2025-12-17 Nr. AB-22818-3-64-3-02448-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1314-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02448-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) A. V. skundą atsakovui Lietuvos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) A. V. (toliau – ir pareiškėjas, (duomenys neskelbtini)) 2025 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. IGN-2025/31 dėl Z. M. skundo (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 30 d. priimtą sprendimą, įformintą 2025 m. birželio 18 d. raštu Nr. SG-942, (toliau – ir 2025 m. birželio 18 d. sprendimas) kaip teisėtą ir pagrįstą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VTEK Sprendimo panaikinimo paduoti, be kita ko, nurodęs, kad skundo padavimo terminas praleistas tik kelias dienas, skundą pateikė iš karto sužinojęs. Savivaldybės meras ir taryba (bei jos dariniai, tokie kaip Komisija) yra atskiros savarankiškos institucijos. VTEK apie Sprendimą informavo Komisiją, tačiau neinformavo (duomenys neskelbtini). Skundo padavimo termino atnaujinimas užtikrintų ir viešąjį interesą, nes skundu yra ginami ne tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių ir institucijų, kurie rinkti savivaldybės bendruomenės, bet ir pačios bendruomenės interesai, kurie pagrįsti lūkesčiu, kad Tarybos nariai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir vadovautųsi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir Kodeksas) įtvirtintais principais, vykdydami savo veiklą, ir gerbtų vietos bendruomenę, visą visuomenę ir savivaldos prestižą, o Komisijos ir VTEK sprendimai bus teisėti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką termino skundui paduoti atnaujinimo aspektu, teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie Komisijos priimtą administracinį aktą (pats pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl tarybos nario elgesio), aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, nesidomėjo tolimesniu ginčo procesu. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs Komisijai pateikto skundo pagrįstumu bei Komisijos priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei suprasdamas, kad, tikėtina, neturės galimybės įstoti į Komisijos užvestą bylą suinteresuotu asmeniu Komisijos pusėje, negali būti vertinamos kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustato teisės aktai, todėl negali būti laikomos objektyviomis.

Teismas atmetė (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog:

1) Teismas neatsižvelgė į tai, kad VTEK apie Sprendimą informavo Komisiją, tačiau neinformavo (duomenys neskelbtini) ir priėmė nepagrįstą nutartį. Informacijos apie VTEK Sprendimą neturėjimas ir nulėmė termino skundui paduoti praleidimą.

2) Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundas teismui buvo paduoti nedelsiant, sužinojus apie VTEK Sprendimą, susipažinus su Šiaulių miesto savivaldybėje 2025 m. rugsėjo 17 d. gauta Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18439-609/2025, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti Komisijos skundą dėl VTEK Sprendimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog pateikė Komisijai nagrinėti pagrįstą skundą, Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau suprato, kad neturės galimybės įstoti į Komisijos užvestą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Komisijos pusėje, nes skundas teisme nėra priimtas. Nesuprantamas teismo argumentas dėl aplaidaus rūpesčio pareiškėjo teisių gynimu, nesidomėjimu procesu po Komisijos sprendimo priėmimo. Aptarus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, susijusias su Meru (3 str. 3 d.), savivaldybės institucijomis (3 str. 10 d., 12 d.), akcentuotas institucijų (be kita ko, Komisijos) savarankiškumas, pabrėžta, kad (duomenys neskelbtini), dirba su dideliu kiekiu informacijos, nebuvo informuotas apie VTEK Sprendimą, todėl negalėjo priimti atitinkamų sprendimų.

