.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl M.

D. paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. D. skundÄ atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                       Gytis Večerskas                                                                                                                      Valdas Vitunskas