3) Teismas neatsižvelgė į prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą akcentuotą viešojo intereso aplinkybę. Komisija užtikrina viešąjį interesą tinkamai taikydama priemones, garantuojančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už Kodekso nuostatų pažeidimus, o skundžiama nutartimi viešasis interesas pažeidžiamas, nes užkertamas kelias ginčyti neteisėtą VTEK Sprendimą ir įrodyti, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad VTEK Sprendimą priėmė kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, praleidęs skundo padavimo terminą. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino 6 kalendorines dienas praleisto skundo padavimo termino.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (atsisakymo skundą priimti pagrindai). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Kadangi būtent teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015), todėl nors asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo (prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo) standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), tačiau, vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją, prašydamas įvertinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. elgesį Tarybos 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu. Komisija 2025 m. kovo 17 d. pradėjo tyrimą dėl, tikėtina, pažeistų Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei atsakomybės principų. Komisija 2025 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą, kad Tarybos narys pažeidė Kodekso 4 straipsnyje nurodytus pagarbos žmogui ir valstybei bei atsakomybės principus. Komisija apie sprendimą (duomenys neskelbtini) informavo 2025 m. birželio 18 d. raštu. Tarybos narys 2025 m. birželio 18 d. pateikė skundą VTEK. VTEK Sprendimu asmens, dėl kurio veikos priimtas sprendimas, skundą tenkino, panaikino Komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą. VTEK apie Sprendimą informavo Tarybos narį ir Komisiją.

Komisija 2025 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl VTEK Sprendimo panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18439-609/2025 Komisijos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Komisija padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m rugsėjo 17 d. nutarties, kuris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nėra išnagrinėtas (administracinė byla Nr. eAS-1300-575/2025).

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti VTEK Sprendimą ir palikti galioti Komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą.

Pareiškėjas prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atskirajame skunde teigia, jog sužinojo, kad Šiaulių miesto savivaldybėje gauta Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nebuvo priimtas nagrinėti Komisijos skundas dėl VTEK sprendimo, buvo įsitikinęs, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą 2025 m. birželio 18 d. sprendimą ir supratęs, kad, tikėtina, neturės galimybės įstoti į Komisijos užvestą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (nes skundas nėra priimtas), atsižvelgęs, kad skundo padavimo terminas praleistas tik kelias dienas, teikia teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, praleistą dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas nebuvo tarp adresatų, kuriems VTEK išsiuntė Sprendimą, tačiau Sprendimas buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriuje (remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundą Regionų administraciniam teismui Komisijos vardu pateikė Komisijos pirmininkas, tačiau į Liteko sistemą 2025 m. rugsėjo 10 d. sukėlė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja, o skundą (duomenys neskelbtini), veikdama pagal įgaliojimą, pateikė ir įkėlė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja). Taigi negalima daryti išvados, kad pareiškėjas įrodė, jog apie skundžiamą VTEK Sprendimą nežinojo ir tai gali būti objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad ir pats pareiškėjas tiek prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tiek atskirajame skunde nurodo, jog į teismą, be kita ko, kreipėsi tik sužinojęs, jog Komisijos skundą teismas atsisakė priimti bei jis, tikėtina, neturės galimybės įstoti į Komisijos užvestą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (nes skundas nėra priimtas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, žinodamas apie Komisijos priimtą administracinį aktą (pats pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl Tarybos nario elgesio), aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, po Komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimo priėmimo nesidomėjo tolimesniu ginčo procesu, tikėjosi dalyvauti Komisijos užvestoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o pareiškėjo akcentuojamos termino skundui paduoti praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustato teisės aktai, todėl jos negali būti laikomos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.

(duomenys neskelbtini) prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atskirajame skunde taip pat akcentuoja ginantis viešąjį interesą, t. y., kad skundu ginami ne tik Tarybos narių, bet ir bendruomenės interesai, pagrįsti lūkesčiu, kad Tarybos nariai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir vadovautųsi Kodekse įtvirtintais principais, vykdydami savo veiklą, ir gerbtų vietos bendruomenę, visą visuomenę ir savivaldos prestižą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025).

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 p.); pagal savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo (3 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; ir kt.).

Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, t. y. nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo teiginiai, susiję su skundu ginamais ne tik Tarybos narių, bet ir bendruomenės interesais, pagrįstais lūkesčiais, kad Tarybos nariai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir vadovautųsi Kodekse įtvirtintais principais, vykdydami savo veiklą, ir gerbtų vietos bendruomenę, visą visuomenę ir savivaldos prestižą, yra susiję su subjektyviu pareiškėjo interesų gynybos būdu (įsitikinimu, kad Komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimas yra teisėtas), o ne su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nenurodė konkretaus įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuris jam suteiktų teisę ginti viešąjį interesą tokiu būdu, kurį pasirinko pareiškėjas (reikšti reikalavimą panaikinti VTEK Sprendimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis